ca6ed0ee-dbe7-4d9e-b560-dc7587d0baa0 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                  Civilinė byla Nr. Nr. e2A-405-798/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00301-2017-9                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.3.                                                                                                                                                                                                                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        2018 m. liepos 5 d.       Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų ir žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. P. kreipėsi į teismÄ su paÅ¡ymu iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ jam priklausančio gamybinio pastato, priteisti 73 267,47 Eur žalos atlyginimÄ dėl nesumokėto nuomos mokesčio ir pastato atstatymo iÅ¡laidų po kilusių gaisrų, 792 Eur netiesioginių nuostolių dėl žalos nustatymo, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ skolÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. birželio 1 d. nuomos sutartimi iki 2010 m. liepos 1 d. iÅ¡nuomojo atsakovui gamybinio pastato, unikalus Nr. 7989-0001-0041, turinčio 569,56 kv. m. bendrojo ploto, esančio (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) sv., sen., (duomenys neskelbtini) kaime, dalį patalpų, plane pažymėtu: cechas 1-8, 204,78 kv. m., 1-7 11,35 kv. m., 1-1 4,91 kv. m., 1-2 12,4 kv. m., 1-3 12,31 kv. m., 1-4 2,84 kv.m (toliau – gamybinis pastatas).

Atsakovui naudojant gamybinį pastatÄ , 2009 m. liepos 1 d. kilo gaisras, kurio metu iÅ¡degė 21x10 m. gamybinių patalpų vidus, sudegė telferis (ieÅ¡kovo), medienos perdirbimo įrenginiai, apie 5 kub. m. medinių lentų. Kaip nustatė Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai, gaisras kilo dėl atsakovo prieÅ¡gaisrinių saugos taisyklių pažeidimo atliekant ugnies darbus. Vėliau gamybiniame pastate buvo dar du gaisrai – 2011 m. sausio 24 d., 2012 m. vasario 3 d.

Atsakovas visų buvusių gaisrų padarinių nelikvidavo, gaisrų apgadintų patalpų nesuremontavo. 2010 m. liepos 1 d. pasibaigus ginčo patalpų nuomos sutarčiai, atsakovas patalpų neatlaisvino iki Å¡iol, nuomos mokesčio, mokesčių už sunaudotÄ elektros energijÄ nesumokėjo, pradėjo slapstytis, vengdavo susitikti su ieÅ¡kovu. Tik 2015 m. lapkričio 5 d. ieÅ¡kovui pavyko pasiraÅ¡ytinai įteikti atsakovui pretenzijÄ dėl gamybinio pastato, kurioje buvo pasiÅ«lyta arba įsigyti gamybinį pastatÄ pagal 2009 m. sausio 7 d. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygas, arba atlaisvinti jį, grÄ Å¾inant tokios bÅ«klės, koks buvo 2008 m. perduotas ir sumokėti visus įsiskolinimus.

Gavęs Å¡iÄ pretenzijÄ , atsakovas reikalavimų neįvykdė. Siekdamas užfiksuoti faktines aplinkybes, ieÅ¡kovas užsakė ir 2015 m. gruodžio 2 d. antstolis užfiksavo gamybinio pastato faktines aplinkybes. Atsakovui dar kartÄ 2015 m. gruodžio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. buvo iÅ¡siųstos pretenzijos dėl gamybinio pastato atlaisvinimo. IeÅ¡kovo užsakyta kvalifikuoto specialisto pastato atstatymo kaÅ¡tų iÅ¡vada patvirtina, kad ginčo pastato atstatymo kaÅ¡tai siekia 73 267,47 Eur sumÄ , kuriÄ kaip nuostolius turi atlyginti atsakovas.

Taip pat ieÅ¡kovas patyrė 792 Eur netiesioginių nuostolių, susijusių su žalos nustatymu – 121 Eur už antstolio atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ ir 550 Eur už patalpų atstatymo kaÅ¡tų nustatymÄ . Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.Atsakovas R. G., nors ir pripažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo, pateikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos priteisimo, nes ieÅ¡kovas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Be to, atsakovo teigimu, pastato atstatymo išlaidos buvo apskaičiuotos neatsižvelgiant į aplinkybę, kad pastatas, kuriuo naudojosi atsakovas, buvo nusidėvėjęs. Ieškovas nesutiko su atsakovo prieštaravimais. Ieškovo teigimu, atsakovas pastato atstatymo išlaidų nepaneigė. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. buvo faktiškai įvertinta pastato būklė, o tų pačių metų gruodžio 29 d. išsiųsta pretenzija atsakovui, nurodant, kad nuomos santykiai vienašališkai nutraukti ir pastatas turi būti atlaisvintas.

Atsakovas slapstėsi ir paÅ¡to siuntos neatsiėmė, todėl ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo 2015 m. gruodžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo reikalavimai buvo visiÅ¡kai patenkinti – nusprendė iÅ¡keldinti atsakovÄ R. G. iÅ¡ ieÅ¡kovui G. P. nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato. Taip pat priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 73 267,47 Eur žalos atlyginimo, 792 Eur netiesioginių nuostolių, patirtų dėl žalos nustatymo, 5 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ skolÄ (74 059,47 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2017 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 13 955 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi iÅ¡taisyta raÅ¡ymo apsirikimo klaida nurodant priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ vietoj „13 955 Eur“ į „1 395 Eur“).Teismas nustatė, kad Å¡alis siejo miÅ¡rÅ«s teisiniai santykiai: negyvenamųjų patalpų nuomos ir negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo.

Pagal 2009 m. sausio 7 d. Å¡alių sudarytÄ gamybinio pastato pirkimo – pardavimo sutartį nuosavybės teisė atsakovui turėjo pereiti įvykdžius sutarties sÄ lygas – iki 2011 m. gruodžio 20 d. ieÅ¡kovui sumokėjus visÄ kainÄ už parduodamÄ daiktÄ . IÅ¡ bylos duomenų, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, teismas sprendė, kad atsakovas sutarties neįvykdė, todėl pastatas priklauso ieÅ¡kovui. Teismas nustatė, kad paskutinė tarp Å¡alių 2009 m. birželio 1 d. pasiraÅ¡yta gamybinio pastato nuomos sutartis neterminuota, nes atsakovas ir pasibaigus sutarties terminui patalpomis naudojosi (CK 6.481 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. lapkričio 5 d. įspėjimas dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovui įteiktas pasiraÅ¡ytinai, teismas sprendė, kad nuomos santykiai tarp Å¡alių yra nutrÅ«kę. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkui atsiranda pareiga grÄ Å¾inti nuomos objektu buvusį daiktÄ nuomotojui (CK 6.499 straipsnis). Todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ gamybinio pastato teismas laikė pagrįstu (CK 6.480 straipsnis).Teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutarties sÄ lygas, nesilaikė prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių, 2009 m. liepos 1 d., 2011 m. sausio 24 d., 2012 m. vasario 3 d. sukėlė gaisrÄ , dėl ko atsirado žala nuomojamam daiktui – gamybiniam pastatui.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas įrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teismas, remdamasis ieÅ¡kovo pateikta reikiamÄ atestatÄ turinčio eksperto Pastato atstatymo kaÅ¡tų nustatymo iÅ¡vada, pripažino, kad ieÅ¡kovas įrodė 73 267,47 Eur žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuomojamose patalpose vykdė individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su medienos perdirbimu, atsakovo kaltė preziumuojama, jos ieÅ¡kovas įrodinėti neprivalo (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas 2017 m. vasario 13 d. pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, nes tik 2015 m. gruodžio mėnesį dalyvaujant antstoliui pateko į ginčo patalpas ir galėjo įvertinti žalos mastÄ ir teismine tvarka ginti pažeistÄ teisę.

Faktai, kad atsakovas 2009-2013 metų laikotarpiu mokėjo ieÅ¡kovui grynaisiais pinigais nuomos mokestį, t. y. susitikdavo su ieÅ¡kovu, nepatvirtina aplinkybės, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę nustatyti žalos dydį. Teismas remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovas pateikė duomenis patvirtinančius patirtus 792 Eur netiesioginius nuostolius (121 Eur – antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ , 550 Eur –ekspertui už atstatymo kaÅ¡tų nustatymÄ , 121 Eur – antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ , siekiant nustatyti faktÄ , kad atsakovas nėra atlaisvinęs patalpų), sprendė, kad Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo (CK 6.629 straipsnio 4 dalies 2 punktas).Teismas pripažino pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 5 proc. procesinių palÅ«kanų už priteistÄ skolÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. galutinį sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiÅ¡kino ir taikė proceso, materialinės teisės normas, pažeidė kasacinio teismo praktikÄ .

Teismas nepagrįstai įvertino, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. IeÅ¡kovas savo teisių pažeidimÄ siejo su gaisrais, kurie dėl atsakovo kaltės įvyko jam priklausančiame gamybiniame pastate. Kadangi pagal bendrÄ jÄ taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , teisė į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui atsirado nuo tos dienos, kada jis sužinojo apie gaisrÄ , kurio metu buvo padaryta žala.

Pirmasis gaisras įvyko 2009 m. liepos 1 d., apie jį ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta Vilniaus apygardos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2009 m. liepos 2 d. raÅ¡tu. BÅ«tent Å¡is momentas turėtų bÅ«ti laikomas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia, nes kiti gaisrai buvo lokalÅ«s ir žalos pastatui nepadarė, jų metu buvo apgadintas tik atsakovo ir jam dirbusių asmenų asmeninis turtas. Teismas sutapatino sužinojimo apie savo pažeistas teises (padarytÄ Å¾alÄ ) momentÄ su momentu, kada asmuo galėjo įvertinti jam padarytos žalos mastÄ .

Net ir sutikus su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo gauna objektyviÄ galimybę įvertinti jam padarytos žalos apimtį, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tvirtinti, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog iki 2015 m. gruodžio mėnesio jis negalėjo patekti į ginčo pastatÄ ir apskaičiuoti gaisrų padarytos žalos. IeÅ¡kovas gyvena 3 km. atstumu nuo jam priklausančio gamybinio pastato, kuriame iki Å¡ios dienos veikia lentpjÅ«vė, todėl sunku patikėti, kad nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovas negalėjo ar neturėjo galimybės patekti į ginčo pastatÄ .

Tokie veiksmai neatitinka protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standarto, nes sužinojęs apie gaisrÄ ieÅ¡kovas nesiėmė veiksmų dėl gaisro padarinių nustatymo jam priklausančiame pastate.IeÅ¡kovo argumentas, kad jis negalėjo įvertinti gaisrais padarytos žalos masto dėl tariamo atsakovo slėpimosi ir negalėjimo įteikti pretenzijos nuo 2012 m. yra nepagrįstas. Visų pirma, šį argumentÄ paneigia atsakovo į bylÄ pateikti pakvitavimai, kuriuos praktiÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį iÅ¡raÅ¡ydavo ieÅ¡kovas.

Antra, visiÅ¡kai nesuprantama, kaip negalėjimas įteikti pretenzijos galėjo įtakoti ieÅ¡kovo galimybę įvertinti gaisrų padarytÄ Å¾alÄ , nes nebuvo jokių kliūčių patekti į pastatÄ . Tai pagrindžia ir neplanuotas antstolio 2015 m. gruodžio 2 d. atvykimas į ginčo pastatÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad yra visos galimybės patekti į jį patekti. Be to, ieÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio Å¡ioje civilinėje byloje pareiÅ¡kimo niekada nekėlė klausimo dėl gaisrų padarytos žalos atlyginimo ir nei vienoje iÅ¡ pretenzijų nebuvo praÅ¡oma atlyginti gaisrų padarytos žalos.Skundžiamu sprendimu neteisingai apskaičiuota bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, vietoje 13 955 Eur turėtų bÅ«ti 1 395 Eur.IeÅ¡kovas G.

P. su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas 2009 m. liepos 1 d. kilusio gaisro, dėl kurio buvo pripažintas kaltu, padarinių nelikvidavo, nuolat slapstėsi nuo ieÅ¡kovo ir tik 2015 m. lapkričio 5 d. atsakovui pavyko pasiraÅ¡ytinai įteikti pretenzijÄ , kurioje buvo pasiÅ«lyta arba įsigyti gamybinį pastatÄ pagal 2009 m. sausio 7 d. preliminarios sutarties sÄ lygas, arba atlaisvinti jį, grÄ Å¾inant tokios bÅ«klės, koks buvo 2008 m. pasiraÅ¡ant nuomos sutartį.

Atsakovas pretenzijos reikalavimų neįvykdė ir gaisro padarinių nelikvidavo.PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, ieÅ¡kinio senaties dėl žalos atlyginimo pradžia prasideda nuo 2015 m. gruodžio 2 d., kai ieÅ¡kovas, nupjovęs atsakovo pakabintas spynas, su antstolio pagalba užfiksavo gamybinio pastato bÅ«klę, nes tik tada buvo sužinota apie gaisrų padarytÄ Å¾alÄ . 2015 m. gruodžio 29 d. atsakovui buvo iÅ¡siųsta nauja pretenzija, kurioje nurodoma, kad nuomos santykiai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti ir praÅ¡oma, kad gamybinis pastatas bÅ«tų atlaisvintas.

Atsakovas toliau slapstėsi ir vis dar slapstosi, paÅ¡to siuntos neatsiima. Toks pažeidimas pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį laikomas tęstiniu ir ieÅ¡kinio senaties terminas dėl tokių veiksmų prasideda kiekvienÄ tęstinio pažeidimo dienÄ , todėl 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti laikomas praleistu. Atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog nuo 2009 m. iki 2015 m. gruodžio mėnesio negalėjo patekti į ginčo patalpas ir nustatyti žalos, yra klaidingi.

Atsakovas iki Å¡iol ginčo patalpomis naudojasi neteisėtai, nepaÅ¡alina gaisro padarinių ir bando įrodyti, kad teismo sprendimu jį iÅ¡keldinus iÅ¡ ginčo pastato, jis neturi prievolės grÄ Å¾inti patalpas tokios bÅ«klės, kokia buvo pasiraÅ¡ant nuomos sutartį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribųLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti skundo ribas kolegija nenustatė.Apelianto R.

G. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, taikė teisės normas, nepagrįstai spręsdamas, kad ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, nepraleido 3 metų senaties termino, t. y. teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kovo sužinojimo apie gaisrais padarytos žalos nuosavybės teise priklausančiam gamybiniam pastatui momentÄ . Taip pat apelianto teigimu, skundžiamu sprendimu klaidingai nurodyta priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl skundžiamu sprendimu priteistos žalos ir nuostolių, apelianto iÅ¡keldinimo, todėl apsibrėžiant apeliacinio skundo ribas, Å¡ių klausimų apeliacinės instancijos teismas nenagrinės ir dėl jų nepasisakys.Dėl klaidingai nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumosApelianto argumentas dėl klaidingos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nebeaktualus, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi buvo iÅ¡taisyta raÅ¡ymo apsirikimo klaida ir vietoj 13 955,00 Eur nurodyta 1 395,00 Eur.

Dėl ieÅ¡kinio senatiesCK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, nes ieÅ¡kovas apie gamybiniam pastatui padarytos žalos mastÄ sužinojo tik 2015 m. gruodžio mėn., antstoliui patekus į patalpas bei pagal 2016 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovo užsakytÄ gamybinio pastato atstatymo kaÅ¡tų įvertinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia teismo iÅ¡vada.Bylos duomenimis tarp apelianto ir atsakovo 2009 m. sausio 7 d. buvo sudaryta preliminari gamybinio pastato pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 20 d. atskiromis įmokomis apmokėti už parduodamÄ pastatÄ . Atsakovui nesumokėjus visos sumos, nuosavybės teisės į gamybinį pastatÄ iÅ¡liko apeliantui.

Pagal 2009 m. birželio 1 d. nuomos sutartį apeliantas iÅ¡nuomojo atsakovui gamybinį pastatÄ iki 2010 m. liepos 1 d. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2010 m. liepos 1 d. pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, tačiau atsakovui neatlaisvinus patalpų, nuomos sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo apeliantas ginčo patalpomis naudojosi, šį faktÄ patvirtino ir pats apeliantas, pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimus dėl pirmosios instancijos preliminaraus sprendimo.Byloje ieÅ¡kovui padaryta žala kildinama iÅ¡ apelianto nuomojamame gamybiniame pastate kilusių gaisrų.

Byloje neginčijama, jog gamybiniame pastate 2009 m. liepos 1 d., 2011 m. sausio 24 d. ir 2012 m. vasario 3 d. kilo gaisrai, t. y. tuo metu, kai apeliantas nuomojosi ginčo pastatÄ . Nors apelianto teigimu, ieÅ¡kinio senatis turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo 2009 m. liepos 2 d., t. y. ieÅ¡kovui gavus Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma informacija apie 2009 m. liepos 1 d. kilusį gaisrÄ , tačiau Å¡iuo raÅ¡tu nėra patvirtinta kokio masto žala padaryta pastatui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas galėjo turėti pagrįstÄ teisėtÄ lÅ«kestį, kad apeliantas, bÅ«damas atsakingas už nuomojamo pastato priežiÅ«rÄ ir tinkamÄ jo naudojimÄ , paÅ¡alino gaisrų padarinius.

Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (duomenys neskelbtini) straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo;

įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).Byloje nesant duomenų paneigiančių, jog ieÅ¡kovas turėjo galimybę nustatyti faktÄ dėl gamybiniam pastatui padarytos žalos bei tokiu bÅ«du sužinoti apie pažeistÄ savo teisę anksčiau nei antstoliui bei ieÅ¡kovo atstovui (sÅ«nui) 2015 m. gruodžio 2 d. faktiÅ¡kai patekus į pastatÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog bÅ«tent nuo paminėtos datos skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tik patekus į gamybinį pastatÄ bei įvertinus jo bÅ«klę dėl kilusių gaisrų, ieÅ¡kovas subjektyviai galėjo įvertinti savo pažeistÄ teisę. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas, gaudamas iÅ¡ apelianto nuomos mokestį raÅ¡tu šį faktÄ patvirtindavo, t. y. , jog Å¡alys susitikdavo perduodant pinigus, nepagrindžia, jog ieÅ¡kovas buvo patekęs į gamybinį pastatÄ bei galėjo nustatyti apie gamybiniam pastatui padarytos žalos faktÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .Apibendrinant, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ieÅ¡kinio senaties nustatymo teisinį reglamentavimÄ , todėl pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį senaties termino nepraleido.

Kadangi apeliantas neginčijo skundžiamu sprendimu nustatytos ir priteistos žalos dydžio, nuostolių, įpareigojimo iÅ¡keldinti iÅ¡ gamybinio pastato, dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės teisėjų kolegija nepasisakė. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas G. P. apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti 200,00 Eur iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius, kilusio ginčo pobÅ«dį, taikytinas teisės normas, keltus klausimus ir įrodinėtinas aplinkybes, sprendžia, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkinamas, priteisiant jam 200,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apelianto valstybei priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , kurio mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi buvo atidėtas (CPK 84 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

G. 688,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurų) žyminį mokestį valstybei.              Teisėjai                                                                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                                                                      Antanas Rudzinskas                                                                                                                      Egidijaus Žironas