ca6f83a1-dc2f-440e-b03e-00851cf1e1f3 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-3585-394/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00393-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. Z. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1-9 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Å iaulių TI), 10 360 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2018 m. sausio 22 d. iÅ¡vykdamas etapu, į Å iaulių TI daiktų sandėlį grÄ Å¾ino čiužinį, antklodę, pagalvę, indus, paklodę, kuri buvo suplėšyta, nes tokiÄ jam iÅ¡davė, kai atvyko į Å iaulių TI 2018 m. sausio 15 d.

Å iaulių TI direktorius 2018 m. sausio 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. 25/04-90 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskyrė papeikimÄ už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , t. y. už tai, kad jis iÅ¡vykdamas etapu į daiktų sandėlį pristatė vienÄ sugadintÄ paklodę. Nesutikdamas su jam paskirta nuobauda pareiÅ¡kėjas jÄ apskundė Kalėjimų departamentui, kuris Å iaulių TI direktoriaus nutarimÄ dėl nuobaudos paskyrimo paliko galioti. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ , kuris 2018 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3464-621/2018 padarė iÅ¡vadÄ , jog nuobauda paskirta nepagrįstai ir panaikino Å iaulių TI direktoriaus nutarimÄ dėl nuobaudos paskyrimo bei Kalėjimų departamento sprendimÄ .

Å iaulių TI šį teismo sprendimÄ apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kuris 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. birželio 15 d. sprendime teisingai akcentavo, jog paskirtoji ir galiojanti nuobauda kalinamajam sukelia teisines pasekmes. Nors teismas Å iaulių TI direktoriaus nutarimÄ dėl nuobaudos panaikino dar 2018 m. birželio 15 d., o LVAT 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtino, kad Å iaulių TI ir Kalėjimų departamento priimti teisės aktai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra neteisėti, tačiau iki pat skundo suraÅ¡ymo dienos (2020-03-05) nei Å iaulių TI, nei Kalėjimų departamentas jų nepanaikino, dėl Å¡ių neteisėtų aktų pareiÅ¡kėjas kenčia neigiamas pasekmes jau daugiau kaip 2 metus.

Nuo 2018 m. vasario mėn. galėjo bÅ«ti laikomas lengvosios grupės sÄ lygomis, tačiau turėdamas nuobaudÄ nebegali jos praÅ¡yti. Jeigu paprastajai grupei vienam mėnesiui pinigų limitas apsipirkti parduotuvėje yra 114 Eur (dabar 117 Eur), tai lengvajai grupei – 152 Eur (dabar 156 Eur). Taigi per du metus negalėjo apsipirkti net už 912 Eurų. Nuo 2019 m. sausio 6 d. bÅ«tų galėjęs bÅ«ti perkeltas į atvirÄ jÄ kolonijÄ , tačiau turi galiojančiÄ nuobaudÄ ir neturi lengvosios grupės, todėl iÅ¡ jo atimta teisė praÅ¡yti bÅ«ti ten perkeltam.

Turėdamas lengvÄ jÄ grupę gautų ne du, o keturis trumpalaikius pasimatymus per mėnesį, galėtų vienÄ kartÄ per dienÄ paskambinti telefonu (paprastoji grupė – 2 kartai per savaitę), pasivaikščioti lauke ne tris, o keturias valandas į dienÄ . Nuo 2019-07-06 iki 2020-07-06, t. y. atlikęs 1/3 dalį bausmės, galėtų praÅ¡ytis į pusiaukelės namus, bet turint galiojančiÄ nuobaudÄ praÅ¡ymas netenkinamas. Nuo 2019-01-06 jau galėjo bausmę atlikti be sargybos, tačiau turėdamas nuobaudÄ ten patekti negali.

Kadangi neturi galimybės bausmės atlikti atviroje kolonijoje ar pusiaukelės namuose, negali turėti su savimi grynųjų pinigų, gauti neribotų pasimatymų, iÅ¡vykti už teritorijos ribų nei pas gydytojus, nei parvykti į namus. Kai teismas sprendžia klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, jis į turimų nuobaudų skaičių visada įtraukia ir Å¡iÄ nuobaudÄ . Dėl neteisėtų Å iaulių TI veiksmų patyrė pažeminimÄ , psichologinę kančiÄ , paniekÄ , beteisiÅ¡kumÄ , diskriminacijÄ , asmenybės sumenkinimÄ .

PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (8, 22, 104, 107 b. l.). Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (104 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (91-102 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . LR Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalis numato, kad nuteistasis turi teisę apskųsti jam paskirtÄ nuobaudÄ aukÅ¡tesniam pagal pareigas pareigÅ«nui, skundo padavimas nuobaudos vykdymo nestabdo.

Kalėjimų departamentas 2018-03-15 sprendimu nurodė, kad nėra pagrindo naikinti pareiÅ¡kėjui paskirtÄ nuobaudÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl skunde aptariamos nuobaudos nepanaikinimo jam nebuvo leidžiama iÅ¡vykti be sargybos ar be palydos, tačiau toks vertinimas neteisingas, kadangi ir be Å iaulių TI paskirtos nuobaudos pareiÅ¡kėjui per ginčo laikotarpį skirtos dar penkios nuobaudos ir viena po ginčo laikotarpio (2020-03-24 nuobauda). Tai rodo, jog Å iaulių TI skirta nuobauda iÅ¡ esmės negalėjo taip įtakoti pareiÅ¡kėjo nurodomus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančiÄ , pažeminimÄ ir kt.

Jeigu pareiÅ¡kėjas norėtų bausmę atlikti lengvesniais rėžimo reikalavimais ir sÄ lygomis, jis turėtų bÅ«ti linkęs taisytis, rodyti gerÄ ir pavyzdingÄ elgesį, aktyvų dalyvavimÄ socialinėje reabilitacijoje ir siekti asmenybės pasikeitimo, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 9 dalis numato, kad jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui – per 6 mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčių nuobaudų.

PareiÅ¡kėjui po Å iaulių TI 2018-01-26 paskirtos nuobaudos buvo skirta dar ne viena nuobauda, o tai rodo, kad asmuo savo aktyviais veiksmais nenori vykdyti numatytus pataisos įstaigų režimo reikalavimus, laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir rodyti gerÄ ir pavyzdingÄ elgesį. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl skunde nurodytos nuobaudos nepanaikinimo jis neteko galimybės bÅ«ti perkeltas bausmę atlikti atviroje kolonijoje ar pusiaukelės namuose, kuriuose galėtų turėti telefonÄ ar grynųjų pinigų, tačiau toks vertinimas neteisingas, kadangi yra vertinama daug su bausmės atlikimu susijusių aplinkybių, tokių, kaip nusikalstamo elgesio rizika, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį bei jo asmenybės pavojingumÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo tik teorinę galimybę bÅ«ti perkeltas į atvirÄ jÄ kolonijÄ ar pusiaukelės namus, nes perkėlimas priklauso ne tik nuo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų, turimų galiojančių ar negaliojančių nuobaudų skaičiaus, bet ir nuo kitų su nuteistuoju susijusių aplinkybių visumos. Å iaulių TI pareiÅ¡kėjui skirta nuobauda iÅ¡ esmės neįtakoja jo galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nes ji yra panaikinta, o ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas turi dar kitų jam skirtų nuobaudų, yra niekaip nesusijusi su Å iaulių TI, nes Å¡ioje įstaigoje pareiÅ¡kėjui paskirta tik viena nuobauda.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturi galimybės iÅ¡vykti trumpalaikės iÅ¡vykos į namus ir pas gydytojus, tačiau toks vertinimas neteisingas, nes svarstant galimybę, ar tokia iÅ¡vyka gali bÅ«ti suteikta, yra atsižvelgiama į asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Pats asmuo turi aktyviai siekti savo teisinės padėties suÅ¡velninimo, norėdamas turėti teisę į trumpalaikę iÅ¡vykÄ . Atsižvelgiant į nuteistojo pasimatymų, gautų paÅ¡to bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės įrašų duomenis, pareiÅ¡kėjo bausmės vykdymo pradžia yra 2017-01-06, o bausmės vykdymo pabaiga – 2020-12-06, o teisė į trumpalaikę iÅ¡vykÄ namo gali bÅ«ti suteikta atlikus vienÄ trečdalį teismo paskirtos bausmės. PareiÅ¡kėjui Å iaulių TI paskirta nuobauda neįtakojo ir neribojo jo teisės į trumpalaikę iÅ¡vykÄ , nes asmeniui 2018-04-24 buvo skirta sekanti nuobauda (dar iki vieno trečdalio bausmės atlikimo laiko).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2018 m. galėjo bÅ«ti laikomas lengvosios grupės sÄ lygomis, o turėdamas nuobaudÄ negali jos praÅ¡yti, tačiau toks vertinimas nėra teisingas, nes galiojančios nuobaudos turėjimas yra tik viena iÅ¡ sÄ lygų dėl perkėlimo iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ , skatinamoji priemonė – perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ gali bÅ«ti skiriama už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ Ä¯gyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbÄ ir gerus mokymosi rezultatus.

IÅ¡ Nuteistojo pasimatymų, gautų paÅ¡to bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės įrašų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į paprastÄ jÄ grupę buvo perkeltas 2017-01-17. Atsižvelgiant į Pažymos Nr. 63-14 įraÅ¡us dėl pareiÅ¡kėjui skirtų nuobaudų, galima pagrįstai teigti, kad asmuo linkęs bausmės atlikimo metu daryti teisės pažeidimus, nepaisyti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų. Tuo tarpu priskyrimas lengvajai grupei nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamas ir vėliau ir tik kaip viena skatinamųjų priemonių už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ bei mokymÄ si.

Kaip matyti iÅ¡ pažymos Nr. 63-14 paskatinimų pareiÅ¡kėjui skirta nebuvo. Panaikinus paskirtÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas nedelsdamas bÅ«tų galėjęs kreiptis dėl galimybės perkelti iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ , jeigu neturėtų kitų aktualiu laikotarpiu paskirtų nuobaudų. Atsakovė nurodo, kad suma, už kuriÄ nuteistieji gali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, numatyti skambinimo telefonu kartai, pasimatymų suteikimo laikas, pasivaikščiojimų laikas priklauso nuo to, kokioje grupėje asmuo yra laikomas.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad bÅ«tų buvę galima jį perkelti nuo 2018 m. iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ , tačiau tai niekuo nepagrįsta, yra tik bendro pobÅ«džio pamÄ stymai, samprotavimai. Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjas pats galėjo kreiptis į pataisos įstaigos administracijÄ dėl nuobaudos (papeikimo), kuri pripažinta negaliojančia, teisinių pasekmių paÅ¡alinimo, tačiau nei į tÄ laisvės atėmimo vietÄ , kurioje yra laikomas, nei į Å iaulių TI administracijÄ dėl nuobaudos pripažinimo negaliojančia nesikreipė.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ . Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas A. Z. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad dėl Å iaulių TI direktorius 2018 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 25/04-90 jam paskirtos nuobaudos, kuri panaikinta teismo sprendimu, jis du metus negalėjo naudotis Bausmių vykdymo kodekse numatytomis lengvatomis, neturėjo galimybės bÅ«ti perkeltas į atvirÄ ja kolonijÄ ar pusiaukelės namus, negalėjo tikėtis lygtinio paleidimo.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, kad 2018 m. sausio 26 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-90 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nuteistajam A. Z. paskirtas papeikimas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ (16 b. l.). Nutarime nurodyta, kad nuteistasis A. Z. 2018 m. sausio 22 d. 9.30 val. iÅ¡vykdamas etapu į daiktų sandėlį pristatė vienÄ sugadintÄ paklodę, t. y. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ . Å iÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir teismui.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018-06-15 sprendimu Å iaulių TI direktoriaus 2018-01-26 nutarimÄ â€žDėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 15 d. sprendimÄ panaikino (10-12 b. l.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Sprendime teismas konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti objektyvių duomenų, jog paklodę sugadino bÅ«tent pareiÅ¡kėjas, todėl nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta nepagrįstai, o nutarimas naikinamas, kaip neteisėtas.

Nuteistiesiems skiriamas nuobaudų rÅ«Å¡is, jų skyrimo ir galiojimo tvarkÄ reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Å io kodekso 142 straipsnio 1 dalis numato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamas:

1) papeikimas;

2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;

3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes);

4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Pagal BVK 143 straipsnio 9 dalį, jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Iš byloje esančios laisvės atėmimo vietų ligoninės išduotos 2020-03-31 pažymos Nr. 63-14 „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ (41 b. l.) matosi, kad pareiškėjui A.

Z. po 2018-01-26 paskirtos nuobaudos – papeikimo paskyrimo iki nuobaudos panaikinimo 2019-12-30, už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus 2018-04-24 paskirta dar viena nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus, 2019-10-09 už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ ir buvimÄ be ženklo bei reikalavimų nevykdymÄ paskirtos nuobaudos papeikimas ir draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus, 2019-12-09 už buvimÄ apsvaigus nuo alkoholio vėl paskirta nuobauda (27 p. KTP). Nuobaudos pareiÅ¡kėjui buvo skiriamos ir 2020 metais: 2020-01-31 už mobilaus ryÅ¡io telefono turėjimÄ bei 2020-03-24 už buvimÄ apsvaigus nuo alkoholio.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jau nuo 2018 m. vasario mėnesio galėjo bÅ«ti laikomas lengvosios grupės sÄ lygomis ir naudotis Å¡iai grupei nustatytomis teisėmis, tačiau turėdamas nuobaudÄ negalėjo jos praÅ¡yti. Bausmių vykdymo kodekso 72 straipsnis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes. Nuteistųjų priskyrimÄ konkrečioms grupėms reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, galiojusios iki 2020-01-22 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-11-29, toliau - Taisyklės), kurių 65 straipsnis numato, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į Å¡ias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras.

Pagal Taisyklių 68 punktÄ , paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (9 priedas), Å¡iuo nutarimu įforminamas ir pakartotinis nuteistojo perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę. Taigi nuteistojo perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ galimas tik kaip jo paskatinimas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnį, paskatinimo priemonės laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ Ä¯gyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbÄ ir gerus mokymosi rezultatus; perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę gali bÅ«ti skiriamas nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius paskirtos bausmės. IÅ¡ byloje esančių dokumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti nuo 2017-01-06 (2020-03-26 pažyma Nr. 69-154 – 31 b. l.), taigi 2018 m. vasario mėn. jis jau buvo atlikęs vienerius metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaip matosi iÅ¡ teisinio reglamentavimo, perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ , kaip paskatinimo priemonė, yra susijęs su nepriekaiÅ¡tingu nuteistojo elgesiu, iniciatyva ir aktyviu dalyvavimu įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropiu darbu ir gerais mokymosi rezultatais.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis buvo iniciatyvus, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse ir kt., tačiau nebuvo perkeltas į lengvÄ jÄ grupę vien dėl turimos 2018-01-26 nutarimu paskirtos nuobaudos, todėl jo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad negalėjo naudotis lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų teisėmis – didesniu pinigų limitu apsipirkti parduotuvėje, turėti daugiau pasimatymų, telefoninių skambučių, ilgiau pasivaikščioti.

Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnis numato, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per du mėnesius gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus;

3) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;

4) vienÄ kartÄ per dienÄ paskambinti telefonu;

5) kasdien pasivaikščioti keturias valandas. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ;

3) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;

4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu;

5) kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pagal BVK 92 straipsnį, didžiausia pinigų suma, už kuriÄ nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, keturių bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems. Taigi lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi daugiau teisių, nei priskirti paprastajai grupei, tačiau, kaip jau buvo minėta, perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ yra paskatinimo priemonė, susijusi su nepriekaiÅ¡tingu nuteistojo elgesiu, iniciatyva ir aktyviu dalyvavimu įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropiu darbu ir gerais mokymosi rezultatais, o pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad buvo visos sÄ lygos perkelti jį į lengvÄ jÄ grupę, tačiau tik 2018-01-26 nutarimu paskirta nuobauda sutrukdė pataisos įstaigos administracijai priimti tokį sprendimÄ .

Be to, iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės iÅ¡duotos 2020-03-31 pažymos Nr. 63-14 „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ (41 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjui A. Z. už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus buvo paskirtos dar penkios nuobaudos, taigi net ir nevertinant 2018-01-26 nutarimu paskirtos nuobaudos, nebuvo vienos iÅ¡ sÄ lygų – nepriekaiÅ¡tingo elgesio, kad pareiÅ¡kėjas galėtų tikėtis bÅ«ti perkeltas į lengvÄ jÄ grupę. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atlikęs 1/3 dalį bausmės, galėtų praÅ¡ytis į pusiaukelės namus, bet turint galiojančiÄ nuobaudÄ praÅ¡ymas netenkinamas, taip pat neturi galimybės atlikti bausmės atvirojoje kolonijoje ir naudotis joje laikomų asmenų teisėmis, kai teismas sprendžia klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, jis į turimų nuobaudų skaičių visada įtraukia ir Å¡iÄ nuobaudÄ .

Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis numato, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas Å¡io kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal BVK 91 straipsnio nuostatas, atvirose kolonijose nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiÅ«rimi; nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; gali be apribojimų gauti pasimatymus, paÅ¡to ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, gauti ir siųsti laiÅ¡kus, skambinti telefonu; jeigu yra bÅ«sto sÄ lygos, gali gyventi Å¡alia atviros kolonijos su savo Å¡eimomis; kolonijos administracijos leidimu gali be priežiÅ«ros iÅ¡vykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobÅ«džio arba gydymosi ar mokymosi; jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartÄ per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu, kasmetinių atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus.

Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sÄ lygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimÄ ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, gali bÅ«ti perkelti į atvirÄ kolonijÄ tęsti bausmės atlikimo. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, perkėlimo į Pusiaukelės namus toje pačioje ar kitoje pataisos įstaigoje tvarkÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymu Nr. V-97 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), kurio 3 punkte sakoma, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali bÅ«ti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos termino pagal LR BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka Å¡ias sÄ lygas: jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė; turi leidimÄ iÅ¡vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos arba atitinka kriterijus, bÅ«tinus gauti tokį leidimÄ ; yra sudarę mokymosi sutartį, susitarimÄ dėl įdarbinimo arba kitais raÅ¡ytiniais dokumentais gali pagrįsti gautÄ darbo pasiÅ«lymÄ , priėmimÄ Ä¯ mokymo įstaigÄ ; turi galiojantį asmens tapatybės dokumentÄ .

Pagal ApraÅ¡o 6 punktÄ , sprendimus dėl nuteistųjų praÅ¡ymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija (toliau – Komisija). ApraÅ¡o 20 punkte nurodyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ Pusiaukelės namuose ir atitinkantys ApraÅ¡e nurodytas sÄ lygas, pateikia praÅ¡ymÄ pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Pataisos įstaigos socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkas kartu su Psichologinės tarnybos darbuotoju atlieka nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , parengia socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , informacijÄ apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už pataisos įstaigos ribų, duomenis apie jo finansinius įsiskolinimus, bausmės atlikimo terminus ir teisinę padėtį.

Per einamÄ jį mėnesį gauti praÅ¡ymai kartu su nurodyta medžiaga iÅ¡siunčiami Komisijai. Nuteistieji, kurių praÅ¡ymus perkelti į Pusiaukelės namus Komisija patenkino, įraÅ¡omi į Nuteistųjų, siÅ«lomų perkelti į Pusiaukelės namus, sÄ raÅ¡Ä (33 p.). Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato, kad lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistiesiems lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Taigi nuteistieji į atvirÄ jÄ kolonijÄ ar Pusiaukelės namus gali bÅ«ti perkelti, taip pat lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų tik esant tam tikrų sÄ lygų visumai, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad tokios sÄ lygos buvo, kad buvo svarstomi jo praÅ¡ymai, tačiau jie nebuvo patenkinti tik dėl to, kad pareiÅ¡kėjas turėjo 2017-01-26 nutarimu paskirtÄ nuobaudÄ .

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad Å iaulių TI direktoriui priėmus vėliau neteisėtu pripažintÄ ir teismo panaikintÄ 2018 m. sausio 26 nutarimÄ Nr. 25/04-90 skirti pareiÅ¡kėjui nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau Å iaulių TI neteisėti veiksmai nesukėlė pareiÅ¡kėjui tokių pasekmių, kokias jis nurodo savo skunde. Nepasitvirtino pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos pataisos namuose negalėjo bÅ«ti laikomas lengvosios grupės sÄ lygomis ir naudotis tai grupei suteikiamomis teisėmis, negalėjo bÅ«ti perkeltas į atvirÄ jÄ kolonijÄ , pusiaukelės namus ar lygtinai paleistas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala ir kad tarp jo skunde dėstomų pasekmių ir Å iaulių TI neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nenustačius vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, prievolė atlyginti žalÄ valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. Z. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė