ca633dfa-bfe6-464e-b250-73c979e8a6b2 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-207-278/2019 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00558-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6274-732/2018 pagal ieÅ¡kovo L.

M. ieÅ¡kinį atsakovei V. P. (Ž.), iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas L. M. ieÅ¡kiniu prašė teismÄ nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra G. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir iÅ¡ atsakovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimu Å¡alių santuoka nutraukta, dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Minėtu sprendimu jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nebuvo nustatyta, tačiau atsakovė įsipareigojo nekliudyti jam bendrauti su mergaite ir dalyvauti jÄ auklėjant. Teigė, jog atsakovė piktybiÅ¡kai neleidžia matytis su dukra, dažnai jÄ vežasi į Jungtinę Karalystę, kur jos gyvena pusę metų, dukra net lanko mokyklÄ , nors jis sutikimo iÅ¡vežti dukrÄ gyventi į kitÄ Å¡alį nėra davęs.

3. Atsakovė V. P. (Ž.) atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, jog ji su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, o dukra lanko Å¡ios Å¡alies ugdymo įstaigÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2018-11-13 nutartimi ieÅ¡kovo L. M. ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ bei grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui žyminį mokestį.

5. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei įvertinus aplinkybę, jog ginčo Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, kur jau daugiau nei 5 metai yra deklaruota mergaitės gyvenamoji vieta ir Å¡ioje Å¡alyje ji lanko mokyklÄ , byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

6. Konstatavo, jog viena iÅ¡ bÅ«tinųjų jurisdikcijos prorogacijos sÄ lygų - teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylÄ savo žinion, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė visos bylos Å¡alys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus, pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį, neegzistuoja.

7. Atkreipė dėmesį į tai, kad jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti reglamente „Briuselis II bis“, yra suformuluoti kuo labiau atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas L. M. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018-11-13 nutartį.

9. Nurodo, jog atsakovė V. P. (Ž.) apie pusę laiko per metus gyvena Lietuvoje, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir ta aplinkybė, jog procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai. Atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovė nurodė aplinkybes, neva pastoviai gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau jokių kitų duomenų apie jos realiÄ faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kaip ir apie dukros G. gyvenamÄ jÄ vietÄ , byloje nėra surinkta, todėl teismas priėmė skubotÄ sprendimÄ .

10. Pažymi, kad Molėtų rajono apylinkės teisme 2014-2015 m. vyko ginčo šalių skyrybų procesas, ir nors faktinė situacija buvo analogiška, tiek dėl šalių gyvenamosios vietos, tiek dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tai netrukdė procesui. Tvirtina, jog nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, ar vaiko, dėl kurio reiškiami reikalavimai, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, ar ne, o vadovavosi vien atsakovės paaiškinimu. Byloje nėra duomenų, išskyrus atsakovės aiškinimus, jog dukra G. nuo 2013 metų negyvena Lietuvoje.

11. Mano, jog teismui iÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateikiamų duomenų negalint daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jis turi taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

12. Teigia, jog yra neįgalus ir tai patvirtina byloje pateikti įrodymai, todėl teismo siÅ«lymas inicijuoti procesÄ Jungtinėje Karalystėje yra neprotingas ir nesÄ Å¾iningas jo atžvilgiu, nes to neturi galimybės padaryti ne tik dėl finansinių galimybių, tačiau ir dėl sveikatos bÅ«klės.

13. Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ atsakovė V. P. (Ž.) nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovo L. M. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtu L. M. ieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, konstatavus, jog ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Pažymėtina, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu ir Å¡i taisyklė taikytina ir Å¡eimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iÅ¡keldamas bylÄ , turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos SÄ jungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.

Nagrinėjamoje byloje tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare bei ginčui yra taikomi ES reglamentai, kurie bei jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš Civilinio proceso kodekso nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis). Klausimams dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo taikomos 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau ir reglamentas ,,Briuselis II bis“) nuostatos.

17. Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos klausimams susijusiems su tėvų pareigomis vaikams – Å¡iuo atveju reikalavimas nustatyti bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , bendrÄ jÄ jurisdikcijÄ , nustato valstybės narės teismui, kurio teritorijoje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion (8 straipsnio 1 dalis). Specialiosios bendrosios jurisdikcijos taikymo sÄ lygos, priklausančios nuo subjektyvių kriterijų, numatytos reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10, 12, 13 straipsniuose.

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jurisdikcijÄ nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo turi Jungtinės Karalystės teismas, nes Å¡alių dukra Lietuvoje negyvena (reglamento ,,Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalis) ir negalima jurisdikcijos prorogacija, kadangi motina (atsakovė) aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė nesutikimÄ su Lietuvos jurisdikcija (reglamento ,,Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nutartį bei atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis.

19. Byloje nustatyta, jog ginčo šalys bei jų nepilnametė dukra yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau nepilnametės dukters – G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta jau daugiau nei 5 metus deklaruota Jungtinėje Karalystėje. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktos informacijos matyti, jog atsakovė V. P. Lietuvoje negyvena ir skyrius neturėjo galimybės pateikti išvados byloje (b.l. 17-20).

Be to, iÅ¡ pateiktos informacijos matyti, jog Å¡alių nepilnametė duktė G. M., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje ugdymo įstaigos nelanko, t.y., mokinių registre duomenų apie jÄ nėra. Å ie duomenys sutampa ir su atsakovės V. P. pateiktais paaiÅ¡kinimais, jog nepilnametė dukra ugdymo įstaigÄ lanko Jungtinėje Karalystėje, kurioje yra jos (bei atsakovės Å¡eimos) nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog esminis ryÅ¡ys Å¡alių nepilnametį vaikÄ sieja ne su Lietuvos Respublika, o su Jungtine Karalyste, kur ji lanko ugdymo įstaigÄ bei kurioje yra jos socialinė ir Å¡eiminė aplinka.

Apeliantas jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nepilnametės dukters esminį ryšį su Lietuvos Respublika nei kartu su ieškiniu nei su atskiruoju skundu, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

20. Pažymėtina, jog procesiniai dokumentai Å¡ioje byloje skirti atsakovei V. P. nors ir buvo įteikti ieÅ¡kinyje nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje, tačiau jie buvo įteikti atsakovės motinai ir tai patvirtina byloje esanti dokumentų įteikimo duomenys (b. l. 13). AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsakovė teismui pateikė elektroniniu bÅ«du bei jame, be kitų aplinkybių, nurodė, jog procesiniai dokumentai jai bÅ«tų siunčiami adresu Jungtinėje Karalystėje, kur ir yra jos gyvenamoji vieta. Minėtos aplinkybės nepatvirtina apelianto teiginių apie atsakovės nuolatinį gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje.

21. Aplinkybė, jog ginčo Å¡alių skyrybų procesas 2014-2015 metais vyko Lietuvos Respublikos teisme, nors, pasak ieÅ¡kovo, aplinkybės dėl Å¡alių gyvenamųjų vietų tuo metu buvo analogiÅ¡kos, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog ir procesas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Tuo labiau, kad, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nustatant teismų jurisdikcijÄ klausimams susijusiems su tėvų pareigomis vaikams, yra bÅ«tina kuo labiau atsižvelgti į vaiko interesus ir jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ .

22. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikcijÄ tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta Å¡io straipsnio 1 dalyje, jeigu:

a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iÅ¡ tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylÄ savo žinion, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė visos bylos Å¡alys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Tačiau, kaip minėta aukščiau, skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas nenustatė Å¡ių nuostatų taikymui bÅ«tinų sÄ lygų, kas sudarytų prielaidas spręsti apie Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos taikymÄ , nes, kaip nustatyta, Å¡alių nepilnametis vaikas nors ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau esminis ryÅ¡ys jį sieja su kita valstybe nare, taip pat atsakovė V.

P. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija. Ta aplinkybė, jog apeliantas yra neįgalus negali pakeisti aukščiau nurodyto įstatyminio reglamentavimo.

23. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Birutė Valiulienė