2021-01-27 Nr. AB-1930-3-61-3-01534-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-105-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01534-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. sausio 7 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, preištaraujančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatoms ir nacionaliniams teisės aktams. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus, t. y. 3,6 kv. m, vienam asmeniui tenkantis plotas. Visą laikotarpį, kurį buvo laikomas Lukiškių TI-K, pareiškėjas kameroje buvo kalinamas su kitais asmenimis 8 kv. m ploto nesiekiančiose kamerose, kuriose į šį plotą yra įskaičiuotas ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Kameroje buvo talpinamos lovos, sanitarinis mazgas, kiti buitinės paskirties ir kalinamų asmenų asmeninio naudojimo daiktai, todėl pareiškėjui tenkantis kameros plotas, kuriame jis galėtų judėti, buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus plotas – 3,6 kv. m. Taip pat jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu, nes Lukiškių TI-K kamerose tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl gamtinius reikalaus turėjo atlikti kitų kamerose buvusių asmenų akivaizdoje. Dėl padarytų pažeidimų patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo pažeista jo teisė į privatumą. Atsakovo padaryti tęstiniai ir intensyvūs pažeidimai, susiję su akivaizdžiai netinkamomis kalinimo sąlygomis, dėl kurių buvo ne tik pažeidžiamas pareiškėjo orumas, tačiau tokiomis nežmoniškomis sąlygomis jis buvo kalinamas virš metų laiko, negalėdamas nei normaliai judėti kameroje, nei normaliai naudotis sanitariniu mazgu, tenkinti kitus savo būtinus žmogiškuosius poreikius, dėl ko patyrė itin didelį ne tik fizinį, bet ir emocinį diskomfortą, jį kankino nemiga ir depresija, dėl patiriamų nepatogumų jis patyrė didelius išgyvenimus, dėl to jis kreipėsi į Lukiškių TI-K psichologinei konsultacijai. Pareiškėjui netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Tai atitinka neturtinės žalos kriterijus bei visas valstybės atsakomybės sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisinis reglamentavimas nenustato, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Be to, atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas teismų praktikos išaiškinimų kontekste, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111 punktu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m kamerų tipo patalpose, iš Vilniaus PN 2019 m. balandžio 16 d. rašto Nr. 9-2951 nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 22 d.– 2017 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 109, plotas – 7,31 kv. m (2 asmenys kameroje); 2017 m. rugsėjo 25 d. kameroje Nr. 280, plotas – 7,82 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 280 (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 280 (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 186, plotas – 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 23 d. kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 24 d. kameroje Nr. 186 (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. kovo 10 d. kameroje Nr. 164, plotas – 7,86 kv. m (2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 164 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 164 (2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 28 d. kameroje Nr. 164 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 164 (2 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 6 d. kameroje Nr. 164 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 164 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 164 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 164 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugpjūčio 30 d. kameroje Nr. 138, plotas – 7,44 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. kameroje Nr. 138 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 9 d. kameroje Nr. 138 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. kameroje Nr. 138 (2 asmenys kameroje); 2018 m. rugsėjo 13 d. kameroje Nr. 138 (1 asmuo kameroje); nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 138 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 142, plotas – 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. sausio 6 d. kameroje Nr. 142 (2 asmenys kameroje). 2019 m. sausio 7 d. pareiškėjas buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K į Šiaulių tardymo izoliatorių.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: Nr. 109, 138, 142, 164, 186 ir 280, kurių plotas nuo 7,31 kv. m vienam ar dviem asmenims. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu kameroje Nr. 109, kurios plotas 7,31 kv. m, buvo laikomas nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d., o tuomet perkeltas į kameras, kuriose kamerų plotas buvo nuo 7,44 kv. m iki 7,94 kv. m vienam arba dviem asmenims. Teismas sprendė, kad pareiškėjui tenkantis kameros patalpos plotas atitiko Taisyklių 111 punkte nurodytus minimalaus kameros ploto reikalavimus. Teismas, iš kameros ploto atėmęs 0,56 kv. m užimamą sanitarinio mazgo plotą, nenustatė, kad pareiškėjui tekęs plotas būtų mažesnis nei 3 kv. m, todėl nekonstatavo ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

8. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunkčiu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčiu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais privatumo kalinamiems asmenims užtikrinimo aspektu, nustatęs, kad Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metrų sienele, pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 109, 138, 142, 164, 186, 280 atskirais laikotarpiais buvo kalinamas kartu su kitu asmeniu, sprendė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. 464 paras, Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes pareiškėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu ir jose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo kabinos.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta medicinos duomenų išrašų, pagrindžiančių, kad būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, teismas nenustatė, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų.

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, darė išvadą, kad dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 000 Eur.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priteisti jam 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d., t. y. 3 dienas, kartu su kitu asmeniu kalėjo 7,31 kv. m dydžio kameroje Nr. 109, o nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d., nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d., nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d., t. y. 80 dienų, su kitu asmeniu kalėjo 7,44 kv. m dydžio kameroje Nr. 138. Iš šių kamerų ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, kuris atsakovo duomenimis sudaro 0,56 kv. m, ir patalpos dydį padalinus dviem asmenims, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui iš viso 83 dienas teko 3,37 kv. m ir 3,44 kv. m ploto, t. y. jis ilgą laiką buvo laikomas pažeidžiant nacionalinės teisės aktų nuostatas, nes jam tenkantis kameros plotas nesiekė 3,6 kv. m. Šiame plote taip pat buvo talpinamos lovos, kiti buitinės paskirties ir kalinamų asmenų asmeninio naudojimo daiktai.

13. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju pažeidimas, susijęs su tinkamu sanitarinio mazgo neatskyrimu nuo kameros, tęsėsi beveik 16 mėnesių, o kamerų, kuriose jis buvo kalinamas, plotas 83 dienas buvo mažesnis nei minimalus 3,6 kv. m plotas. Teismo nustatytas 464 parų trukmės pažeidimas negali būti vertinamas kaip nedidelio intensyvumo. Teismas nepagrįstai sumenkino pareiškėjo patirtus išgyvenimus ir diskomfortą, nepagrįstai sumažino patirtos neturtinės žalos dydį. Dėl atsakovo padarytų tęstinių ir intensyvių pažeidimų, dėl kurių buvo ne tik pažeidžiamas pareiškėjo orumas, tačiau tokiomis nežmoniškomis sąlygomis jis buvo kalinamas virš metų laiko, negalėdamas nei normaliai judėti kameroje, nei normaliai naudotis sanitariniu mazgu, tenkinti kitus savo būtinus žmogiškuosius poreikius, pareiškėjas patyrė itin didelį ne tik fizinį, bet ir emocinį diskomfortą, jį kankino nemiga ir depresija, dėl patiriamų nepatogumų patyrė didelius išgyvenimus, dėl ko net kreipėsi į Lukiškių TI-K psichologinę tarnybą. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Tai atitinka neturtinės žalos kriterijus bei visas valstybės atsakomybės sąlygas, nustatytas CK 6.271 straipsnyje. Šiuo aspektu atsakovas savo veiksmais pažeidė Konvencijos 3 straipsnį. Teismo priteista suma yra neproporcingai maža padarytai žalai atlyginti bei nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo argumentas dėl ploto normos pažeidimo yra nepagrįstas.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą – nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvuoja, kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Atsakovo atstovo teigimu, teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.

18. Atsakovo atstovas teigia, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam draudžiamam elgesiui. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. D. kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. sausio 7 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 464 paras buvo laikomas neužtikrinant privatumo naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Šalys, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, konstatuotinas Taisyklių 111 punkte nustatytos minimalios vienam asmeniui turinčios teikti ploto normos (3,6 kv. m) reikalavimo pažeidimas jį 83 dienas laikant Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109 ir Nr. 138. Šis pažeidimas ir pirmosios instancijos teismo konstatuotas 464 parų trukmės pažeidimas neužtikrinant privatumo naudojantis kamerų sanitariniais mazgais sukėlė jam neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 7 000 Eur suma.

23. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos. Pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei dėl nustatyto pažeidimo apginti yra jo teisių pažeidimo pripažinimas.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje apskaičiavimu, pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

27. Byloje nustatyta, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjui tekęs plotas kamerose Nr. 109 (7,31 kv. m, 2 asmenys kameroje) ir Nr. 138 (7,44 kv. m, 2 asmenys kameroje), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, buvo 3,65 kv. m ir 3,72 kv. m., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti Taisyklių 111 punkto, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m kamerų tipo patalpose, pažeidimo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į šalių apeliacinių skundų argumentus, ginčo dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimu, t. y. 464 paras laikymo kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas tinkamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, pagrįstumo nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.

29. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo parinkto neturinės žalos atlyginimo būdo ir nustatyto jos dydžio, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas negali būti traktuojamas kaip draudžiamas veiksmas Konvencijos kontekste. Akcentuotina, kad EŽTT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07).

31. Taigi, nagrinėjamu atveju, nustačius, kad pareiškėjas 464 paras buvo laikomas neužtikrinant tinkamo privatumo naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais, t. y. draudžiamą veiksmą Konvencijos prasme, pripažintina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuria įvertino 1 000 Eur suma. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu nesutinka.

33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

34. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į konstatuoto pažeidimo trukmę, jo kumuliatyvų poveikį ir kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į pareiškėjo nurodytus nepatogumus, patirtus dėl privatumo neužtikrinimo, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 1 500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nėra adekvati neigiamoms pasekmėms kompensuoti, pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių jo prašomos priteisti sumos pagrįstumą.

36. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui V. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė