2017-04-12 Nr. AB-8332-3-64-3-02201-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-343-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02201-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 11 d. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (5.34)3B-9271 „Dėl prašymo“ neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą jo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d. įskaityti į valstybės tarnybos ir tarnybos Lietuvos muitinėje stažą.

Pareiškėjas nurodė, kad ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Šiaulių poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas, nuo kurių buvo nušalintas baudžiamojo proceso tvarka. Baudžiamoji byla užbaigta priėmus išteisinamąjį nuosprendį. 2016 m. rugpjūčio 4 d. jis kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu įskaityti nušalinimo nuo pareigų laiką į tarnybos stažą. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. (5.34)3B-9271, kuriuo nepatenkino prašymo. Atsakovas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ne jis buvo nušalinęs pareiškėją nuo pareigų, o teismas, dėl to negali spręsti, ar teismo vykdytas nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese. Kitas motyvas, kodėl nepatenkintas prašymas, – konkrečiai neįvardytose taisyklėse nenustatyta, jog laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpis įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Teismo posėdžio metu teismui informavus apie nagrinėjamą civilinę bylą, pareiškėjo atstovas nurodė, kad bylos nėra susijusios, nes yra skirtingi teisiniai pagrindai, o atsakovo atstovė teigė, jog ši byla turėtų būti sustabdyta, kadangi yra prejudicinis ryšys.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos Nr. I-103-289/2017 nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 1-62-1000/2017 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-09356-2016-4); įpareigojo administracinės bylos proceso šalis, įsiteisėjus Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 1-62-1000/2017 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-09356-2016-4), apie tai nedelsiant informuoti Šiaulių apygardos administracinį teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 100 str. 1 d. 3 p., 107, 108 str.).

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Pasvalio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo V. M. ieškinyje nurodoma, kad dėl nušalinimo nuo pareigų ieškovas nedirbo nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. liepos 5 d. Ieškovas dėl nušalinimo nuo pareigų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patyrė turtinę žalą, t. y. jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis – 20 757,92 Eur, todėl prašys šią sumą priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškinyje ieškovas nurodo, kad yra įsitikinęs, jog, net ir pradėjus tyrimą, nušalinti jį nuo pareigų nebuvo jokio pagrindo, taip pat ieškovas mano, kad nušalinimo nuo pareigų terminą teismas pratęsinėjo nesant įstatymų nustatyto ir faktinio pagrindo.

Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad būtent Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje bus vertinamas pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų teisėtumas bei sprendžiamas turtinės žalos, susijusios su pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimu ir priteisimu, klausimas, darytina išvada, kad bus nustatomos faktinės aplinkybės, tiesiogiai taikytinos šioje administracinėje byloje, revizuojant skundžiamo Muitinės departamento 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. (5.34)3B-9271 teisėtumą ir kartu nagrinėjant bylą dėl skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą įskaityti pareiškėjo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d. į valstybės tarnybos ir tarnybos muitinėje stažą. Teismas pabrėžė, kad atsakovas atsisakė patenkinti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. prašymą, nes jis nuo užimamų pareigų buvo nušalintas ne darbdavio iniciatyva, o baudžiamajame procese taikant procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo užimamų pareigų. Taip pat skundžiamame akte pabrėžiama, kad nustatyti, ar nušalinimas nuo pareigų baudžiamajame procese buvo teisėtas, yra ne darbdavio, o teismo prerogatyva.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 konstatuota, jog, esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalių (ar Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 87 punkto), bet Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos.

Teismo nuomone, Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 1-62-1000/2017 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-09356-2016-4) yra betarpiškai susijusi su Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. I-103-289/2017. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės bus svarbios ir šiai nagrinėjamai administracinei bylai bei gali turėti prejudicinės galios, todėl bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjo atstovo skundą, kuriuo prašoma pripažinti Muitinės departamento 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (5.34)3B-9271 neteisėtu ir jį panaikinti, įpareigoti atsakovą pareiškėjo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d. įskaityti į valstybės tarnybos ir tarnybos muitinėje stažą, sustabdytinas, kol bus išnagrinėta Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 1-62-1000/2017 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-09356-2016-4).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo ir toliau nagrinėti administracinę bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Civilinės bylos Nr. 1-62-1000/2017, kurioje dalyvautų pareiškėjas, Pasvalio rajono apylinkės teisme apskritai nėra.

2. Tuo atveju, jei visgi teismas kalba apie civilinę bylą Nr. 2-62-1000/2017 (tokia byla yra nagrinėjama Pasvalio rajono apylinkės teisme), yra įsitikinęs, jog nėra jokio prejudicinio ryšio tarp civilinės bylos Pasvalio rajono apylinkės teisme ir šios administracinės bylos. Bylos vyksta net ne tarp tų pačių šalių. Civilinėje byloje stažo klausimas apskritai nebus sprendžiamas ir bus vertinama tik nušalinimą nuo pareigų atlikusių pareigūnų veiksmai bei žalos atlyginimo klausimas. Stažo įskaitymo ar neįskaitymo ir žalos atlyginimo ar neatlyginimo pagrindai yra visiškai skirtingi. Todėl civilinė byla Pasvalio rajono apylinkės teisme ir ši administracinė byla yra visiškai nesusijusios ir turi būti nagrinėjamos atskirai.

3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 nagrinėta situacija yra skirtinga nuo šioje administracinėje byloje nagrinėjamos situacijos.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, tikslus civilinės bylos numeris yra Nr. 2-62-1000/2017, o Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu V. M. ieškinį atmetė. Paminėtos bylos yra betarpiškai susijusios, nes bus nagrinėjamas tas pats baudžiamosios teisės institutas, tos pačios procesinės prievartos priemonės taikymas to paties asmens atžvilgiu, todėl šiose bylose negali būti pateikiamas skirtingas to paties instituto vertinimas. Pareiškėjo prašymas įskaityti stažą už nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį yra išvestinis reikalavimas iš civilinėje byloje keliamo reikalavimo pripažinti nušalinimą nuo užimamų pareigų neteisėtu, t. y. ir nepagrįstu. Pažymi, kad Pakruojo rajono apylinkės teismui atmetus V. M. ieškinį ir pripažinus, jog nušalinimas nuo užimamų pareigų yra teisėtas, nelieka pagrindo įskaityti nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpio į tarnybos Lietuvos valstybei ir Lietuvos muitinėje stažą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 1-62-1000/2017 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-09356-2016-4) (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, tikslus civilinės bylos numeris – Nr. 2-62-1000/2017).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu teismas sustabdo administracinę bylą, t. y. laikinai sustabdo procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimą, kai kitoje administracinėje, civilinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytini faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami. Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl bylos sustabdymo dėl kitos nagrinėjamos bylos, pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011, 2012 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-815-438/2016 ir kt.).

Šiuo atveju nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. M. prašo panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. (5.34)3B-9271 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti atsakovą jo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. liepos 3 d. įskaityti į valstybės tarnybos ir tarnybos Lietuvos muitinėje stažą (I t., b. l. 2–4). Muitinės departamentas atsisakė įskaityti nušalinimo laikotarpį į stažą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalį (laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą), motyvuodamas tuo, jog darbdavys teisės aktų nustatyta tvarka neįgaliotas priimti sprendimo dėl to, ar teismo vykdytas nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese, be to, Taisyklėse (tai iš esmės yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintos Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės) nenustatyta, kad laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpis įskaitomas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą (I t., b. l. 187).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, paminėtoje Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-62-1000/2017 ieškovas V. M. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, solidariai 20 757,92 Eur turtinės žalos, 8 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas prašo priteisti turtinę žalą, t. y. darbo užmokestį, už laikotarpį, kurio metu jis buvo nušalintas nuo pareigų, bei patirtą neturtinę žalą, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai bei teismas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp administracinės bylos ir civilinės bylos nėra prejudicinio ryšio. Pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, kad būtent Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje bus vertinamas pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų teisėtumas, nėra pagrindas konstatuoti šių bylų prejudicinį ryšį. Muitinės departamentas, atsisakydamas įskaityti į stažą laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, nurodė, jog jis apskritai neįgaliotas priimti sprendimo dėl to, ar teismo vykdytas nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu ir ar pasitvirtino aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą baudžiamajame procese. Bendrosios kompetencijos teismo išvados dėl nušalinimo nuo pareigų šiai administracinei bylai nėra reikšmingos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas paminėtoje civilinėje byloje. Netinkamai buvo taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylos nagrinėjimo sustabdymą, dėl to buvo neteisingai išspręstas klausimas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina šiam teismui nagrinėti iš esmės (ABTĮ 154 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė