ca62cef4-0aee-4cd8-beb4-9ddba4da324c · Utenos rajono apylinkės teismas

                                                                                                        Civilinė byla Nr.2YT-1466-842/2016                                                                                                 Proceso Nr. 2-50-3-01103-2016-4                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.;3.4.4.2..

UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 8 d.Utena              Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, Sekretoriaujant Rasai Misiukevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. R., suinteresuotam asmeniui A. L., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. R. pareiÅ¡kimÄ (suinteresuoti asmenys – A. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos respublikos žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad priėmė palikimÄ po R. L., pareiÅ¡kėjo dukters, mirties 1999 m., pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjo žiniomis, liko pareiÅ¡kėjo dukters po motinos mirties paveldėto turto dalis: žemės sklypas ir gyvenamojo namo dalis, taip pat Å«kiniai pastatai (duomenys neskelbtini). Dėl R. L. palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė, tačiau priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti – naudojosi namu, Å«kiniais pastatais, tvarkėsi žemės sklype.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad į bylÄ suinteresuotu asmeniu įtraukė R. L. sutuoktinį – A. L.. Posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad po dukters mirties rÅ«pinosi likusiu jos iÅ¡ motinos paveldėtu turtu, kurį laikÄ kartu gyveno ir A. L., tačiau vėliau iÅ¡važiavo dirbti į užsienį, susirado draugę ir iÅ¡sikėlė. Mirus dukrai ilgai negalėjo atsigauti, todėl teisiÅ¡kai paveldėjimo reikalų ir nesusitvarkė. Suinteresuotas asmuo A. L. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ prašė tenkinti.

Nurodė, kad, jo nuomone, turtas turi likti tai Å¡eimai, kuriai priklauso. Nurodė, kad mirus žmonai dar kurį laika gyveno kartu su S. R., kadangi buvo bendrai sutarta, jog reikia padėti. Vėliau, kadangi dirbdavo ir užsienyje, tai gyvendavo, tai ne buvusios sutuoktinės namuose. Vėliau susirado draugę ir iÅ¡sikraustė, jau seniai ten nebegyvena. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ prašė priimti teismo nuožiÅ«ra.

Liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad yra S. R. sūnus, santykiai draugiški tiek su tėvu, tiek su suinteresuotu asmeniu A. L.. Seseriai mirus A. L. norėjo išsikraustyti, tačiau buvo sutarta, kad liks, gyveno kartu su tėvuku gal 8- 9 metus ir padėjo tvarkytis ūkyje. Jam išvykus liko vienas pareiškėjas ir rūpinosi namais.Pareiškimas tenkinamas.R. L. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK). Naujo civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ â€œ 13 punkte yra nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, Å¡ie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Taigi, sprendžiant Å¡iÄ bylÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m.

CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilės– mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Antros eilės įpėdiniai– mirusiojo broliai, seserys, jo seneliai tiek iÅ¡ tėvo, tiek ir iÅ¡ motinos pusės. Antrosios eilės įpėdiniai Å¡aukiami paveldėti pagal įstatymus, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jei Å¡ie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).

Taigi, palikėjo tėvas (Å¡iuo atveju - pareiÅ¡kėjas) buvo priskiriami prie pirmos eilės įstatyminių įpėdinių, turinčių tiesioginę teisę paveldėti. Pagal minimo Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 d. ir 2 d. nuostatas palikimui įgyti įpėdinis turėjo jį priimti. Pripažįstama, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (iki 2001-07-01 galiojusio Civilinio kodekso 587 str. 3 d.).Palikimas po R. L. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) metais. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis liko gyvenamojo namo dalis, ūkiniais pastatai, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), taip pat name liko baldai, namų apyvokos daiktai. Pareiškėjas S. R. buvo R. L. tėvas (b.l. 5). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog S. R. namuose, priklausiusiuose jam ir R.

L. gyvena nuo (duomenys neskelbtini)m. (b.l. 12 ). Pats pareiÅ¡kėjas, suinteresuotas asmuo A. L. bei liudytoju apklaustas V. R. patvirtino, kad po R. L. mirties pareiÅ¡kėjas liko gyventi name, priklausiusiame jam ir R. L., naudojosi juo bei Å«kiniais pastatais, tvarkėsi jam bei R. L. priklausiusiuose žemės sklypuose, mokėjo mokesčius, atlikdavo bÅ«tinus remonto darbus. Utenos rajono 3 –ojo notarų biuro notarės Nastazijos KaziÅ«nienės raÅ¡tas patvirtina, kad dėl R. L. turto paveldėjimo į notarų biurÄ niekas nesikreipė.

Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis, pagal R. L. asmens kodÄ taip pat nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 19).Kaip jau minėta, vienas iÅ¡ bÅ«dų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 1d ir 2 d. nuostatas palikimui įgyti įpėdinis turėjo jį priimti, laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ), t. y.

įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius).Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, pareiÅ¡kėjos, suinteresuoto asmens A. L. paaiÅ¡kinimais, liudytojo V. L. parodymais nustatyta, kad nustatyta, jog po R. L. mirties pareiÅ¡kėjas liko gyventi name, priklausiusiame dalinės nuosavybės teise jam ir R. L., naudojosi mirusiajai priklausiusiu turtu, rÅ«pinosi juo kaip savu, kurį laikÄ name bendru sutarimu gyveno ir suinteresuotas asmuo A.

L.. PareiÅ¡kėjas taip pat rÅ«pinosi ir jam bei dukrai priklausiusiais Å«kiniais pastatais, tvarkėsi greta esančiame dukros žemės sklype. A. L. nurodė, kad nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir nereiÅ¡kia jokių pretenzijų. Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. L. visÄ po jos mirties likusį paveldimÄ turtÄ priėmė ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos tėvas S. R.. Nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiÅ¡kėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1dalies, 8 punktas, 445 straipsnis).Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 263-270 str., 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po R.

L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimÄ priėmė S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                            Vilma Stukaitė