2022-01-26 Nr. AB-2361-3-62-3-01371-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-160-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01371-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad:

2.1. Nors pareiškėjas priklausė lengvajai grupei, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. buvo laikomas vienoje kameros tipo palatoje su drausmės grupei priklausančiu nuteistuoju.

2.2. Asmenims, priskirtiems drausmės grupei, negalima turėti jokios aparatūros, jiems apriboti pasivaikščiojimai, apsipirkimas, taikomi kiti ribojimai, be to, skiriasi lengvajai grupei ir drausmės grupei priskirtų nuteistųjų požiūris į gyvenimą.

2.3. Asmuo, su kuriuo jis buvo laikomas vienoje kameroje, buvo sumuštas pareigūnų, todėl pareigūnai, siekdami sušvelninti situaciją ir suteikti lengvatų, laikė jį kartu su lengvajai grupei priklausančiu pareiškėju. Vadinasi, tyčia pareiškėjas buvo laikomas su asmeniu, kuris priskirtas kitokio režimo grupei nei pareiškėjas.

2.4. Ginčo laikotarpį pareiškėjas jautė psichologinį spaudimą, nes S. S. pyktį išliedavo ant pareiškėjo. 2020 m. balandžio 13 d. 22.30 val. S. S. pradėjo daužyti duris ir kviesti pareigūnus, kad pareiškėją perkeltų į kitą kamerą. Dėl to buvo kilusi grėsmė pareiškėjo sveikatai.

2.5. Pareiškėjas rašė skundą LAVL direktoriui ir gavo atsakymą, kad jeigu įstaigoje nėra vietų, drausmės grupės nuteistieji gali būti laikomi su lengvajai grupei priskirtais nuteistaisiais. Tačiau, pareiškėjo žiniomis, ginčo laikotarpiu buvo laisvų kamerų, tačiau pareiškėjas vis tiek buvo laikomas kartu su drausmės grupei priskirtu asmeniu.

2.6. Pareiškėjas prašėsi, kad būtų konsultuojamas psichologų, tačiau LAVL tokios galimybės pareiškėjui nesuteikė.

2.7. Dėl aptartų neteisėtų LAVL veiksmų pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, negalėjo užmigti, patyrė neigiamą poveikį sveikatai, didelį diskomfortą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą ir papildomuose paaiškinimuose nurodė tokius argumentus:

4.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas lengvajai grupei.

4.2. LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugo. Šių paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą.

4.3. Pareiškėjas ir S. S. vienoje kamerų tipo patalpoje buvo laikomi, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę.

4.4. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK), galima laikyti kartu nuteistuosius, kurie priskirti skirtingoms grupėms, jeigu nėra galimybės jų laikyti atskirai. Nuteistųjų teisinė padėtis dėl jų laikymo LAVL kamerų tipų patalpose nesikeičia. Nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo LAVL kamerų tipo patalpose, tačiau nuo to, kokios grupės sąlygomis nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę savo įkalinimo įstaigoje. LAVL nepažeidė teisės aktuose nustatytos nuteistųjų laikymo tvarkos. Pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu deklaratyvūs. Pareiškėjas neįrodė, kaip buvo apribotos jo turimos bendrosios ir specialiosios teisės, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklės pablogėjimą, pablogėjusias fizines ar psichines savybes. Pareiškėjas nedetalizavo patirto didelio streso.

4.5. Pareiškėjas skundų ar prašymų, susijusių su jo laikymu LAVL, administracijai nepateikė.

4.6. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad LAVL darbuotojai elgėsi neteisėtai ar neveikė taip, kaip buvo būtina.

4.7. Apibūdindamas tariamai patirtą neturtinę žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas, todėl prašoma priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos suma nėra pagrįsta.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas LAVL, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 ir 6.271 straipsniais, apibendrino, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą, nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

7. Vadovaudamasis BVK 70 ir 76 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012) V–VI skyriuose išdėstytomis nuostatomis, padarė išvadą, kad suimtieji ir nuteistieji skirstomi ir laikomi atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę.

8. Teismas nustatė, kad: pareiškėjas buvo priskirtas lengvajai grupei; nėra žinoma, kokie tiksliai asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomi kartu su pareiškėju, tačiau nenuginčyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kartu su S. S., kuris priklausė drausmės grupei, LAVL tuberkuliozės skyriuje, 107 kamerų tipo patalpoje; ginčui aktualiu laikotarpiu, atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, pacientai buvo paskirstyti pagal asmens sveikatos būklę; tiek pareiškėjas, tiek S. S. ginčo laikotarpiu sirgo (duomenys neskelbtini).

9. Teismas, vadovaudamasis HN 47-2012 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtintu Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), nustatė, kad pacientai, kurie įtariami sergantys tuberkulioze ir kurie serga patvirtinta tuberkulioze bei išskiria tuberkuliozės mikobakterijas, yra laikomi izoliuoti Tuberkuliozės skyriuje kamerų tipo patalpose.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas prašė LAVL direktoriaus būti perkeltas į kitą palatą, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama, ginčo laikotarpiu buvo laisva 106 palata, tačiau pareiškėjas į ją nebuvo perkeltas, nustatė, kad dėl perkėlimo į kitą kamerą pareiškėjas į LAVL direktorių raštu nesikreipė. Nustatęs, kad pareiškėjas ir teismo posėdyje patvirtino, jog į LAVL direktorių raštu nesikreipė, teismas priėjo prie išvados, kad neturi pagrindo pripažinti, kad LAVL administracija, laikydama pareiškėją kartu su S. S., kaip teigė pareiškėjas, siekė S. S. suteikti tam tikrų lengvatų. Teismas pažymėjo, kad, paskirdama nuteistuosius į palatas, LAVL administracija turi užtikrinti įstaigos ir kitų joje esančių asmenų saugumą ir tinkamą asmens sveikatos paslaugų suteikimą, todėl turi diskrecijos teisę, atsižvelgiant į teisės aktuose numatytus kriterijus, nuteistuosius, priskirtus drausmės grupei, laikyti su kitais nuteistaisiais. Įvertinęs tai ir aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu šalyje buvo paskelbtas karantinas, teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjas ir S. S. buvo paskirti į vieną palatą atsižvelgiant į jų sveikatos būklę.

11. Teismas, įvertinęs byloje esančius pareiškėjo medicininius dokumentus, ginčo laikotarpiu gydytojų vizitacijos metu padarytus įrašus, atkreipė dėmesį, jog 2020 m. balandžio 1 d. pareiškėjas tvirtino, jog jis protestuoja prieš jo perkėlimą į 6-ąjį korpusą, todėl trečią parą atsisako maisto, skundėsi (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš 12-ojo korpuso į 6-ąjį, kur buvo laikomas 107 kameroje, kas reiškia, kad LAVL administracija laikė pareiškėją su drausmės grupei priklausančiu asmeniu pagal sveikatos būklę, siekdama pasiruošti ekstremaliai situacijai ir užtikrinti tinkamą pacientų izoliavimą. Tačiau teismas pripažino, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ginčo laikotarpiu nebuvo kitų kamerų, kuriose pareiškėjas galėjo būti laikomas pagal savo teisinę padėtį. Tai nustatęs, teismas pripažino šią aplinkybę pareiškėjo naudai, nes LAVL neįrodė, jog nebuvo galimybės pareiškėjo laikyti atskirai nuo drausmės grupei priklausančio nuteistojo.

12. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, tarptautinių teismų praktika ir įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo neilgą trukmę, byloje esančius pareiškėjo medicininius dokumentus, nustatęs, kad byloje nėra kitų duomenų apie nustatyto pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas dideles neigiamas pasekmes, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais. Teismas pripažino, kad pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Todėl teismas konstatavo, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, taip atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą visiškai.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad palaiko visus argumentus, kurie išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju pakankama satisfakcija už nustatytą pažeidimą yra pareiškėjo teisių pažeidimas, o ne dėl nustatyto pažeidimo kilusios neturtinės žalos atlyginimas. Tokia teismo išvada prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams. Pareiškėjas turi teisę gauti tinkamą ir adekvačią kompensaciją už patirtas skriaudas. Teisę į neturtinę žalą, atlygintiną pinigais, garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šią teisę pripažįstą ir teismai. Pareiškėjas yra diskriminuojamas prieš kitus nuteistuosius, kuriems panašaus pobūdžio bylose už mažesnius pažeidimus priteistos piniginės kompensacijos.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

16. LAVL atsiliepime nurodo:

16.1. Pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir LAVL argumentus, pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą sprendimą, kuris atitinka teismų praktiką, yra objektyvus ir pagrįstas.

16.2. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

16.3. Pareiškėjo argumentas, kad teismo sprendimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principas, nepagrįstas. Teismui pareiškėjo įrodymų interpretacija nėra privaloma. Teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių ir jų nepažeidė.

16.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies patenkinti pareiškėjo skundą yra teisėtas ir pagrįstas, LAVL su juo sutinka, todėl nėra pagrindo pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais teismo sprendimą naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad LAVL neįrodė, jog ginčo laikotarpiu nebuvo galimybės pareiškėjo laikyti atskirai nuo drausmės grupei priklausančio nuteistojo, ir pripažinęs, kad tokios pareiškėjo laikymo sąlygos galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus ir teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, konstatavęs, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas LAVL. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu, apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimą peržiūrėti ir, priėmus naują sprendimą, priteisti pareiškėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame dėstomos aplinkybės visiškai nesusijusios su nagrinėjamu ginču, todėl teisėjų kolegija šio pareiškėjo paaiškinimo nevertina.

21. Įvertinus pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas jame iš esmės dėsto argumentus, kuriais nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo. Todėl, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad toks pareiškėjo prašymas yra ne tik prieštaraujantis paties pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentas, kuriais jis skundžiasi tik minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, bet ir nepagrįstas, nes pareiškėjas nepateikia jokių šį prašymą pagrindžiančių argumentų ir motyvų, apsiribodamas tik abstrakčiu ir deklaratyviu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.

22. Įvertinusi tai ir nenustačiusi pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo nagrinėjamu atveju tikslinga atskirai pasisakyti tik dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo, kadangi, kaip nustatyta, iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų visumos bei reikalavimo aišku, kad pareiškėjas nesutinka būtent su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

23. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad kai kuriais atvejais pažeistos asmens teisės teismo gali būti apgintos nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nes pats teisės pažeidimo pripažinimas yra taip pat savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimo (ginčo laikotarpiu buvo nepagrįstai laikomas LAVL palatoje Nr. 107 su drausmės grupei priklausančiu nuteistuoju) pobūdį, mastą ir trukmę ir kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas LAVL pažeidimo pripažinimu laikytinas adekvačiu LAVL padarytam pažeidimui.

25. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis grindžia nesutikimą su neturtinės žalos atlyginimo būdu, diskriminaciją prieš kitus nuteistuosius, kuriems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, yra abstraktūs ir neindividualizuoti, nesudarantys pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo jais remiantis keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

27. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame dėstomos aplinkybės visiškai nesusijusios su nagrinėjamu ginču, todėl teisėjų kolegija šio pareiškėjo paaiškinimo nevertina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė