ca5d0185-9bc5-45ae-a667-9da863024e9b · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-570-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00979-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.3.7; 1.3.5.3.2; 1.3.5.3.3; 1.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų laivų remontas“ ir atsakovo O.

E. (O. E.) apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų laivų remontas“ ieÅ¡kinį atsakovui O. E. dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo ir pripažinimo, kad darbdavys yra atsiskaitęs su darbuotoju, ir atsakovo O. E. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų laivų remontas“ dėl sumokėjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio dienomis ir budėjimÄ namuose ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Vakarų laivų remontas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui O. E. dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo ir pripažinimo, kad darbdavys yra atsiskaitęs su darbuotoju. IeÅ¡kovė teismo prašė pripažinti, kad ieÅ¡kovė atsakovui yra sumokėjusi visÄ darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas, o atsakovas neturi teisės iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalauti papildomai sumokėti praÅ¡omų sumų už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, darbÄ poilsio dienomis bei budėjimÄ namuose, jo praÅ¡omų delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas įmonėje UAB „Vakarų laivų remontas“ dirbo locmanu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2021 m. liepos 26 d. Darbo sutartimi atsakovui buvo nustatyta 40 val. darbo savaitė. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2021 m. liepos 26 d., tÄ pačiÄ dienÄ su atsakovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Po darbo sutarties nutraukimo atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijÄ (toliau – ir Komisija).

Iki kreipimosi į KomisijÄ atsakovas jokių pretenzijų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė, į profesinę sÄ jungÄ dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė. Komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino atsakovo skundÄ ir nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 25 903,76 Eur (neatskaičius mokesčių) užmokestį už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį ir poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn., o jo reikalavimus dėl sumokėjimo už budėjimÄ namuose, delspinigių, neturtinės žalos atlyginimo bei kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo atmetė.

IeÅ¡kovė nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti atsakovui 25 903,76 Eur užmokesčio už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį ir poilsio dienomis.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas neturi ir negali turėti jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu būtų buvęs nustatytas darbo laiko trukmės viršijimo faktas, kad atsakovas būtų dirbęs viršvalandžius, naktį, poilsio dienomis ar ieškovės nurodymu budėjęs namuose. Patikrinusi asmenų įėjimo-išėjimo iš darbdavio teritorijos kontrolės punktų duomenis ieškovė nustatė, kad atsakovo savarankiškai pildyti darbo laiko žiniaraščiai neatitinka tikrovės. Pagal įėjimo-išėjimo kontrolės punktų duomenis, ginčo laikotarpiu atsakovas ieškovės teritorijoje praleido tik 890,3 valandos, už kurias pagal atsakovo vienos darbo valandos įkainį jam galėjo būti išmokama tik 6 784,09 Eur, tačiau faktiškai ieškovė sumokėjo atsakovui už 6 846,8 darbo valandos, t. y. 52 209,30 Eur.

Atsakovas piktnaudžiavo ieÅ¡kovės pasitikėjimu, nes, esant didelei darbdavio teritorijai ir nesant itin griežtos darbuotojo kontrolės, atsakovas savo iniciatyva pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose nurodydamas neteisingÄ informacijÄ apie realiai dirbtÄ laikÄ , ir juos siųsdavo ieÅ¡kovės administratorei A. R.. Atsakovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo skirti tik jo paties savikontrolei, įmonėje jie nebuvo vertinami, niekas nekontroliavo juose daromų įrašų.

IeÅ¡kovės teigimu, vien tai, kad atsakovas buvo įmonės teritorijoje, nereiÅ¡kia, kad jis tuo metu dirbo, nes atsakovas į darbo vietÄ po darbo valandų galėjo atvykti savo iniciatyva dėl įmonės teritorijoje esančių maitinimo įstaigų, poilsio erdvių, sporto salės. IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad, atsakovui nebÅ«nant darbo vietoje darbo sutartyje nurodytÄ laikÄ , atsakovas galėjo ir nespėti laiku atlikti bent minimalių locmano pareigų. IeÅ¡kovė pažymi, kad jai niekada nebuvo ekonomiÅ¡kai naudinga ir tikslinga, jog atsakovas budėtų 24 valandas per parÄ , nes laivų atvykimo ir iÅ¡vykimo laikai buvo žinomi iÅ¡ anksto.

Be to, ne tik atsakovas teikė locmano paslaugas įmonėje. Visas atsakovui priklausančias sumas ieÅ¡kovė yra sumokėjusi laiku, todėl nėra pagrindo atsakovui priteisti netesybas. Atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė savo, kaip darbdavio, pareigas vykdė tinkamai, laikėsi įstatymų, veikė sÄ Å¾iningai, todėl atsakovas jokios neturtinės žalos negalėjo patirti ir nepatyrė. PrieÅ¡ingai, dėl susiklosčiusios situacijos atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės yra gavęs pinigų sumas, už kurias neatliko darbo pareigų.

Be to, atsakovas praleido 3 mėnesių terminÄ kreiptis į KomisijÄ dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo, taip pat praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ , todėl ir Å¡iuo pagrindu atsakovo reikalavimai turi bÅ«ti atmesti.

4. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties pagrindu civilinė byla pagal ieÅ¡kovės UAB „Vakarų laivų remontas“ ieÅ¡kinį atsakovui O. E. dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo sujungta su civiline byla pagal O. E. ieÅ¡kinį UAB „Vakarų laivų remontas“ dėl sumokėjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio dienomis ir budėjimÄ namuose ir neturtinės žalos atlyginimo. Po civilinių bylų sujungimo kitoje byloje atsakovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje laikytinas prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

5. Atsakovas O. E. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovei UAB „Vakarų laivų remontas“ teismo praÅ¡o priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 39 254,06 Eur už budėjimÄ namuose, netesybas, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalimi, kuria buvo netenkinti jo reikalavimai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai iÅ¡ieÅ¡koti 39 254,06 Eur už budėjimÄ namuose, netesybas ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovas nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2021 m. liepos 26 d. UAB „Vakarų laivų remontas“ dirbo kapitonu locmanu. Darbo sutartimi atsakovui buvo nustatyta 40 val. darbo savaitė.

Atsakovo pareigos buvo nurodytos 2016 m. vasario 24 d. patvirtintuose kapitono locmano pareiginiuose nuostatuose. Atsakovas turėjo daug pareigų įmonėje, tačiau pagrindiniai jo uždaviniai buvo užtikrinti saugų laivų įplaukimÄ Ä¯ UAB „Vakarų laivų gamykla“ ir UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijas ir iÅ¡plaukimÄ iÅ¡ jų, laivų perÅ¡vartavimÄ nuo vienos krantinės prie kitos ir laivų stovėjimo vietos UAB „Vakarų laivų gamykla“ ir UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ akvatorijoje pakeitimÄ .

IeÅ¡kovės 2014 m. vasario 17 d. įsakymo pagrindu buvo nustatyta, kad kapitonai locmanai dirba pagal grafikÄ per savaitę 40 valandų nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 7.00 val. iki 16.00 val., penktadieniais nuo 7.00 val. iki 15.00 val. (pietų pertrauka nuo 11.00 val. iki 11.48 val.), nesant dokavimo operacijų – budi namuose. Nepaisant nustatyto darbo laiko ir grafiko, atsakovas realiai dirbdavo tiek, kiek reikėdavo, nuo 2017 m. vasaros atsakovas buvo vienintelis locmanas įmonėje. Atplaukus laivams atsakovas turėdavo atlikti jų dokavimo procedÅ«ras, įvesti ir iÅ¡vesti laivus.

Tai lėmė, jog atsakovas dirbo virÅ¡valandžius, naktimis, savaitgaliais, Å¡venčių dienomis. Atsakovo realiai dirbtas laikas buvo fiksuojamas jo užpildytuose darbo laiko žiniaraščiuose, kurie buvo siunčiami ieÅ¡kovei. Atsakovas nėra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės jokių pastabų dėl netinkamai nurodyto realiai dirbto laiko, tačiau ieÅ¡kovė tinkamai neatsiskaitė su atsakovu už jo dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio dienomis.

7. Atsakovas taip pat nurodė, kad su ieÅ¡kove sudaryto 2018 m. kovo 1 d. susitarimo pagrindu atsakovas buvo įpareigotas budėti namuose ne tik darbo laiku, kai nėra dokavimo procedÅ«rų, bet taip pat buvo įpareigotas bÅ«ti pasiekiamas telefonu 24 valandas per parÄ , bÅ«ti blaivus ir pasirengęs atlikti pavestas užduotis, esant bÅ«tinybei atvykti į darbo vietÄ ne vėliau kaip per valandÄ . Dėl Å¡ios priežasties atsakovas privalėjo budėti visÄ laikÄ , iÅ¡skyrus jo atostogų laikotarpius. Visa tai apribojo atsakovo poilsio laikÄ ir laisvalaikį.

Atsakovo teigimu, jis budėjo namuose iÅ¡ viso 16 194 valandas, t. y. 2018 m. – 2 656 val., 2019 m. – 5 231 val., 2020 m. – 5 662 val., 2021 m. – 2 645 val. Atsakovo skaičiavimu, už budėjimÄ namuose ieÅ¡kovė nėra sumokėjusi atsakovui 39 254,06 Eur. IeÅ¡kovei tinkamai neatsiskaičius su darbuotoju, ji privalo mokėti įstatyme numatytas netesybas. Be to, ieÅ¡kovė privalo atlyginti atsakovui 5 000 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ atsakovas patyrė dėl to, jog daugiau nei trejus metus dirbo darbdavio diktuojamomis sÄ lygomis, dirbo be jokio poilsio, budėjo kiekvienÄ dienÄ , bet kuriuo paros metu galėjo bÅ«ti iÅ¡kviestas į darbÄ , neturėjo prognozuojamo darbo grafiko, dirbo dviejų darbuotojų darbo krÅ«viu.

KiekvienÄ dienÄ atsakovas jausdavo nerimÄ ir stresÄ , todėl tai turėjo įtakos tiek jo fizinei, tiek psichologinei sveikatai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Plungės apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 10 349,31 Eur atlyginimo už virÅ¡valandžius, 8 386,72 Eur atlyginimo už darbÄ poilsio dienomis, 12 883,52 Eur papildomo užmokesčio už budėjimÄ namuose už laikotarpį nuo 2018 metų liepos mėnesio iki 2021 metų liepos mėnesio, 4 026,08 Eur netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , iÅ¡ viso 35 645,63 Eur (neatskaičius mokesčių), ir 1 440 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė ieškovei iš atsakovo 458 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 1 013 Eur žyminio mokesčio. Išaiškino, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas netenka galios.

9. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju buvęs įmonės darbuotojas reiÅ¡kia darbdaviui reikalavimus dėl papildomo mokėjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio dienomis ir budėjimÄ namuose laikotarpiu nuo 2018 metų liepos mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio, t. y. su darbo santykiais susijusių sumų, kurios paprastai turi bÅ«ti sumokamos kartu su darbuotojui iÅ¡mokamu darbo užmokesčiu. Å ioje byloje nebuvo ginčijama atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta aplinkybė, jog darbo užmokestis už atitinkamÄ mėnesį jam bÅ«davo sumokamas kito mėnesio 9–10 dienÄ .

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl nesumokėtų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo už 2018 metų liepos mėnesį prasidėjo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Atsakovas į KomisijÄ , t. y. privalomÄ ikiteismine tvarka darbo ginÄÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ , kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 2 d., o nesutikdamas su Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį teismui pateikė nepraleisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje atsakovas nėra praleidęs DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino savo reikalavimams pareikÅ¡ti, todėl ieÅ¡kovės nurodyti argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino nesudaro pagrindo atmesti atsakovo reikalavimus. Vien ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė apie DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pasibaigimÄ Å¡iuo atveju neapriboja atsakovo teisės savo galbÅ«t pažeistas teises ginti teisme ir savaime nelemia atsakovo reikalavimų nepagrįstumo.

Kita vertus, Komisijai atsakovo pateiktas praÅ¡ymas buvo priimtas ir jo pagrindu inicijuotas darbo ginčas buvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, t. y. Komisija pasisakė dėl atsakovo reikalavimų pagrįstumo. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog, net ir atsakovui praleidus aptariamÄ procedÅ«rinį 3 mėnesių terminÄ kreiptis į KomisijÄ , Å¡is terminas buvo atnaujintas, kaip tai numatyta DK 220 straipsnio 2 dalyje, o darbo ginčas Komisijoje iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės nurodyti argumentai dėl DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pasibaigimo Å¡iuo atveju taip pat nesudaro pagrindo atmesti atsakovo reikalavimus.

10. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo nustačiusi atsakovui 40 valandų per savaitę darbo laiko normÄ ir DK 113 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ darbo laiko režimÄ , t. y. nekintančiÄ darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 7.00 val. iki 16.00 val., penktadieniais nuo 7.00 val. iki 15.00 val.; tai, kad įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, pagal kuriÄ duomenis apie savo realiai dirbtÄ laikÄ darbdaviui turėjo pateikti pats atsakovas.

Nustatytos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovo pildyti ir į bylÄ pateikti jo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi iÅ¡imtinai jo paties iniciatyva ir jo savikontrolės tikslu ir dėl to pagal juos negali bÅ«ti vertinamas atsakovo realiai dirbtas laikas. Be to, atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytus duomenis apie jo dirbtÄ laikÄ patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Atvykstančių ir iÅ¡vykstančių laivų registracijos žurnalo bei plaukiojančių priemonių ir locavimo paslaugų užsakymo paraiÅ¡kų duomenis sugretinus su atsakovo pildytų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis matyti, kad po darbo valandų, taip pat naktį ir poilsio dienomis atsakovo dirbtas laikas buvo atitinkamai fiksuojamas atsakovo pildomuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovo darbo laikas nurodomas nekintančiu darbo dienos trukmės režimu, t. y. iÅ¡ esmės po 8 valandas per dienÄ , 5 dienas per savaitę, todėl ieÅ¡kovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimai patvirtinantys realiai atsakovo dirbtÄ laikÄ . Be to, ieÅ¡kovės pozicija aptariamu klausimu yra prieÅ¡taringa. IeÅ¡kovė teigdama, kad atsakovo nurodyti duomenys yra neteisingi, iÅ¡ esmės remiasi tuo, jog niekas nekontroliavo atsakovo teikiamų duomenų teisingumo, todėl atsakovas galėjo piktnaudžiauti ieÅ¡kovės pasitikėjimu ir pakankamos darbuotojo kontrolės nebuvimu.

Vis dėlto, ieÅ¡kovė Å¡iems argumentams pagrįsti patikimų įrodymų nepateikė. Be to, tiek tinkama darbo laiko apskaita ir jos vykdymo kontrolė, tiek darbuotojo pareigų vykdymo kontrolė pirmiausia yra darbdavio pareiga, todėl ieÅ¡kovė negali remtis pakankamos darbuotojo kontrolės nebuvimo aplinkybe siekdama paneigti atsakovo teikiamus duomenis apie jo realiai dirbtÄ laikÄ . Ä®vertinęs byloje surinktų ir aptartų įrodymų bei argumentų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra labiau tikėtina, kad atsakovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patikimiau atspindi realų atsakovo darbo laikÄ Ä¯monėje, o ieÅ¡kovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotus duomenis apie atsakovo darbo laikÄ paneigia kiti byloje esantys įrodymai apie atsakovo faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ .

Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo pateiktais duomenimis (darbo laiko apskaitos žiniaraščiais) apie ginčo laikotarpiu realiai dirbtÄ laikÄ , kuriuose, be kita ko, užfiksuoti jo dirbti virÅ¡valandžiai, taip pat darbas naktį ir poilsio dienomis.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų raÅ¡tu nurodžiusi atsakovui dirbti virÅ¡valandinį darbÄ . Vis dėlto vien raÅ¡ytinio darbdavio nurodymo nebuvimas savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovei nebuvo žinoma apie atsakovo dirbamus virÅ¡valandžius. IeÅ¡kovė negalėjo nežinoti apie atsakovo dirbamus virÅ¡valandžius, nes pats atsakovas apie tai kiekvienÄ mėnesį informuodavo ieÅ¡kovę, atsiųsdamas jai savo paties užpildytÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį.

Vien ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog niekas nekontroliavo atsakovo siunčiamuose žiniaraščiuose daromų įrašų teisingumo, nepaneigia aplinkybės, jog ieÅ¡kovė žinojo (turėjo žinoti), kad atsakovas darbo funkcijas atlieka ir po jam nustatytų darbo valandų. IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, jog bÅ«tų reiÅ¡kusi atsakovui pretenzijas ar kokia nors forma kėlusi klausimÄ dėl neteisingos informacijos apie realiai dirbtÄ laikÄ , taip pat nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė ėmėsi kokių nors veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama, jog atsakovas nedirbtų po jam nustatytų darbo valandų.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, taip pat byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, locmano funkcijų atlikimo laikas priklausė ne tik nuo paties atsakovo, bet ir nuo oro sÄ lygų, į uostÄ atplaukiančių laivų atplaukimo laiko, uosto dispečerio, Laivų eismo tarnybos nurodymų bei kitų nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė negalėjo nesuprasti, kad esamomis aplinkybėmis atsakovui darbo pareigas tekdavo vykdyti ir po jam nustatytų darbo valandų.

Teismas sutiko su Komisijos sprendime padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė žinojo apie faktiÅ¡kai susiklosčiusį atsakovo darbo režimÄ ir savo tylėjimu bei neveikimu pritarė tokiam atsakovo darbui. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovo teikti paaiÅ¡kinimai, jog pagal susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ ir atsakovo darbo pobÅ«dį atsakovas turėjo dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , nors tokia darbo laiko apskaita jam niekada nebuvo nustatyta. Tuo atveju, jeigu darbdavys nesiėmė priemonių tinkamai nustatyti ir įforminti labiausiai darbuotojo ir darbdavio interesus bei darbuotojo darbo pobÅ«dį atitinkančio darbo laiko režimo, darbdaviui tenka visų su tuo susijusių neigiamų padarinių atsiradimo rizika.

Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas darbo funkcijas po darbo valandų atlikdavo su darbdavio žinia.

12. Teismas pažymėjo, jog pagal DK 119 straipsnio 3 dalies nuostatas maksimali virÅ¡valandžių trukmė per metus – vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt valandų. 2019 ir 2020 metais atsakovo nurodytas virÅ¡valandinio darbo valandų skaičius (atitinkamai 225 ir 250 valandų) virÅ¡ija maksimalų per metus leistinÄ virÅ¡valandžių valandų skaičių (180 val.), atsakovui priteistinas atlyginimas už 566 valandas virÅ¡valandžių (2018 m. – 122 val., 2019 m. – 180 val., 2020 m. – 180 val., 2021 – 84 val.), t. y. 10 349,31 Eur (566 val. x 12,19 Eur x 1,5 = 10 349,31 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo darbÄ poilsio dienomis, už kurį jam nebuvo sumokėta, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 8 386,72 Eur už darbÄ poilsio dienomis. DK nuostatos nenumato darbuotojo teisės reikalauti už nakties metu dirbtÄ virÅ¡valandinio darbo valandÄ didesnio tarifo atlyginimo kaip už virÅ¡valandžius ir papildomai didesnio tarifo atlyginimo kaip už darbÄ nakties metu. Atitinkamai DK nuostatos nenumato darbuotojo teisės reikalauti už nakties metu poilsio dienÄ dirbtÄ darbo valandÄ didesnio tarifo atlyginimo kaip už darbÄ poilsio metu ir papildomai didesnio tarifo atlyginimo kaip už darbÄ nakties metu.

Atsižvelgiant į tai, kad už atsakovo nurodytas nakties metu dirbtas valandas jam sumokama priteisiant didesnio tarifo atlyginimÄ kaip už virÅ¡valandinį darbÄ arba darbÄ poilsio dienomis, reikalavimas dėl papildomo užmokesčio už tas pačias darbo valandas nakties metu atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Teismas nurodė, jog tai, kad 2018 m. kovo 1 d. susitarimas nebuvo pasiraÅ¡ytas atsakovo, Å¡iuo atveju neturi esminės teisinės reikÅ¡mės ir savaime nelemia Å¡io susitarimo negaliojimo, juolab kad sutartinių santykių praktikoje pasitaiko atvejų, kai, Å¡alims apsikeičiant sutarties egzemplioriais, Å¡aliai tenka jos pačios dar nepasiraÅ¡ytas susitarimo egzempliorius. Nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, jog atsakovas į darbÄ atvykdavo ir savo darbo funkcijas atlikdavo ne vien tik darbo valandomis, todėl tai rodo, jog 2018 m. kovo 1 d. susitarimo sÄ lygos buvo realiai vykdomos.

Vien ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovo budėjimo namuose valandos nebuvo fiksuotos jo paties užpildytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, Å¡iuo atveju nepaneigia budėjimo namie fakto, nes minėti dokumentai buvo skirti atsakovo realiai dirbtam darbo laikui fiksuoti, o pasyvusis budėjimas namie pagal DK 118 straipsnio 4 dalies nuostatas nėra laikomas darbo laiku. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės pozicija dėl 2018 m. kovo 1 d. susitarimo buvo itin nenuosekli ir kintanti. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. kovo 1 d. susitarimas nustatyta tvarka nėra nuginčytas, Å¡is susitarimas laikytinas galiojančiu ir teismas neturi pagrindo nesiremti Å¡iuo į bylÄ pateiktu dokumentu, kuris patvirtina buvus Å¡alių susitarimÄ dėl atsakovo pasyvaus budėjimo namie.

Å alių sudarytame 2018 m. kovo 1 d. susitarime nebuvo susitarta, kiek ir kokia tvarka atsakovui bus mokama už jo budėjimÄ namie, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia darbuotojo teisės ir atitinkamai darbdavio pareigos mokėti darbuotojui ne mažesnę kaip dvideÅ¡imt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemokÄ už kiekvienÄ budėjimo ne darbovietėje savaitę (DK 118 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo laikotarpiu atsakovui nebuvo mokama už pasyvųjį budėjimÄ namie.

DK 118 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas maksimalus leistinas pasyvaus budėjimo namie laikotarpis, t. y. toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamÄ vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Tai reiÅ¡kia, kad maksimalus nepertraukiamas pasyvus budėjimas namie negali trukti ilgiau kaip 7 dienas po 24 valandas, iÅ¡ viso 168 valandas. Esant poreikiui ir atitinkamam darbuotojo darbo pobÅ«džiui, DK nuostatos nedraudžia pasyvųjį budėjimÄ namie organizuoti ne tik paromis, bet ir valandomis, tačiau ir tokiu atveju privalo bÅ«ti iÅ¡laikytas maksimalus budėjimo namie 168 valandų skaičius per keturių savaičių laikotarpį.

Vadinasi, atsakovas kiekvienÄ mėnesį negalėjo bÅ«ti įpareigotas budėti daugiau nei 168 valandas. DK 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nustačius, kad darbo sutarties sÄ lyga prieÅ¡tarauja Å¡iame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, darbo sutarties sÄ lyga negali bÅ«ti taikoma, o turi bÅ«ti taikoma Å¡io kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Nepriklausomai nuo 2018 m. kovo 1 d. susitarimo turinio, atsakovas DK 33 straipsnio 4 dalies, 118 straipsnio 4 dalies pagrindu turėjo teisę atsisakyti kiekvienÄ mėnesį budėti ilgiau nei 168 valandas, atitinkamai ieÅ¡kovė neturėjo teisės reikalauti, jog atsakovas budėtų namie ilgiau nei nustatytÄ maksimalų valandų skaičių.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas įgijo teisę reikalauti papildomai sumokėti 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemokÄ už kiekvienÄ budėjimo ne darbovietėje savaitę. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pažymÄ apie vidutinį atsakovo darbo užmokestį matyti, jog vidutinis atsakovo darbo užmokestis sudaro 2 013,04 Eur, todėl 20 proc. nuo Å¡ios sumos sudaro 402,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, už ginčo laikotarpiu atsakovo budėjimÄ namuose jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 12 883,52 Eur (32 mėnesiai x 402,61 Eur = 12 883,52 Eur).

14. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje nėra įrodyta, kad dėl ieÅ¡kovės veiksmų atsakovas bÅ«tų patyręs iÅ¡skirtinai stiprius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, lėmusius atitinkamų neigiamų padarinių atsiradimÄ , todėl ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimo fakto pripažinimas, atitinkamų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimas atsakovui pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes yra pakankamas atsakovo patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nagrinėjamu atveju darbo teisiniai santykiai tarp Å¡alių pasibaigė 2021 m. liepos 23 d. Å¡alių susitarimu nutraukus darbo sutartį. Byloje nustatyta, kad darbo sutarties nutraukimo dienÄ ieÅ¡kovė nebuvo sumokėjusi atsakovui 10 349,31 Eur už virÅ¡valandžius, 8 386,72 Eur už darbÄ poilsio dienomis ir 12 883,52 Eur už budėjimÄ namuose, iÅ¡ viso 31 619,55 Eur. Byloje nenustatyta, kad dėl pavėluoto atsiskaitymo bÅ«tų kaltas atsakovas. Å ios sumos atsakovui nėra sumokėtos iki Å¡iol, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų, t. y. vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, padauginto iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Spręsdamas klausimÄ dėl netesybų dydžio, teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovo atleidimo dienÄ atsakovui nebuvo sumokėta ta su darbo santykiais susijusių sumų dalis, dėl kurios atsakovas savo reikalavimus pareiÅ¡kė jau po darbo santykių nutraukimo ir dėl kurios mokėjimo tarp Å¡alių kilo ginčas. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, atsakovui priteisiamÄ su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų sumÄ (31 619,55 Eur neatskaičius mokesčių), atsižvelgiant į proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, Å¡alių interesų pusiausvyros principus, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio netesybų suma, t. y. 4 026,08 Eur neatskaičius mokesčių (2 013,04 Eur x 2 = 4 026,08 Eur).

Kadangi darbuotojo patenkintų reikalavimų dalis (31 619,55 Eur) sudaro 45 proc., atmesta – 55 proc., atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 1 440 Eur, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo – 458 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei taip pat priteisiamas 1 013 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo darbuotojas buvo atleistas ir kuris apskaičiuotas pagal iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisiamÄ sumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 15. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, priteistas valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės žyminis mokestis ir patenkintas O. E. prieÅ¡ieÅ¡kinis, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas ginčo metu darbo laiko režimo neginčijo, kitokio nenurodė. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta Å¡alių sutarimu 2021 m. liepos 26 d., tÄ pačiÄ dienÄ su atsakovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, atsakovui iÅ¡mokant iÅ¡eitinę kompensacijÄ . Darbuotojas nuo pat įsidarbinimo pas ieÅ¡kovę dienos, o bÅ«tent nuo 2014 m. vasario 11 d., iki darbo santykių nutraukimo 2021 m. liepos 26 d. jokių pretenzijų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė, į profesinę sÄ jungÄ dėl konsultacijų ar pažeistų teisių gynimo nesikreipė.

Po darbo sutarties nutraukimo atsakovas kreipėsi į KomisijÄ . Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nesirėmė ieÅ¡kovo teismui pateiktais darbdavio vidine tvarka patvirtintais ir darbo laiko apskaitos dokumentais arba vertino Å¡iuos dokumentus tik atsakovui palankiu aspektu. Teismas Å¡iuo atveju be pagrindo perkėlė įrodinėjimo pareigÄ darbdaviui, kadangi darbo laiko apskaitos taisyklės įmonėje buvo aiÅ¡kios ir iÅ¡samios. Byloje kartu su 2022 m. sausio 10 d. raÅ¡tu „Dėl dokumentų pateikimo“ teismui buvo pateikti viso ginčo laikotarpiu aktualÅ«s darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, sudaryti pagal oficialiÄ Ä¯monėje patvirtintÄ darbo laiko apskaitos tvarkÄ , kurių pagrindu atsakovui atlyginimas buvo mokamas visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 3 metus.

Nepaisant to, teismas iÅ¡ dalies tenkindamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atitinkamai netenkindamas dalies ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio rėmėsi atsakovo savarankiÅ¡kai pildytais dokumentais, kurių autentiÅ¡kumo, teisingumo daugeliu atveju negalima nustatyti, kadangi Å¡iais dokumentais darbuotojas disponavo savo nuožiÅ«ra, o kai kuriais atvejais ir nedarbo metu bei nutraukus darbo santykius. IeÅ¡kovės nuomone, pagal analogijÄ Å¡iuo atveju kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, be abejo, taikytini ir sprendžiant, ar darbas pripažįstamas darbu savaitgaliais ir (ar) laisvomis dienomis ir ar praleistas laikas ne darbo vietoje gali bÅ«ti pripažįstamas pasyviu budėjimu.

PrieÅ¡ingai kasacinio teismo praktikai, teismas tenkindamas atsakovo reikalavimÄ priteisti sumas už atsakovo virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių iÅ¡ esmės rėmėsi bendro pobÅ«džio iÅ¡vadomis, paremtomis paties atsakovo siųstais ir paties pildytais žiniaraščiais, kurie niekada nebuvo patvirtinti darbdavio ir neatitiko įmonėje nustatytos tvarkos. Teismo iÅ¡vados leidžia suprasti, jog nurodymo dirbti virÅ¡valandžius sÄ lygos nebuvimÄ arba faktÄ , kad darbdavys nežinojo apie virÅ¡valandžius, jų dirbti neleido, turėjo įrodyti darbdavys, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia reikalavimÄ Ä¯rodyti tÄ , ko darbdavys objektyviai negali įrodyti.

17. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas taip pat nepagrįstai nevertino ir nesirėmė įėjimo-išėjimo kontrolės punktų duomenimis apie atsakovo praleistÄ laikÄ Ä¯monės teritorijoje, kurie iÅ¡ esmės paneigia atsakovo savarankiÅ¡kai pildytuose žiniaraščiuose nurodytus duomenis, juolab kad Darbo tvarkos taisyklių 16 punkte numatyta, jog darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje žymimas ir apmokamas tik faktiÅ¡kai dirbtas laikas. Tai, kad paties atsakovo pildytuose neoficialiuose žiniaraščiuose apie tariamÄ darbo laikÄ nurodyta informacija neatitinka tikrovės, puikiai iliustruoja ir kartu su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu teismui pateikti keletas praėjimo kontrolės duomenų ir neoficialių bei savarankiÅ¡kai atsakovo pildytų žiniaraščių duomenų palyginimų.

IeÅ¡kovei tikintis, kad darbuotojas iÅ¡dirba visÄ sutartÄ darbo sutartimi laikÄ , darbuotojui piktnaudžiaujant darbdavio pasitikėjimu bei neinformuojant darbdavio apie neiÅ¡dirbamÄ visÄ darbo laikÄ normÄ , darbdavys padarė sÄ skaitybos klaidų, dėl to iÅ¡ esmės darbuotojui buvo iÅ¡mokėta didesnė suma, nei priklausė. IeÅ¡kovė teismui pateikė ir kitus vienas kitÄ papildančius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovo paties pildyti ir darbdavio administratorei siųstuose žiniaraščiuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija.

Byloje teismui buvo pateikta atsakovo kuro sunaudojimo ataskaitų, teiktų darbdaviui, santrauka. IÅ¡ kuro sunaudojimo ataskaitų (jų santraukų) matyti, kur ir kada atsakovas pylėsi kuro, skirto naudoti įmonės reikmėms, su darbdavio iÅ¡duota kortele, jos patvirtinta, jog daugeliu atvejų skirtingu laiku, nurodytu atsakovo neoficialiuose žiniaraščiuose kaip darbo laiku, atsakovas ne tik kad neatlikdavo jokių darbo funkcijų, bet ir iÅ¡ viso nebÅ«davo darbo vietoje. Teismo posėdžio metu iÅ¡ atsakovo pozicijos buvo galima susidaryti nuomonę, jog atsakovas galėjo dirbti ne tik darbo vietoje, o kur norėjo, kadangi didžiÄ jÄ darbo laiko dalį praleisdavo derindamas veiksmus su laivų kapitonais, uosto tarnybomis.

Å iame kontekste pažymėtina, jog atsakovas ne tik nebuvo įpareigotas atlikti savo darbo funkcijas (nurodytas 2016 m. vasario 24 d. patvirtintuose kapitono locmano pareiginiuose nuostatuose) ne darbo vietoje ar nuotoliniu bÅ«du, tačiau tokių funkcijų atlikimas bÅ«tų ir yra praktiÅ¡kai neįmanomas už darbo vietos ribų, kadangi atsakovo pareigos iÅ¡ esmės buvo susijusios su laivų, skirtų remontui, įvedimu ir iÅ¡vedimu į dokÄ , nuolatiniu farvaterio (laivybos kelio) stebėjimu, aliarmo skelbimu gaisro atveju, stebėjimu, jog darbo vietoje neįvyktų nelaimingų atsitikimų, patarimų davimu kapitonams, Å¡vartuojantiems laivus prie krantinių, ir kitomis funkcijomis, kurias atliekant buvimas darbo vietoje yra bÅ«tinas, jeigu ne vien dėl fizinių veiksmų atlikimo, tai dėl situacijos įvertinimo, asmenų ar įrenginių darbo vietoje stebėjimo.

Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nevertino visų ieÅ¡kovės teiktų įrodymų ryÅ¡io tarpusavyje bei atsakovo prieÅ¡taringų paaiÅ¡kinimų dėl Å¡iuose įrodymuose esančių duomenų.

18. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ties įėjimas į UAB „Vakarų laivų remontas“ teritorijÄ , kuri apima apie 74 hektarus (kur, be maitinimo įstaigų, sporto salės, bendrų poilsio erdvių darbuotojams bei daugelio kitų įmonių, yra ir UAB „Vakarų laivų remontas“), dar nereiÅ¡kia, kad darbuotojas dirbo, tačiau bet kuriuo atveju tai reiÅ¡kia, jog darbo vietoje praleistas laikas negali bÅ«ti didesnis nei fiksuotas praėjimo kontrolės punkte, o tik mažesnis.

Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, tenkinant atsakovo reikalavimus, jog vien tik faktinis atsakovo nebuvimas įmonės teritorijoje nepatvirtina, jog Å¡iuo laiku nebuvo atliekamos darbo funkcijos, kadangi atsakovas galėjo budėti namuose. Å iuo atveju neaiÅ¡ku, kodėl teismas tenkino atsakovo reikalavimus pagal atsakovo savarankiÅ¡kai pildytus neoficialius žiniaraščius, kuriuose atsakovas nurodė, jog buvo darbo vietoje, o ne budėjo namuose, jeigu teismas neatmeta galimybės, kad teismui nežinomÄ laiko dalį atsakovas budėjo namuose, kitaip tariant, jeigu teismas daro prielaidÄ , kad paties atsakovo pildyti žiniaraščiai galbÅ«t buvo klaidingi.

Net ir pripažinus teismo nurodytÄ aplinkybę, jog galbÅ«t atsakovas neoficialiuose žiniaraščiuose nurodytu darbo laiku budėjo namuose, neaiÅ¡ku, kaip tada susidarė virÅ¡valandžiai ir kodėl atsakovui buvo priteista už visÄ neoficialiuose žiniaraščiuose atsakovo nurodytÄ darbo laikÄ . Teismas vertindamas, ar tam tikru metu atsakovas dirbo, ir netenkindamas dalies ieÅ¡kovės reikalavimo, o tenkindamas atsakovo reikalavimÄ rėmėsi dokumentais, kurie nebuvo skirti fiksuoti darbo laikui, nebuvo tvirtinami darbdavio, ir atitinkamai oficialius darbo laiko apskaitos dokumentus, darbo tvarkos taisyklėmis nustatytÄ registravimosi darbo vietoje tvarkÄ ignoravo.

Teismas skundžiamame sprendime vertino ir pasisakė taip pat apie kitÄ dokumentÄ , neskirtÄ darbo laiko apskaitai, o bÅ«tent apie įraÅ¡us, padarytus UAB „Vakarų laivų gamykla“ atvykstančių ir iÅ¡vykstančių laivų registracijos žurnalo kopijoje, kurioje, be kita ko, atsakovo teigimu, buvo fiksuoti duomenys apie laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2020 metų pabaigos atvykusius laivus, jų atvykimo datÄ , laikÄ , taip pat locmano dalyvavimÄ . Teismas vertindamas Å¡iame dokumente esančiÄ informacijÄ nekvestionavo jame nurodytos informacijos patikimumo ir (ar) teisingumo nepaisant to, jog minėtas Laivų atvykimo žurnalas atsakovui nutraukiant darbo santykius paties atsakovo nenustatytu laiku neteisėtai buvo iÅ¡sineÅ¡tas iÅ¡ įmonės teritorijos ir nenustatytÄ laikÄ atsakovas Å¡iuo dokumentu disponavo už įmonės teritorijos ribų jau pasibaigus atsakovo ir ieÅ¡kovės darbo santykiams.

Å ios aplinkybės, beje, atsakovas teisme neginčijo. Å iame kontekste svarbu pažymėti, jog Laivų atvykimo žurnale iÅ¡vis niekur neminimas atsakovo vardas ir pavardė, neaiÅ¡ku, kieno ir kada daryti įraÅ¡ai, o patį Laivų atvykimo žurnalÄ atsakovas pildydavo kartais ir atgaline data, kadangi nespėdavo darbo metu. Å ias aplinkybes atsakovas patvirtino teismo posėdyje bei apklausiamas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Pažymėtina, jog atsakovo paaiÅ¡kinimas apie galimÄ nespėjimÄ pildyti Laivų atvykimo žurnalÄ darbo metu patvirtina ne tik tai, jog įraÅ¡ai buvo daromi ne darbo vietoje ir ne darbo laiku, niekam nekontroliuojant tokių įrašų teisingumo, o ir tai, kad galbÅ«t įraÅ¡ai buvo daromi ir po darbo santykių nutraukimo.

19. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde teigiama, jog ieÅ¡kovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu niekada nepripažino nei atsakovės neoficialiuose žiniaraščiuose nurodyto darbo laiko, nei Laivų atvykimo žurnale nurodytos informacijos, o pateikė Å¡iuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumÄ patvirtinančius duomenis, kuriems negali ir negalėjo bÅ«ti padaryta įtaka nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo, o bÅ«tent praėjimo kontrolės duomenis, kuro sunaudojimo ataskaitų iÅ¡grynintus duomenis, tačiau teismas pirmenybę suteikė: a) paties atsakovo pildytiems neoficialiems žiniaraščiams, kuriuose darbo laikÄ atsakovas fiksavo pats, iÅ¡ esmės raÅ¡ydamas, kÄ norėjo, be to, Å¡ie žiniaraščiai niekada nebuvo patvirtinti ieÅ¡kovės tiesioginio vadovo ir (ar) įmonės vadovo;

b) Laivų atvykimo žurnalui, o bÅ«tent dokumentui, kurį atsakovas dar prieÅ¡ nutraukiant darbo santykius nenustatytu laiku iÅ¡sinešė neteisėtai iÅ¡ įmonės teritorijos ir nenustatytÄ laikÄ juo disponavo už įmonės teritorijos ribų. Nepaisant to, jog atsakovo savarankiÅ¡kai pildomi ir savanoriÅ¡kai teikiami žiniaraščiai įmonėje neatitiko nustatytos formos, juose esantys duomenys nesutapo su kuro sunaudojimo ataskaitų duomenimis, praėjimo kontrolės duomenimis, Å¡ie žiniaraščiai nebuvo patvirtinti tiesioginio vadovo.

Teismas ypatingÄ reikÅ¡mę suteikė ieÅ¡kovės veiksmams – neveikimui ginčijant Å¡iuos atsakovo savanoriÅ¡kai pildytus ir administratorei siųstus žiniaraščius – ir visai nesureikÅ¡mino aplinkybės, į kuriÄ ieÅ¡kovė stengėsi atkreipti dėmesį viso procesu metu, t. y. jog atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn., t. y. trejus metus, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų darbdaviui dėl darbo užmokesčio, nepaisant to, jog atsakovui kas mėnesį buvo pateikiamas atsiskaitymo lapelis, iÅ¡ kurio buvo matyti realiai iÅ¡mokamas detalizuotas darbo užmokestis.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovui atskirais atvejais buvo mokamos ir premijos, buvo suteikiamas kuro limitas, o darbo santykiai buvo nutraukti bendru sutarimu atsakovui iÅ¡mokant dviejų vidutinių darbo užmokesčių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Teismas ignoruodamas patikimų įrodymų nebuvimÄ dėl darbdavio nurodymo ir (ar) leidimo dirbti virÅ¡valandžius, dirbti savaitgaliais ir (ar) naktį ir (ar) žinojimÄ apie tokį darbÄ bei įrodymų apie darbdavio nurodymus darbuotojui budėti namuose nebuvimÄ , tenkindamas tam tikra apimtimi atsakovo reikalavimus, atleido darbuotojÄ nuo įrodinėjimo pareigos ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

20. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje bei visuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu tvirtino, jog 2014 m. vasario 17 d. įsakymas negali bÅ«ti traktuojamas kaip susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, o buvo skirtas inicijuoti grafikų pakeitimÄ , o vėliau ir darbo sutarties papildymÄ , tačiau jokie grafikų pakeitimai nebuvo atlikti, atitinkamai jokie darbo sutarties papildymai ar susitarimai nebuvo sudaryti. Teismas Å¡io ieÅ¡kovės argumento nevertino ir iÅ¡ esmės be pagrindo 2014 m. vasario 17 d.

įsakymÄ pripažino iÅ¡ esmės kaip galiojantį darbo sutarties priedÄ ir (ar) papildymÄ . Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja ir paties teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui skundžiamame sprendime, pagal kurį darbuotojui galiojo tiek 2014 m. vasario 17 d. įsakymas, tiek 2018 m. kovo 1 d. susitarimas. Abu dokumentai aptarė tuos pačius klausimus, todėl bet kuriuo atveju vėlesnis turėjo naikinti ankstesnį, tačiau Å¡ios aplinkybės teismas nevertino. Teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimÄ , kaip įrodomÄ jÄ galiÄ turintį pripažino ir 2018 m. kovo 1 d. susitarimÄ , kuris niekada nebuvo pasiraÅ¡ytas atsakovo (darbo santykiu metu).

Å iÄ aplinkybę atsakovas pripažino dar Komisijos posėdžio metu paaiÅ¡kindamas, jog nors 2018 m. kovo 1 d. susitarimas dėl atsakovo budėjimo namuose nėra pasiraÅ¡ytas, tai atsakovas galėtų padaryti „dabar“, tačiau vėliau atsakovas teismo posėdžio metu teismÄ klaidino, jog dokumentas buvo visuomet pasiraÅ¡ytas, o darbų ginčų komisijoje buvo kažkokia susitarimo kopija, kurioje paraÅ¡o nebuvo matyti, kadangi kopijavo dokumentÄ . Å iame kontekste svarbu paminėti, jog teismo reikalavimu ieÅ¡kovė 2022 m. sausio 28 d. kartu su raÅ¡tu „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė teismui įrodymus, jog ir ieÅ¡kovės vardu pasirašęs 2018 m. kovo 1 d. susitarimÄ asmuo, t. y.

įmonės direktorius A. V., pasiraÅ¡ymo dienÄ buvo komandiruotėje, todėl 2018 m. kovo 1 d. susitarimo pasiraÅ¡yti negalėjo. Taigi ieÅ¡kovė dėl anksčiau nurodytų priežasčių kategoriÅ¡kai nesutinka, jog 2014 m. vasario 17 d. įsakymas ir 2018 m. kovo 1 d. susitarimas iÅ¡reiÅ¡kė darbuotojo ir darbdavio valiÄ susitarti dėl budėjimo namuose. Be to, net ir pripažinus Å¡iuos dokumentus susitarimais tarp darbdavio ir darbuotojo, jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad tam tikru laiku darbuotojas budėjo namuose ir (ar) buvo iÅ¡kviečiamas į darbo vietÄ .

Nepaisydamas Å¡ios aplinkybės teismas tiesiog pripažino, jog darbuotojas budėjo namuose maksimalų įstatymo leidžiamÄ laikÄ , nepaisant to, jog nė vieno budėjimo faktas ne tik kad įmonėje nustatyta tvarka, bet ir bet kokia kita tvarka, taip pat ir atsakovo pildytuose neoficialiuose žiniaraščiuose, nebuvo žymimas.

21. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimÄ ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 12 452,09 Eur atlyginimo už virÅ¡valandžius, 5 064,95 Eur atlyginimo už darbÄ naktį, 8 386,72 Eur atlyginimo už darbÄ poilsio dienomis, 39 254,06 Eur papildomo užmokesčio už budėjimÄ namuose už laikotarpį nuo 2018 metų liepos mėnesio iki 2021 metų liepos mėnesio, 4 026,08 Eur netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , iÅ¡ viso 69 183,90 Eur (neatskaičius mokesčių), taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

22. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog darbuotojas, kuris atliko darbÄ darbdavio nurodymu ir jo naudai, netenka teisės gauti užmokestį už virÅ¡valandžius ir budėjimÄ namuose dėl to, jog darbdavys nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Darbuotojas Å¡ioje situacijoje neatliko jokių neteisėtų veiksmų, vykdė savo darbo funkcijas darbdavio nurodymu ir pagrįstai tikėjosi gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ , taip pat ir už dirbtus virÅ¡valandžius bei budėjimÄ namuose.

DK 118 straipsnio 3 dalis numato, kad kolektyvinėje sutartyje gali bÅ«ti susitarta dėl ilgesnės virÅ¡valandžių trukmės. Nors pas ieÅ¡kovę nebuvo sudaryta kolektyvinė sutartis, tačiau Å¡i teisės norma reiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės yra leidžiama nukrypti nuo nustatytos maksimalios 180 val. virÅ¡valandžių trukmės ir dirbti didesnį kiekį virÅ¡valandžių, už juos teisingai atlyginant dirbantiems darbuotojams. Tokia situacija, kai faktiÅ¡kai yra dirbamas didesnis nei maksimalus virÅ¡valandžių kiekis ar budima namuose ilgiau nei maksimali budėjimo trukmė, tačiau už tai darbuotojui nėra atlyginama, įteisina darbdavio piktnaudžiavimÄ situacija, kai jis gali darbuotojui, kuris, bÅ«damas silpnesnėje padėtyje, bijodamas prarasti darbÄ , vykdo darbdavio nurodymus, nemokėti atlyginimo už faktiÅ¡kai dirbtus virÅ¡valandžius ar budėjimÄ namuose.

Toks sprendimas akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius teisingo mokėjimo už darbÄ ir teisinių lÅ«kesčių principus. DK 144 straipsnio 4 dalis nustato, kad už virÅ¡valandinį darbÄ mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Å ioje teisės normoje nėra numatyta jokia iÅ¡imtis, kada už faktiÅ¡kai dirbtus virÅ¡valandžius gali bÅ«ti nemokamas atlygis darbuotojui. AnalogiÅ¡kai tokių iÅ¡imčių, kada gali bÅ«ti nemokama už faktiÅ¡kai atliktÄ budėjimÄ namuose, nenumatyta ir DK 118 straipsnio 4 dalyje.

23. Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, jog DK 144 straipsnis nustato mokėjimÄ už darbÄ Å¡venčių dienÄ , poilsio dienÄ , naktį, virÅ¡valandžius. Kiekvienu atveju yra nustatomas atskiras mokėjimas. Å io straipsnio 3 dalis nustato, kad už darbÄ naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienos naktį turėtų bÅ«ti mokama pagal DK 193 ir 194 straipsniuose nustatytÄ tarifinį atlyginimÄ , vadinasi, darbdavys privalo pritaikyti 1,5 ir dvigubÄ darbuotojo darbo valandos (mėnesinės algos) užmokesčio dydžius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1377-09).

Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K3-451/2006 yra pasisakęs kitaip, tačiau 2007 m. spalio 24 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turėtų atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet ir į teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus, esančius kitų aukÅ¡tesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nutartyse, nutarimuose, jeigu jie turi precedento reikÅ¡mę atitinkamam teismui sprendžiant analogiÅ¡kÄ bylÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovas pagrįstai praÅ¡o už darbÄ naktį sumokėti atskirai pagal DK 144 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ tarifÄ , t. y. ne mažesnį kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestį. BÅ«tina atsižvelgti ir į DK 144 straipsnio 4 dalies formuluotę, kuri numato, kad už virÅ¡valandinį darbÄ mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už virÅ¡valandinį darbÄ poilsio dienÄ , kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafikÄ , ar virÅ¡valandinį darbÄ naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už virÅ¡valandinį darbÄ Å¡venčių dienÄ â€“ ne mažesnis kaip dviejų su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Taigi netgi manant, kad atsakovo naktį dirbtas darbo laikas sutampa su apskaičiuotais virÅ¡valandžiais, tai reiÅ¡kia, kad už tokį darbo laikÄ naktį turi bÅ«ti mokama ne kaip už paprastus virÅ¡valandžius ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, o mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, atsakovo darbo laikas naktį, kuris sutampa su apskaičiuotais virÅ¡valandžiais, sudaro 206 val. (32 val. 2018 m., 61 val. 2019 m., 80 val. 2020 m., 33 val. 2021 m.).

Tai atitinkamai reiÅ¡kia, kad 206 val. turi bÅ«ti papildomai apmokamos ne mažesniu kaip 0,5 darbuotojo darbo užmokesčiu, t. y. 206 val. x 12,19 Eur x 0,5 = 1 255,57 Eur. Be to, 21 val. naktinio darbo nepatenka nei į apskaičiuotus virÅ¡valandžius, nei į darbÄ poilsio dienomis (2 val. 2018 m., 9 val. 2019 m., 10 val. 2020 m.). Taigi už šį darbÄ naktį atsakovui turi bÅ«ti mokama, kaip nustatyta DK 144 straipsnio 3 dalyje, t. y. 21 val. x 12,19 Eur x 1,5 = 383,99 Eur. Kai byloje nustatyta, jog atsakovas dirbo esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, o darbuotojo teisė gauti už darbÄ tokiomis sÄ lygomis didesnį darbo užmokestį nustatyta darbo įstatymų, ieÅ¡kovas (darbdavys), nemokėdamas atsakovui (darbuotojams) didesnio darbo užmokesčio, pažeidė jo teisę gauti teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ .

IÅ¡ esmės teismas tÄ pripažino sprendime. Tačiau padaryta iÅ¡vada, jog atsakovo teisė už darbÄ tokiomis sÄ lygomis gauti didesnį darbo užmokestį yra ribojama maksimaliu dydžiu, nepaisant to, jog darbas faktiÅ¡kai buvo atliekamas Å¡iomis sÄ lygomis, lygiai taip pat pažeidžia atsakovo teisę gauti teisingÄ atlyginimÄ .

24. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

25. Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodoma, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teikia argumentus tik dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo. Jokių teismo neva padarytų materialinės teisės pažeidimų ieÅ¡kovė neįrodinėja ir nemotyvuoja. Teismas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡samiai aiÅ¡kinosi visas faktines aplinkybes, tyrė byloje esančius įrodymus. Å alims buvo suteiktos galimybės teikti į bylÄ Ä¯rodymus, duoti paaiÅ¡kinimus, kviesti liudytojus. Teismo posėdžių metu faktinės proceso metu Å¡alių įrodinėtos aplinkybės buvo visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėtos.

Tai, kad teismas priėmė sprendimÄ , kuris netenkina ieÅ¡kovės, nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta procesinės teisės normų pažeidimų, kurie lemtų priimto sprendimo neteisėtumÄ . IeÅ¡kovės pateiktose Darbo tvarkos taisyklėse numatyta, kad faktiÅ¡kai dirbtas laikas fiksuojamas kas dienÄ darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo žiniaraÅ¡tyje, už kurio duomenų teisingumÄ atsako darbuotojo tiesioginis vadovas; darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje žymimas faktiÅ¡kai dirbtas laikas (16 punktas).

Taigi, pagal pačios ieÅ¡kovės nustatytÄ tvarkÄ , faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje turi žymėti darbuotojai. Å iÄ tvarkÄ patvirtino ir byloje liudijęs ieÅ¡kovės darbuotojas, t. y. faktiÅ¡kai dirbto laiko duomenys žymimi paties darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Taigi darbuotojų darbo laikas yra fiksuojamas ne vadovaujantis įėjimo-išėjimo kontrolės punkto duomenimis, o faktiÅ¡kai dirbtas laikas fiksuojamas darbo laiko apskaitos dokumentuose. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad atsakovo darbo laikas įmonėje buvo fiksuojamas tokiu bÅ«du: darbuotojas (atsakovas) perduodavo duomenis apie savo dirbtas valandas administratorei, ji, gavusi duomenis iÅ¡ atsakovo, juos pateikdavo direktoriui, jam patikrinus gautus duomenis, Å¡ie duomenys galiausiai bÅ«davo perduodami buhalterijai.

Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, pagal kuriÄ duomenis apie savo realiai dirbtÄ laikÄ darbdaviui turėjo pateikti pats atsakovas. Atsakovas neturėjo jokios prieigos prie elektroninės darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo aplinkos. Atsakovas nebuvo supažindintas su ieÅ¡kovės pateiktu tvarkos apraÅ¡u. IeÅ¡kovė net ir neginčijo fakto, kad atsakovas neturėjo galimybės pildyti faktiÅ¡kai dirbto darbo laiko elektroninėje erdvėje. Be to, Å¡ioje tvarkoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad einamojo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius užpildo įmonės paskirtas atsakingas darbuotojas (administratorius ar kt. atsakingas asmuo) (1.1 punktas).

BÅ«tent todėl atsakovas užpildytus savo faktiÅ¡kai dirbto laiko apskaitos žiniaraščius siuntė įmonės administratorei. IeÅ¡kovės Darbo tvarko taisyklėse taip pat numatyta, kad duomenų ir informacijos tinkamu pateikimu raÅ¡tu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paÅ¡tu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita), su sÄ lyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėjÄ , pateikimo faktÄ ir laikÄ , taip pat sudarytos protingos galimybės jÄ iÅ¡saugoti (6 punktas).

Taigi atsakovo elektroniniu paÅ¡tu siųsti realaus darbo laiko žiniaraščiai buvo teikiami tinkamai, ieÅ¡kovės pripažįstama forma. IeÅ¡kovė nebuvo patvirtinusi jokios konkrečios darbo laiko apskaitos dokumento formos, kuriÄ turėtų pildyti atsakovas, todėl atsakovas visiÅ¡kai pagrįstai pildė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ standartinę darbo laiko apskaitos žiniaraščio formÄ . Kaip ir nurodė teismas, visa tai paneigia ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovo pildyti ir į bylÄ pateikti jo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi iÅ¡imtinai jo paties iniciatyva ir jo savikontrolės tikslu ir dėl to pagal juos negali bÅ«ti vertinamas atsakovo realiai dirbtas laikas.

26. Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ teigiama, jog atsakovas savo reikalavimÄ grindė pateikdamas teismui raÅ¡ytinius įrodymus apie dirbtus virÅ¡valandžius, kurie patvirtina ne tik faktÄ , kad atsakovas dirbo virÅ¡valandžius, bet ir faktÄ , kad ieÅ¡kovė apie atsakovo dirbamus virÅ¡valandžius žinojo, t. y. virÅ¡valandžiai buvo dirbami ieÅ¡kovės nurodymu (su jos leidimu). Atsakovas kiekvienÄ mėnesį siųsdavo faktiÅ¡kai dirbto darbo laiko žiniaraščius, kuriuose buvo pažymėtos faktiÅ¡kai dirbtos darbo valandos, tarp jų ir virÅ¡valandžiai.

Atsakovas pildė plaukiojančių priemonių ir locavimo paslaugų užsakymo paraiÅ¡kas, kuriose pažymėtas paslaugų teikimo laikas, taip pat aiÅ¡kiai matyti, kada laivai buvo įvedami po atsakovo darbo valandų (virÅ¡valandžiais), kurių patvirtintas kopijas darbo ginčų komisijai pateikė pati ieÅ¡kovė. Taigi ieÅ¡kovė visÄ atsakovo darbo laikÄ Ä¯monėje turėjo raÅ¡ytinius įrodymus apie atsakovo dirbamus virÅ¡valandžius. VisÄ tÄ laikÄ ieÅ¡kovė nė karto nekėlė klausimo, kodėl atsakovas dirba virÅ¡valandžius, įveda laivus į dokÄ vakarais, naktimis ar paryčiais, jei ieÅ¡kovė jam neva to nenurodžiusi, neleidusi dirbti virÅ¡valandžių.

Taigi atsakovas įrodė sÄ lygÄ , kad virÅ¡valandžiai buvo dirbami ieÅ¡kovės nurodymu (su jos leidimu). IeÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovo pateikti įrodymai ir paaiÅ¡kinimai yra nepagrįsti, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Tačiau ieÅ¡kovė jokių jos atsikirtimus įrodančių duomenų nepateikė. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti apie atsakovo dirbamus virÅ¡valandžius, nes pats atsakovas apie tai kiekvienÄ mėnesį informuodavo ieÅ¡kovę; ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, jog bÅ«tų reiÅ¡kusi atsakovui pretenzijas ar kokia nors forma kėlusi klausimÄ dėl neteisingos informacijos apie realiai dirbtÄ laikÄ , taip pat nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė ėmėsi kokių nors veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama, jog atsakovas nedirbtų po jam nustatytų darbo valandų.

Å iuo atveju įrodinėjimo pareiga nebuvo perkelta ieÅ¡kovei. Atsakovas įrodinėjo ir, teismo vertinimu, įrodė, kad virÅ¡valandžius dirbo ieÅ¡kovės nurodymu (su jos leidimu). Tačiau ieÅ¡kovė, ginčydama atsakovo įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, savo atsikirtimų nepagrindė ir neįrodė. Pati ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė įsakymÄ dėl elektroninio darbo laiko apskaitos žiniaraščio valdymo elektroninėje erdvėje ir tvarkos apraÅ¡o elektroniniu paraÅ¡u patvirtinimo ir lydraÅ¡tyje pabrėžė, kad įmonėje nėra popierinių darbo laiko apskaitos žiniaraščių.

Å iame tvarkos apraÅ¡e numatyta, kad tvirtinimas elektroniniu bÅ«du prilyginamas pasiraÅ¡ymui paraÅ¡u (1.4 punktas), įdiegus darbo laiko apskaitos žiniaraščių valdymÄ ir tvirtinimÄ el. erdvėje, popierinis variantas neprivalo bÅ«ti spausdinamas, archivuojamas, renkami paraÅ¡ai ir pan. (3.2 punktas). Tačiau teismui į bylÄ ieÅ¡kovė pateikė ne elektroninėje sistemoje užpildyto dokumento kopijÄ , o bÅ«tent užpildytas popierinių darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijas. Atsakovo praÅ¡ymu teismui įpareigojus ieÅ¡kovę pateikti Å¡ių pateiktų kopijų originalus, ieÅ¡kovė nurodė, kad originalų neturi, nes minėti žiniaraščiai nepildomi popieriniu variantu (nors buvo pateiktos bÅ«tent popierinio varianto su paraÅ¡ais kopijos).

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad į bylÄ pateikti žiniaraščiai buvo užpildyti tik prasidėjus teisminiam ginčo nagrinėjimui, o ne realiai pildyti viso atsakovo darbo metu. Tuo tarpu kiti byloje pateikti įrodymai (pačios ieÅ¡kovės patvirtintos paraiÅ¡kų kopijos) patvirtina, kad atsakovo dokavimo operacija vykdavo po darbo valandų, tačiau Å¡ie duomenys ieÅ¡kovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neatspindėti. Pavyzdžiui, ieÅ¡kovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovui yra pažymėta poilsio diena, tačiau pagal pateiktas paraiÅ¡kas matyti, kad atsakovas atliko pareigas.

Pavyzdžiui, ieÅ¡kovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovui nėra pažymėti virÅ¡valandžiai, tačiau pagal pateiktas paraiÅ¡kas matyti, kad atsakovas atliko pareigas. Be to, ieÅ¡kovė pati argumentuoja, kad, nustatant atsakovo faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ , reikia vadovautis įėjimo-išėjimo kontrolės punkto duomenimis, pagal kuriuos atsakovas iÅ¡dirbo daug mažiau laiko, nei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodo pati ieÅ¡kovė. Tai leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateikti duomenys yra nepatikimi ir prieÅ¡taringi.

Todėl teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimai patvirtinantys realiai atsakovo dirbtÄ laikÄ , be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pačios ieÅ¡kovės pozicija aptariamu klausimu yra prieÅ¡taringa.

27. Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodoma, kad atsakovas ieÅ¡kovės nurodymu pildė tiek faktiÅ¡kai dirbto laiko apskaitos žiniaraščius ir juos teikė ieÅ¡kovei, tiek pildė plaukiojančių priemonių ir locavimo paslaugų užsakymo paraiÅ¡kas ir laivų įvedimo žurnalÄ . IeÅ¡kovė kiekvienÄ mėnesį gaudavo atsakovo užpildytÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį (nereiÅ¡kė jokių pastabų) ir turėjo atsakovo užpildytas paraiÅ¡kas (paraiÅ¡kų patvirtintas kopijas darbo ginčų komisijai pateikė ieÅ¡kovė).

DK 120 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali bÅ«ti pildomi ir saugomi elektroniniu bÅ«du. Jeigu darbuotojas savo nuožiÅ«ra tvarko visÄ savo darbo laikÄ ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitÄ , darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles (DK 120 straipsnio 4 dalis). Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepateikė lokalaus dokumento, kuriame bÅ«tų nustatyta, kaip darbuotojai turi pildyti darbo laiko apskaitos dokumentus, kas turi juos patvirtinti, kad darbuotojo dirbtas laikas bÅ«tų įtrauktas į darbdavio darbo laiko apskaitÄ , kokiais atvejais dirbtas laikas nebus įtrauktas į apskaitÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad informavo atsakovÄ apie netinkamai pildomus darbo laiko apskaitos duomenis, nenurodė, kad nesutinka su atsakovo nurodytų darbo valandų kiekiu ir kad atsakovo dirbti virÅ¡valandžiai nebus įtraukti į darbo laiko apskaitÄ . Dėl to atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad pateikė darbdaviui reikiamus duomenis apie savo darbo laikÄ ir dirbtus virÅ¡valandžius. Esant tokiai situacijai, kai darbdavys paveda darbuotojams patiems tvarkyti savo darbo laiko apskaitÄ , bet nenustato aiÅ¡kių tokios apskaitos taisyklių, darbdaviui tenka rizika ir pareiga įrodyti, kad darbuotojas nurodė neteisingÄ savo darbo valandų ir virÅ¡valandžių kiekį.

Tik darbdavio paaiÅ¡kinimai, nesant kitų įrodymų apie neva neteisingus darbuotojo darbo laiko apskaitos duomenis, kuriuos nurodė pats darbuotojas, yra nepakankami įrodymai darbuotojo, kuris, be kita ko, yra taip pat ir silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, pozicijai paneigti. Jeigu jau darbuotojo žiniaraščiai pasirodė esÄ nepatikimi, tai neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du darbdavys vis dėlto nustatė darbuotojo iÅ¡dirbtų valandų skaičių ir užtikrino teisingÄ darbo laiko apskaitÄ . Darbdavio argumentai, kad ,nepasitikėdamas darbuotojo teiktais žiniaraščiais, jis tiesiog skaičiavo po 8 val. per dienÄ ir 5 dienas per savaitę, atmestini kaip neatitinkantys DK 120 straipsnio reikalavimo ir DK nustatyto teisingo mokėjimo už darbÄ principo (DK 2 straipsnis).

Tokiu atveju darbuotojo užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai laikytini vieninteliu informacijos Å¡altiniu nustatyti darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtas valandas, ir jais pagrįstai vadovaujamasi sprendžiant tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju klausimÄ . Darbdavys turėjo spręsti darbo laiko režimo problemÄ â€“ arba nustatyti suminę darbo laiko apskaitÄ , kas bÅ«tų leidę didele dalimi iÅ¡vengti virÅ¡valandžių klausimo, arba padaryti kitus darbo organizavimo pakeitimus, kas bÅ«tų leidę laikytis 8 valandų darbo dienos trukmės ir neturėti virÅ¡valandžių apskritai.

Darbdavio pozicija nesiimti jokių veiksmų gavus darbuotojo užpildytus darbo laiko žiniaraščius, iÅ¡ kurių akivaizdžiai matyti, kad darbuotojas dirba virÅ¡valandžius ir poilsio dienomis, savo esme reiÅ¡kia darbdavio nurodymÄ , kad bÅ«tų dirbami virÅ¡valandžiai, DK 119 straipsnio 2 dalies prasme.

28. Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ teigiama, jog ieÅ¡kovės pozicija dėl įėjimo-išėjimo kontrolės punkto duomenų yra labai prieÅ¡taringa. Viena vertus, ieÅ¡kovė įrodinėja, kad byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi jos pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, nes juose nurodytas faktiÅ¡kai atsakovo dirbtas darbo laikas. Kita vertus, ieÅ¡kovė teigia, kad turi bÅ«ti remiamasi įėjimo-išėjimo kontrolės punkto duomenimis, nes pagal juos atsakovas faktiÅ¡kai įmonės teritorijoje praleido tik 890,3 val.

Kaip matyti, pati ieÅ¡kovė, fiksuodama atsakovo darbo laikÄ ir mokėdama pagal tai darbo užmokestį, įėjimo-išėjimo kontrolės punkto duomenų niekada nevertino ir pagal tai neskaičiavo atsakovo faktiÅ¡kai dirbto darbo laiko. Tačiau nesutikdama su atsakovo reikalavimais jau įrodinėja, kad darbo laikas turėtų bÅ«ti fiksuojamas pagal Å¡iuos duomenis. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai atsakovas turėdavo įvesti laivÄ Ä¯ uostÄ , jis iÅ¡vykdavo iÅ¡ įmonės teritorijos pasižymėdamas kontrolės punkte, nuvykdavo į laivÄ ir bÅ«damas laive įplaukdavo į įmonės teritorijÄ (uostÄ ).

Todėl kontrolės ataskaitoje matyti nemažai atvejų, kai atsakovas yra pasižymėjęs du kartus iÅ¡einantis, nors nėra įėjimo duomenų. Be to, neretai darbuotojai įeina į įmonės teritorijÄ po kelis, nors pasižymi (kad bÅ«tų įleisti) tik vienas iÅ¡ darbuotojų. Darbuotojams niekada nebuvo reikalavimo preciziÅ¡kai pasižymėti įeinant ir iÅ¡einant iÅ¡ įmonės teritorijos, kadangi Å¡ie duomenys niekada nebuvo naudojami skaičiuojant darbuotojų darbo laikÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės teiginių matyti, kad tik gavus atsakovo praÅ¡ymÄ buvo pradėtas „tikrinti“ atsakovo darbas.

IeÅ¡kovė pradėjo tikrinti įėjimo ir išėjimo duomenis ir pagal tai skaičiuoti, kiek laiko atsakovas praleido įmonės teritorijoje. VisÄ atsakovo darbo laikÄ ieÅ¡kovei niekada nekilo klausimų dėl atsakovo darbo pareigų tinkamo vykdymo, tačiau jau atleidus darbuotojÄ â€žpasirodė“, kad, kaip teigia ieÅ¡kovė, jis beveik nebÅ«davo įmonėje ir nedirbdavo. Tad kyla klausimas, kas atlikdavo visas atsakovo pareigas. IeÅ¡kovė teigia, kad patikrinusi kontrolės punkto duomenis nustatė, kad per visÄ ginčo laikotarpį atsakovas įmonės teritorijoje praleido 890,3 val., o ieÅ¡kovė atsakovui sumokėjo už 6 845,8 val., pagal ieÅ¡kovės skaičiavimus, atsakovui buvo permokėta 45 425,21 Eur darbo užmokesčio.

Kaip nurodo ieÅ¡kovė, darbdavys padarė „sÄ skaitybos klaidÄ â€œ. Pažymėtina, kad ginčo laikotarpis apima trejus metus. Per visÄ tÄ laikotarpį atsakovas nėra gavęs jokių pastabų iÅ¡ ieÅ¡kovės, jog netinkamai atlieka savo darbÄ , neateina į darbÄ ir neatlieka dokavimo procedÅ«rų, neįveda ir neiÅ¡veda laivų iÅ¡ uosto. Visi atsakovui priskirti darbai ir funkcijos buvo atlikti tinkamai ir laiku. Neįtikėtinas ieÅ¡kovės teiginys, jog ji trejus metus mokėjo darbo užmokestį darbuotojui, kurio, vadovaujantis ieÅ¡kovo teiginiais, iÅ¡ esmės nebuvo darbe.

FaktÄ , kad kontrolės punkto duomenys nėra labai tikslÅ«s, patvirtina tai, kad, pavyzdžiui, ieÅ¡kovo pateiktuose įėjimo-išėjimo kontrolės punkto duomenyse matyti, kad atsakovo įmonės teritorijoje nebuvo, tačiau pagal pateiktas paraiÅ¡kas matyti, kad atsakovas atliko pareigas. Matyti, kad vadovautis įėjimo-išėjimo kontrolės punkto ataskaita nustatant atsakovo faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ ir teigti, kad teoriÅ¡kai „nebÅ«damas“ įmonės teritorijoje atsakovas nedirbo, negalima.

29. Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodoma, kad kuro kortelė atsakovui buvo iÅ¡duota naudotis ne įmonės reikmėms, o kaip priedas prie darbo užmokesčio nustatant limitÄ , kurį per mėnesį galima iÅ¡naudoti, netikrinant, kur ir kam buvo iÅ¡naudotas įsipiltas kuras. TÄ pripažįsta ir pati ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde. Taigi atsakovui iÅ¡duota kuro kortele naudojosi ir kurÄ pylėsi ne tik atsakovas, bet ir jo žmona bei sÅ«nus. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog ne Klaipėdoje piltas kuras yra tik atsakovo ne darbo dienomis ir atsakovo atostogų metu.

IeÅ¡kovės pateikti duomenys kaip tik patvirtina atsakovo darbÄ vakarais, naktį, paryčiais, kadangi ieÅ¡kovės pateiktoje kuro pylimo ataskaitoje matyti, jog tomis dienomis, kai kuras yra piltas naktį ar paryčiais, atsakovas taip pat dirbdavo naktį. Kaip teisme patvirtino atsakovas, jo darbas nėra susijęs su nuolatiniu buvimu įmonės patalpose. Dažnu atveju atsakovui tekdavo vykti į laivÄ , kad įvestų jį į uostÄ . Be to, pagal ieÅ¡kovės nustatytÄ tvarkÄ , darbo metu nesant dokavimo operacijų atsakovas galėjo dirbti namuose.

Taigi atsakovas neturėjo prievolės visÄ laikÄ leisti įmonės biure (kas objektyviai nebÅ«tų įmanoma dirbant locmanu), darbo metu iÅ¡vykdavo ir parvykdavo į įmonės teritorijÄ . Atitinkamai pakeliui kartais bÅ«davo sustojama įsipilti kuro. IÅ¡ ieÅ¡kovės teiginių galima matyti, kad ieÅ¡kovės atstovas nelabai supranta, kokias funkcijas atlieka kapitonas locmanas. Atsakovo darbas buvo ne tik padėti įplaukti, iÅ¡plaukti, persiÅ¡vartuoti laivui, bet ir prieÅ¡ tai suderinti visus organizacinius darbus, t. y. suderinti laivo įplaukimÄ , iÅ¡plaukimÄ su uosto dispečeriu, eismo tarnyba, suderinti vilkikų darbÄ ir kt., iÅ¡ esmės atlikti visÄ parengiamÄ jį darbÄ dėl laivo įplaukimo, iÅ¡plaukimo, persiÅ¡vartavimo.

Šie organizaciniai darbai, kurie užima gerokai daugiau laiko nei pats laivo įvedimas, išvedimas, persišvartavimas, galėjo būti atliekami bet kurioje darbo vietoje, kadangi yra derinami telefonu ir kompiuteriu. Pagal Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatas locmanas neturi teisės palikti laivo, kol jis yra įvedamas ar išvedamas, net jeigu locmano darbo diena baigėsi. Tačiau vis kiti organizaciniai darbai gali būti atliekami ne tik konkrečioje doko vietoje. Viso darbo laikotarpiu atsakovas nėra sulaukęs nė vieno priekaišto dėl neatliktų darbo funkcijų, dėl nesuorganizuotų paruošiamųjų veiksmų, dėl neatlikto laivo įvedimo, išvedimo, peršvartavimo.

Visi veiksmai visada buvo atlikti tinkamai, kvalifikuotai ir laiku. Ieškovei niekada nekilo klausimų, kurioje konkrečiai vietoje atsakovas atlieka ir derina visus paruošiamuosius veiksmus. Tik kilus ginčui, prasidėjo išvedžiojimai apie tai, kad atsakovas neva beveik nebūdavo darbe.

30. Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ teigiama, jog teismas sprendime nepadarė tokios iÅ¡vados ir niekur nekonstatavo, jog atsakovo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai galbÅ«t yra klaidingi. IeÅ¡kovo 2014 m. vasario 17 d. priimtas įsakymas dėl kapitonų locmanų darbo grafiko pakeitimo numatė, kad atsakovo darbo laikas yra 40 val. per savaitę nuo 7 val. iki 16 val. pirmadienį–ketvirtadienį ir nuo 7 val. iki 15 val. penktadienį. Darbo laiku nesant dokavimo operacijų kapitonams locmanams leista bÅ«ti ne darbo vietoje.

BÅ«tent todėl teismas pasisakė, kad įėjimo-išėjimo kontrolės punkto duomenys nėra objektyvus įrodymas, pagal kurį galima apskaičiuoti atsakovo darbo laikÄ . Pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė atsakovo darbo laikÄ apskaičiavo nepaisydama Å¡ių duomenų ir neiÅ¡skirdama laiko, kada atsakovas dirbo namuose, o kada įmonės teritorijoje. IeÅ¡kovė ir toliau formuoja prieÅ¡taringÄ pozicijÄ . IeÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad teismas rėmėsi dokumentais, kurie nebuvo skirti fiksuoti darbo laikui, t. y. atsakovo pildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, Laivų atvykimo žurnalu.

Å iais dokumentais, ieÅ¡kovo nuomone, remtis negalima, nes jie neskirti fiksuoti darbo laikui. Tačiau kartu ieÅ¡kovė nori, kad teismas remtųsi jos pateiktais įėjimo-išėjimo kontrolės punkto duomenimis, kurie taip pat nėra skirti fiksuoti darbo laikui. Taigi ieÅ¡kovė nori, kad teismas vertintų ne įrodymų visumÄ , o selektyviai atrinktus įrodymus. IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad teismas turi vadovautis oficialiais darbo laiko apskaitos dokumentais, t. y. galima suprasti – ieÅ¡kovės pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.

Kaip yra nurodžiusi pati ieÅ¡kovė, įmonė yra pasitvirtinusi darbo laiko apskaitos žiniaraščių valdymo elektroninėje erdvėje tvarkÄ ir įmonėje popieriniai variantai nėra pildomi. Vis tik teismui ieÅ¡kovė pateikė bÅ«tent popierinių variantų kopijas. Taigi ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė savo pačios pasitvirtinta tvarka užpildytų darbo laiko apskaitos dokumentų. Teismas sprendime pasisakė, kad byloje yra pateikta UAB „Vakarų laivų gamykla“ atvykstančių ir iÅ¡vykstančių laivų registracijos žurnalo kopija, kurioje, be kita ko, užfiksuoti duomenys apie laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2020 metų pabaigos atvykusius laivus, jų atvykimo datÄ , laikÄ , taip pat locmano dalyvavimÄ .

Nors ieÅ¡kovė teigė, kad minėtas žurnalas buvo neteisėtai paimtas iÅ¡ įmonės ir laikomas atsakovo žinioje, todėl jo duomenimis remtis negalima, tačiau, bylos nagrinėjimo metu grÄ Å¾inus ieÅ¡kovei Å¡io dokumento originalÄ , ieÅ¡kovė nepateikė Å¡iame žurnale užfiksuotus duomenis paneigiančių įrodymų ir jų neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti minėto žurnalo duomenimis. Tokia teismo iÅ¡vada padaryta visiÅ¡kai pagrįstai. Å is žurnalas buvo pildomas ne atsakovo savanoriÅ¡ka iniciatyva.

Tai patvirtina pati ieÅ¡kovė, teigdama, kad neva atsakovas pasisavino šį žurnalÄ , t. y. ieÅ¡kovė patvirtina, kad žurnalas yra įmonės dokumentas. Atsakovas nuo 2015 m. buvo vienintelis locmanas įmonėje, taigi tik jis vienas vykdė laivų dokavimo operacijas ir tik jis vienas pildė Laivų atvykimo žurnalÄ . Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nepateikė jokių Å¡io dokumento įraÅ¡us paneigiančių įrodymų, neprašė skirti ekspertizės nustatyti, ar šį dokumentÄ pildė (rašė) atsakovas, taigi abejonių dėl to, kas pildė šį žurnalÄ , nekėlė.

IeÅ¡kovė nebuvo nustačiusi jokios Laivų atvykimo žurnalo pildymo tvarkos, todėl tai, kad kai kurie įraÅ¡ai galėjo bÅ«ti padaryti jau atlikus dokavimo operacijÄ , nepaneigia jų tikrumo.

31. Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pažymima, kad ieÅ¡kovė labai patogiai visame apeliaciniame skunde nutyli aplinkybę, kad teismas rėmėsi ir plaukiojančių priemonių ir locavimo paslaugų užsakymo paraiÅ¡komis. Å iose paraiÅ¡kose yra užfiksuotos atliktos dokavimo operacijos, iÅ¡ kurių akivaizdžiai matyti, kad laivai buvo įvedami, iÅ¡vedami, perÅ¡vartuojami vakarais, naktį, paryčiais. Kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovas, paraiÅ¡kose yra žymimas tik tas laikas, kai dirbo vilkikai, ir tas laikas ieÅ¡kovės nurodymu buvo žymimas kaip įmanoma trumpesnis, ne ilgiau kaip 1 val., kad įmonės turėtų mokėti mažiau už vilkikų darbÄ .

Tačiau realus atsakovo ir komandos darbas su laivu vykdavo gerokai ilgesnį laikÄ , pasiruoÅ¡iant operacijai, jÄ vykdant ir jÄ užbaigiant. Jei dėl kokių nors priežasčių laivo nepavykdavo įvesti ar iÅ¡vesti, paraiÅ¡ka iÅ¡ viso nebuvo pildoma, nors darbas realiai buvo atliekamas visÄ laikÄ dirbant su laivu. Å ių paraiÅ¡kų patvirtintas kopijas darbo ginčų komisijai atsakovo reikalavimu pateikė ieÅ¡kovė. Taigi teismas vadovavosi ne tik atsakovo pildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir Laivų atvykimo žurnalu.

Teismas vertino byloje esančių įrodymų visumÄ ir iÅ¡ to padarė iÅ¡vadas dėl atsakovo dirbtų virÅ¡valandžių, darbo naktį, poilsio dienomis. Teismas nesuteikė ypatingos reikÅ¡mės ieÅ¡kovės veiksmams priimant sprendimÄ netenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio. Teismas vertino ieÅ¡kovės veiksmus ginčo dalyje dėl ieÅ¡kovės nurodymo (leidimo) dirbti virÅ¡valandžius. Vadovaujantis teismų praktika, darbdavio pozicija nesiimti jokių veiksmų gavus darbuotojo užpildytus darbo laiko žiniaraščius, iÅ¡ kurių akivaizdžiai matyti, kad darbuotojas dirba virÅ¡valandžius ir poilsio dienomis, savo esme reiÅ¡kia darbdavio nurodymÄ , kad bÅ«tų dirbami virÅ¡valandžiai.

Todėl ieÅ¡kovės veiksmai – neveikimas Å¡ioje ginčo dalyje turi bÅ«ti atitinkamai vertinami. Pažymėtina, kad atsakovas į bylÄ pateikė daug įrodymų, kurie patvirtina buvus virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį ir poilsio dienomis. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vertino visus byloje esančius įrodymus. Tai, kad teismas priėmė sprendimÄ , kuris netenkina ieÅ¡kovo, nereiÅ¡kia, kad teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas sprendime niekur nepadarė iÅ¡vados, kad 2014 m. vasario 17 d.

įsakymas dėl darbo grafikų pakeitimo yra laikomas darbo sutarties priedu. Teismas atsakovo reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio už budėjimÄ namuose nagrinėjo analizuodamas 2018 m. kovo 1 d. susitarimo turinį. 2014 m. vasario 17 d. įsakymas dėl darbo grafikų pakeitimo numatė, kad nustatytu darbo metu, t. y. nuo 7 val. iki 16 val. pirmadienį–ketvirtadienį ir nuo 7 val. iki 15 val. penktadienį, nesant dokavimo operacijų, kapitonas locmanas gali budėti namuose. Å is dokumentas ieÅ¡kovės nebuvo panaikintas, ieÅ¡kovė tokių įrodymų nepateikė, taigi jis buvo galiojantis atsakovui.

Tuo tarpu 2018 m. kovo 1 d. susitarimas reglamentavo visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio atvejį – atsakovas įpareigojamas budėti namuose ne tik darbo laiku, kai nėra dokavimo operacijų, bet ir budėti namuose visas 24 val. – darbuotojas įpareigojamas bÅ«ti pasiekiamas telefonu 24 val. per parÄ , bÅ«ti blaivus ir pasirengęs atlikti pavestas užduotis, iÅ¡kilus bÅ«tinumui atvykti į darbo vietÄ ne vėliau kaip per valandÄ . Taigi atsakovas buvo įpareigotas budėti namuose ne tik darbo laiku, bet ir visÄ parÄ visÄ laikÄ ir visada bet kuriuo metu bÅ«ti pasirengęs atvykti į darbo vietÄ .

Kaip pagrįstai nurodė teismas, vien ta aplinkybė, jog galbÅ«t atsakovas jam skirtÄ susitarimo egzempliorių pasirašė vėliau nei ieÅ¡kovės atstovas, Å¡iuo atveju neturi esminės teisinės reikÅ¡mės ir savaime nelemia Å¡io susitarimo negaliojimo, juolab kad sutartinių santykių praktikoje pasitaiko atvejų, kai, Å¡alims apsikeičiant sutarties egzemplioriais, Å¡aliai tenka jos pačios dar nepasiraÅ¡ytas susitarimo egzempliorius. Atsakovas pateikė į bylÄ abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ susitarimo originalÄ .

Byloje esantys įrodymai, taip pat ir paties ieškovo pateikti, patvirtina, kad tuo pačiu metu, t. y. 2018 m. kovo 1 d., buvo pasirašytas ne tik susitarimas, bet ir su atsakovu sudarytos darbo sutarties priedas. Šis priedas iš ieškovės (darbdavio) pusės yra pasirašytas tokiu pačiu parašu, kaip ir 2018 m. kovo 1 d. susitarimas. Darbo sutarties priedas ir jį iš darbdavio pusės pasirašiusio asmens parašas ieškovei abejonių nekėlė, šis darbo sutarties pakeitimas ieškovės buvo vykdomas, atsakovui buvo mokamas šiame priede sulygtas darbo užmokestis.

IeÅ¡kovės atstovas bylos nagrinėjimo metu kaip argumentÄ nurodė tai, kad atsakovo darbo sutarties 2018 m. kovo 1 d. pakeitime nurodyta, kad tik už darbÄ valstybinių Å¡venčių metu mokama dvigubai, taigi kitokie nukrypimai nuo darbo laiko neturi bÅ«ti apmokami. Taigi ieÅ¡kovė pripažįsta 2018 m. kovo 1 d. darbo sutarties pakeitimo privalomumÄ Å¡alims, nors Å¡is pakeitimas yra tos pačios datos ir pasiraÅ¡ytas tuo pačiu paraÅ¡u kaip ir susitarimas dėl budėjimo namuose. Taigi ieÅ¡kovė linkusi pripažinti tik tuos dokumentus, kurie, jos manymu, yra naudingi jai.

Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. kovo 1 d. susitarimas nustatyta tvarka nėra nuginčytas, Å¡is susitarimas laikytinas galiojančiu ir patvirtina buvus Å¡alių susitarimÄ dėl atsakovo pasyvaus budėjimo namie.

32. Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ teigiama, jog nesuprantamas ieÅ¡kovės argumentas, kad jokie bylos dokumentai nepatvirtina buvus budėjimÄ namuose. Atsakovas nebuvo įpareigotas atlikti kokius nors veiksmus budėjimo metu. Jis buvo įpareigotas bÅ«ti blaivus ir pasiekiamas, atsakovas nebuvo įpareigotas budėti konkrečioje vietoje ar pan. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs šį susitarimÄ , bÅ«tų buvęs nepasiekiamas ar neblaivus. Tai, ar darbuotojas budėjimo metu yra iÅ¡kviečiamas ar ne, nelemia sprendimo, buvo budėjimas ar ne.

Darbuotojas tam ir įpareigojamas budėti, o ne dirbti darbo vietoje, kadangi darbdaviui nėra aiÅ¡ku, ar darbuotojo prireiks. Tačiau tokiu atveju darbuotojas yra apribojamas (net ir neiÅ¡kvietus jo atvykti), už kÄ atitinkamai turi bÅ«ti atlyginta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais Å¡alys grindė savo pozicijÄ , paaiÅ¡kindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi, o kuriuos vertino kritiÅ¡kai, ir pateikė tokio savo vertinimo argumentus.

Teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visetÄ ir iÅ¡vadas padarė ne tik įvertinęs Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, bet ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojo parodymus. Taigi teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas dirbo virÅ¡valandžius, poilsio dienomis ir naktį, taip pat jog atsakovas buvo įpareigotas budėti namuose 24 val. per parÄ ir tokį budėjimÄ vykdė.

33. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, priteistas valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės žyminis mokestis ir patenkintas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį ir pagrįstumÄ patvirtinantys įrodymai pateikti byloje. Taip pat praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kaip liudytojÄ apeliacinės instancijos teisme apklausti A. R..

34. IeÅ¡kovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodoma, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės sutinka su visais skundžiamo teismo sprendimo dalies motyvais, kuriais remiantis buvo atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, įskaitant ir dėl konstatavimo, jog įstatymas nenumato darbuotojo teisės reikalauti už nakties metu poilsio dienÄ dirbtÄ darbo valandÄ didesnio tarifo atlyginimo kaip už darbÄ poilsio metu ir papildomai didesnio tarifo atlyginimo kaip už darbÄ nakties metu, ir dėl to, kad, nepriklausomai nuo 2018 m. kovo 1 d. susitarimo turinio, atsakovas DK 33 straipsnio 4 dalies, 118 straipsnio 4 dalies pagrindu turėjo teisę atsisakyti kiekvienÄ mėnesį budėti ilgiau nei 168 valandas, atitinkamai ieÅ¡kovė neturėjo teisės reikalauti, jog atsakovas budėtų namie ilgiau nei nustatytÄ maksimalų valandų skaičių.

Å iuo atveju atsakovas nenurodė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių teismas bÅ«tų privalėjęs nesiremti nusistovėjusia teismų praktika bei imperatyviosiomis įstatymo normomis. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų susitarusi su atsakovu ar praÅ¡iusi atsakovo, jog Å¡is dirbtų ir (ar) budėtų namuose nesilaikant darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo budėjimo namuose laiko, maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų, o prieÅ¡inga prezumpcija bÅ«tų nesuderinama su įstatymo nuostatomis ir prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Atsakovas savo apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog teismo motyvai reiÅ¡kia, kad darbuotojas, kuris atliko darbÄ darbdavio nurodymu ir jo naudai, netenka teisės gauti užmokestį už virÅ¡valandžius ir budėjimÄ namuose dėl to, jog darbdavys nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Taip pat atsakovas klaidingai nurodo, jog darbuotojas Å¡ioje situacijoje neatliko jokių neteisėtų veiksmų, vykdė savo darbo funkcijas darbdavio nurodymu ir pagrįstai tikėjosi gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ , taip pat ir už dirbtus virÅ¡valandžius bei budėjimÄ namuose.

Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, jog darbuotojas darbÄ , kuris buvo tariamai fiksuojamas neoficialiuose žiniaraščiuose, iÅ¡ viso atliko, tuo labiau kad tokį darbÄ darbuotojas atliko darbdavio nurodymu ir jo naudai, juolab kad darbuotojas laiku, kurį jis neoficialiuose žiniaraščiuose nurodydavo kaip darbo laikÄ , net nebÅ«davo darbo vietoje, o kai kurias atvejais net nebÅ«davo Klaipėdoje, dar kitais atvejais nebÅ«davo net ir Lietuvoje. NežiÅ«rint į tai, kad ieÅ¡kovė nepripažįsta, jog susitarimas dėl budėjimo namuose tarp darbdavio ir darbuotojo iÅ¡ viso buvo sudarytas, paties budėjimo faktas namuose visai niekaip nebuvo fiksuojamas, nes ir realiai nevyko, todėl atsakovo skaičiavimai dėl užmokesčio už budėjimÄ namuose yra niekuo nepagrįsti, juolab kad budėjimo namuose fiksavimo tvarka ieÅ¡kovės įmonėje buvo nustatyta ir patvirtinta.

Ä®vertinus tai, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Klaipėdos mieste, o atsakovas dažnai keliaudavo po LietuvÄ , taip pat iÅ¡vykdavo net už Lietuvos ribų, akivaizdu, jog atsakovas fiziÅ¡kai nebÅ«tų galėjęs vykdyti tokio budėjimo sÄ lygų, t. y. per valandÄ atvykti į darbo vietÄ .

35. IeÅ¡kovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ teigiama, jog ieÅ¡kovė nesutinka taip pat su atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad darbuotojas darbo santykių metu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė savo darbo funkcijas. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos ir teikė teismui daug duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas naudodamasis tuo, jog jo darbo funkcijos turėjo bÅ«ti atliekamos itin didelėje teritorijoje (bendras plotas apima apie 74 hektarus), tuo, jog darbo vietoje konkretaus darbo atlikimÄ iÅ¡ esmės organizuodavosi pats darbuotojas, nuolatos pažeidinėdavo darbo sutartį ir (ar) UAB „Vakarų laivų remontas“ direktoriaus 2018 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. IR-23 patvirtintas UAB „Vakarų laivų remontas“ darbo tvarkos taisykles, t. y. arba iÅ¡ viso nevykdavo į darbÄ , arba nesižymėdavo elektroniniuose skaitytuvuose, kuriuose, kaip to reikalauja Darbo tvarkos taisyklės, privalo pasižymėti visi įmonės darbuotojai, atvykę į darbÄ . Kad darbuotojas galėjo bÅ«ti atvykęs į darbÄ ir nepasižymėjęs elektroniniuose skaitytuvuose, yra labai mažai tikėtina, kadangi tokie skaitytuvai yra prie kiekvieno įėjimo į teritorijÄ , kurioje yra ieÅ¡kovės įmonė, o kad Å¡i darbuotojų pareiga bÅ«tų įvykdyta tinkamai, nuolatos kontroliuoja budintys apsaugos darbuotojai.

Be to, jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl patys darbuotojai turėtų vengti pasižymėti kontrolės punktuose, nėra ir negali bÅ«ti. Minėta darbuotojų pareiga žymėtis elektroniniuose skaitytuvuose buvo ir yra įtvirtinta Darbo tvarkos taisyklių 15, 16 punktuose. Nors ieÅ¡kovės nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, susiję su neiÅ¡dirbamu sutartimi nustatytu visu darbo laiku ir nesiregistravimu kontrolės punktuose, paaiÅ¡kėjo tik atsakovui kreipusis į KomisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ , kai ieÅ¡kovė atliko patikrinimÄ Ä¯monėje, tačiau vien tai, jog atsakovui darbo santykių metu nebuvo nustatytas darbo pareigų pažeidimas ar kitaip nebuvo užfiksuotas darbo pareigų nesilaikymas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad darbuotojas visas savo pareigas atliko tinkamai, o darbdavys privalo sumokėti darbuotojui ir už tÄ laikÄ , kai darbuotojas nevykdavo į darbÄ ir (ar) bet kokį kitÄ laikÄ , kurį darbuotojas savarankiÅ¡kai ir nesuderinęs su darbdaviu fiksuodavo kaip darbo laikÄ ar kaip „budėjimo namuose atveju“ tiesiog sugalvotÄ valandų kiekį, už kurį darbuotojas norėtų užmokesčio.

36. IeÅ¡kovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ , grindžiant motyvais ir argumentais, analogiÅ¡kais iÅ¡dėstytiems ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, nurodoma, kad, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovo Å¡ioje byloje reiÅ¡kiami reikalavimai iÅ¡ esmės yra neteisėti bei nepagrįsti visa apimtimi. Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad teismas vertindamas kaip patikimÄ ir neginčytinÄ Ä¯rodymÄ atsakovo siųstus byloje elektroninius laiÅ¡kus ieÅ¡kovės administratorei ir kvestionuodamas administratorės nereagavimÄ Ä¯ Å¡iuos laiÅ¡kus, tačiau kartu neiÅ¡kviesdamas į teismÄ apklausti kaip liudytojos minėtos ieÅ¡kovės administratorės nebuvo aktyvus, o visas aplinkybes, susijusias su atsakovo ir administratorės susiraÅ¡inėjimu, tiesiog įvertino atsakovo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o į apeliacinio skundo nagrinėjimÄ pakviesti liudytojÄ A. R., kuri kaip asmuo, buvęs atsakingas už darbo laiko apskaitos fiksavimÄ Ä¯monėje, galėtų paaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su atsakovo darbo laiko apskaitos fiksavimu ir atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ku el. laiÅ¡kų jai siuntimu bei nereagavimu į atsakovo el. laiÅ¡kus. Teismas konstatuoja: Apeliaciniai skundai atmestini. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų 37.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 38. IeÅ¡kovė UAB ,,Vakarų laivų remontas“ atsiliepimu į atsakovo O. E. apeliacinį skundÄ , be kita ko, praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kaip liudytojÄ apeliacinės instancijos teisme apklausti ieÅ¡kovės administratorę A.

R.. Nurodo, kad teismas vertindamas kaip patikimÄ ir neginčytinÄ Ä¯rodymÄ atsakovo siųstus byloje elektroninius laiÅ¡kus ieÅ¡kovės administratorei ir kvestionuodamas administratorės nereagavimÄ Ä¯ Å¡iuos laiÅ¡kus, tačiau kartu neiÅ¡kviesdamas į teismÄ apklausti kaip liudytojos minėtos ieÅ¡kovės administratorės nebuvo aktyvus, o visas aplinkybes, susijusias su atsakovo ir administratorės susiraÅ¡inėjimu, tiesiog įvertino atsakovo naudai. Teigia, jog liudytoja A. R., kuri kaip asmuo, buvęs atsakingas už darbo laiko apskaitos fiksavimÄ Ä¯monėje, galėtų paaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su atsakovo darbo laiko apskaitos fiksavimu ir atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡ku el. laiÅ¡kų jai siuntimu bei nereagavimu į atsakovo el. laiÅ¡kus.

39. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog, jau pirmojoje instancijoje esant esminiam ginčui dėl darbo laiko apskaitos fiksavimo, ieÅ¡kovė galėjo teismui teikti praÅ¡ymÄ kaip liudytojÄ teisme apklausti ieÅ¡kovės administratorę, kuri kaip asmuo, buvęs atsakingas už darbo laiko apskaitos fiksavimÄ Ä¯monėje, bÅ«tų galėjusi paaiÅ¡kinti tiek aplinkybes, susijusias su atsakovo darbo laiko apskaitos fiksavimu, tiek aplinkybes, susijusias su atsakovo el. laiÅ¡kų jai siuntimu, ir kt. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės praÅ¡ymai kviesti liudytojÄ ir bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestini, nes byloje yra surinkti visi raÅ¡ytiniai įrodymai dėl darbo laiko apskaitos, todėl liudytojos parodymai dėl darbo laiko apskaitos fiksavimo raÅ¡ytinių įrodymų turiniui neturės įtaikos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 40. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimas, kuriuo teismas ieÅ¡kovės UAB „Vakarų laivų remontas“ ieÅ¡kinį atsakovui O. E. dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo ir pripažinimo, kad darbdavys yra atsiskaitęs su darbuotoju, ir atsakovo O. E. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Vakarų laivų remontas“ dėl sumokėjimo už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, poilsio dienomis ir budėjimÄ namuose, neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 10 349,31 Eur atlyginimo už virÅ¡valandžius, 8 386,72 Eur atlyginimo už darbÄ poilsio dienomis, 12 883,52 Eur papildomo užmokesčio už budėjimÄ namuose už laikotarpį nuo 2018 metų liepos mėnesio iki 2021 metų liepos mėnesio, 4 026,08 Eur netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , iÅ¡ viso 35 645,63 Eur (neatskaičius mokesčių), ir 1 440 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 458 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 013 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡aiÅ¡kino, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas netenka galios.

41. IeÅ¡kovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas ir tai turėjo esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui. IeÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ ir atitinkamai naikintinÄ sprendimo dalį, kurioje nebuvo patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti, kad darbdavys yra atsiskaitęs su darbuotoju, ir dalį, kurioje buvo patenkintas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis.

Nurodo, kad Å¡i skundžiamo sprendimo dalis nėra argumentuota, nėra pagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ selektyviai vertino įrodymus, t. y. vienais įrodymais rėmėsi, kitus atmetė, nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių atmetė įrodymus, taip pat rėmėsi įrodymais, kurių patikimumas yra kvestionuotinas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas.

42. Atsakovas nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti likę atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, t. y. nepriteista 2 102,78 Eur už virÅ¡valandžius, 5 064,95 Eur už darbÄ naktį, 26 370,54 Eur už budėjimÄ namuose. Teigia, jog Å¡i sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Faktinės bylos aplinkybės 43. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas O. E. 2014 m. vasario 11 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti UAB „Vakarų laivų remontas“ kapitonu locmanu.

Atsakovo darbo pareigos nurodytos 2016 m. vasario 24 d. kapitono locmano pareiginiuose nuostatuose. Atsakovas įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2021 m. liepos 26 d. Darbo sutartyje atsakovui buvo nustatyta 40 val. darbo savaitė (darbo sutarties 5 p.). 2018 m. kovo 1 d. pasirašytas priedas prie darbo sutarties, kuriame nustatyta, kad atsakovo darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę, jo mėnesinis darbo užmokestis yra lygus bazinei algai (1 100 Eur) ir kintamajai daliai (400 Eur). Darbas valstybinių švenčių metu apmokamas dvigubai. 2018 m. gruodžio 31 d. darbo sutartis išdėstyta nauja redakcija, atsakovui nustatyta darbo laiko norma – 40 val. darbo savaitė.

Darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu.

44. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 12 452,09 Eur už dirbtus virÅ¡valandžius, 5 064,95 Eur už darbÄ naktį, 8 386,72 Eur už darbÄ poilsio dienomis, 39 254,06 Eur už budėjimÄ namuose, 0,07 proc. delspinigius už pavėluotai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias iÅ¡mokas bei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 25 903,76 Eur neatskaičius mokesčių papildomo užmokesčio už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį, darbÄ poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn., kitus atsakovo reikalavimus Komisija atmetė.

45. Å ioje byloje pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė UAB „Vakarų laivų remontas“ ginčijo Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 25 903,76 Eur užmokesčio už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį ir poilsio dienomis, ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, jog ieÅ¡kovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su atsakovu.

46. Atsakovas byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijo Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta netenkinti jo reikalavimų priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 39 254,06 Eur už budėjimÄ namuose, netesybas ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

47. Ieškovė nurodo, kad, pagal įėjimo-išėjimo kontrolės punktų duomenis, ginčo laikotarpiu atsakovas ieškovės teritorijoje praleido tik 890,3 valandos, už kurias pagal atsakovo vienos darbo valandos įkainį jam galėjo būti išmokama tik 6 784,09 Eur, tačiau faktiškai ieškovė sumokėjo atsakovui už 6 846,8 darbo valandos, t. y. 52 209,30 Eur.

48. Atsakovas nurodo, kad su ieÅ¡kove sudaryto 2018 m. kovo 1 d. susitarimo pagrindu atsakovas buvo įpareigotas budėti namuose ne tik darbo laiku, kai nėra dokavimo procedÅ«rų, bet taip pat buvo įpareigotas bÅ«ti pasiekiamas telefonu 24 valandas per parÄ , bÅ«ti blaivus ir pasirengęs atlikti pavestas užduotis, esant bÅ«tinybei atvykti į darbo vietÄ ne vėliau kaip per valandÄ . Visa tai apribojo atsakovo poilsio laikÄ ir laisvalaikį. Atsakovo teigimu, jis budėjo namuose iÅ¡ viso 16 194 valandas, t. y. 2018 m. – 2 656 val., 2019 m. – 5 231 val., 2020 m. – 5 662 val., 2021 m. – 2 645 val. Atsakovo skaičiavimu, už budėjimÄ namuose ieÅ¡kovė nėra sumokėjusi atsakovui 39 254,06 Eur.

49. IeÅ¡kovė nesutinka, jog 2014 m. vasario 17 d. įsakymas ir 2018 m. kovo 1 d. susitarimas iÅ¡reiÅ¡kė darbuotojo ir darbdavio valiÄ susitarti dėl budėjimo namuose. Dėl Å¡alių apeliacinių skundų Dėl Å¡alių susitarimų, sudarytų dėl darbo teisinių santykių, aiÅ¡kinimo 50. Byloje nustatyta, kad atsakovas O. E. 2014 m. vasario 11 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti UAB „Vakarų laivų remontas“ kapitonu locmanu. Atsakovo darbo pareigos nurodytos 2016 m. vasario 24 d. kapitono locmano pareiginiuose nuostatuose.

Atsakovas įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2021 m. liepos 26 d. Darbo sutartyje atsakovui buvo nustatyta 40 val. darbo savaitė (darbo sutarties 5 p.). 2018 m. kovo 1 d. pasirašytas priedas prie darbo sutarties, kuriame nustatyta, kad atsakovo darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę, jo mėnesinis darbo užmokestis yra lygus bazinei algai (1 100 Eur) ir kintamajai daliai (400 Eur). Darbas valstybinių švenčių metu apmokamas dvigubai. 2018 m. gruodžio 31 d. darbo sutartis išdėstyta nauja redakcija, atsakovui nustatyta darbo laiko norma – 40 val. darbo savaitė.

Darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu (t. 3, b. l. 128–134).

51. Be to, byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo darbo teisinius santykius reglamentavo ir 2018 m. kovo 1 d. susitarimas (t. 3, b. l. 21). IÅ¡ teismui pateiktos darbo ginčo medžiagos matyti, kad priimdama 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Darbo ginčų komisija 2018 m. kovo 1 d. susitarimu nesirėmė ir atsakovo reikalavimÄ dėl mokėjimo už budėjimÄ namuose atmetė vien tik dėl to, jog komisijai buvo pateiktas Å¡io susitarimo egzempliorius be atsakovo paraÅ¡o. Pažymėtina, kad teismui pareikalavus atsakovas 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė teismui 2018 m. kovo 1 d. susitarimo originalÄ , kuris yra pasiraÅ¡ytas abiejų susitarimo Å¡alių (t. 3, b. l. 21).

52. IeÅ¡kovė 2022 m. sausio 28 d. kartu su raÅ¡tu „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė teismui įrodymus, jog ir ieÅ¡kovės vardu pasirašęs 2018 m. kovo 1 d. susitarimÄ asmuo, t. y. įmonės direktorius A. V., pasiraÅ¡ymo dienÄ buvo komandiruotėje, todėl 2018 m. kovo 1 d. susitarimo pasiraÅ¡yti negalėjo. Taigi ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutinka, jog 2014 m. vasario 17 d. įsakymas ir 2018 m. kovo 1 d. susitarimas iÅ¡reiÅ¡kė darbuotojo ir darbdavio valiÄ susitarti dėl budėjimo namuose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo padaryti iÅ¡vados, jog 2018 m. kovo 1 d. Å¡alių susitarimas dėl darbo teisinių santykių neegzistavo. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sudarė ieÅ¡kovei galimybę suformuluoti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo ir atidėjo 2022 m. sausio 21 d. teismo posėdį. Per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovė 2022 m. vasario 2 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, prašė paskirti raÅ¡ysenos ekspertizę siekiant nustatyti, ar su atsakovo ieÅ¡kiniu pateiktoje 2018 m. kovo 1 d. susitarimo kopijoje ir 2021 m. gruodžio 31 d. pateiktame 2018 m. kovo 1 d. susitarimo originale po žodžiais „A.

V.“ pasirašė tas pats asmuo, taip pat prašė skirti dokumento pasiraÅ¡ymo laiko nustatymo ekspertizę. Teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimo netenkino, nes byloje esančios dokumento kopijos atitikčiai jos originalui nustatyti ekspertizės skyrimas nėra bÅ«tinas ir tikslingas, bylai reikÅ¡mingos aplinkybės gali bÅ«ti nustatytos iÅ¡reikalavus Å¡io dokumento originalÄ , kas ir buvo padaryta (CPK 114 straipsnio 2 dalis). Kitos praÅ¡ymo dalies dėl ekspertizės skyrimo ieÅ¡kovė atsisakė.

Vėliau bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas teigė, kad 2018 m. kovo 1 d. susitarimÄ galėjo pasiraÅ¡yti kažkas iÅ¡ ieÅ¡kovės darbuotojų, todėl Å¡ie ieÅ¡kovės nurodomi neaiÅ¡kumai dėl susitarimÄ pasiraÅ¡iusio asmens pagrįstai įvertinti darbuotojo naudai. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotojÄ su jo darbo sÄ lygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sÄ lygas, todėl byloje pateiktas 2018 m. kovo 1 d. susitarimo originalas su atsakovo paraÅ¡u įrodo, jog atsakovas buvo supažindintas bÅ«tent su Å¡iuo dokumentu, kurį pateikė darbdavys, todėl nesivadovauti Å¡iuo susitarimu ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

53. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė pateiktame ieškinyje bei visuose procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu tvirtino, jog 2014 m. vasario 17 d. įsakymas negali būti traktuojamas kaip susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, o buvo skirtas grafikų pakeitimui inicijuoti, o vėliau ir darbo sutarčiai papildyti, tačiau jokie grafikų pakeitimai nebuvo atlikti, atitinkamai jokie darbo sutarties papildymai ar susitarimai nebuvo sudaryti. Teismas šio ieškovės argumento nevertino ir iš esmės be pagrindo 2014 m. vasario 17 d.

įsakymÄ pripažino kaip galiojantį darbo sutarties priedÄ ir (ar) papildymÄ . Teisėjų kolegija atmesdama šį ieÅ¡kovės motyvÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių šį Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ Ä¯sakymÄ vertino kaip 2014 m. vasario 11 d. darbo sutarties 5 punkto papildymÄ , nes nurodomu įsakymu buvo konkretizuotas atsakovo darbo laiko grafikas ir papildomai numatyta darbuotojo pareiga – nesant dokavimo operacijų budėti namuose.

54. Akcentuotina, kad darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimÄ , darbuotojų priėmimÄ ir atleidimÄ , darbo laiko apskaitÄ , pagal DK 148 str. už virÅ¡valandžių apskaitÄ . Preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi bÅ«ti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų rizikÄ . Dėl to už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas pats darbdavys.

55. DK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, įtvirtintus DK 2 straipsnyje. Nurodytame straipsnyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbÄ , teisingo darbo apmokėjimo ir kiti principai. DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos darbuotojų naudai.

56. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 10-1 straipsnyje (Å¡iuo metu DK 6 straipsnio 1 dalis) neįtvirtinta iÅ¡samių darbo sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, leidžiančių nustatyti tikrÄ jį darbo sutarties turinį, Å¡alių prisiimtas teises ir pareigas, todėl, aiÅ¡kinant darbo sutartį, atsižvelgtina ir į sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

57. Sprendžiant, dėl kokios darbo funkcijos atlikimo susitarta su darbuotoju, atsižvelgtina ir į realiai darbuotojo vykdytas funkcijas, jų atlygintinumÄ , į tai, kaip Å¡ios darbo sutarties turinį suprato sutarties Å¡alys, susiklosčiusiÄ ankstesnę praktikÄ tarp Å¡alių dėl darbo santykių ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimÄ ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimÄ , apžvalga Nr. AC-55-1. Teismų praktika. 2021), todėl, aiÅ¡kinant po Å¡alių darbo sutarties sudarymo Å¡alių 2018 m. kovo 1 d. susitarimo sudarymo ir 2014 m. vasario 17 d. įsakymo priėmimo faktus, Å¡ie dokumentai pagrįstai aiÅ¡kinami kaip papildantys Å¡alių darbo sutartį dėl darbo laiko normos bei nustatyto budėjimo namuose režimo.

58. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl darbo sutarties su atsakovu ir kitų lokalinių teisės aktų, reglamentuojančių jo darbo pareigas ir darbo laiko pobÅ«dį bei režimÄ , nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo bei sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių.

60. Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių darbo teisinius santykius reglamentavo 2014 m. vasario 11 d. darbo sutartis, 2018 m. kovo 1 d. pasirašytas priedas prie darbo sutarties, kuriame nustatyta, kad atsakovo darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę, jo mėnesinis darbo užmokestis yra lygus bazinei algai (1 100 Eur) ir kintamajai daliai (400 Eur). Darbas valstybinių švenčių metu apmokamas dvigubai. 2018 m. gruodžio 31 d. darbo sutartis išdėstyta nauja redakcija, atsakovui nustatyta darbo laiko norma – 40 val. darbo savaitė, taip pat šalių darbo teisinius santykius reglamentavo 2018 m. kovo 1 d. susitarimas ir 2014 m. vasario 17 d.

įsakymas. Å ioje byloje ieÅ¡kovė UAB „Vakarų laivų remontas“ ginčija Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 25 903,76 Eur užmokesčio už virÅ¡valandžius, darbÄ naktį ir poilsio dienomis, ir ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, jog ieÅ¡kovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su atsakovu. Atsakovas byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčija Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta netenkinti jo reikalavimų priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 39 254,06 Eur už budėjimÄ namuose, netesybas ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kyla ginčas dėl Å¡ių laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn. atsakovo reikalaujamų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo iÅ¡ UAB „Vakarų laivų remontas“: 1) 12 452,09 Eur užmokesčio už atsakovo dirbtus virÅ¡valandžius; 2) 5 064,95 Eur užmokesčio už atsakovo darbÄ naktį; 3) 8 386,72 Eur užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis; 4) 39 254,06 Eur už budėjimÄ namuose;

5) netesybų už pavėluotai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas su juo susijusias iÅ¡mokas; 6) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvienos sumos pagal Å¡alių apeliacinių skundų motyvus. Dėl 12 452,09 Eur užmokesčio už virÅ¡valandžius 61. VirÅ¡valandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiÅ¡kai dirba virÅ¡ydamas darbo laiko režimo jam nustatytÄ darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrÄ darbo laiko trukmę (DK 119 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 120 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitÄ . Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitÄ darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtus:

1) viršvalandžius;

2) darbo laikÄ Å¡venčių dienÄ ;

3) darbo laikÄ poilsio dienÄ , jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ ;

4) darbo laikÄ naktį;

5) darbo laikÄ pagal susitarimÄ dėl papildomo darbo (DK 120 straipsnio 2 dalis). DK 120 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali bÅ«ti pildomi ir saugomi elektroniniu bÅ«du.

62. Kasacinio teismo praktikoje virÅ¡valandiniais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę. Taigi virÅ¡valandiniu gali bÅ«ti pripažįstamas toks darbas, kuriam bÅ«dingi Å¡ie požymiai, t. y. darbas, kuris:

1) dirbamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę;

2) dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia;

3) iÅ¡ esmės yra galimas tik iÅ¡imtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo raÅ¡ytiniam sutikimui (praÅ¡ymui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015). Pažymėtina, kad virÅ¡valandžiai yra privalomi ir sutartiniai. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbuotojo buvimas darbe, virÅ¡ijantis jam nustatytÄ darbo laiko trukmę, nors galbÅ«t ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiÅ¡kia virÅ¡valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos mokėti už tokį buvimÄ darbo vietoje kaip už virÅ¡valandinį darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).

63. Plungės apylinkės teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 10 349,31 Eur atlyginimo už viršvalandžius.

64. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimÄ ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 12 452,09 Eur atlyginimo už virÅ¡valandžius, o ieÅ¡kovė praÅ¡o Å¡iÄ sprendimo dalį panaikinti ir atsakovo reikalavimÄ dėl virÅ¡valandžių atmesti.

65. IÅ¡ byloje esančių Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl 40 valandų per savaitę visÄ atsakovo darbo UAB „Vakarų laivų remontas“ laikotarpį. UAB „Vakarų laivų remontas“ direktoriaus 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. I/R-21 nustatyta, kad nuo 2014 m. vasario 17 d. kapitonai locmanai dirba pagal grafikÄ 40 valandų per savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 7.00 val. iki 16.00 val., penktadieniais nuo 7.00 val. iki 15.00 val. (pietų pertrauka nuo 11.00 iki 11.48 val.), nesant dokavimo operacijų – budi namuose.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog atsakovui nustatyta darbo laiko norma ir jo darbo laiko režimas, kuriuo nors darbo įmonėje laikotarpiu bÅ«tų buvę pakeisti. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde neigia atsakovo virÅ¡valandžių faktÄ , tačiau atsakovas plaukiojančių priemonių ir locavimo paslaugų užsakymo paraiÅ¡komis, pateiktomis darbo ginčo nagrinėjimo medžiagoje, pvz., b. l. 9.61–9.67, ir atvykstančių ir iÅ¡vykstančių laivų žurnalu (bylos 2 t.) įrodė, jog jis atliko darbo pareigas, pvz., 2021 m. sausio 11 d. nuo 21.30 iki 22.30 val., 2021 m. vasario 15 d.

– nuo 5.40 iki 6.40 val., 2021 m. gegužės 6 d. nuo 5.15 iki 6.15 val., 2021 m. balandžio 12 d. nuo 19 iki 20 val., t. y. po nurodytų darbo susitarimuose valandų.

66. Akivaizdu, jog plaukiojančių priemonių ir locavimo paslaugų užsakymo paraiÅ¡kos bei atvykstančių ir iÅ¡vykstančių laivų žurnalas, fiksuoti duomenys apie laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2020 m. pabaigos atvykusius laivus, jų atvykimo datÄ , laikÄ , taip pat locmano dalyvavimÄ yra ieÅ¡kovės dokumentai, todėl atmestinas ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvas, jog, prieÅ¡ingai kasacinio teismo praktikai, teismas tenkindamas atsakovo reikalavimÄ priteisti sumas už atsakovo virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių iÅ¡ esmės rėmėsi bendro pobÅ«džio iÅ¡vadomis, paremtomis paties atsakovo siųstais ir paties pildytais žiniaraščiais, kurie niekada nebuvo patvirtinti darbdavio ir neatitiko įmonėje nustatytos tvarkos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismo iÅ¡vados leidžia suprasti, jog nurodymo dirbti virÅ¡valandžius sÄ lygos nebuvimÄ arba faktÄ , kad darbdavys nežinojo apie virÅ¡valandžius, jų dirbti neleido, turėjo įrodyti darbdavys, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia reikalavimÄ Ä¯rodyti tÄ , ko darbdavys objektyviai negali įrodyti.

67. Å ioje byloje atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jis bÅ«tent darbdavės nurodymu vykdė savo darbo funkcijas, virÅ¡ydamas nustatytÄ darbo laiko trukmę, todėl ieÅ¡kovė apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-359-701/2019 suformuluotu iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės, nustatytos darbdaviui dėl skirtų darbuotojui dirbti virÅ¡valandžių.

68. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė netvarkė atsakovo dirbtų virÅ¡valandžių apskaitos, nepaneigia pirmosios instancijos teisme teisingai nustatyto fakto, kad atsakovas Å¡iuos virÅ¡valandžius dirbo. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad atsakovo skaičiavimai yra subjektyvÅ«s asmeniniai skaičiavimai ir neparemti jokiais dokumentais. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas taip pat nepagrįstai nevertino ir nesirėmė įėjimo-išėjimo kontrolės punktų duomenimis apie atsakovo praleistÄ laikÄ Ä¯monės teritorijoje, kurie iÅ¡ esmės paneigia atsakovo savarankiÅ¡kai pildytuose žiniaraščiuose nurodytus duomenis, juolab kad Darbo tvarkos taisyklių 16 punkte numatyta, jog darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje žymimas ir apmokamas tik faktiÅ¡kai dirbtas laikas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė įėjimo-išėjimo kontrolės punktų duomenimis, nes ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog įėjimo-išėjimo kontrolės punkto duomenys niekaip negali patvirtinti darbo laiko fakto (ieÅ¡kinio 9 punktas, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 24 p.). Å iuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui dėl ieÅ¡kovės direktoriaus 2014 m. vasario 17 d. įsakymo, kuriame, nustačius kapitonų locmanų darbo grafikÄ , papildomai buvo nurodyta, jog, nesant dokavimo operacijų, kapitonai locmanai budi namuose.

Vadinasi, vien faktinis atsakovo nebuvimas įmonės teritorijoje nepatvirtina, jog šiuo laiku nebuvo atliekamos darbo funkcijos.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės motyvas, jog Å¡iuo atveju turi bÅ«ti remiamasi ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (t. 3, b. l. 38–110) ir įėjimo-išėjimo kontrolės punktų duomenimis apie atsakovo praleistÄ laikÄ Ä¯monės teritorijoje (t. 1, b. l. 133–144), nenuginčija atsakovo pateiktų jo paties pildytų darbo laiko apskaitos ir mokėjimo žiniaraščių, kuriuose atsakovas nurodė kiekvienÄ mėnesį jo dirbtÄ valandų skaičių, taip pat virÅ¡valandžių, naktimis bei poilsio dienomis dirbtų valandų skaičiaus (t. 1, b. l. 65–106), taip pat pateikė į bylÄ Å¡iuose dokumentuose nurodytų duomenų suvestinę (t. 1, b. l. 154–159). Byloje įrodyta, kad atsakovas atitinkamo mėnesio duomenis, kuriuos atsakovas įvardydavo „R.D.G“ (realus darbo grafikas), elektroniniais laiÅ¡kais siuntė ieÅ¡kovės darbuotojai (t. 1, b. l. 107–110).

70. Analizuojant, pavyzdžiui, 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gegužės 5 d., 2021 m. gegužės 6 d. plaukiojančių priemonių ir locavimo paslaugų užsakymo paraiÅ¡kas, pateiktas Darbo ginčo nagrinėjimo medžiagoje (b. l. 9.42, 9.46, 9.63), įrodyta, kad atsakovas dirbo virÅ¡ydamas nustatytÄ darbo laikÄ , tačiau byloje ieÅ¡kovė neįrodė, kad pagal įstatymo reikalavimus įtraukė į apskaitÄ atsakovo virÅ¡valandžius ir už juos sumokėjo.

71. Plaukiojančių priemonių ir locavimo paslaugų užsakymo paraiÅ¡kos patvirtina, kad atsakovas darbo funkcijas vykdė po darbo valandų, tačiau Å¡ie duomenys ieÅ¡kovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neatspindėti. IeÅ¡kovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovui nėra pažymėti virÅ¡valandžiai, tačiau pagal pateiktas paraiÅ¡kas matyti, kad atsakovas atliko pareigas. Be to, ieÅ¡kovė apeliacinio skundo 20 punkte nurodo, kad, nustatant atsakovo faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ , reikia vadovautis įėjimo-išėjimo kontrolės punkto duomenimis, pagal kuriuos atsakovas iÅ¡dirbo daug mažiau laiko, nei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodo pati ieÅ¡kovė, o bÅ«tent, praėjimo kontrolės duomenimis, ginčo laikotarpiu atsakovas dirbo tik 890,30 valandos, tačiau ieÅ¡kovė jam sumokėjo už 6 846,80 darbo valandas.

Tai leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog teisingai tvarkė atsakovo dirbtų virÅ¡valandžių apskaitÄ atsakovo darbo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn., todėl nesivadovauti atsakovo virÅ¡valandžių apskaita nėra teisinio pagrindo.

72. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvÄ , kad ieÅ¡kovei tikintis, kad darbuotojas iÅ¡dirba visÄ sutartÄ darbo sutartimi laikÄ , darbuotojui piktnaudžiaujant darbdavio pasitikėjimu bei neinformuojant darbdavio apie neiÅ¡dirbamÄ visÄ darbo laikÄ normÄ , darbdavys padarė sÄ skaitybos klaidų ir dėl to iÅ¡ esmės darbuotojui buvo iÅ¡mokėta didesnė suma, nei priklausė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad  sÄ skaitybos klaidos faktÄ teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, iÅ¡tyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumÄ , kuri suponuoja klaidos kvalifikavimÄ bÅ«tent kaip sÄ skaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobÅ«džio klaidÄ Â (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartį byloje Nr. e3K-3-354-701/2019). Å ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodinėja aplinkybių, susijusių su sÄ skaitybos klaida.

73. Atsakovas savo reikalavimÄ grindė pateikdamas teismui raÅ¡ytinius įrodymus apie dirbtus virÅ¡valandžius, kurie patvirtina ne tik faktÄ , kad atsakovas dirbo virÅ¡valandžius, bet ir faktÄ , kad ieÅ¡kovė apie atsakovo dirbamus virÅ¡valandžius žinojo, t. y. virÅ¡valandžiai buvo dirbami ieÅ¡kovės nurodymu (su jos leidimu). Atsakovas pildė plaukiojančių priemonių ir locavimo paslaugų užsakymo paraiÅ¡kas, kuriose pažymėtas paslaugų teikimo laikas, aiÅ¡kiai matyti, kada laivai buvo įvedami po atsakovo darbo valandų (virÅ¡valandžiais), nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog Å¡ie dokumentai yra ieÅ¡kovės, kaip darbdavės, žinioje ir jais remdamasi ieÅ¡kovė privalėjo vykdyti DK normas dėl mokėjimo atsakovui už virÅ¡valandžius.

74. Atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, jog jis dirbo virÅ¡valandinius darbus, t. y. virÅ¡ydamas DK 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytÄ darbo laiko trukmę. Pagal DK 150 straipsnio 2 dalį darbdavys gali skirti dirbti virÅ¡valandinius darbus tik iÅ¡imtiniais atvejais, kuriuos nustato DK 151 straipsnis.

75. DK 193 straipsnis reglamentuoja darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį (ir nakties) darbÄ mokėjimÄ . Pagal Å¡iÄ materialiosios teisės normÄ už virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. Vadinasi, virÅ¡valandinis darbas priskiriamas toms darbų kategorijoms, už kurias mokamas didesnio tarifo darbo užmokestis.

76. Byloje nenustatyta, kad atsakovui nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn. buvo taikomos drausminės nuobaudos dėl jo nebuvimo darbe, kad atsakovÄ pavadavo kitas locmanas, todėl remtis apeliacinio skundo motyvais dėl atsakovui suteiktos kuro kortelės naudojimo kitame mieste ir atmesti atsakovo ieÅ¡kinį dėl virÅ¡valandžių nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo 29 punkte pripažįstama aplinkybė, jog atsakovui buvo suteikiamas kuro limitas, todėl jis teisėtai galėjo naudoti kuro kortelę kitame mieste nevirÅ¡ydamas Å¡io limito. Nepaneigtas byloje atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ motyvas, jog Å¡ia kortele jo darbo metu galėjo pasinaudoti jo Å¡eimos nariai ir ja buvo naudojamasi atsakovo atostogų kitame mieste metu.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė DK 119 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias maksimaliÄ virÅ¡valandžių trukmę per metus, – vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt valandų. DK nuostatos nenumato galimybės darbo santykių Å¡alims nukrypti nuo imperatyvios nuostatos, nustatančios maksimalų 180 valandų virÅ¡valandinio darbo skaičių per metus ir susitarti dėl didesnio maksimalaus virÅ¡valandinio darbo valandų skaičiaus. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti imperatyvÅ«s maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai (DK 119 straipsnio 4 dalis).

Kadangi 2019 ir 2020 metais atsakovo nurodytas virÅ¡valandinio darbo valandų skaičius (atitinkamai 225 ir 250 valandų) virÅ¡ija maksimalų per metus leistinÄ virÅ¡valandžių valandų skaičių (180 val.), atsakovui priteistinas atlyginimas už 566 valandas virÅ¡valandžių (2018 m. – 122 val., 2019 m. – 180 val., 2020 m. – 180 val., 2021 – 84 val.), t. y. 10 349,31 Eur (566 val. x 12,19 Eur x 1,5 = 10 349,31 Eur).

78. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl viršvalandžių turi būti pakeista vadovaujantis DK 118 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės. Nors pas ieškovę nebuvo sudaryta kolektyvinė sutartis, tačiau ši teisės norma reiškia, kad iš esmės yra leidžiama nukrypti nuo nustatytos maksimalios 180 val. viršvalandžių trukmės ir dirbti didesnį kiekį viršvalandžių, už juos teisingai atlyginant dirbantiems darbuotojams.

Tokia situacija, kai faktiÅ¡kai yra dirbamas didesnis nei maksimalus virÅ¡valandžių kiekis ar budima namuose ilgiau nei maksimali budėjimo trukmė, tačiau už tai darbuotojui nėra atlyginama, įteisina darbdavio piktnaudžiavimÄ situacija, kai jis gali darbuotojui, kuris, bÅ«damas silpnesnėje padėtyje, bijodamas prarasti darbÄ , vykdo darbdavio nurodymus, nemokėti atlyginimo už faktiÅ¡kai dirbtus virÅ¡valandžius ar budėjimÄ namuose. Toks sprendimas akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius teisingo mokėjimo už darbÄ ir teisinių lÅ«kesčių principus.

79. Å ios bylos kontekste nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo motyvais dėl visos jo įrodinėjamos sumos už virÅ¡valandžius priteisimo, nes byloje nustatyta, kad atsakovas Å¡ios sumos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokėti nereikalavo. Å ioje byloje ginčas vyksta dėl įsiskolinimo atsakovui, todėl jis skaičiuojamas pagrindu imant maksimalų leistinÄ virÅ¡valandžių skaičių, nes, Å¡ios konkrečios bylos aplinkybėmis, kai ieÅ¡kovė ginčija visÄ atsakovo nurodomÄ dirbtÄ laikÄ kaip virÅ¡valandžius, nėra pakankamų įrodymų konstatuoti, kad iÅ¡imtinai visas atsakovo nurodomas dirbtas laikas laikytinas dirbtu darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia.

80. Atsakydama į ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvÄ , jog teismas ypatingÄ reikÅ¡mę suteikė ieÅ¡kovės veiksmams – neveikimui ginčijant Å¡iuos atsakovo savanoriÅ¡kai pildytus ir administratorei siųstus žiniaraščius ir visai nesureikÅ¡mino aplinkybės, į kuriÄ ieÅ¡kovė stengėsi atkreipti dėmesį viso procesu metu, t. y. jog atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn., t. y. trejus metus, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų darbdaviui dėl darbo užmokesčio, nepaisant to, jog atsakovui kas mėnesį buvo pateikiamas atsiskaitymo lapelis, iÅ¡ kurio buvo matyti realiai iÅ¡mokamas detalizuotas darbo užmokestis, teisėjų kolegija atmeta atsakovo reikalavimÄ dėl priteistos sumos už virÅ¡valandžius padidinimo iki 12 452,09 Eur.

Tačiau remiantis Å¡iuo motyvu tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir atmesti Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį visa apimtimi nėra teisinio pagrindo, nes atsakovas laikytinas silpnesne darbo teisinių santykių Å¡alimi ir nurodomas motyvas nepanaikina atsakovui teisės kreiptis dėl teisminės gynybos.

81. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, bÅ«tina atsižvelgti į bylos specifikÄ . Ä®rodymų vertinimo specifikÄ darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali bÅ«ti panaudoti kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, tvarkymÄ yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentacijÄ savo nuožiÅ«ra, gali nurodyti duomenis, kurie yra iÅ¡imtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas laikytinas silpnesne darbo sutarties Å¡alimi ekonomine, socialine prasme. Dėl 8 386,72 Eur užmokesčio už atsakovo darbÄ poilsio dienomis 82. Pagal DK 120 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitÄ ir įtraukti į darbo laiko apskaitÄ darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ Å¡venčių dienÄ bei darbo laikÄ poilsio dienÄ , jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ .

83. IÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų nustatyta, kad ji neigia atsakovo paminėtais raÅ¡ytiniais įrodymais įrodytÄ aplinkybę, jog jis dirbo darbo laikÄ Å¡venčių dienÄ bei darbo laikÄ poilsio dienÄ .

84. Atsakovo pateiktoje suvestinėje nurodoma, kad 2018 metais atsakovas poilsio dienomis iÅ¡ viso dirbo 75 valandas, 2019 metais – 139 valandas, 2020 metais – 90 valandų, 2021 metais – 59 valandas. Atsakovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės už 344 valandas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio poilsio dienomis dirbtÄ darbÄ , t. y. 8 386,72 Eur (344 val. x 12,19 Eur (vidutinis atsakovo valandos darbo užmokestis x 2 = 8 386,72 Eur).

85. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nenurodė motyvų dėl ieÅ¡kovo paminėto apskaičiuoto dirbtų dienų skaičiaus poilsio dienomis neteisingo skaičiavimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl Å¡ios skundžiamo sprendimo dalies taikytini Å¡ios nutarties motyvai dėl virÅ¡valandinio darbo apskaitos, nes atsakovas įrodė, kad ieÅ¡kovė Å¡ios apskaitos nevykdė ir už darbÄ atsakovo poilsio dienomis nesumokėjo. DK 144 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad už darbÄ poilsio dienÄ ir Å¡venčių dienomis, kuris nenustatytas pagal darbo (pamainos) grafikÄ , mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

86. IeÅ¡kovė byloje neįrodė, kad buvo sudarytas atsakovo darbo grafikas ir Å¡ios dienos buvo nustatytos kaip darbo dienos pagal grafikÄ .

87. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo darbÄ poilsio dienomis, už kurį jam nebuvo sumokėta, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės pagrįstai priteista 8 386,72 Eur už darbÄ poilsio dienomis, todėl naikinti Å¡ios sprendimo dalies ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl 5 064,95 Eur užmokesčio už atsakovo darbÄ naktį 88. Atsakovo pateiktoje suvestinėje nurodoma, kad 2018 metais atsakovas iÅ¡ viso naktį dirbo 52 valandas, 2019 metais – 85 valandas, 2020 metais – 102 valandas, 2021 metais – 38 valandas. IÅ¡ viso, pagal atsakovo pateiktus skaičiavimus, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio atsakovas nakties metu dirbo 277 valandas, už kurias ieÅ¡kovė jam nesumokėjo 5 064,95 Eur (277 val. x 12,19 Eur (vidutinis atsakovo valandos darbo užmokestis x 1,5 = 5 064,95 Eur)).

89. IÅ¡ atsakovo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei jo dirbtų valandų suvestinės matyti, kad atsakovas praÅ¡o atlyginti už darbÄ naktį tomis valandomis, kurios visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies sutampa su virÅ¡valandžių arba jo darbo poilsio dienomis valandomis. Pavyzdžiui, 2018 m. liepos 17 d. atsakovas iÅ¡ viso dirbo 17,2 valandos, iÅ¡ jų 9 valandas sudarė virÅ¡valandžiai, iÅ¡ kurių 2 valandos buvo dirbamos nakties metu; 2018 m. liepos 18 d. atsakovas iÅ¡ viso dirbo 15,2 valandos, iÅ¡ jų 7 valandas sudarė virÅ¡valandžiai, iÅ¡ kurių 6 valandos buvo dirbamos nakties metu ir t. t.

90. Pažymėtina, kad DK nuostatos nenumato darbuotojo teisės reikalauti už nakties metu dirbtÄ virÅ¡valandinio darbo valandÄ didesnio tarifo atlyginimo kaip už virÅ¡valandžius ir papildomai didesnio tarifo atlyginimo kaip už darbÄ nakties metu.

91. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad už atsakovo nurodytas nakties metu dirbtas valandas jam mokama priteisiant didesnio tarifo atlyginimÄ kaip už virÅ¡valandinį darbÄ arba darbÄ poilsio dienomis, reikalavimas dėl papildomo mokėjimo už tas pačias darbo valandas nakties metu atmetamas kaip nepagrįstas. Å i iÅ¡vada yra paremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  3K-3-451/2006, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad bylÄ nagrinėję teismai DK 194 straipsnio 1 dalies pagrindu dvigubindami ieÅ¡kovei pagal DK 193 straipsnį atsakovo iÅ¡mokėtÄ priedÄ už virÅ¡valandinį ir nakties darbÄ netinkamai taikė DK 194 straipsnio 1 dalį. DK 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis.

 Nors minėtoje byloje buvo taikomos senojo Darbo kodekso normos, tačiau dėl teisinio reglamentavimo panašumo nutartis lieka aktuali ir galiojant naujajam DK.

92. Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, jog teismų praktikoje yra pasisakyta, kad už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienos naktį turėtų bÅ«ti mokama pagal DK 193 ir 194 straipsniuose nustatytÄ tarifinį atlyginimÄ , vadinasi, darbdavys privalo pritaikyti 1,5 ir dvigubÄ darbuotojo darbo valandos (mėnesinės algos) užmokesčio dydžius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1377-09). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K3-451/2006 yra pasisakęs kitaip, tačiau 2007 m. spalio 24 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turėtų atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet ir į teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus, esančius kitų aukÅ¡tesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nutartyse, nutarimuose, jeigu jie turi precedento reikÅ¡mę atitinkamam teismui sprendžiant analogiÅ¡kÄ bylÄ .

93. CPK 4 straipsnyje sakoma, kad teismai, aiškindami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.

94. Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015).

95. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais), neatskiriamai susijusiais ir su iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Užtikrinant iÅ¡Â Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

96. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

97. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017 iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 nėra precedentas analogiÅ¡ko pobÅ«džio, kaip nagrinėjama, byloje, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ , susijusį su Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių taikymu. Tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 negali bÅ«ti vertinamas kaip precedentas analogiÅ¡kose bylose, buvo konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. A-1478-662/2017).

98. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-101-438/2018 pažymėjo ir tai, kad aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006 suformuotÄ praktikÄ , taikomÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose (Darbo kodekso 193 ir 194 str.), kas užtikrina vienodÄ asmenų, dirbančių tiek valstybės tarnyboje, tiek pagal darbo sutartis, statusÄ darbo teisinių santykių srityje.

99. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartyje ir paminėtose kitose nutartyse konstatavo, kad administracinė byla Nr. A-662-1377/2009 neturi precedento galios, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, prieÅ¡ingai, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006, todėl atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis tik Å¡ia nutartimi, nepripažintinas pagrįstu. Dėl 39 254,06 Eur papildomo užmokesčio už budėjimÄ namuose už laikotarpį nuo 2018 metų liepos mėnesio iki 2021 metų liepos mėnesio 100.

Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui 12 883,52 Eur papildomo užmokesčio už budėjimÄ namuose už laikotarpį nuo 2018 metų liepos mėnesio iki 2021 metų liepos mėnesio. 101. Atsakovas, praÅ¡ydamas panaikinti Å¡iÄ sprendimo dalį ir priteisti jam 39 254,06 Eur papildomo užmokesčio už budėjimÄ namuose už laikotarpį nuo 2018 metų liepos mėnesio iki 2021 metų liepos mėnesio, apeliaciniame skunde nurodo tokį motyvÄ , kad sprendimas akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius teisingo mokėjimo už darbÄ ir teisinių lÅ«kesčių principus.

DK 144 straipsnio 4 dalis nustato, kad už virÅ¡valandinį darbÄ mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Å ioje teisės normoje nėra numatyta jokia iÅ¡imtis, kada už faktiÅ¡kai dirbtus virÅ¡valandžius gali bÅ«ti nemokamas atlygis darbuotojui. AnalogiÅ¡kai tokių iÅ¡imčių, kada gali bÅ«ti nemokama už faktiÅ¡kai atliktÄ budėjimÄ namuose, nenumatyta ir DK 118 straipsnio 4 dalyje. 102. IeÅ¡kovė apeliacinio skundo 22 , 25, 26, 30 punktuose nurodo motyvus dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies neteisėtumo, nurodydama, kad atsakovas ne tik kad nebuvo įpareigotas atlikti savo darbo funkcijas (nurodytas 2016 m. vasario 24 d. patvirtintuose kapitono locmano pareiginiuose nuostatuose) ne darbo vietoje ar nuotoliniu bÅ«du, tačiau tokių funkcijų atlikimas bÅ«tų ir yra praktiÅ¡kai neįmanomas už darbo vietos ribų, kadangi atsakovo pareigos iÅ¡ esmės buvo susijusios su laivų, skirtų remontui, įvedimu ir iÅ¡vedimui į dokÄ , nuolatiniu farvaterio (laivybos kelio) stebėjimu, aliarmo skelbimu gaisro atveju, stebėjimu, jog darbo vietoje neįvyktų nelaimingų atsitikimų, patarimų davimu kapitonams, Å¡vartuojantiems laivus prie krantinių, ir kitomis funkcijomis, kurias atliekant buvimas darbo vietoje yra bÅ«tinas jeigu ne vien dėl fizinių veiksmų atlikimo, tai dėl situacijos įvertinimo, asmenų ar įrenginių stebėjimo darbo vietoje. 103.

Atsakydama į šį apeliacinio skundo motyvÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai vykdė savo darbo pareigas ar jų nevykdė, nėra įrodyta, jog jis gavo pastabų iÅ¡ ieÅ¡kovės, jog netinkamai atlieka savo darbÄ , neateina į darbÄ ir neatlieka dokavimo procedÅ«rų, neįveda ir neiÅ¡veda laivų iÅ¡ uosto, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, budėdamas namuose, savo pareigų nevykdė ir buvo nepasiekiamas. 104. IeÅ¡kovė nenuginčijo atsakovo paaiÅ¡kinimo, kad jo darbas nėra susijęs su nuolatiniu buvimu įmonės patalpose.

Dažnu atveju atsakovui tekdavo vykti į laivÄ , kad įvestų jį į uostÄ . Be to, pagal ieÅ¡kovo nustatytÄ tvarkÄ , darbo metu nesant dokavimo operacijų atsakovas galėjo dirbti namuose. Taigi atsakovas neturėjo prievolės visÄ laikÄ leisti įmonės biure (kas objektyviai nebÅ«tų įmanoma dirbant locmanu), darbo metu iÅ¡vykdavo ir parvykdavo į įmonės teritorijÄ . IeÅ¡kovei niekada nekilo klausimų, kurioje konkrečiai vietoje atsakovas atlieka ir derina visus paruoÅ¡iamuosius veiksmus.

Be to, byloje nustatyta, jog darbo sutarties Å¡alys sudarė 2018 m. kovo 1 d. susitarimÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė darbuotojo ir darbdavio valiÄ susitarti dėl budėjimo namuose. 105. DK 118 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Å¡alys turi susitarti darbo sutartyje (ar kitokia forma gauti darbuotojo sutikimÄ ) tada, kai darbuotojui skiriamas pasyvusis budėjimas namie, t. y. kai darbuotojas gali bÅ«ti namie, tačiau pagal darbdavio iÅ¡kvietimÄ per tam tikrÄ trumpÄ laiko tarpÄ turi atvykti į darbovietę. Ä®vertinus paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, jog 2018 m. kovo 1 d. susitarimas atitinka susitarimo dėl darbuotojo budėjimo namuose formÄ . 106.

Å ios nutarties 52 p. motyvais, įvertinus bylos įrodymus, nėra pagrindo padaryti iÅ¡vados, jog 2018 m. kovo 1 d. Å¡alių susitarimas darbo teisiniuose santykiuose neegzistavo. IÅ¡ Å¡io susitarimo teksto nustatyta, kad atsakovas buvo įpareigotas bÅ«ti blaivus ir pasiekiamas, atsakovas nebuvo įpareigotas budėti konkrečioje vietoje ar pan. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs šį susitarimÄ , bÅ«tų buvęs nepasiekiamas ar neblaivus. Tai, ar darbuotojas budėjimo metu yra iÅ¡kviečiamas ar ne, nelemia sprendimo, buvo budėjimas ar ne.

Darbuotojas tam ir įpareigojamas budėti, o ne dirbti darbo vietoje, kadangi darbdaviui nėra aiÅ¡ku, ar darbuotojo prireiks. 107. Be to, ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog nepagrįstas teismo argumentas, tenkinant atsakovo reikalavimus, jog vien tik faktinis atsakovo nebuvimas įmonės teritorijoje nepatvirtina, jog Å¡iuo laiku nebuvo atliekamos darbo funkcijos, kadangi atsakovas galėjo budėti namuose. Å iuo atveju neaiÅ¡ku, kodėl teismas tenkino atsakovo reikalavimus pagal atsakovo savarankiÅ¡kai pildytus neoficialius žiniaraščius, kuriuose atsakovas nurodė, jog buvo darbo vietoje, o ne budėjo namuose, jeigu teismas neatmeta galimybės, kad teismui nežinomÄ laiko dalį atsakovas budėjo namuose, kitaip tariant, jeigu teismas daro prielaidÄ , kad paties atsakovo pildyti žiniaraščiai galbÅ«t buvo klaidingi.

Net ir pripažinus teismo nurodytÄ aplinkybę, jog galbÅ«t atsakovas neoficialiuose žiniaraščiuose nurodytu darbo laiku budėjo namuose, neaiÅ¡ku, kaip tada susidarė virÅ¡valandžiai ir kodėl atsakovui buvo priteista už visÄ neoficialiuose žiniaraščiuose atsakovo nurodytÄ darbo laikÄ . 108. IÅ¡analizavus Å¡ių ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvų esmę darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė teigia, kad neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur atsakovui susidarė virÅ¡valandžiai, jeigu jis budėjo namuose, tačiau remiantis Å¡iuo motyvu naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl papildomo mokėjimo už budėjimÄ namuose nėra teisinio pagrindo, nes virÅ¡valandžiai ir budėjimas namuose yra skirtingai skaičiuojami darbo režimai. 109.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo darbo laikas buvo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 7.00 val. iki 16.00 val., penktadieniais nuo 7.00 val. iki 15.00 val. (pietų pertrauka nuo 11.00 iki 11.48 val.), po Å¡io ieÅ¡kovės įsakyme nustatyto laiko atsakovo dirbtos valandos laikytinos virÅ¡valandžiais, o visos paros budėjimas namuose laikytinas atskiru darbo sutarties Å¡alių susitarimu, Å¡is budėjimas apmokamas DK 118 str. nustatyta tvarka. Atkreiptinas Å¡alių dėmesys, jog skaičiuojant budėjimÄ namuose nėra taikomos valandos, o virÅ¡valandžiai yra skaičiuojami valandomis.

Paminėtos aplinkybės yra grindžiamos UAB „Vakarų laivų remontas“ direktoriaus 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. I/R-21, kuriame nustatyta, kad nuo 2014 m. vasario 17 d. kapitonai locmanai dirba pagal grafikÄ 40 valandų per savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 7.00 val. iki 16.00 val., penktadieniais nuo 7.00 val. iki 15.00 val. (pietų pertrauka nuo 11.00 iki 11.48 val.), nesant dokavimo operacijų – budi namuose, ir 2018 m. kovo 1 d. susitarimu. 110. DK 118 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus bÅ«tinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, iÅ¡skyrus faktiÅ¡kai atliktų veiksmų laikÄ .

Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamÄ vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi bÅ«ti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvideÅ¡imt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvienÄ budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiÅ¡kai atliktus veiksmus mokama kaip už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ , tačiau nevirÅ¡ijantį Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt valandų per savaitę. 111.

Pagal DK 118 straipsnio 4 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas įgijo teisę reikalauti papildomai sumokėti 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemokÄ už kiekvienÄ budėjimo ne darbovietėje savaitę. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pažymÄ apie vidutinį atsakovo darbo užmokestį matyti, jog vidutinis atsakovo darbo užmokestis sudaro 2 013,04 Eur, todėl 20 proc. nuo Å¡ios sumos sudaro 402,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, už ginčo laikotarpiu atsakovo budėjimÄ namuose jam iÅ¡ ieÅ¡kovės teismas pagrįstai priteisė 12 883,52 Eur (32 mėnesiai x 402,61 Eur = 12 883,52 Eur). 112.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio jis budėjo 16 194 valandas, t. y. 2018 metais budėta 2 656 valandos, 2019 metais – 5 231 valanda, 2020 metais – 5 662 valandos, 2021 metais – 2 645 valandos. Atsakovo skaičiavimu, dėl to ieÅ¡kovė už budėjimÄ namuose jam turėjo sumokėti iÅ¡ viso 39 254,06 Eur (16 194 val. / 168 val. x 407,23 Eur (20 proc. vidutinio darbo užmokesčio) = 39 254,06 Eur). 113. Atsakovas nepagrįstai savo ieÅ¡kinyje skaičiuoja budėjimo namuose valandas, nes DK 118 str. 4 d. nustatyta, kad toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamÄ vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį.

Dėl tokio pasyviojo budėjimo namuose turi bÅ«ti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvideÅ¡imt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvienÄ budėjimo ne darbovietėje savaitę. 114. Dėl kitų skundžiamo teismo dalių – neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo ir 4 026,08 Eur netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ â€“ Å¡alys apeliaciniuose skunduose nepasisako, todėl teisėjų kolegija plačiau analizuoti Å¡ių sprendimo dalių neturi teisinio pagrindo. 115.

Byloje pagrįstai nustatyta, kad darbo sutarties nutraukimo dienÄ ieÅ¡kovė nebuvo sumokėjusi atsakovui 10 349,31 Eur už virÅ¡valandžius, 8 386,72 Eur už darbÄ poilsio dienomis ir 12 883,52 Eur už budėjimÄ namuose, iÅ¡ viso 31 619,55 Eur. Å ios sumos atsakovui nėra sumokėtos, todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų, t. y. vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, padauginto iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio netesybų sumÄ , t. y. 4 026,08 Eur, neatskaičius mokesčių (2 013,04 Eur x 2 = 4 026,08 Eur). 116. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 117. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti remiantis apeliacinių skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 118. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 119. Teisme 2022 m. gegužės 31 d. gautas atsakovo praÅ¡ymas pridėti prie bylos dokumentus, patvirtinančius patirtas iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje – 3 000 Eur, iÅ¡ kurių 1 500 Eur – už apeliacinio skundo parengimÄ ir 1 500 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . 120.

Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 1 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų dydžių. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinius skundus atmesti. Priteisti iÅ¡ UAB ,,Vakarų laivų remontas“ O. E. (O. E.) 1 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis