ca5ec911-17f3-40ca-a73e-d0964aaa46a0 · Plungės rajono apylinkės teismas

                                                                                              Civilinė byla Nr. 2-120-514/2015                                                                                                       Procesinis Nr.2-33-3-01981-2014-3                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                  30.3; 30.6; 116.4(S)                                                                                                     PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS   S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2015 m. birželio 16 d.Plungė            Plungės r. apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,             sekretoriaujant G.

B. ,             dalyvaujant ieÅ¡kovei, Z. V.,             ieÅ¡kovės atstovei adv. J. P.,atsakovo atstovui S. Ž.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Z. V. ieÅ¡kinį atsakovui Plungės r. savivaldybės administracijai, tretieji asmenys V. Ž., A. P., L. P., dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir n u s t a t ė:ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti buto (29/50 dalies pastato), esančio (duomenys neskelbtini) Plungės r., pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia; pripažinti jai nuosavybės teisę į Å¡iÄ pastato dalį; panaikinti teisinę registracijÄ , kuria gyvenamosios patalpos įregistruotas kaip Plungės r. savivaldybės nuosavybė; atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .Nurodė, kad 1984 m. jai buvo suteiktas butas, esantis dabartiniame (duomenys neskelbtini), Plungės r.

Prasidėjus privatizacijos procesui, pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti butÄ , 1992-08-24 butas buvo įkainuotas, ieÅ¡kovė 1994-12-30 sumokėjo buto kainÄ , sumokėdama 24,67 Lt grynaisiais ir 177,58 investiciniais čekiais. Buvusios G. žemės Å«kio įmonės darbuotojos buvo informuota, jog buto pirkimo-pardavimas bus baigtas P. apylinkės darbuotojų. Likvidavus G. žemės Å«kio įmonę ne kartÄ domėjosi buvo privatizavimu, tačiau jai vis buvo liepiama palaukti. Buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2014 m. vasarÄ iÅ¡ P. seniÅ«nijos seniÅ«no sužinojo, jog gyvenamosios patalpos, kuriose ji gyvena, 2008-11-26 įregistruotas kaip Plungės r. savivaldybės nuosavybė.

IeÅ¡kovės nuomone, ji įvykdė visas buto pirkimo-pardavimo sÄ lygas, todėl Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, pripažįstant jai nuosavybės teisę į ginčo gyvenamÄ sias patalpas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Tretieji asmenys V. Ž. ir A. P. atsiliepimais neprieÅ¡taravo, jog butas bÅ«tų privatizuotas ieÅ¡kovės Z. V. vardu.Trečiasis asmuo L.

P. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčo butas kaip Plungės r. savivaldybės nuosavybė įregistruotas 2008-11-26. Sandorio sudarymo metu galiojusio CK 255 str. nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta bei įregistruota per 3 mėnesius atitinkamo turto registravimo įstaigoje. IeÅ¡kovė nuo 1994 m. pabaigos, sumokėjusi buto kainÄ , elgėsi nerÅ«pestingai ir nesirÅ«pino tolimesnėmis buto privatizavimo procedÅ«romis, todėl CK nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto sutartį daro negaliojančia.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieÅ¡kinį pripažino.

             IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.                           Dėl sÄ lygų buto privatizavimo sutarčiai sudaryti tinkamo įvykdymo              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ginčo bute, es. (duomenys neskelbtini), Plungės r., su Å¡eima (byloje dalyvaujančiais trečiaisiais asmenimis V. Ž., A. P. bei L. P. ) apsigyveno 1984 m. IeÅ¡kovės teisę į butÄ netiesiogiai patvirtina 1984-03-15 Plungės r. teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovė kartu su Å¡eima iÅ¡keldinta iÅ¡ buvusio buto P. pionierių stovykloje, suteikiant kitÄ butÄ Plungės r.

G. kolūkyje. Kaip matyti iš minėto teismo sprendimo ir 1984-04-10 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties ieškovei buvo suteiktas butas G. kolūkio ribose, susidedantis iš 34 kv. m. dviejų kambarių ir virtuvės. Iš įrašų Plungės r. P. apylinkės J. kaimo (dabartinio Š. k.) 1986-1990, 1991-1996 metų ūkinėse knygose matyti, kad ieškovės šeima nurodytu laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini), Plungės r. Išrašai iš 1987-05-25 ir 1987-08-13 G. kolūkio valdybos posėdžio protokolų įrodo, kad ieškovės vyro V.

