2019-07-03 Nr. AB-13881-3-61-3-02744-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4303-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02744-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (15/5-5) 4U-621 „Dėl draudimo asmeniui be pilietybės V. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad apie ginčijamą Sprendimą ir draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus sužinojo gavęs 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (15/5-5) 10K-31446. Kartu su raštu sprendimo negavo, o iš rašto turinio nėra aiškios sprendimo priėmimo priežastys ir motyvai. Apie sprendimo priėmimo motyvus pareigūnai nei raštu, nei žodžiu nepaaiškino. Pareiškėjo nuomone, sprendimas priimtas per klaidą, nes jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), su Lietuva nesieja jokie ryšiai ar veikla, tik kelis kartus buvo įvažiavęs į Lietuvos Respubliką, tačiau jokių neteisėtų ar abejonę keliančių ryšių buvimo laikotarpiu neturėjo. Pareiškėjas 2015 m. liepos 5 d. nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir šis ribojimas galiojo vienerius metus.

3. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvoje nevykdo jokios veiklos, Lietuva yra tik tranzitinė šalis, patogi susisiekti su kitomis valstybėmis. Pareiškėjas niekada nėra turėjęs jokių kontaktų su ginčijamame Sprendime minima (duomenys neskelbtini) veikiančia organizacija (duomenys neskelbtini), taip pat nėra susijęs su jokiu organizuotu nusikalstamumu. Tai, kad kelis kartus dalyvavo Afganistano karo veteranų susitikimuose, negalima laikyti priešinga teisei veikla. Straipsnyje, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdamas sprendimą, pateikta tik nuomonė, jis nėra pasirašytas, neturi autoriaus, spausdintas jau priėmus ginčijamą Sprendimą, todėl negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas. Pareiškėjas niekada nepriklausė ir šiuo metu nepriklauso kokiai nors kovinei organizacijai, Lietuva jam yra tranzitinė šalis.

4. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenustato pareigos Departamentui siųsti užsieniečiams sprendimus draudimo atvykti atveju. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas pranešimu, kuriame nurodyta visa informacija, kuri turėjo būti nurodyta: sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

6. Pažymėjo, kad Departamentas sprendimą priėmė atsižvelgęs į informaciją, kuri patvirtino pareiškėjo keltiną grėsmę valstybės saugumui ateityje, taip pat į tai, kad nacionalinio saugumo interesai yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, dėl to pareiškėjui taikomi apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Sprendimu pareiškėjui buvo uždrausta atvykti tik į Lietuvos Respubliką, paliekant teisę vykti į kitas Šengeno erdvei priklausančias valstybes. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina sprendimo proporcingumą bei parodo, kad jis priimtas įvertinus individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.

8. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo teisėtumą patvirtina ir VSD turima vieša, ir įslaptinta informacija apie pareiškėją. Ši informacija buvo pateikta Departamentui.

9. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad straipsniai parašyti 2018 m. balandžio mėnesį, t. y. iki priimant ginčijamą Sprendimą. Buvo vertinama visa turima informacija, be kita ko, ir įslaptinta.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad Departamentas 2018 m. liepos 31 d. gavo informaciją, jog pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis) kelia grėsmę valstybės saugumui, ir prašymą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 6 dalies pagrindu. Gauta informacija su slaptumo žyma „Slaptai“, tačiau dalis informacijos neįslaptinta.

12. Departamentas, remdamasis gautais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ginkluotųjų pajėgų bei karo Afganistane veteranų organizacijos (duomenys neskelbtini) lyderis, susijęs su organizuotu nusikalstamumu (duomenys neskelbtini) Respublikoje. V. K. palaiko ryšius su (duomenys neskelbtini) veikiančia buvusios (duomenys neskelbtini) ginkluotųjų pajėgų veteranų organizacija (duomenys neskelbtini). Organizacija bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) veikiančiu prieštaringai vertinamu motociklininkų klubu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie propaguoja (duomenys neskelbtini) režimą bei yra išnaudojami prieš (duomenys neskelbtini) opoziciją. V. K. yra organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis, jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra (buvo) atliekami veiksmai kontrabandos bylose. Departamentas priėjo prie išvados, kad gauta informacija patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, jog valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikomi apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Departamentas, įvertinęs gautą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7, 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 4, 5, 6 ir 12 punktais, taip pat Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu ir 38.3 papunkčiu, ginčijamu Sprendimu nusprendė uždrausti asmeniui be pilietybės (pareiškėjui) atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., taip pat į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą) įrašyti pareiškėjo duomenis.

13. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, nurodė, kad iš teisinio reglamentavimo matyti, jog užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas, priėmus sprendimą, duomenys įtraukiami į sąrašą, kurį sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

14. Teismas pažymėjo, kad Taisyklėse nustatyta speciali užsieniečio informavimo apie priimtą sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką tvarka, t. y. apie priimtą sprendimą užsienietis informuojamas raštišku pranešimu, kuriame nurodomi atitinkami duomenys. Nagrinėjamu atveju toks pranešimas (jame informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis) išsiųstas kitą dieną po sprendimo priėmimo (2018 m. rugpjūčio 2 d.), pranešime nurodyti visi Taisyklių 12 punkto 3 pastraipoje išvardyti duomenys, todėl teismas konstatavo, kad informavimo apie priimtą sprendimą tvarka nebuvo pažeista. Ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus pateiktą viešą informaciją apie pareiškėją, taip pat informaciją su slaptumo žyma „Slaptai“.

15. Teismas nurodė, kad VSD 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. 18-447 pateikė informaciją (straipsnius rusų kalba su vertimu į lietuvių kalbą), kuri, VSD teigimu, patvirtina Departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Interneto naršyklėje suvedus straipsnių apačioje nurodytas nuorodas matyti, kad šie straipsniai yra viešai pasiekiami.

16. Straipsnyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Afganistano karo veteranų sandraugos centro (duomenys neskelbtini) įkūrėjas, aktyvus (duomenys neskelbtini) adeptas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra viena iš organizacijų, kuri kartu su (duomenys neskelbtini) desantininkų sąjunga verbavo kovotojus, siekdama informuoti separatistų grupuotes (duomenys neskelbtini), taip pat rinko materialinę paramą separatistiniams regionams, turi įtaką 77 (duomenys neskelbtini) regionuose, taip pat ir buvusios (duomenys neskelbtini) respublikose. Taip pat nurodyta, kad 2011 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) priemiesčio teismas suėmė kontrabandinių prekių laikymo organizatorių V. K.. Straipsnyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad visos (duomenys neskelbtini) organizacijos (duomenys neskelbtini) biure (duomenys neskelbtini) įvyko (duomenys neskelbtini) Afganistano karo veteranų sandraugos centro (duomenys neskelbtini) V. K. susitikimas su visos (duomenys neskelbtini) organizacijos (duomenys neskelbtini) pirmininko pirmuoju pavaduotoju, kuriame aptartas tolesnis dviejų broliškų veteranų organizacijų bendradarbiavimas, siekiant stiprinti (duomenys neskelbtini) tautų draugystę abiejų šalių veteranų gerovei. Straipsnyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjas, kurį (duomenys neskelbtini) žiniasklaida vadina (duomenys neskelbtini), pravarde (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas (duomenys neskelbtini), sulaikytasis taip pat laikomas (duomenys neskelbtini) šalių kontrabandos (duomenys neskelbtini).

17. Teismas, susipažinęs su straipsnių turiniu, sprendė, kad juose pateikta neigiamo pobūdžio, su nusikalstamumu (duomenys neskelbtini) susijusi informacija apie pareiškėją, taip pat informacija apie jo palaikomus ryšius su neigiamai vertinama (duomenys neskelbtini) organizacija (duomenys neskelbtini).

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo poziciją ir paneigti ginčijamame Sprendime nurodytus argumentus, pateikė išrašą iš (duomenys neskelbtini) Afganistano karo veteranų sandraugos centro (duomenys neskelbtini) statuto, Valstybinės pajamų tarnybos Muitinės kriminalinio departamento Tyrimų skyriaus vyriausiojo muitinės eksperto sprendimą dėl baudžiamojo proceso Nr. (duomenys neskelbtini) (šis baudžiamas procesas minimas viename iš pateiktų straipsnių), taip pat (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Informacijos centro 2018 m. sausio 15 d. pažymą, kurioje pateikta informacija apie pareiškėjo teistumą (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu nuteistas už chuliganizmą (nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. kovo 23 d.).

19. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, atsižvelgęs į tai, kad nacionalinio saugumo interesai yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, pateikta 2016–2017 m. viešai paskelbta informacija apie pareiškėją yra susijusi su nusikalstama veika (duomenys neskelbtini), pareiškėjas palaiko ryšius su neigiamai vertinama (duomenys neskelbtini) organizacija (duomenys neskelbtini), pritarė Departamento išvadai, kad pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje ateityje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

20. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Lietuva jam yra tik tranzitinė šalis, t. y. su Lietuva jo nesieja jokie ekonominiai socialiniai ryšiai, nurodė, jog įvertinus valstybės ir visuomenės interesų svarbą nacionalinio saugumo aspektu, galimą grėsmę šiems interesams, pareiškėjo poreikį atvykti į Lietuvos Respubliką, konstatuotina, kad Departamento sprendimas pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus (iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.), į sąrašą įrašyti pareiškėjo duomenis yra proporcinga priemonė ir būtina siekiamam tikslui – užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas ir vertinamas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui.

III. 21. Pareiškėjas V. K. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą pasiremdamas apkalbomis ir tikrovės neatitinkančia informacija, todėl teismas turėjo įvertinti, ar apie jį pateikta informacija yra teisinga, o jo keliama grėsmė reali ir pagrįsta bent minimaliais faktais. Skundžiamame sprendime teismas teisingai nurodė nagrinėjamos situacijos teisinius pagrindus, taip pat rėmėsi teisinga praktika, tačiau ja nesivadovavo. Teismas rėmėsi neaiškios kilmės publikacijose esančia informacija, kurios šaltiniai ir kurių patikimumas yra nežinomas, visi straipsniai yra internetiniai tinklaraščiai ir veikiantys ne Lietuvos Respublikoje, neturintys jokio oficialaus pripažinimo. Pareiškėjo teigimu, teismas suformavo praktiką, kai teismo sprendime galima remtis nepatikrinamais spaudos straipsniais.

23. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Taigi tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jais remiantis ir galima spręsti ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė viešajai tvarkai ar valstybės saugumu.

24. Teismas skundžiamame sprendime sutrumpintai aptarė atsakovo motyvus, taip pat nurodė pareiškėjo išdėstytus motyvus, tačiau visiškai nepagrindė savo sprendimo, nenurodė, kodėl vienus įrodymus jis priima, o pareiškėjo pateiktus įrodymus ir argumentus atmeta. Pareiškėjo teigimu, teismas savo sprendimo nemotyvavo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.

25. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismo sprendimo nemotyvavimas ir pasirėmimas tik straipsniais internete, suponuoja nuomonę, jog skundžiamo sprendimo rezultatą galėjo nulemti įslaptinta medžiaga, su kuria pareiškėjas ir jo atstovas neturėjo galimybės susipažinti.

26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus teisinių santykių specifiką, taikomos priemonės tikslus, ginčijamo Sprendimo turinį (nurodyta sprendimo motyvų esmė), ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas yra pakankamas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto tikslas - užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas. Departamentas ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs ir pasvėręs pareiškėjo poreikį atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitus teisinius gėrius - valstybės ir visuomenės interesus ir saugumą, galimą grėsmę šiems interesams. Departamento vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas, kaip ribojanti priemonė, yra pateisinama, kadangi jos taikymas būtinas siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus, o ginčijamu Sprendimu nėra pažeista teisinga valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

28. Atsakovo nuomone, pareiškėjo patirti tam tikri nepatogumai dėl to, kad jis negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, nesudaro pagrindo pripažinti Departamento Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi pareiškėjui taikomos priemonės vertintinos kaip proporcingos ir būtinos siekiamam tikslui - užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas ir vertinamas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Departamentas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, bei šiuos duomenis atitinkamai įvertino. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, o grėsmės valstybės saugumui sąvoka gali apimti ir galimą pavojų, nacionalinio saugumo sąvoka gali būti labai plati, o grėsmės saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį ir netikėtos, darytina išvada, kad surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, t. y. yra pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

29. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Departamento sprendimas buvo paremtas išimtinai viešojoje erdvėje paskelbtais nepatikimais šaltiniais, kuriuose esanti informacija apie pareiškėją neatitinka tikrovės. Pažymi, kad Valstybės saugumo departamentas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs tiek viešojoje erdvėje publikuotą informaciją apie pareiškėją, tiek ir kitą, įslaptintą informaciją, t. y. teismui buvo pateikta visa informacija apie pareiškėją, kurią teismas įvertino Departamento priimto sprendimo kontekste ir šį įvertinimą pateikė ginčijamame sprendime. Taigi apeliacinio skundo teiginiai, neva ginčijamas sprendimas yra paremtas išimtinai viešojoje erdvėje paskelbtais nepatikimais šaltiniais, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

30. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, kad neišslaptintus duomenis yra draudžiama naudoti kaip įrodymus, pažymi, jog tiek Departamento, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo paremtas išimtinai įslaptintais duomenimis, tą patvirtina ir byloje esanti medžiaga. Įstatymo 140 straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai, šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje dalyvavo Valstybės saugumo departamentas, kuris pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs tiek įslaptintus, tiek neįslaptintus duomenis, skundo teiginiai dėl neišslaptintų duomenų naudojimo nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

31. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra išaiškinęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teismingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus - teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esminiai reikalavimai, keliami teismo sprendimui, yra jo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, nėra ribojamas motyvų kiekybe. Kai pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia savo skundą, yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neturintys lemiamos reikšmės šiai bylai, teismas iš principo neturi pareigos į juos išsamiai atsakyti. Akcentuoja, kad skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas šį sprendimą, įvertino tiek Departamento, tiek ir pareiškėjo argumentus bei surinktus duomenis ir nurodė, kad Departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovo nuomone, kad ginčijamo sprendimo motyvai yra pakankami šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui pagrįsti, o pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčijamame sprendime teismas nepasisakė dėl visų jo skunde nurodytų teiginių, savaime nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

32. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo uždrausta atvykti tik į Lietuvos Respubliką, paliekant teisę vykti į kitas Šengeno erdvei priklausančias valstybes. Departamento vertinimu, šios aplinkybės patvirtina Sprendimo proporcingumą bei rodo, kad jis buvo priimtas, įvertinus individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes. Sprendime įvertintas pareiškėjo keliamos grėsmės realumas ir akivaizdumas - ši grėsmė grindžiama ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Įvertinus duomenų visumą, ginčijamame Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ateityje. Naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

34. VSD nurodo, kad įvertinęs visas aplinkybes ir turimus duomenis apie pareiškėją, 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. 19-955S pateikė Departamentui įslaptintą informaciją, kuri patvirtina skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, be kita ko, susipažinęs su VSD 2018 m. liepos 31d. rašto Nr. 19-955S turiniu ir VSD pateikta vieša, su pareiškėju susijusia, informacija bei įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pateikti faktai yra pakankami pripažinti, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl naikinti skundžiamą Departamento sprendimą nėra teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išdėstė tiek teisinį reglamentavimą, taikytiną nagrinėjamoje byloje, tiek priimto 2019 m. kovo 28 d. sprendimo argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, atmestinas.

35. VSD taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas rėmėsi įslaptinta informacija, su kuria pareiškėjas ir jo atstovas negalėjo susipažinti. Įstatymo 140 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, reguliuojanti įslaptintos informacijos naudojimą įrodinėjimo procese administracinėse bylose, kuri numato, jog administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, šiems duomenims netaikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovas neturi teisės susipažinti su įslaptinta informacija, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai su šia informacija pareiškėjo ir/ar jo atstovo nesupažindino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. (15/5-5) 4U-621, kuriuo V. K. uždrausta 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, susipažinęs su VSD pateikta įslaptinta informacija, sprendė, kad pateikti faktai yra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendimą grindė tikrovės neatitinkančia informacija, neįvertinęs, ar pateikta informacija apie pareiškėją yra teisinga, o jo keliama grėsmė reali ir pagrįsta bent minimaliais faktais. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyta, kodėl atsakovo įrodymai priimami, o pareiškėjo atmetami, be to, teismas sprendime rėmėsi įslaptinta medžiaga, su kuria pareiškėjas nesusipažinęs.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

40. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybės bei jų teisiniam įvertinimui.

42. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso dalyvių byloje pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo, teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą aptartu įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas spręsti, jog teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir nemotyvuotas.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad tiek atsakovo, teik ir pirmosios instancijos teismo sprendimai grindžiami spėjimais, viešojoje erdvėje paskelbtais nepatikimais šaltiniais, kuriuose esanti informacija apie pareiškėją neatitinka tikrovės. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi viešojoje erdvėje pateikta informacija apie pareiškėją, taip pat VSD pateikta įslaptinta informacija, t. y. teismas įvertino visą pateiktą medžiagą Migracijos departamento priimto Sprendimo kontekste, todėl apeliacinio skundo teiginiai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir atmetami.

45. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su VSD teismui pateikta įslaptinta informacija, kuria buvo remiamasi priimant skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-326/2009 yra suformuota praktika dėl individualių administracinių aktų, priimtų remiantis valstybės paslaptį sudarančią informacija, kuriame konstatuota, kad atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.). Individo autonominiai interesai ir viešasis interesas išsaugoti tam tikros informacijos slaptumą negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti: tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra. Jei pateikta slapta operatyvinė medžiaga yra vienintelis įrodymas nagrinėjamoje byloje, o duomenis pateikusi bylos šalis nepasinaudoja siūlymu išslaptinti dalį ar visą susijusią slaptą operatyvinę medžiagą ir ji nėra išslaptinama, gali būti daroma išvada, kad ginčijamas sprendimas dėl oficialaus perspėjimo yra nepagrįstas.

46. Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimai priimti remiantis ne tik VSD pateikta įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais neįslaptintais viešaisiais duomenimis, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad remiantis jais (duomenimis) galima patikimai vertinti, jog pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

47. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 140 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai, šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo. Nagrinėjant bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtrauktas ir pirmosios instancijos teisme dalyvavo Valstybės saugumo departamento atstovas, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta neįslaptinta, o taip pat ir įslaptinta informacija apie pareiškėją.

48. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, papildomai vadovavosi ir nevieša VSD medžiaga, kuri buvo pateikta ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismams. Nevieša medžiaga, su kuria pareiškėjas negalėjo susipažinti, sudarė papildomus duomenis, kuriuos įvertinus kartu su viešais byloje esančiais duomenimis, buvo priimti skundžiami sprendimai. Byloje yra vieši dokumentai, kuriais remiantis priimti skundžiami sprendimai, taigi neviešų duomenų kaip papildomos įrodinėjimo priemonės panaudojimas nepažeidžia pareiškėjo teisių.

49. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčijamo atsakovo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė