2020-07-08 Nr. AB-13427-3-61-3-03299-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-375-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03299-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, Projekto vykdytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-727 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-02-098 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – ir Agentūra, APVA) pateikė paraišką dėl projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kaune“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-098 (toliau – ir Projektas) finansavimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-743 Projekto įgyvendinimui pagal 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ buvo skirtas 38 239 770,32 Lt (11 075 002 Eur) dydžio finansavimas.

Projekto vykdytojas ir Agentūra 2011 m. gruodžio 30 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartimi Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti Projekto tikslus – užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, išplėtojant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Siekdamas šių tikslų, Projekto vykdytojas Sutarties vykdymo metu įsipareigojo įgyvendinti šias Projekto veiklas: nutiesti naujų vandentiekio tinklų – 53,00 km, nuotekų tinklų – 53,00 km; prijungti prie naujų vandentiekio tinklų 5 636 gyventojus, prie nuotekų tinklų – 3 523 gyventojus.

Taip pat pasiekti nustatytus Projekto stebėsenos rodiklius: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 3 523, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota/pastatyta vandens tiekimo ir/ar nuotekų sistema“ – 1. Projekto vykdytojas ir Agentūra 2015 m. gruodžio 18 d. pasirašė Susitarimą Nr. 5, kuriuo pakeitė:

1) Projekto aprašymo 4 lentelės „Trumpas projekto aprašymas“ dalį „Projekto esmė“ nurodant, kad numatyta nutiesti apie 57,7 km vandentiekio tinklų, prie kurių planuojama suteikti galimybę prisijungti 1 204 būstams, taip pat nutiesti apie 68,1 km nuotekų tinklų, prie kurių planuojama suteikti galimybę prisijungti 2 587 būstams;

2) Projekto aprašymo 5 lentelės „Projekto loginis pagrindimas“ fizinius veiklų įgyvendinimo rodiklius nurodant, kad vykdant Projekto veiklą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kaune“, numatoma nutiesti 53,00 km vandentiekio tinklų ir 53,00 km nuotekų tinklų, suteikiant galimybę prisijungti prie centralizuotų vandens tinklų – 1 009 būstams, prie nuotekų tinklų – 2 133 būstams, o vykdant Projekto veiklą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaune, 2 dalis“, numatoma nutiesti 4,739 km vandentiekio tinklų ir 15,086 km nuotekų tinklų, suteikiant galimybę prisijungti prie centralizuotų vandens tinklų 195 būstams, prie nuotekų tinklų – 454 būstams;

3) Projekto aprašymo 7 lentelėje nustatytus Projekto įgyvendinimo stebėsenos rodiklius nurodant, kad „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 1 (produkto rodiklis); „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ (rezultato rodiklis) – 4 507, „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ (rezultato rodiklis) – 1 956.

3. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Sutartyje numatytas veiklas, įvykdė viešųjų pirkimų procedūras ir sudarė sutartis, kurių pagrindu buvo vykdomos Projekto veiklos. Projekto vykdytojas Projekto įgyvendinimo metu Agentūrai teikė abonentinių sutarčių ataskaitas, nurodydamas būstų, prijungiamų prie vandens ir nuotekų tinklų, skaičių, kurios patvirtino nuolat didėjantį būstų, prijungiamų prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų, skaičių, taip pat teikė ataskaitas po Projekto užbaigimo, kurios patvirtino, kad Projekto vykdytojas dėjo maksimalias pastangas tam, kad užtikrintų savalaikį ir tinkamą gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų tinklų. Remiantis 2017 m. sausio 24 d. Ataskaitos po Projekto užbaigimo Nr. 2 duomenimis, gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičius, – 2 659 iš planuotų 4 507, o gyventojų, prisijungusių prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų, skaičius – 1 300 iš planuotų 1 956.

4. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra 2017 m. kovo 30 d. raštu kreipėsi į Bendrovę, nurodydama, jog įvertino Ataskaitas po Projekto užbaigimo ir nustatė, kad nepasiekti Sutartyje numatyti stebėsenos rodikliai, todėl paprašė Projekto vykdytojo pateikti detalius būstų sąrašus, iš kurių būtų matyti būstų, kuriuos buvo planuota prijungti, adresai ir priežastys, dėl kurių šie būstai neprijungti. Agentūra 2017 m. liepos 5 d. informavo pareiškėją, kad atliko pažeidimo tyrimą ir nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, vykdant Projektą. Agentūra 2017 m. liepos 25 d. informavo pareiškėją, kad atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pastabas dėl reikalavimų projektų vykdytojų teikiamiems dokumentams, kuriais grindžiamos stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastys, atnaujino pažeidimo tyrimą. Atlikus atnaujintą pažeidimo tyrimą, 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo parengta Pažeidimo tyrimo išvada (toliau – ir Tyrimo išvada ar Išvada), kurioje nustatytas Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1‑401, (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto pažeidimas dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant Projektą. Agentūra Išvadoje pripažino 1 081 971,74 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir siūlė Aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl Projekto netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo, taikant lėšų pervedimo būdą. Aplinkos ministras Įsakyme nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 1 015 222,10 Eur. Šias lėšas pareiškėjas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos įpareigotas pervesti į Aplinkos ministerijos banko sąskaitą.

5. Pareiškėjas nesutiko su Įsakymu, kuris priimtas remiantis Tyrimo išvada, nes atsakovas ir Agentūra netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 1911 punkto nuostatą rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo aspektu, todėl nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, neįvertino aplinkybės, kad rodikliai nepasiekti dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui su Agentūra pasirašant Sutartį. Pareiškėjas taip pat vadovavosi Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu bei manė, kad pažeidimo tyrimas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo neturėjo būti pradėtas, nes Sutartyje nurodytos rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtos ne konkrečios Projekto veiklos apimties sumažėjimo, bet veiksnių, kurie nepriklauso nuo pareiškėjo veiklos. Pagal PAFT 1911 punkto bei Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas stebėsenos rodiklių nepasiekimas per se (savaime) nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, bet ir pažeidimo tyrimo inicijavimo (pradėjimo), be to, teisės aktuose nėra įtvirtino veiksnių, kurie gali turėti įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui ir kurių Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo. Esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų neprisijungimas prie pareiškėjo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti turimas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Teisinis reguliavimas pareiškėjui užkerta kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir / ar nuotekų surinkimo tinklų. Kita rodiklių nepasiekimo priežastis, kuri nuo pareiškėjo nepriklauso, yra mažėjantis gyventojų skaičius, kuriam priskiriami ir atvejai, kai būsto savininkai yra išvykę ir nėra galimybių su jais susisiekti; taip pat gyventojų finansinių galimybių neturėjimas, nors pareiškėjas sudarė galimybes gyventojams jungtis prie įrengtų tinklų lengvatinėmis sąlygomis.

6. Pareiškėjas kaip vieną iš stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių nurodė ir pasikeitusį teisinį reguliavimą dėl rezultatų stebėsenos rodiklių ir jų skaičiavimo tvarkos. Sutarties pasirašymo metu galiojo Europos Bendrijų Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 patvirtintos veiksmų programos „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal Konvergencijos (toliau – ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programa) redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“, tačiau nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų.

Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pakeitimo“ nusprendė pakeisti šios priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklius ir 2 punkte nurodė naujus stebėsenos rodiklius: „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“. Taip pat aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. D1-650 buvo pakeistas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas nurodant, jog skaičiuojamas ne gyventojų, prisijungusių prie naujos infrastruktūros, skaičius, bet skaičiuojamas būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų, skaičius. Prijungtų būstų skaičių padauginus iš Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio, gaunamas gyventojų, prisijungusių prie naujų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičius.

Sutartyje buvo įtvirtintas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir jo reikšmė – 3 523 gyventojai. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, Susitarime dėl Sutarties pakeitimo buvo numatyti nauji stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“, o jų suminė reikšmė – 6 463 gyventojai. Pareiškėjas, rengdamas paraišką ir pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti būsimų teisinio reguliavimo pokyčių ir jų kontroliuoti.

7. Pareiškėjas teigė, kad visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį siekė maksimaliai užtikrinti gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų. Tai rodo, kad stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Tiek Agentūra, tiek atsakovas nevertino aplinkybės, jog nemaža dalis gyventojų yra gavę prisijungimo sąlygas jungtis prie naujų inžinerinių tinklų, o tai reiškia, kad gyventojų prisijungimo prie naujų tinklų procesas vyksta ir toliau. Todėl stebėsenos rodiklių pasiekimui turėtų būti nustatytas ilgesnis laikotarpis.

8. Pareiškėjo įsitikinimu, atliekant pažeidimo tyrimą ir priimant ginčijamą Įsakymą, buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos PAFT bei Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos, nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 3 punkto nuostatomis. Pareiškėjas tinkamai įvykdė Projektą, o stebėsenos rodiklių nepasiekimas nesukėlė ir negalėjo sukelti nuostolių (žalos) nei nacionaliniam, nei Europos Bendrijų biudžetui, tačiau ši aplinkybė nebuvo tiriama.

9. Pareiškėjo teigimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti pažeidimai, Įsakymu pritaikyta 10 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams, prieštarauja viešajam interesui bei pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus, nes nebuvo atsižvelgta į stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis, pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jo pastangų pasiekti stebėsenos rodiklius, skiriamos finansinės korekcijos sumos skirtumus atskiriems nepasiektiems stebėsenos rodikliams, nepasiektų stebėsenos rodiklių įtaką ES biudžetui, finansinės korekcijos įtaką pareiškėjo veiklai, t. y. viešųjų interesų užtikrinimui.

Be to, Agentūra siūlė taikyti finansinę korekciją, nesuteikdama pareiškėjui galimybės ištaisyti stebėsenos rodiklių pasiekimo trūkumus. Agentūra bei atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punkto pastabą, kurioje nurodyta, kad „kai dėl keleto stebėsenos rodiklių nepasiekimo iš taikytinų finansinių korekcijų taikoma tik viena didžiausia finansinė korekcija, kurios dydis negali viršyti 20 proc. nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos“, dėl ko pareiškėjui nepagrįstai padidinta finansinės korekcijos suma.

Agentūra Išvadoje konstatavo dviejų atskirų tarpusavyje nesusijusių stebėsenos rezultatų rodiklių nepasiekimą: dėl gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, rodiklio nepasiekimo – 32 proc., dėl gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, rodiklio nepasiekimo – 21 proc. Įsakymu buvo pritaikyta finansinė korekcija vertinant tik 32 proc. nepasiektą rodiklį ir taikant vieną korekcijos procentą – 10 proc. nuo visos Sutarties sumos, o ne taikant atskirus finansinės korekcijos dydžius dėl atskirų nepasiektų rodiklių.

Pagal Rekomendacijų 263.2 punkto nuostatas, atsižvelgiant į proporcingumo principą, jeigu finansinės korekcijos būtų taikomos dėl kiekvieno rodiklio atskirai, būtų nustatyti atitinkamai 10 proc. (dėl gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, rodiklio nepasiekimo) bei 5 proc. (dėl gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, rodiklio nepasiekimo) finansinės korekcijos dydžiai. Stebėsenos rodikliai buvo nustatyti skirtingoms pareiškėjo veikloms, todėl finansinių korekcijų taikymo principai (Rekomendacijų 263.2 punktas) turi būti taikomi tik tai Projekto finansavimo daliai, kuri skirta būtent tai veiklai.

10. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Įsakymas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, teisės aktų reikalavimų bei teismų praktikos, nes jame tik pateikiama nuoroda į Agentūros Išvadą, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, atsakovas neatliko Agentūros Išvados argumentų teisingumo vertinimo. Priimant Įsakymą buvo pažeistos procedūros, nes jis priimtas nesibaigus Agentūros Išvados apskundimo atsakovui terminui, taip suvaržant pareiškėjo teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynimą, todėl Įsakymas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

11. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas, vadovaudamasis PAFT 1911 punkto bei Rekomendacijų 261–263 punktų nuostatomis, nurodė, kad įgyvendinus Projekto veiklas, tačiau nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Nustatyti rodikliai nebuvo pasiekti iki Finansavimo sąlygų apraše nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, jog rodikliai iš dalies nepasiekti dėl ne nuo Projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuotas, ir tik tuo atveju, kai rodiklių nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas.

13. Ministerija nesutiko su pareiškėjo nurodytomis stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastimis. Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, taigi pareiškėjui apie šią aplinkybę buvo žinoma, todėl jis galėjo ir privalėjo įvertinti gyventojų galimybę jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas. Net ir darant prielaidą, kad šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, jos turėjo tapti žinomomis Projekto įgyvendinimo metu, todėl pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmių nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes jungtis prie jų (pvz., parengti galimybių studijas, gyventojų apklausas ir pan.), t. y. įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Agentūra įvertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų tinklų buvo prijungti per Finansavimo sąlygų apraše nustatytą terminą, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Joks teisės aktas nenumato galimybės Agentūrai vertinti gyventojų, kurie prie tinklų prijungti 2017 m. ir vėliau.

14. Atsakovas pažymėjo, kad Projekto vykdytojo įsipareigojimai pagal Sutartį yra daug platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu, t. y. vamzdžių tiesimas nėra savitikslis. Skiriant finansavimą buvo svarbu realiai padidinti gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotiekų surinkimo sistema, skaičių, kad tokiu būdu būtų užtikrinta tiek gyventojų sveikata, geriant tinkamos kokybės vandenį, tiek aplinkos apsauga, tinkamai surenkant ir išvalant nuotekas, todėl teisės aktuose ir Sutartyje buvo įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Pareiškėjui pasiekus šiuos rodiklius mažiau, nei 90 procentų, buvo inicijuotas ir nustatytas pažeidimas. Pareiškėjas, teikdamas paraišką dėl Projekto finansavimo, turėjo būti paskaičiavęs ir paraiškoje nurodęs preliminarius tiek tiesiamų vandentiekio ir / ar nuotekų tinklų kiekius, tiek minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Vadinasi, finansavimui paskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir / ar nuotekų tinklams, tiek ir Sutarties 1 priedo 7 punkte numatytiems stebėsenos rodikliams. Pareiškėjui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas numatytas finansavimas, todėl šiuo atveju, pareiškėjui nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, galima daryti išvadą, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, o tai reiškia, kad buvo padarytas nuostolis nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui.

