2013-12-03 Nr. BB-2396-1-14-1-00237-2012-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-507/2013

Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00237-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.7.4,

1.2.26.2.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir E. J. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Iš A. S. ir E. J. solidariai nukentėjusiajam K. D. priteista 550 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi nuteistojo E. J. gynėjo advokato Ričardo Užolo ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Antano Damulio apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. sausio 28 d., apie 0.45 val., viešoje vietoje, veikdamas kartu su E. J. , išstūmė K. D. iš pastato, (duomenys neskelbtini), po to lauke K. D. iš už nugaros pakėlė nuo žemės ir E. J. padedant metė jį veidu į žemę, taip jam padarė poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės srityje, vertinamą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; tokiu būdu viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

E. J. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. sausio 28 d., apie 0.45 val., viešoje vietoje, veikdamas kartu su A. S. , po to, kai A. S. išstūmė K. D. iš pastato, (duomenys neskelbtini), ir lauke pasivijęs iš už nugaros pakėlė jį nuo žemės, jis paėmė K. D. už dešinio peties ir kartu su A. S. metė jį veidu į žemę, po to kartu su A. S. laikė K. D. prispaustą prie žemės, neleido atsikelti, taip jam padarė poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės srityje, vertinamą kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; tokiu būdu viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistieji A. S. ir E. J. kasaciniais skundais, kurių turinys ir reikalavimai identiški, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatoriai mano, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, todėl priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.

Kaltinamajame akte nurodoma, jog A. S. ir E. J. nusikalstamą veiką įvykdė (duomenys neskelbtini), tačiau tikroji įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, tačiau tai nebuvo padaryta. Esant tokiems prieštaravimams nėra nustatyta visų BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, sudėties objektyviųjų požymių.

Kasatoriai akcentuoja nukentėjusiojo bei liudytojų A. Ž. ir J. P. parodymus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jų parodymai apie įvykio aplinkybes nesutampa ir prieštarauja vieni kitiems, dėl to teigiama, jog jie aptarti iš anksto siekiant naudos nukentėjusiajam . Teismai šališkai vertino nukentėjusiojo ir liudytojų A. Ž. bei J. P. parodymus, t. y. tik tą jų dalį, kuri pagrindžia nusikaltimą. Nuteistieji teigia, kad jų bei liudytojo A. Š. parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, vieni kitiems neprieštaraujantys ir šiais parodymais netikėti nebuvo jokio pagrindo. Nuteistieji nurodo, kad liudytojo A. Š. parodymai buvo įvertinti kritiškai, nes jis dirba klube „Cocainn“ vadybininku ir pažįsta abu nuteistuosius, juos sieja darbiniai santykiai, tačiau nukentėjusiojo K. D. bei liudytojų A. Ž. ir J. P., kurie yra draugai, parodymus pripažino patikimais, o jų nesutapimus laikė neesminiais. Vertinant nukentėjusiojo parodymus paminėta 2012 m. vasario 1 d. specialisto išvada G266/12 (01), kuri, pasak kasatorių, kelia pagrįstų abejonių nukentėjusiojo išsakytai pozicijai dėl įvykio aplinkybių. Kasatorių manymu, vertinant minėtas aplinkybes buvo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai.

Kasatoriai pažymi, kad BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl jiems kyla abejonių dėl suplėšytos nukentėjusiojo striukės nuotraukų. Nuotraukos siųstos iš nukentėjusiojo elektroninio pašto tyrėjai į elektroninį paštą. Nuotraukos darytos paties nukentėjusiojo, kuriose matyti ir jis pats, laikydamas ar plėšydamas striukę. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. BPK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti šio Kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Nurodoma, kad, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tariamai nuteistųjų suplėšyta striukė nebuvo apžiūrėta nei prokuroro, nei ikiteisminio tyrimo pareigūno ar specialisto. Taip pat dėl to nėra surašytas ir apžiūros protokolas, todėl, esant tokiems procesinių teisės normų pažeidimams, nuotraukos, kuriose užfiksuota suplėšyta striukė, turėjo būti šalinamos iš bylos kaip įrodymai, surinkti neteisėtais būdais ir neturintys įrodomosios galios.

Skunduose pasisakyta ir dėl aplinkybių, kurios, pasak kasatorių, yra nustatytos ir nekelia jokių abejonių, o būtent, kad nukentėjusysis K. D. neuždarė pirmų išėjimo durų. Nuteistiesiems paprašius, kad K. D. uždarytų duris, jis atsisuko, grįžo prie nuteistųjų ir pradėjo klausinėti „ko čia jie rėkauja“, „iš kokio jie kaimo kilę“. Po to, besitęsiant žodiniam konfliktui ir nukentėjusiojo veiksmams vis agresyvėjant, prasidėjus grasinimams, nuteistasis A. S. išstūmė jį į lauką, kad nekeltų daugiau problemų ir netrikdytų viešosios tvarkos.

Tai patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti A. S., E. J. , nukentėjusiojo, liudytojų A. Ž. , J. P. bei A. Š. parodymai. Kasatorių įsitikinimu, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizuodami nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010 įtvirtinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimo požymis – įžūlus elgesys – reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį ir pan. veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010). Remiantis suformuota teismų praktika dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, akivaizdu, kad jie (A. S. ir E. J.) nepadarė šios nusikalstamos veikos, o priešingai veikė sąmoningai, objektyviai ir adekvačiai pagal susiklosčiusią situaciją.

Tačiau teismai visiškai neanalizavo ir nedetalizavo, ar jų veiksmai buvo įžūlus elgesys, kaip yra traktuojama teismų praktikoje, ir ja nesivadovavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. S. buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas 0,00 promilės girtumas, tačiau nukentėjusiojo K. D. girtumas netikrintas. Nuteistųjų manymu, kaip tik nukentėjusysis savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atsiliepimu į nuteistųjų A. S. ir E. J. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo juos atmesti.

Prokurorė nurodo, kad kasatorių teiginys, jog dėl klaidingai nurodyto įvykio adreso jų veikoje nėra objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, vertintinas kritiškai. Ji pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės prokurorės 2012 m. spalio 17 d. surašytame kaltinamajame akte yra pateiktas kasatoriams inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas, kuris atitinka BK normos, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją, ir nors kaltinamajame akte klaidingai nurodytas įvykio vietos adresas, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ši klaida suvaržė nuteistųjų teises ir dėl šios klaidos nėra nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs tikslią įvykio vietą (duomenys neskelbtini) nuteistųjų teisių nesuvaržė, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netikslus įvykio vietos nurodymas vertintinas kaip techninis netikslumas, o ne objektyviuosius veikos požymius šalinanti aplinkybė.

Atsiliepime nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavo nukentėjusiojo, liudytojų A. Ž. , J. P. parodymus apie smurtinių veiksmų eigą ir pobūdį, pagrįstai nesutapimą dėl nukentėjusiojo kritimo ant žemės pripažino neesminiu, nes jų parodymai dėl paties fizinio smurto panaudojimo fakto sutapo, o liudytojo J. P. parodymai apie tai, jog K. D. buvo smogta, teismo motyvuotai įvertinta kaip sąžiningas suklydimas. Įvertinus teismų priimtus sprendimus, prokurorės darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, detaliai pagrindė savo išvadas ir išsamiai motyvavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Prokurorė sutinka su kasatorių teiginiu, kad nukentėjusiojo suplėšyta striukė ikiteisminio tyrimo metu BPK 207 straipsnio nustatyta tvarka pareigūnų neapžiūrėta, tačiau pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad drabužio plyšimo faktą teismas nustatė vadovaudamasis visiškai nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojų A. Ž. , J. P. bei policijos pareigūno M. J. parodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas prie baudžiamosios bylos pridėtas suplėšytos striukės nuotraukas, kaip vieną iš bylos įrodymų, jų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė.

Atsiliepime nesutinkama su kasatorių argumentais, kad teismas nemotyvavo ir nedetalizavo, koks elgesys vertinamas kaip įžūlus, ir nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos A. S. ir E. J. veiksmus pripažino įžūliu elgesiu. Teigiama, kad byloje nustatyta, jog nusikalstamus veiksmus nuteistieji atliko klubo (duomenys neskelbtini) pastate ir Gedimino prospekte, šių vietų priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Nekyla abejonių ir dėl to, kad atsirado įstatyme numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011 ir kt.).

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismai įvertino visus bylos duomenis ir nenustatė, jog nukentėjusysis įvykio vakarą elgėsi agresyviai ir iššaukiančiai, todėl kasatorių argumentus apie nukentėjusiojo veiksmus, kuriais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, laiko nepagrįstais, o nukentėjusiojo blaivumo ar girtumo nenustatymą nagrinėjamu atveju, kaip neturinčiu reikšmės sprendžiant kasatorių baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Pagal teismų praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-84/2013).

Taigi nuteistųjų kasacinių skundo teiginiai, kuriais tiesiog nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, ginčijamas nukentėjusiojo ir atskirų liudytojų parodymų patikimumas, nesutinkama su nustatytomis bylos aplinkybėmis, siūloma įvertinti nukentėjusiojo neblaivumą, nustatyti, ar K. D. nepažeidinėjo viešosios tvarkos, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasatorių nurodomi BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai siejami su tuo, kad buvo šališkai vertinti nukentėjusiojo K. D. ir liudytojų A. Ž. bei J. P. parodymai. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad visų šių asmenų parodymai dėl nuteistųjų veiksmų, fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį aplinkybių aptarti, sulyginti ir nurodyti argumentai, kodėl ir kuria dalimi šių parodymų teismas rėmėsi. Bylą nagrinėjusių teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus paremtas ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų A. Ž. , J. P. parodymų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų aptarimu ir pašalinimu, bet ir pačių nuteistųjų bei liudytojo A. Š. kitų bylos duomenų įvertinimu, savo sprendimų argumentavimu. Nors nukentėjusiojo suplėšyta striukė ikiteisminio tyrimo metu BPK 207 straipsnio nustatyta tvarka neapžiūrėta, tačiau šio drabužio plyšimo faktas nustatytas nukentėjusiojo, liudytojų A. Ž. , J. P. bei policijos pareigūno M. J. parodymais bei iš prie baudžiamosios bylos pridėtų striukės nuotraukų. Taigi nėra pagrindo teigti, kad striukės suplėšymo faktas pagal BPK taisykles teisme nepatikrintas, o įrodymai, kuriais teismai rėmėsi, byloje įvertinti neišsamiai, šališkai, neatsižvelgiant į jų visuma.

Kasatorių teiginiai dėl klaidingai kaltinamajame akte nurodyto įvykio vietos adreso ir taip padaryto esminio BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimo taip pat atmestini. Tai, kad kaltinamajame akte buvo klaidingai nurodyta, jog įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas teigti, kad ši klaida iš esmės suvaržė nuteistųjų teises ir dėl šios klaidos neatskleisti visi nuteistųjų padaryto viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties objektyvieji požymiai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netikslus įvykio vietos nurodymas vertintinas tik kaip techninis netikslumas.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šiame straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. J. ir A. S. viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini), sostinėje naktį veikiančioje pramogų vietoje) įžūliais veiksmais panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – (išstumdami nukentėjusįjį iš pastato, pakeldami ir mesdami jį ant žemės, vėliau laikydami jį prispaudę prie žemės) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Byloje nustatyta, kad nuteistųjų veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta ir K. D. sveikata. BK 284 straipsnio 1 dalyje esanti norma apima kaltininko veiksmais nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-122/2008, 2K-652/2007). Fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje, bendri nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam sukėlę nuteistųjų veiksmai, pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes nuteistieji pasirinko tokį elgesio būdą, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys viešoje vietoje gali pasireikšti ir fiziniu smurtu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2013, 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007). Dėl teismų nustatyto nuteistųjų poelgio atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Incidentas vyko viešoje vietoje – naktį veikiančio klubo (duomenys neskelbtini) pastate ir Gedimino prospekte, tai stebėjo liudytojai. Byloje nustatytomis aplinkybėmis tyčia padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, nustatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų teismų sprendimų turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių A. S. ir E. J. bylą reikėtų nutraukti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų A. S. ir E. J. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas Greičius

Albinas Sirvydis

Tomas Šeškauskas