2022-05-19 Nr. AB-13157-3-66-3-00046-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2641-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00046-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui C. L. R. R., jo atstovui advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjams Tadui Tvarijonui ir Fras Omer,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. L. R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. L. R. R. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas C. L. R. R. (toliau – pareiškėjas, užsienietis) prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 22S56452 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, dalį.

2. Skunde nurodoma, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti pareiškėją, nes per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vieloje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo minėto sprendimo priėmimo dienos.

3. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami 14012 straipsnio 2 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys, jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl užsieniečiui gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes taip būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvoje, kartu sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

5. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir nurodė, kad dėl taikomo Įstatymo X2 skyriaus nuostatų, įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6. Pareiškėjas, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 21M51977 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, tačiau Komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 6K-155 pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Šie sprendimai yra apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, bet byla dar neišnagrinėta.

7. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė klaidinančią informaciją apklausos metu.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, dėl pareiškėjo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, nes jis gali pasislėpti.

9. Nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, nes jis nėra sulaikytas.

II. 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, sieną kirto neleistinoje vietoje ir tik po jo sulaikymo ir pristatymo į užkardą paprašė prieglobsčio. Pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė klaidinančią informaciją apklausos metu. Skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Dėl to teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsienietis, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra priimti sprendimai dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš šalies, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Todėl sprendimas užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Teismo vertinimu, užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinos sąlygos, jis apgyvendinimo vietoje turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, teismas neturi pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip jo sulaikymo. Jam taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl daroma išvada, kad pareiškėjui paskiria priemonė - apgyvendinimas centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams. Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, kyla grėsmė, kad pareiškėjas, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio šalį.

III. 13. Pareiškėjas C. L. R. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (skunde klaidingai nurodomas Vilniaus regiono apylinkės teismas) 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimų.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtas ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Toks pareiškėjo apgyvendinimo pratęsimas, ribojant jo teisę judėti, prilygsta sulaikymui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė — viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

15. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pareiškėjo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Dėl to teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo).

16. Pareiškėjas prašo sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo apribojimų, kas būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek pareiškėjo interesus naudotis asmens laisvėmis.

17. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas, nėra pagrindo jam taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir kartu su juo atvykusios žmonos bei vaikų tapatybė nenustatyta, t. y. jis neturėjo nei jo, nei šeimos narių tapatybę patvirtinančių dokumentų. Asmens dokumentų kopijas (nuotraukas, kurias turėjo mobiliajame telefone), pareiškėjas pateikė tik prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tačiau originalių dokumentų nepateikė, todėl neįmanoma nustatyti, ar nuotraukose pavaizduoti dokumentai yra tikri. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų tarnautojais ir darbuotojais, teikė klaidinančią informaciją apklausų metu, siekė klaidinti pareigūnus ir taip vilkinti tyrimo procesą. Be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be asmens dokumentų kirto sieną, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pasienio užkardos pareigūnų. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

19. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

20. Skunde nurodoma ir tai, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir jo šeimos prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 21M51977, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir jo šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas su šeima apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2022 m. sausio 17 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-155, kuriuo pareiškėjo ir jo šeimos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo ir jo šeimos skundą tenkino iš dalies, sutrumpino draudimo atvykti terminus, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Minėtą teismo sprendimą pareiškėjas su šeima apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 4 d. priimtu sprendimu pareiškėjo ir jo šeimos apeliacinį skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų priimtus sprendimus bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo ir jo šeimos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Naujas sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas paduotas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. ITS-73-296/2022, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 22S56452 dalį, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

23. Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 straipsnio 3 dalis).

24. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisinės padėties klausimus, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

25. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis).

26. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis).

27. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis).

28. Jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, grupėje asmenų, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, pasiprašė prieglobsčio, kai buvo sulaikytas pareigūnų, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

30. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 21M51977 nesuteikė pareiškėjui ir jo šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2022 m. sausio 17 d. Komisijos sprendimu Nr. 6K-155 pareiškėjo ir jo šeimos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo ir jo šeimos skundą tenkino iš dalies, sutrumpino draudimo atvykti terminus, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo ir jo šeimos apeliacinį skundą tenkino, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir Migracijos departamento prieglobsčio byloje priimtus sprendimus bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo ir jo šeimos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Naujas sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas.

31. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 22S56452 įleido pareiškėją į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, taip pat apgyvendino jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

32. Nurodytos bylos aplinkybės bei teisės nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes Migracijos departamento sprendimu paskirta priemonė atitinka Įstatymo nustatytus tokioms priemonėms skirti pagrindus, taip pat teismų praktiką dėl jų aiškinimo bei taikymo analogiškose bylose.

34. Migracijos departamento pritaikytas apelianto apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga ir būtina priemonė, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvų nustatymas, galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas, t. y. judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

35. Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pareiškėjui nagrinėjamoje situacijoje paskyrus švelnesnę priemonę (užsieniečio apgyvendinimą tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), kiltų rizika nepasiekti minėtų Įstatymo tikslų, nes pareiškėjas, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio šalį.

36. Tokios pareiškėjo apgyvendinimo priemonės (ribojant judėjimo laisvę) taikymo poreikis susijęs su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad apeliantas neturi originalių asmens tapatybę galinčių patvirtinti dokumentų, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis užsieniečio tapatybei nustatyti, taip pat atsižvelgiama į individualias šiai situacijai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas neteisėtu būdu atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi jokių ryšių (šeiminių, socialinių, ekonominių) su Lietuvos Respublika. Apeliantas yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

37. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietose, būtent nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių egzistavimas.

38. Migracijos departamentas skundžiamą 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 22S56452 dalį pagrindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytais rizikos veiksniais (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), įgalinančiais daryti išvadą, kad pareiškėjas, neapribojus jam judėjimo laisvės, gali pasislėpti. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad pareiškėjo nurodyti asmens duomenys objektyviai nepatvirtina jo tapatybės, pareiškėjas nebendradarbiavo su Migracijos departamentu dėl jo tapatybės nustatymo.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad per palyginti ilgą buvimo Lietuvoje laikotarpį pareiškėjas turėjo realią galimybę, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, įvairiais prieinamais būdais (per artimuosius, draugus, paštu, per kurjerius, informacinių technologijų pagalba ir kt.) pateikti jo tapatybę patvirtinančius asmens dokumentų originalus ar patvirtinti dokumentų kopijų autentiškumą. Tokių veiksmų pareiškėjas nesiėmė, nors realią galimybę tai padaryti turėjo.

40. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja pareiškėjo geros valios stoką, nebendradarbiavimą, siekiant patvirtinti jo asmens tapatybę, kaip pagrindą neskirti jam apgyvendinimo netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

41. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad asmens laisvė yra viena labiausiai saugotinų vertybių ir jos ribojimas galimas tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir neišvengiama bei griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimas, apribojant judėjimo laisvę, apeliantui pritaikytas tiksliai laikantis įstatymo reikalavimų tiek dėl apgyvendinimo pagrindo ir rūšies, tiek ir dėl šios priemonės taikymo trukmės, taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2667-1047/2022 ir kt.). Dėl to nepripažįstamas pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pritaikius jo atžvilgiu apgyvendinimą su judėjimo laisvės apribojimu yra pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje kiekvienam asmeniui garantuojama teisė į laisvę ir saugumą. Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

42. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, pareiškėjui dabartinėje apgyvendinimo vietoje užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos. Pareiškėjas nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė argumentų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar apgyvendinimo vietoje negaunamų tam tikrų paslaugų. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti. Taigi jeigu yra būtina, užsienietis gali kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą dėl leidimo laikinai išvykti būtinoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti.

43. Apeliantas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu nurodė, kad jam svarbiausia yra tai, kad galimybė išeiti už apgyvendinimo vietos teritorijos ribų būtų suteikta jo šeimos nariams, tačiau pareiškėjo šeimos narių apgyvendinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio C. L. R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė