ca6570fc-82f0-4fe8-be31-e2563acefda1 · Regionų administracinis teismas

                                                                       Administracinė byla Nr. I-2531-422/2017                                                            Proceso Nr. 3-62-3-01525-2017-7                                                           Procesinio sprendimo kategorija 37.2.;20.2.3.2.;                             55.1.1.;55.1.3. (S)                              KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,nedalyvaujant pareiškėjui R.

P. (R. P.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,            raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. (R. P.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.                Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 9416 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde ( b.l. 4-15) ir atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimÄ (b.l. 75-79) nurodė, kad nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (šį laikotarpį patikslino atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimÄ (b.l.

76) kalėjo perpildytose patalpose, ginčo laikotarpiu jam teko nuo 2,1 iki 2,3 kv. m. grindų ploto. Pažymėjo, kad vienam asmeniui tekusiÄ ploto normÄ iki 1 kv. m. mažino gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų užimamas plotas. Dėl ploto trÅ«kumo nebuvo vietos judėti. Tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose trÅ«ko baldų, tualetuose ir prausyklose -sanitarinių įrenginių. Nurodė, jog prausykloje buvo tik Å¡altas vanduo. Pažymėjo, jog buvo vandens Å¡ildytuvas, tačiau jo nepakako Å¡ilto vandens tiekimui, todėl valyti dantis, praustis, skustis, plauti asmeninius indus teko po Å¡altu vandeniu.

DuÅ¡uose nebuvo įmanoma sureguliuoti vandens temperatÅ«ros, nes blogai veikė vandens maiÅ¡ytuvai, bėgdavo arba labai Å¡altas arba verdantis vanduo. Iki 2017 m. sausio 1 d. buvo duodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, Å«kinis muilas, tačiau vėliau Å¡ios higienos priemonės duodamos tik neturintiems pinigų. Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nesudarytos sÄ lygos gauti nemokamas asmeninių virÅ¡utinių ir apatinių drabužių skalbimo paslaugas. Taip pat nėra sudarytos sÄ lygos džiovinti iÅ¡skalbtus rÅ«bus.

Gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, todėl jose gausu uodų. Buitiniai parazitai naikinami labai retai ir neefektyviai, nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų dėl atliekamų darbų periodiškumo. Dėl to gyvenamosiose patalpose, jose esančiuose balduose veisėsi blakės ir tarakonai. Brigadų patalpos seniai neremontuotos, lupasi sienų dažai, byra tinkas, sienos išblukę, grindų danga nusidėvėjusi, elektros instaliacija pasenusi, nesaugi, dažnai dingsta elektra, todėl kyla reali grėsmė gaisrui kilti.

PravieniÅ¡kių PN – AK nėra atsarginių išėjimų, prieÅ¡gaisrinės kopėčios kliba, nulūžinėjusios, surÅ«dijusios, nėra gaisro gesinimo priemonių, prieÅ¡gaisrinių čiaupų. Kalinimo sÄ lygas PN-AK pareiÅ¡kėjas prilygina nežmoniÅ¡koms, kankinančioms, žalojančioms fizinę ir psichinę sveikatÄ . pažeidžiančioms jo privatumÄ . Tvirtino, jog tokios kalinimo sÄ lygos žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ , sukėlė jam dvasines kančias, pažeminimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , pažeminimÄ , psichologinę kančiÄ , baimę, agresijÄ , nepasitikėjimÄ , nepagarbÄ , nemigÄ , sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgÅ«džiai, gyvenimo kokybė ir pan., t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 9416 Eur, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 18-25) papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b.l. 84 -86) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kalint PravieniÅ¡kių PN-AK vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pažymėjo, jog ne visada visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko ir daugiau. Nurodė, kad duomenų apie tai, kiek asmenų gyveno ginčo laikotarpiu kartu su pareiÅ¡kėju pateikti negali, nes tokie duomenys nekaupiami ir nesisteminami. Tvirtino, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendrojo gyvenamosios patalpos ploto.

Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po savo bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas, taip pat visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ darbotvarkę, gali lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan.

Pataisos namų gyvenamosios patalpos aprÅ«pintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjas su skundais dėl inventoriaus trÅ«kumo nesikreipė. KarÅ¡tas vanduo į bÅ«riuose įrengtas praustuves netiekiamas, nes to nereikalauja teisės aktai. Siekiant pagerinti nuteistųjų laikymo sÄ lygas visuose bÅ«riuose sumontuoti vandens Å¡ildytuvai. DuÅ¡inėse sumontuoti vandens maiÅ¡ytuvai, sulūžę vandens maiÅ¡ytuvai nedelsiant keičiami, duÅ¡inėmis nuteistieji gali naudotis kartÄ per savaitę.

PravieniÅ¡kių PN-AK 2 –ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Savo nuosavus rÅ«bus nuteistieji gali skalbti kartÄ per savaitę dienotvarkėje nustatytu bÅ«rio maudymosi laiku. Informacija apie galimybę iÅ¡siskalbti asmeninius drabužius nemokamai pateikta bÅ«rių informaciniuose stenduose. Pataisos įstaigos 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpose ar gryname ore.

Įstaigoje sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, sudarytos ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintos gaisrinės instrukcijos, personalo veiksmų planas kilus gaisrui. Gaisrinės instrukcijos iškabintos kiekviename būryje. Pataisos namai apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurie laikomi kontrolės ir praėjimo punktuose, jų laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais.

Elektros instaliacijos gedimai nebÅ«na nuolatiniai, gavus informacijÄ apie gedimus, jie Å¡alinami, pareiÅ¡kėjas dėl elektros instaliacijos gedimų į pataisos įstaigos Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Pataisos namuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ sudarytas sutartis. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį, informacija registruojama. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ gyvenamÄ sias patalpas valo patys nuteistieji, todėl, gerai atliekant Å¡iÄ pareigÄ , antisanitarinių patalpų nebÅ«tų.

Gyvenamosios patalpose vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Ventiliacijos gedimų nebuvo užfiksuota. Iki 2017 m. sausio 1 d. nuteistiesiems per mėnesį buvo iÅ¡duodama 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus bei po 30 d. muilo einant praustis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės iÅ¡duodamos tik nemokiems nuteistiesiems. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų ir tuo sukeltų psichologinių sutrikimų, iÅ¡gyvenimų ir pan., nesikreipė, taip pat nesikreipė į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl to pablogėjusios sveikatos.

PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta rinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2017 m. liepos 1 d. jį kalinant PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų reikalavimus, kankinančiomis, nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK siejo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, pažeidimu.Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Taisyklės). Pareiškėjas skunde tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (b. l.

76) jis buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.   Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis (b.l.28,30-31), patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 9 d. kalėjo 5 bÅ«rio 3 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 66,31 kv. m., joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam nuteistajam Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko – 3,16 kv. m. gyvenamojo ploto.Nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo 15 bÅ«rio 3 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 33,16 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,32 kv. m.

Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 liepos 23 d. pareiškėjas gyveno 15 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 32,04 kv. m., joje įrengta 10 gyvenamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,2 kv. m.Laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. spalio 27 d. ir nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. liepos 1 d. pareiškėjas gyveno 16 būrio 2 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 51,91 kv. m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje brigadoje teko 3,24 kv. m.Nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. kovo 18 d. pareiškėjas gyveno 8 būrio 3 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 51,37 kv. m., joje įrengtoa16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,21 kv. m.

PareiÅ¡kėjas atsikritime į atsakovo atstovo atsiliepimÄ (b. l. 75-78) su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nesutiko, tvirtindamas, kad atsakovo atstovas pateikė duomenis apie miegamųjų vietų skaičių ginčo gyvenamosios patalpose pažymos suraÅ¡ymo dienai (2017 m. rugpjūčio 3 d.). Teigė, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. gyvenamųjų vietų skaičius ginčo gyvenamosiose patalpose buvo sumažintas taip, kaip nurodyta atsakovo atstovo teismui pateiktoje pažymoje (b. l. 28), tačiau iki Å¡ios datos 5 bÅ«rio 3 brigadoje buvo 24 nuteistieji, 15 bÅ«rio 3 brigadoje buvo 14 žmonių, 15 bÅ«rio 1 brigadoje buvo 14 nuteistųjų, 8 bÅ«rio 3 brigadoje 24 nuteistieji ir 16 bÅ«rio 2 brigadoje – 24 nuteistieji.

Atsakovo atstovui buvo iÅ¡siųstas Å¡is pareiÅ¡kėjo atsikirtimas į atsiliepimÄ , į kurį jis pateikė teismui papildomus paaiÅ¡kinimus (b. l. 74-76) kuriuose patikslino 16 bÅ«rio 2 brigados gyvenamÄ jį plotÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog iki 2016 m. liepos mėn. gyvenamųjų vietų ginčo patalpose buvo žymiai daugiau, neargumentavo, jos nepaneigė. Atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas nurodė, kad duomenų apie tai, kiek asmenų gyveno kartu su pareiÅ¡kėju ginčo patalpose pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami ir sisteminami (b. l. 19).

Taigi akivaizdu, kad atsakovo atstovas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigÄ , nepateikė teismui tikslių duomenų apie nuteistųjų skaičių ginčo gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo kalinimo jose metu, taip pat nepateikė jokių faktinių duomenų, galinčių paneigti pareiÅ¡kėjo argumentus apie 2016 m. liepos mėn. nuteistųjų ginčo gyvenamosiose patalpose skaičiaus mažinimÄ , galimai vykusias ( ar nevykusias) gyvenamųjų patalpų pertvarkas ir pan.

Nesant tokių duomenų, lieka nepaneigtas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, kad jo kalinimo metu 5 bÅ«rio 3 brigadoje buvo 24 nuteistieji, 15 bÅ«rio 3 brigadoje buvo 14 žmonių, 15 bÅ«rio 1 brigadoje buvo 14 nuteistųjų, 8 bÅ«rio 3 brigadoje - 24 nuteistieji ir 16 bÅ«rio 2 brigadoje – 24 nuteistieji. Atitinkamai atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint 5 bÅ«rio 3 brigadoje jam teko 2,76 kv. m., 15 bÅ«rio 3 brigadoje – 2,37 kv. m., 15 bÅ«rio 1 brigadoje – 2,29 kv. m., 8 bÅ«rio 3 brigadoje – 2,14 kv. m., 16 bÅ«rio 2 brigadoje – 2,16 kv. m.Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui kalint bendrabučio tipo patalpose jam buvo suteikta nuo 2,14 kv. m. iki 2,76 kv. m. gyvenamojo ploto, t.y. nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Be to, konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , atsižvelgtina į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotÄ santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu ir prausykla, gyvenamosiose patalpose trÅ«ko baldų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai iÅ¡simiegoti, nepakankamai vietos prie stalo, baldų, sanitarinių įrenginių trÅ«kumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi bÅ«ti vertinami kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).PareiÅ¡kėjas skunde kėlė pretenzijas dėl karÅ¡to vandens prausykloje nebuvimo (trÅ«kumo), taip pat duÅ¡inių kranų techninės bÅ«klės, tvirtindamas, kad dėl netinkamai veikiančių vandens maiÅ¡ytuvų nebuvo galima sureguliuoti vandens temperatÅ«ros.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punkto nuostatas, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 18 punktas numato, jog, karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.Å iuose higienos normų punktuose nėra reglamentuota, kad nuteistųjų prausyklose turi bÅ«ti įrengta karÅ¡to vandens tiekimo sistema, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens prausykloje nebuvimo (trÅ«kumo) yra nepagrįstos.Pagal Higienos normos HN 134:201512 punktÄ , laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus virÅ¡ininko 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymÄ Nr. 77-2541, kurioje nurodyta, jog duÅ¡inėse sumontuoti vandens maiÅ¡ytuvai, kurių pagalba galima reguliuoti vandens temperatÅ«rÄ , sulūžę maiÅ¡ytuvai nedelsiant keičiami naujais (b. l. 30-31).PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo aplinkybių dėl duÅ¡inėje netinkamai veikiančių vandens maiÅ¡ytuvų, t.y. nenurodė konkrečių gedimų (pažeidimų) atvejų, nenurodė, ar dėl maiÅ¡ytuvų gedimų kreipėsi į atsakovo atstovÄ ir pan.

Taigi, akivaizdu, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų dėl netinkamai veikiančių vandens maiÅ¡ytuvų, nesureguliuotos vandens temperatÅ«ros, todėl, nesant tokių duomenų, vien tik pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali bÅ«ti nustatyti. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su neremontuotomis gyvenamosiomis patalpomis, nurodė, jog jose luposi sienų dažai, byrėjo tinkas, sienos iÅ¡blukę, grindų danga nusidėvėjusi, gyvenamųjų patalpų elektros instaliacija pasenusi, nesaugi, todėl buvo reali grėsmė gaisrui kilti.

Tvirtino, jog Pravieniškių PN – AK nėra atsarginių išėjimų, priešgaisrinės kopėčios kliba, nulūžinėjusios, įsirūdijusios, nėra gaisro gesinimo priemonių, priešgaisrinių čiaupų. Higienos normos HN 76:2010 62 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, reikalavimai pataisos įstaigoje esančių įrenginių techninei būklei įtvirtinti Higienos normos HN 134:2015 12 punkte.Atsakovo atstovas aukščiau nurodytų pareiškėjo nusiskundimų nepaneigė.

PrieÅ¡ingai, į bylÄ pateiktoje PravieniÅ¡kių PN-AK 2017 m. spalio 6 d. pažymoje Nr. 77-3147 nurodyta, jog kalinimo laikotarpiu patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, nebuvo atliekami patalpų remonto darbai (b. l. 99). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neremontuotų, netvarkingų gyvenamųjų patalpų lieka nepaneigti.Ä® bylÄ pateiktoje PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 77-2541 (b. l. 30-31) nurodyta, kad elektros instaliacijos gedimai nebÅ«na nuolatiniai.

Gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami. Taip pat nurodyta, kad bÅ«riuose papildomų evakuacinių išėjimų nėra, gesintuvai laikomi Kontrolės ir praleidimo punktuose. PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime į skundÄ nurodė, kad yra sudaryti ir iÅ¡kabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose bÅ«riuose, įstaiga yra apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Tačiau byloje esantis Kauno apskrities PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015 m. gegužės 26 d. nurodymas Nr. 21K-16 (b. l. 100) patvirtina, kad, atlikus PravieniÅ¡kių PN-AK 2 –ojo sektoriaus prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ , buvo nustatyti neatitikimai bendriesiems prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimams (t.y. nebuvo gesintuvų bÅ«riuose, netvarkingi kiÅ¡tukiniai elektros lizdai ir t.t.), duomenų apie jų paÅ¡alinimÄ byloje nėra, todėl tikėtina pareiÅ¡kėjo tvirtinimu dėl netvarkingos elektros instaliacijos bei prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buitiniai parazitai buvo naikinami labai retai ir neefektyviai, nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų dėl atliekamų darbų periodiÅ¡kumo. Dėl to gyvenamosiose patalpose, jose esančiuose balduose buvo blakių ir tarakonų.Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ).

Å iuos darbus atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 20 punkte. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b.l. 30-31, 65-72).

IÅ¡ teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo iÅ¡rašų (b. l. 32-44) matyti, jog 2-ojo sektoriaus patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos teikiamos tik kartÄ Ä¯ mėnesį, tai patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai yra perpildyti, kad patalpose randama kenkėjų, o kontrolė vykdoma nepakankamai, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai yra pagrįsti.

Tačiau nagrinėjamame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamÄ sias patalpas nustatyta ir jose gyvenantiems asmenims, todėl Å¡varios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) valinių veiksmų. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino ir dėl to, jog nuo 2017 m. sausio mėn. higienos priemonės buvo iÅ¡duodamos tik nemokiems nuteistiesiems.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (akto redakcija galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ApraÅ¡as), 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Pagal ApraÅ¡o 13 punktÄ , laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Tais atvejais, kai nuteistasis Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.Taigi, akivaizdu, kad pagal aukščiau nurodytas teisės normas higienos priemonėmis (iÅ¡skyrus pirmÄ kartÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ atvykusius nuteistuosius neturinčius higienos reikmenų) aprÅ«pinami tik nuteistieji, pateikę raÅ¡ytinius praÅ¡ymus iÅ¡duoti higienos priemones ir, kurie pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ yra pripažinti nemokiais.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovo atstovÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, o Å¡is jas atsisakė iÅ¡duoti. PareiÅ¡kėjas nurodytų aplinkybių dėl jo neaprÅ«pinimo higienos priemonėmis nedetalizavo, nenurodė konkretaus atvejo, galimai susijusio su jo teisių pažeidimu, todėl abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Å¡iuo požiÅ«riu negali bÅ«ti konstatuoti.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nesudarytos sÄ lygos nemokamai iÅ¡siskalbti (valdiÅ¡kai) asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, taip pat nėra tinkamų sÄ lygų juos iÅ¡džiovinti.

Pagal skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes spręstina, jog pareiÅ¡kėjas nekelia ginčo dėl galimybių sudarymo pataisos namuose iÅ¡siskalbti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, bet kelia pretenzijas dėl negalėjimo gauti nemokamÄ drabužių skalbimo paslaugÄ .Higienos normos HN 76:2010 64 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai, jog atsakovas nesudarė sÄ lygų nemokamai iÅ¡siskalbti drabužius vertinti kritiÅ¡kai, kadangi Higienos normos HN 76:2010 ir 134:2015 nereglamentuoja, jog tokios paslaugos nuteistiesiems turi bÅ«ti teikiamos nemokamai.

Ä® bylÄ pateiktoje PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus virÅ¡ininko 2017 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 77-2541 nurodyta, kad 2 - ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (b.l. 30-31), savo nuosavus rÅ«bus nuteistieji gali skalbti kartÄ per savaitę dienotvarkėje nustatytu bÅ«rio maudymosi laiku. Å ias aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė, todėl pagal byloje esančius faktinius duomenis, teismo nuomone, PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudarytos sÄ lygos nuteistiesiems iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti asmeninius drabužius.

Pažymėtina, kad skunde pareiÅ¡kėjas minėtų aplinkybių nedetalizavo, taip pat visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo dėl to jam galimai kilusių neigiamų pasekmių, be to byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovÄ dėl nemokamų skalbimo paslaugų suteikimo ar netinkamų drabužių džiovinimo sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nemokamų asmeninių drabužių skalbimo paslaugų neteikimo bei netinkamų džiovinimo sÄ lygų atmestini.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad 485 paras buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančiÄ reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, iÅ¡gyvenimais, dvasinėmis kančiomis, pažeminimu, nemiga, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu ir pan.

PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylÄ nepateikęs, PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažymoje (b. l.

27) nurodyta, kad iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ , duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, sukelto netinkamų kalinimo sÄ lygų, nėra. PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

29) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl depresijos, patiriamų iÅ¡gyvenimų, orumo pažeminimo, streso, bendravimo sumažėjimo, patiriamų psichologinių traumų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2017 m. liepos 12 d., nesikreipė. Taigi, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008; administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.

Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigoje bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Ribota erdvė sÄ lyginai gali bÅ«ti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nurmagomedov prieÅ¡ RusijÄ , bylos Nr. 30138/02 ir kt.).

Teismo nuomone, nors pareiÅ¡kėjui ir buvo suteikta judėjimo laisvė, tačiau pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ pareiÅ¡kėjas kalėjo gana ilgai (485 paras) ir pareiÅ¡kėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (pareiÅ¡kėjui teko nuo 2,14 kv. m. iki 2,76 kv.m., be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotÄ atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai), taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai (neremontuojamos, netvarkingos gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos, elektros instaliacija, nepakankama buitinių parazitų kontrolė).

Spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų skundais ar praÅ¡ymais buvo kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN -AK administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ , atsižvelgiant Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 3400 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. P. (R. P.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 3400 Eur (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                             Janina Vitunskienė