Ž. ir pačios ieÅ¡kovės praÅ¡ymai įregistruoti į Å«kio namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) tenkinti. Å ie įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė ginčo bute apsigyveno teisėtai. Taigi tarp ieÅ¡kovės ir tuometinio G. kolÅ«kio (vėliau G. ŽŪĮ) buvo susiklostę patalpos nuomos prievoliniai santykiai.              IeÅ¡kovė nurodo, kad yra atlikusi visus Butų privatizavimo įstatyme nustatytus veiksmus butui privatizuoti, tokiu bÅ«du ne tik įgijo, bet ir įgyvendino teisę privatizuoti butÄ , todėl yra pagrindas buto prikimo-pardavimo (privatizavimo) sutartį pripažinti galiojančia galiojusio CK 58 str. 5 d. pagrindu (atitinkamai galiojančio CK 1.93 str. 4 d.).              Butų privatizavimo įstatymas įtvirtino Lietuvos gyventojų teisę įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamÄ sias patalpas.

Ä®statyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) tvarka, taip pat sÄ lygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymÄ gali bÅ«ti perkamos, kas turi teisę jas pirkti.             Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ar ne, reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-240/2012; kt.).              Nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo dėl to, kad ginčo gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas, kad ieÅ¡kovė turi teisę privatizuoti butÄ (apsigyveno teisėtai nuomos sutarties pagrindu).             IeÅ¡kovės pateikti dokumentai: 1992-08-24 pareiÅ¡kimas G.

žemės Å«kio įmonei dėl gyvenamosios patalpos priklausinių vertės apskaičiavimo, 1992-08-24 99,92 kv. m. buto įkainavimo aktas, kuriuo patvirtinta buto kaina ir jos mokėjimo tvarka, tos pačios dienos mokėjimo praneÅ¡imas, kuriuo siÅ«loma ieÅ¡kovei prieÅ¡ pasiraÅ¡ant buto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti valstybinį mokestį ir pinigus už perkamÄ butÄ , įrodo, kad ieÅ¡kovė pasinaudojo teise privatizuoti butÄ , atlikdama Å¡iai teisei įgyti bÅ«tinus veiksmus, kurių pagrindu susiklostė ieÅ¡kovo ir tuometinio gyvenamųjų patalpų valdytojo (G.

ŽŪĮ) santykiai dėl ginčijamo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kt. straipsniai). Taigi nustatytos visos Butų privatizavimo įstatymo numatytos buto privatizavimo sÄ lygos.              IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti ginčo gyvenamÄ sias patalpas privatizuotomis. IeÅ¡kovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji buto įkainavimo akte ir mokėjimo praneÅ¡ime nustatytÄ buto kainÄ 202,25 rub. (24,67 Lt grynaisiais ir 177,58 investiciniais čekiais) sumokėjo , t.y. 1994-12-30 ieÅ¡kovė už perkamÄ butÄ sumokėjo 24,67 Lt grynaisiais, o 1994-12-30 iÅ¡ savo investicinės sÄ skaitos nebalansinės dalies nurašė likusiÄ sumÄ - 177,58 investiciniais čekiais.

Å ie dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė kaip privatizuojamo buto nuomininkė įvykdė ir vienÄ iÅ¡ esminių buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sÄ lygų, t.y. sumokėjo už perkamÄ butÄ . Ginčo tarp ieÅ¡kovės kaip privatizuojamo buto nuomininkės ir jos Å¡eimos narių nėra, tretieji asmenys neprieÅ¡tarauja, kad butas privatizuotas ieÅ¡kovės vardu.              IÅ¡ atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytos pozicijos seka, kad Plungės r. savivaldybė nepripažįsta ginčijamos gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sandorio ir atsisako jį sudaryti, įregistruodama nuosavybės teises į ginčo patalpas.

             Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (analogiška nuostata galiojusio CK 58 str. 5 d.), jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.              Byloje nėra nustatytos jokios aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad dėl susiklosčiusios situacijos, susijusios su ginčo buto privatizavimo procedūrų formaliųjų reikalavimų neužbaigimu, būtų kalta ieškovė.

IeÅ¡kovė ginčo bute apsigyveno teisėtai, įgijo teisę šį butÄ privatizuoti ir Å¡iÄ teisę ieÅ¡kovė įgyvendino, kai sumokėjo G. žemės Å«kio įmonės privatizavimo komisijos nurodytÄ buto kainÄ . G. žemės Å«kio įmonė, nurodydama sumokėti kainÄ ir priimdama mokėjimÄ , patvirtino ir įgyvendino valiÄ dėl privatizavimo sandorio sudarymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu atliko visus įstatyme nustatytus veiksmus butui privatizuoti, t. y.

įvykdė visas sÄ lygas buto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Buto pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, tačiau Å¡is veiksmas yra ne vienaÅ¡alis, bet dviÅ¡alis, t. y. jo atlikimas priklauso ne tik nuo pirkėjo, bet ir nuo pardavėjo valios.              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninių butų fondo privatizavimo taisyklių 19 punkte buvo nurodyta, kad miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse – su virÅ¡aičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo–pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarkÄ .

Taigi privatizavimo sutarties sudarymo iniciatyva priklausė ne pirkėjui, o pardavėjui. IeÅ¡kovei kreipusis į privatizavimo tarnybÄ , G. žemės Å«kio įmonės privatizavimo komisijai įkainojus butÄ ir sumokėjus nurodytÄ buto kainÄ , ieÅ¡kovei neturėjo atitekti rizika dėl administracinių subjektų neveikimo. Tuo tarpu byloje nenustatyta jokių aktyvių atsakovo ar jos įgaliotų asmenų veiksmų pirkimo–pardavimo sutarčiai įforminti įstatymo nustatyta tvarka.             Tokios aplinkybės atitinka CK 1.93 straipsnio 4 dalį, leidžiančiÄ teismui pripažinti sandorį galiojančiu, kai viena iÅ¡ Å¡alių vengia jį įforminti notarine tvarka.

             IeÅ¡kovės teisė į ginčo gyvenamÄ jÄ patalpÄ buvo garantuota kompetentingų institucijų sprendimais, ieÅ¡kovė turėjo teisėtus lÅ«kesčius pasinaudoti specialaus gyvenamųjų patalpų privatizavimÄ reglamentavusio Butų privatizavimo įstatymo suteikta teise Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas ir pripažintina, jog ieÅ¡kovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo (privatizavo) ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Plungės r.

                          Dėl ieÅ¡kinio senaties             Privatizavimo procesas Lietuvos Respublikoje buvo vykdomas pirmÄ kartÄ , siekiantys butus privatizuoti piliečiai anksčiau nebuvo susidÅ«rę nei su privatizavimo procesu, nei su jį reglamentuojančiais norminiais aktais, kurie nurodytu laikotarpiu buvo dažnai keičiami, ieÅ¡kovės veiksmų pobÅ«dis (atliko visus bÅ«tinus veiksmus buto privatizavimo sutarčiai sudaryti, sÄ Å¾iningai gyvenamÄ sias patalpas valdė, naudojo ir iÅ¡laikė, sužinojusi, jog ginčo patalpos neįregistruotos kaip jos nuosavybė, aktyviai gynė savo teises – ne kartÄ kreipėsi tiek į P. seniÅ«nijÄ , tiek į Plungės r. savivaldybės administracijÄ , į VÄ® Registrų centrÄ ), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai klydo dėl savo atliktų veiksmų teisinių pasekmių (nuosavybės teisių įgijimo).

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).             Dėl teisinės registracijos panaikinimo             Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

Å io įstatymo 22 straipsnyje nustatytas pavyzdinis sÄ raÅ¡as juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , o 29 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurių nors vienÄ nustačius, atsisakoma įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ .             Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įraÅ¡omi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti Å¡ių duomenų teisingumÄ , turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įraÅ¡yti, yra neteisėti.             Ginčo patalpos 2008-11-26 įregistruotos kaip Plungės r. savivaldybės nuosavybė 1995-03-12 priėmimo-perdavimo akto pagrindu.

Šių įrašų neteisėtumo ieškovė neįrodinėjo, dokumentų, kurių pagrindu įregistruotos daiktinės teisės neginčijo, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje netenkintinas (CPK 178 str.).              Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra pagrindas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis (registruoti nuosavybės teises), todėl šis ieškovės reikalavimas laikytinas kaip perteklinis.              Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.), taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 99 str.).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mažintinos ir priteistina 100 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 str., n u s p r e n d ė:             ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             Pripažinti, jog Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 1994 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo (privatizavo) gyvenamÄ sias patalpas, 29/50 dalis pastato, (duomenys neskelbtini), ir pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei 29/50 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Plungės r.             Priteisti iÅ¡ Plungės r. savivaldybės administracijos 201,57 Eur žyminio mokesčio (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660) ir 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630).             Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.             Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                AuÅ¡ra VolskytėÂ