15. Atsakovas nesutiko, kad skiriant pareiškėjui sankciją buvo pažeistas proporcingumo principas. Netinkamų finansuoti išlaidų sumą Agentūra paskaičiavo vadovaudamasi Rekomendacijų 263.2 punktu. Rekomendacijos yra skelbiamos viešai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę su jomis susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas. Minimalios 10 procentų ribos nustatymas Rekomendacijose tik patvirtina, jog Rekomendacijos buvo parengtos vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. iš anksto įvertinus galimus atvejus, kai projektų vykdytojų nepasiektų rodiklių reikšmės bus mažareikšmės. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu, vadovaudamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Ministerija nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Įsakymas, priimtas remiantis Agentūros Išvada, darant į ją nuorodą, turėtų būti laikomas nemotyvuotu, atitinkamai nepagrįstu ir neteisėtu. Pareiškėjo teisė į veiksmingą pažeistų teisių gynybą nebuvo pažeista, nes PAFT yra numatyta pareiškėjo teisė, bet ne pareiga pateikti skundą vadovaujančiajai institucijai dėl pažeidimo tyrimo išvados.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

17. Agentūra pažymėjo, kad įgyvendinus Projekto veiklas, tačiau nepasiekus Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – Agentūra), vadovaudamasi teisės aktais ir vidaus procedūras reglamentuojančiais dokumentais, turi teisę inicijuoti įtariamo pažeidimo tyrimą. Agentūra, tikrindama pareiškėjo Ataskaitą po projekto užbaigimo, nustatė, jog Projekto stebėsenos rodikliai nėra pasiekti iki Finansavimo sąlygų apraše nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Tuo pačiu buvo vertinamos aplinkybės, lėmusios konkretaus rodiklio nepasiekimą. Nustačius, jog rodiklis nepasiektas dėl ne nuo Projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuotas, o nustačius, jog rodiklio nepasiekimo procentas viršija 10 procentų, buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas. Ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-1)-D8-2727 suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projektų rezultatų rodikliai. Atlikdama pažeidimo tyrimą, Agentūra atsižvelgė į šį sąrašą ir nurodytus veiksnius įvertino. Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl pareiškėjas, žinodamas šią aplinkybę, privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie šių tinklų arba imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą, t. y. ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Be to, lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, iš kurios nėra aišku, kokioms išlaidoms gyventojams trūksta lėšų, ir ar pareiškėjas negalėjo šios priežasties masto sumažinti. Pareiškėjas seniūnijų informaciją Agentūrai pateikė tik 2017 m. rugsėjo 6 d., t. y. po Išvados ir Įsakymo priėmimo. Bet kuriuo atveju šie dokumentai nepaneigia Tyrimo išvadoje nustatyto pažeidimo padarymo fakto.

18. Agentūra atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde, kaip vieną iš stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių, nurodė teisinio reglamentavimo kaitą, tačiau atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą, pareiškėjas šios priežasties nenurodė. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 pakeistus Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklius, 2015 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo ir Agentūros bendru sutarimu, laisva šalių valia buvo sudarytas Susitarimas prie Sutarties Nr. 5, kuriuo patikslinti siektini rezultato stebėsenos rodikliai, įtraukiant ir rodiklį „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“.

Susitarime nustatyti stebėsenos rodikliai yra atskiri, todėl jų reikšmių sumuoti nėra pagrindo. Vandentiekis dažnai yra tiesiamas kartu su nuotekų tinklais tiems patiems gyventojams, todėl tokiu atveju sudarant sutartį su gyventojais dėl nuotekų tvarkymo, paprastai kartu sudaroma sutartis ir dėl geriamojo vandens tiekimo, dėl to padidėja abiejų rodiklių pasiekimas. Pasirašydamas šį susitarimą pareiškėjas sutiko su Sutarties pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Pareiškėjas nenurodė argumentų, kaip Aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. D1-650 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą (4 priede nurodytą rodiklių skaičiavimo būdą), buvo padaryta neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Be to, Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto pakeitimu (Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. D1-59) sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vieneriems metams – iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis ėmėsi maksimalių priemonių Projektui įgyvendinti, neatleidžia jo nuo kylančios atsakomybės. Sutartis buvo pasirašyta 2011 m. gruodžio 30 d., tačiau pareiškėjas tam tikrų veiksmų pradėjo imtis tik 2016 m. viduryje.

Pareiškėjui nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, jam buvo išmokėta didesnė suma, nei priklauso, todėl atsirado nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Buvo vadovaujamasi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų, kurie nurodyti Įsakyme bei Išvadoje ir su kuriais pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti bei numatyti gręsiančias sankcijas, nuostatomis. Atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Aplinkos ministerijai, Agentūra vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas yra visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

Rekomendacijos numato galimybę ištaisyti pažeidimą, tačiau tokiu atveju turi būti tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos. Šiuo atveju minėtų sąlygų visumos nėra.

19. Agentūros nuomone, ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jame nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, jo apskundimo tvarka. Prieš Agentūrai parengiant Išvadą ir priimant Įsakymą, pareiškėjas buvo išklausytas, jam sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir įrodymus. Pareiškėjas, atsakydamas į Agentūros paklausimus, teikė rašytinius paaiškinimus dėl tyrimo objekto. Agentūra, teikdama paklausimą, pranešė pareiškėjui, kad nepateikus paaiškinimų ginčo išlaidos bus pripažintos netinkamomis finansuoti, taigi buvo sudarytos visos galimybės pareiškėjui būti išklausytam, pateikti savo argumentus ir įrodymus. Išvada atitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, Įsakymas neprieštarauja VAĮ 8 straipsniui. Abu dokumentai pagal LVAT praktiką turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra Įsakymas, o motyvuojamąja – Išvada.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriame nustatyta, jog pareiškėjas privalo grąžinti netinkamomis finansuoti lėšomis pripažintą 1 015 222,10 Eur sumą, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Sutartimi, kuri vėliau buvo tikslinama, Projekto vykdytojas įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kad būtų pasiekti rezultatų rodikliai. Pareiškėjas Projekto veiklas įgyvendino, tačiau Sutartyje nustatytų rezultato rodiklių nepasiekė.

23. Teismas pažymėjo, kad PAFT ir Rekomendacijų nuostatos suponuoja išvadą, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar, juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose inter alia (be kita ko) nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, nulėmusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Kitaip tariant, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausiusiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

24. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog Projekto fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai apima konkretaus gyventojų skaičiaus prijungimą prie tiesiamų tinklų, nustatyta Paraiškoje, o aplinkybė, kad fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai ir stebėsenos rodikliai apima prie Projekto metu naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų naujai prisijungusių gyventojų skaičių nustatyta Sutartyje, o galutiniai stebėsenos rodikliai patikslinti Sutarties pakeitimu. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginį, jog Agentūra pažeidimo tyrimą pradėjo dėl aplinkybių, kurios pareiškėjui buvo nežinomos, ir su šiuo teiginiu tiesiogiai susijusius argumentus, kaip prieštaraujančius surinktiems rašytiniams įrodymams.

25. Teismas įvertino, kad objektyvių įrodymų, paneigiančių Agentūros pakoreguotų stebėsenos rodiklių teisingumą, pareiškėjas nepateikė, todėl pagrįstai šių stebėsenos rodiklių (4 303 ir 1 902) pasiekimas ir buvo vertinamas atliekant pažeidimo tyrimą. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Sutartį, per 2012–2016 metų laikotarpį prie nuotekų tinklų prijungė 1 358 būstus (2 885 gyv.), prie vandentiekio tinklų – 675 būstus (1 472 gyv.). Rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nepasiekimas yra 33 proc., o rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas – 23 proc.

26. Teismas iš Tyrimo išvados nustatė, kad Agentūra palankiu Projekto vykdytojui veiksniu, dėl kurio jis nepasiekė stebėsenos rodiklių, remdamasi su Ministerija suderintu veiksnių sąrašu, laikė gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Agentūra Išvadoje konstatavo, kad 52 gyventojai neprisijungė prie nuotekų tinklų, o 23 gyventojai neprisijungė prie vandentiekio tinklų dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo Kauno mieste. Dėl šios priežasties Agentūra nustatė, kad prie nuotekų tinklų vietoje įsipareigotų prijungti 4 303 gyventojų, prijungti 2 937 gyventojai, todėl rodiklio nepasiekimas – 32 proc., o prie vandentiekio tinklų vietoje įsipareigotų prijunti 1 902 gyventojų, prijungti 1 495 gyventojai, rodiklio nepasiekimas – 21 proc.

27. Teismas iš Išvados turinio nustatė, kad Agentūra, atlikdama pirminį pažeidimo tyrimą ir pateikdama Išvados projektą, suteikė galimybę pareiškėjui pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 25 d. raštu pateikė Agentūrai detalų būstų sąrašą su adresais, kuriuos buvo planuota prijungti, bet gyventojai kol kas nėra sudarę abonentinių sutarčių. Remdamasi Valstybės kontrolės pastabomis dėl reikalavimų projektų vykdytojų teikiamiems dokumentams, kuriais grindžiamos stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastys, Agentūra pareiškėjo pateiktų įrodymų nepripažino tinkamais. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atnaujinus pažeidimo tyrimą, pareiškėjui 2017 m. liepos 25 d. raštu buvo išaiškinta teisė pateikti Valstybės kontrolės nustatytus reikalavimus atitinkančius įrodymus, kuriais grindžiamos stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastys. Pareiškėjas du kartus prašė atidėti įrodymų pateikimo terminą, tačiau, net ir atidėjus šį terminą, tokių įrodymų Agentūrai nepateikė. Teismas taip pat nustatė, kad seniūnijų raštai, kuriais grindžiamos stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastys, Agentūrai buvo pateikti 2017 m. rugsėjo 6 d., t. y. jau po Išvados ir ginčijamo Įsakymo priėmimo.

28. Teismas iš Tyrimo išvados taip pat nustatė, kad Agentūra įvertino pareiškėjo 2017 m. birželio 20 d. rašte nurodytą stebesėnos rodiklių nepasiekimo priežastį – paskutinė Projekto veikla baigta 2015 m. rugpjūčio mėn., todėl pasiekti rodiklius buvo likę tik 16 mėnesių. Pareiškėjas manė, kad jam turėjo būti suteikta galimybė per papildomą terminą ištaisyti rodiklių nepasiekimo trūkumus.

29. Teismas akcentavo, kad Projekto vykdytojas, pasirašydamas Sutartį, prisiėmė įsipareigojimus, be kita ko, ir dėl rodiklių pasiekimo. Sutarties pasirašymo metu galiojo Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcija, pagal kurią pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo Projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1‑59 buvo pakeistas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kuriuo buvo pratęstas terminas rodiklių pasiekimui (iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Tokiu būdu, Projekto vykdytojas turėjo dar vienerius metus rodiklių pasiekimui. Jokių papildomų galimybių nustatyti naujus terminus stebėsenos rodikliams pasiekti teisės aktai nenustato. Be to, kaip matyti iš bylos dokumentų, aktyvių veiksmų dėl abonentinių sutarčių sudarymo pareiškėjas ėmėsi tik 2016 m. liepos mėn.

30. Teismas nustatė, kad tiek šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui. Iš to teismas padarė išvadą, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, lėmusia stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Priešingai, pareiškėjas prisiėmė visą su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

31. Teismas iš Išvados nustatė, kad Agentūra, vadovaudamasi Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodyta rodiklių skaičiavimo metodika, pagal kurią pagal būstų skaičių buvo apskaičiuotas gyventojų skaičius, įvertino pasikeitusį teisinį reglamentavimą. Teismas nurodė, kad net ir įvertinus aplinkybę, kad dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo padidėjo stebėsenos rodiklių reikšmės, tai negali būti pripažinta pagrįstu veiksniu, kuris nepriklausė nuo pareiškėjo, nes nauji stebėsenos rodikliai buvo įtvirtinti šalių sudarytame Susitarime. Byloje nėra duomenų, kad Susitarimą pareiškėjas buvo priverstas pasirašyti, todėl teismas konstatavo, kad jis laisva valia prisiėmė iš jo kylančius įsipareigojimus. Taigi, teisinio reglamentavimo pasikeitimas šiuo atveju negali būti pripažintas aplinkybe, pateisinančia stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimą.

32. Teismas apibendrino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios stebėsenos rodiklių nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui jis negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Išvadoje nustatytų rodiklių nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas. Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepasiekė rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ (32 proc.) ir „gyventojai neprisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ (21 proc.) reikšmių ir tuo pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto bei Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas.

33. Teismas nurodė, kad Sutarties, kurios pagrindu pareiškėjui skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, tikslas buvo ne tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas ir teorinės galimybės gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų tinklų sukūrimas, tačiau ir realus gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičiaus padidinimas, tokiu būdu siekiant pagerinti tiek vartotojų gyvenimo sąlygas, tiek ir užtikrinti neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą. Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visų Sutarties pagrindu atliekamų veiklų įvykdymui ir rodiklių pasiekimui, tačiau pareiškėjas nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių. Tai reiškia, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui.

34. Teismas padarė išvadą, kad yra nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti pažeidimo elementai, todėl Agentūra Tyrimo išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nepasiekęs Sutartyje ir ją keičiančiame Susitarime nustatytų stebėsenos rodiklių, padarė pažeidimą, dėl kurio pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma teisės aktuose nustatyta finansinė korekcija.

35. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju jam nekilo abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo.

36. Teismas pažymėjo, kad LVAT 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 konstatavo, jog Rekomendacijos negali būti pripažintos norminio pobūdžio aktu, nes neturi norminiam teisės aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Dėl šios priežasties teismas atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į LVAT dėl Rekomendacijų, kaip norminio teisės akto, teisėtumo ištyrimo.

III. 37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėjant administracinę bylą nesivadovauti: 1) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 263.2 punktu, kaip prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 patvirtinto Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu (2016 m. vasario 4 d. redakcija), kaip prieštaraujančiu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsniui (2014 m. birželio 12 d. redakcija) ir teisinės valstybės principui.

39. Pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Rekomendacijų 263.2 punktas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

40. Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. suvestinė redakcija) tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

41. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes apie prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusius gyventojus ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie šių tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiąsias teisės normas.

42. Teismas netinkamai aiškino ir taikė PAFT 1911 punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo ir nevertino to, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų. Iki 2018 m. birželio 12 d. prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų iš viso prisijungė 881 būstas, o prie nuotekų surinkimo tinklų – 1 806 būstai. Todėl stebėsenos rodiklių nepasiekimas iki 2018 m. birželio 12 d. yra 12 proc. (neprisijungusių prie nuotekų surinkimo tinklų) ir 1 proc. (neprisijungusių prie vandentiekio tinklų), o iki 2020 m. spalio mėn., pareiškėjo vertinimu, stebėsenos rodikliai bus visiškai pasiekti. Todėl nėra jokio pagrindo taikyti finansinę korekciją.

43. Aplinkybė, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis PAFT 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

44. Pareiškėjo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, jog APVA Tyrimo išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 10 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra proporcinga APVA nustatytam tariamam pažeidimui (VAĮ 3 str. 1 d.). Jei būtų konstatuoti tariami pažeidimai, teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė ir sprendime niekaip nepasisakė dėl to, kad nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui, o pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui.

45. Pareiškėjas pažymi, kad Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, jog Rekomendacijos yra privaloma ir taikoma visoms Rekomendacijų 1 punkte nurodytoms institucijoms. Rekomendacijų 263.2 punkte įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai, todėl akivaizdžiai prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, nes finansinės korekcijos (sankcijos) dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte. Tuo tarpu įstatymuose ar aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nėra numatytos tokios finansinės korekcijos taikymo galimybės. Be to, Finansavimo sąlygų aprašo normos nėra suderintos su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta asmenų teise individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas.

46. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

47. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai taikydamas materialines ir procesines teisės normas, nenukrypdamas nuo LVAT praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms.

48. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs daug sprendimų faktinėmis aplinkybėmis panašiose administracinėse bylose, kuriose teismas konstatavo Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatų pažeidimus bei pripažino ginčytus įsakymus dėl lėšų grąžinimo teisėtais ir pagrįstais, taip pat, jog lėšų susigrąžinimas nepažeidžia viešojo intereso ir proporcingumo principo.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

50. Agentūra prašo atmesti pareiškėjo prašymus nesivadovauti atitinkamomis teisės aktų nuostatomis, o kitus prašymus (dėl bylos sustabdymo ir dėl teisės aktų nuostatų ištyrimo bei kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo) spręsti teismo nuožiūra.

51. APVA kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms. Agentūros nuomone, teismo išvados atitinka teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 52. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-727 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-098 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, grąžinimo“.

53. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

54. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

55. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

57. Nustatyta, kad pareiškėjas ir APVA 2011 m. gruodžio 30 d. sudarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kaune“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-098, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-098. Sutartyje numatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2011 m. balandžio 13 d., Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2014 m. gruodžio 30 d. Sutarties priede Nr. 1 buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 3 523, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 1. Sutarties nuostatos buvo keičiamos, įskaitant nuostatas Projekto vykdymo terminų ir stebėsenos rodiklių. 2015 m. gruodžio 18 d. šalių susitarimu Nr. 5 buvo pakeisti ir nustatyti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 4 507, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 1 956, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 1.

58. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežastimis ir jų vertinimu, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2011 m. gruodžio 30 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 26 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

59. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1‑237 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

60. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

61. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

62. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

63. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

64. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

65. 2017 m. sausio 24 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (III t., b. l. 35–40) pareiškėjas pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 1 360 gyventojų iš planuotų 1 956, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų surinkimo tinklų (Skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 2 659 gyventojų iš planuotų 4 507. Šiame kontekste pažymėtina, kad APVA 2017 m. rugpjūčio 18 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje (II t., b. l. 72–79) nustatė, kad Susitarimo Nr. 5 sudarymo metu (2015 m. gruodžio 18 d.) remiantis galiojusio Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nustatyta tvarka (kai prijungtų būstų skaičius dauginamas iš gyventojų ir būstų skaičiaus santykio) apskaičiuotas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) buvo „2,1“, tačiau minėtu susitarimu keičiant Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius klaidingai buvo naudojamas 2012–2014 m. galiojęs koeficientas „2,2“, taigi nustatyti netikslūs stebėsenos rodikliai. APVA pritaikė teisingą Susitarimo sudarymo metu galiojusį koeficientą, atsižvelgė į aplinkybę, kad dalis būstų patenka į Kauno rajono teritoriją, kurioje aptartas koeficientas buvo kitoks – „3,1“, taip pat atsižvelgė į tai, kad Kauno rajone prijungti visi numatyti prijungti būstai. APVA taikė tokius stebėsenos rodiklius: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 4 303, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ – 1 902. APVA nustatė, kad atsižvelgus į koeficientų pokytį, rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ atitinka 2 885 gyventojus ir šio rodiklio nepasiekimas yra 33 proc. Stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ atitinka 1 472 gyventojus ir šio rodiklio nepasiekimas yra 23 proc. Taigi ginčo rodikliai iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiekti. Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos pareigos.

66. Pareiškėjas prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII 939 redakcija) nuostatoms. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

67. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad iš viso 52 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų 2016 m. gruodžio 31 d. yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti, tokiu būdu nepasiekta rodiklio reikšmė – 32 proc. Pareiškėjas įrodė, kad 23 gyventojo neprijungimas prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų 2016 m. gruodžio 31 d. yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti, tokiu būdu nepasiekta rodiklio reikšmė – 21 proc. Veiksniai (priežastys), kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti buvo vertinama tai, kad sumažėjo gyventojų skaičius Kauno miesto savivaldybėje. Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius.

68. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

69. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

70. Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Județul Neamț, C-260/14 ir C‑261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neamț) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

71. Sprendimo Neamț 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

72. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

73. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

74. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

75. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

76. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C‑418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

77. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

78. Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

79. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

80. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

81. Nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmų, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai, atlikimą. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

82. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

83. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

84. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

85. Pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 803, IV t., b. l. 105), todėl šios išlaidos pareiškėjui priteistinos.

86. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

87. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos dėl teisinės pagalbos išlaidų) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

88. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokato I. N. ir partnerių kontoros „Cobalt“ advokatų (I t., b. l. 804). Pareiškėjas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad prašo priteisti 5 215,10 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, paaiškino, kad prašomos priteisti išlaidos nesutampa su PVM sąskaitose faktūrose bei jų apmokėjimuose nurodytomis sumomis, nes jos yra pateiktos ir už suteiktas paslaugas, nesusijusias su byla.

89. Iš pareiškėjo patektų dokumentų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pareiškėjas patyrė 7 260 Eur išlaidų, joms pagrįsti pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 28434, atliktų darbų išklotinę 2017 m. rugsėjo mėnesį bei 2017 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymą 7 260 Eur sumai. Iš minėtos išklotinės matyti, kad suteiktų teisinių paslaugų trukmė – 51 valanda. Suteiktos teisinės paslaugos apima kliento pateiktų dokumentų analizę, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui rengimą ir laikytinos viena teisine paslauga – skundo pirmosios instancijos teismui parengimu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. I ketvirtį sudarė 817,6 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už aptariamas teisines paslaugas būtų 2 044 Eur.

90. Nustatyta, kad į suteiktų teisinių paslaugų išklotinę įtrauktas ir kliento atstovavimas teisme. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Pagal minėtų rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko du teismo posėdžiai: 2018 m. balandžio 3 d., kurio trukmė – 10 min., ir 2018 m. liepos 3 d., kurio trukmė – 8 min. Kadangi pareiškėjo atstovai, atvykdami į teismo posėdį ir atstovaudami pareiškėjui, nors teismo posėdis truko trumpą laiką, patyrė tam tikrų darbo ir laiko sąnaudų, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, aptariamų teisinių paslaugų trukmė skaičiuotina kaip pusvalandis. Atitinkamai, vadovaujantis Rekomendacijų dėl teisinių paslaugų 7 punktu, maksimali suma už šias teisines paslaugas sudarytų: 89 Eur (44,24 Eur (884,80 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. IV ketvirtį) x 0,1 x 0,5 val.) + 44,75 Eur (895,20 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2018 m. I ketvirtį) x 0,1 x 0,5 val.)). Maksimalia priteistina suma už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju laikytina 2 133 Eur (2 044 + 89).

91. Pareiškėjas, pagrįsdamas išlaidas teisinėms paslaugoms už apeliacinio skundo parengimą pateikė 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą NIP Nr. 29439, atliktų darbų išklotinę 2017 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymą. Pažymėtina, kad byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2018 m. liepos 10 d., be to, į išklotinę įrašytos darbo valandos, sugaištos teikiant teisines paslaugas keliuose projektuose. Minėtos pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjama byla bei nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.

92. Pareiškėjas prašo priteisti 1 125,30 Eur teisines paslaugas pagal 2017 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 29438 už pasiūlymo Aplinkos ministerijai, APVA dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių rengimą, kliento atstovavimą derybose. Šios išlaidos nepripažintinos susijusiomis su nagrinėjama byla, todėl nepriteistinos.

93. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2 166,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 133 Eur + 33,75 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-727 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-098 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, grąžinimo“. ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ naudai 2 166,75 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė