2013-05-20 Nr. AB-1841-3-61-3-01584-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-307/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01584-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2; 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) sprendimą Nr. 22-948 bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimą Nr. 25-2356 ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, po 200 Lt už kiekvieną parą, praleistą kalėjime.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2010 m. kovo 9 d. (skundo patikslinime kalinimo laikotarpis nurodytas iki 2011 m. rugsėjo 27 d., b. l. 49) jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K 8 kv. m. kameroje kartu su kitais 3 asmenimis. Tuo buvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimai, pagal kuriuos vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje - kameroje tenkantis minimalus plotas negalėjo būti mažesnis kaip 5 kv. m. Kameroje esančio tualeto plotas negali būti įskaitomas į gyvenamąjį plotą. Kameroje yra dviejų aukštų lovos, staliukas ir dvi kėdės, praustuvas, kurie užima nemažai ploto. Pareiškėjo teigimu, dėl kameros perpildymo jam nebuvo galimybės pavalgyti prie stalo, nes stalas mažas, buvo tik dvi kėdės, o kameroje gyveno 4 asmenys. Buvo atvejų, kai kamerose pasirodė tarakonai, utėlės, be to, pareiškėjas turėjo pakęsti, kai kaliniai šalia ar virš jo lovoje masturbuodavosi. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis, patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, regėjimas, nes kameroje buvo blogas apšvietimas. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3, 5, 8 straipsnių nuostatos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 15-21) paaiškino, kad pareiškėjo nurodytoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“(toliau – ir Higienos norma HN 76:1999) buvo nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

D. A. buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K šiais laikotarpiais: nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2009 m. birželio 17 d., nuo 2009 m. liepos 2 d. iki 2009 m. liepos 13 d., nuo 2010 m. sausio 12 d. iki 2010 m. sausio 26 d., nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2010 m. kovo 30 d., nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. gegužės 4 d., nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d., nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 12 d., nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d., nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. sausio 18 d., nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. vasario 1 d., nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. balandžio 12 d., nuo 2011 m. balandžio 19 d., iki 2011 m. gegužės 3 d., nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. liepos 5 d., nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2011 m. liepos 20 d., nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. D. A. būnant įstaigoje 2010 m. vasario 11 d. ryte, 2010 m. gegužės 6 d. ryte, nuo 2010 m. gruodžio 7 d. vakaro iki 2010 m. gruodžio 8 d. ryto, 2011 m. sausio 18 d. ryte, 2011 m. gegužės 6 d. ryte, nuo 2011 m. liepos 21 d. vakaro iki 2011 m. liepos 23 d. ryto, 2011 m. liepos 25 d., nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. vakaro iki 2011 m. rugsėjo 21 d. ryto vienam asmeniui tenkantis plotas kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Lukiškių TI-K yra įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsniu, Konstitucijos 109 straipsniu, Lukiškių TI-K administracija negali lemti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes, priešingu atveju, nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Į kameras visą laiką išduodamas reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšlių dėžė, kibiras), taip pat soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo valikliais ir dezinfekuoja ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl natūralaus apšvietimo pažymėjo, kad visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą, kai buvo tikrinamos įstaigos kameros, pasisakė, kad apšvietimo užtikrinimas Lukiškių TI-K yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, 2 punktas), todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K nėra taikomas.

Lukiškių TI-K teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų. Todėl atsakomybė negalima.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą

Atsiliepimu į skundą (b. l. 10-12) paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija neturi teisės nepriimti pristatomų nuteistųjų ir suimtųjų ir pagal galimybes stengiasi gerinti jų laikymo sąlygas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais. Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Skunde teismui pareiškėjas nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą. Iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Pagal CK pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą bei jos dydį. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyti ir konstatuoti atsakovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris lėmė tariamą neturtinę žalą pareiškėjui. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. kovo 8 d. tariamai jo atžvilgiu padarytų pažeidimų. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2012 m. birželio 9 d. Atsižvelgdamas į tai, Kalėjimų departamentas prašė pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 71-79) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas D. A. 2009 m. birželio 9 d. išvyko iš Lukiškių TI-K į Šakių areštinę; 2009 m. birželio 17 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 121, plotas – 7,38 kv. m., vakare – 4 asmenys; 2009 m. birželio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 141, plotas – 8,02 kv. m. (ryte – 4, vakare – 3); 2009 m. birželio 19 d. – 2009 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 141 (ryte – 3, vakare – 3); 2009 m. birželio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 161, plotas – 7,94 kv. m. (ryte – 3, vakare – 3); 2009 m. birželio 23 d.

– 2009 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 161 (ryte – 3, vakare – 3); 2009 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 161 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. birželio 26 d. – 2009 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 161 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. birželio 30 d. – 2009 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 161 (ryte – 3, vakare – 3); 2009 m. liepos 2 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2009 m. liepos 13 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 109, plotas – 7,31 kv. m., joje vakare – 6 asmenys; 2009 m. liepos 15 d. kameroje Nr. 132 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. liepos 16 d.

– 2009 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 132 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. liepos 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 176, plotas – 7,94 kv. m. (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. liepos 25 d. – 2009 m. liepos 30 d. kameroje Nr. 132 (ryte – 3, vakare – 3); 2009 m. liepos 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 160, plotas – 7,94 kv. m. (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2009 m. rugpjūčio 10 d. kameroje Nr. 160 (ryte – 3, vakare – 3); 2009 m. rugpjūčio 11 d. kameroje Nr. 160 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. rugpjūčio 12 d. kameroje Nr. 160 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. rugpjūčio 13 d. kameroje Nr. 160 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. rugpjūčio 14 d. kameroje Nr. 160 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. rugpjūčio 15 d.

– 2009 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 160 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 160 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. rugsėjo 17 d. – 2009 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 160 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 160 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. rugsėjo 24 d. – 2009 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 160 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. spalio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 146 plotas – 7,94 kv. m. (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. spalio 8 d. – 2009 m. spalio 21 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. spalio 22 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. spalio 23 d.

– 2009 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. spalio 31 d. – 2009 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 2, vakare – 4); 2009 m. lapkričio 5 d. – 2009 m. lapkričio 8 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. lapkričio 9 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. lapkričio 10 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. lapkričio 11 d.

– 2009 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. lapkričio 24 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. lapkričio 25 d. – 2009 m. lapkričio 30 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 146 (ryte – 4, vakare – 3); 2009 m. gruodžio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 111, plotas – 7,45 kv. m. (ryte – 5, vakare – 1); 2009 m. gruodžio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 155, plotas – 7,94 kv. m. (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. gruodžio 4 d. – 2009 m. gruodžio 7 d. kameroje Nr. 155 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 155 (ryte – 4, vakare – 3); 2009 m. gruodžio 9 d.

– 2009 m. gruodžio 10 d. kameroje Nr. 155 (ryte – 3, vakare – 3); 2009 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 155 (ryte – 3, vakare – 4); 2009 m. gruodžio 12 d. – 2009 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 155 (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. gruodžio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 304, plotas – 8,11 kv. m. (ryte – 4, vakare – 4); 2009 m. gruodžio 30 d. – 2010 m. sausio 6 d. kameroje Nr. 304 (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 304 (ryte – 3, vakare perkeltas į kamerą Nr. 385, plotas – 6,79 kv. m. – 2 asmenys); 2010 m. sausio 8 d.

– 2010 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 385 (ryte – 2, vakare – 2); 2010 m. sausio 12 d. išvyko į Tauragės areštinę; 2010 m. sausio 26 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 119, plotas -7,31 kv. m., joje vakare buvo 5 asmenys; 2010 m. sausio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 172, plotas – 7,94 kv. m. (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. sausio 28 d. – 2010 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 172 (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 172 (ryte – 3, vakare – 4); 2010 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 172 (ryte – 4, vakare – 3); 2010 m. vasario 6 d.

– 2010 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 172 (ryte – 2, vakare – 2); 2010 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 172 (ryte – 3, vakare – 4); 2010 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 172 (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 172 (ryte – 3, vakare – 4); 2010 m. vasario 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 252, plotas – 42,33 kv. m. (ryte – 8, vakare – 11); 2010 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 11, vakare – 11); 2010 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 11, vakare – 12); 2010 m. vasario 14 d. – 2010 m. vasario 16 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 12, vakare – 12); 2010 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 12, vakare – 11); 2010 m. vasario 18 d.

– 2010 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 11, vakare – 11); 2010 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 11, vakare – 12); 2010 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 12, vakare – 12); 2010 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 12, vakare – 13); 2010 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 12, vakare – 12); 2010 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 12, vakare – 14); 2010 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 13, vakare – 13); 2010 m. vasario 26 d. buvo kameroje Nr. 252 (ryte – 13, vakare – 14); 2010 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 14, vakare – 15); 2010 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 15, vakare – 15); 2010 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 14, vakare – 16); 2010 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 15, vakare – 14); 2010 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 14, vakare – 12); 2010 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 11, vakare – 14); 2010 m. kovo 5 d.

– 2010 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 252 (ryte – 14, vakare – 14); 2010 m. kovo 9 d. išvyko į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN); 2010 m. kovo 30 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 110, plotas – 7,48 kv. m., joje vakare buvo 6 asmenys; 2010 m. kovo 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 320, plotas – 7,76 kv. m. (ryte – 2, vakare – 4); 2010 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 320 (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 320 (ryte – 4, vakare – 3); 2010 m. balandžio 3 d. – 2010 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 320 (ryte – 3, vakare – 3); 2010 m. balandžio 6 d. išvyko į Alytaus PN; 2010 m. gegužės 4 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 114, plotas – 7,31 kv. m., joje vakare – 2 asmenys; 2010 m. gegužės 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 272, plotas – 7,75 kv. m. (ryte – 4, vakare – 2); 2010 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 272 (ryte – 1, vakare – 4); 2010 m. gegužės 7 d.

– 2010 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 272 (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. gegužės 10 d. kameroje Nr. 272 (ryte – 3, vakare – 2); 2010 m. gegužės 11 d. išvyko į Alytaus PN; 2010 m. rugsėjo 28 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 118, plotas – 7,38 kv. m., joje vakare buvo 5 asmenys, perkeltas į kamerą Nr. 267, plotas – 7,63 kv. m., joje vakare buvo 3 asmenys; 2010 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 267 (ryte – 3, vakare – 4); 2010 m. rugsėjo 30 d. kameroje Nr. 267 (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 267 (ryte – 3, vakare – 4); 2010 m. spalio 2 d.

– 2010 m. spalio 4 d. kameroje Nr. 267 (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. spalio 5 d. išvyko į Alytaus PN; 2010 m. spalio 12 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 122, plotas – 7,38 kv. m., joje vakare buvo 6 asmenys; 2010 m. spalio 13 d. kameroje Nr. 122 (ryte – 6, vakare – 3); 2010 m. spalio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 282, plotas – 7,82 kv. m. (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 282 (ryte – 3, vakare – 4); 2010 m. spalio 16 d. – 2010 m. spalio 18 d. kameroje Nr. 282 (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. spalio 19 d. išvyko į Alytaus PN; 2010 m. gruodžio 7 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 119, plotas – 7,31 kv. m., joje vakare buvo 6 asmenys, perkeltas į kamerą Nr. 297, plotas – 8,08 kv. m., joje vakare 2 asmenys; 2010 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 297 (ryte – 2, vakare – 4); 2010 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 297 (ryte – 3, vakare – 4); 2010 m. gruodžio 10 d.

– 2010 m. gruodžio 13 d. kameroje Nr. 297 (ryte – 4, vakare – 4); 2010 m. gruodžio 14 d. išvyko į Alytaus PN; 2011 m. sausio 18 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 117, plotas 7,31 kv. m., joje vakare buvo 1 asmuo; 2011 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 265, plotas – 7,87 kv. m. (ryte – 4, vakare – 4); 2011 m. sausio 20 d. – 2011 m. sausio 24 d. kameroje Nr. 265 (ryte – 4, vakare – 4); 2011 m. sausio 25 d. išvyko į Klaipėdos areštinę; 2011 m. vasario 1 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 119, plotas 7,31 kv. m., joje vakare buvo 5 asmenys; 2011 m. vasario 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 278, plotas – 7,92 kv. m. (ryte – 3, vakare – 3); 2011 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 278 (ryte – 3, vakare – 4); 2011 m. vasario 4 d.

– 2011 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 278 (ryte – 4, vakare – 4); 2011 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 278 (ryte – 3, vakare – 3); 2011 m. vasario 8 d. išvyko į Alytaus PN; 2011 m. balandžio 12 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 122, plotas 7,38 kv. m., joje vakare buvo 3 asmenys, perkeltas į kamerą Nr. 285, plotas – 7,08 kv. m., joje vakare 4 asmenys; 2011 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 285 (ryte – 4, vakare – 4); 2011 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 285 (ryte – 3, vakare – 4); 2011 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 285 (ryte – 3, vakare – 4); 2011 m. balandžio 16 d.

– 2011 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 285 (ryte – 4, vakare – 4); 2011 m. balandžio 19 d. išvyko į Alytaus PN; 2011 m. gegužės 3 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, plotas 7,38 kv. m., joje vakare buvo 6 asmenys; 2011 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 282, plotas – 7,82 kv. m. (ryte – 4, vakare – 4); 2011 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 282 (ryte – 3, vakare – 3); 2011 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 282 (ryte – 2, vakare – 4); 2011 m. gegužės 7 d. – 2011 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 282 (ryte – 4, vakare – 4); 2011 m. gegužės 10 d. išvyko į Alytaus PN; 2011 m. liepos 5 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 109, plotas 7,31 kv. m., joje vakare 5 asmenys; 2011 m. liepos 6 d. kameroje Nr. 109 (ryte – 5, vakare – 5); 2011 m. liepos 7 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2011 m. liepos 20 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 117, plotas 7,31 kv. m., joje vakare 6 asmenys; 2011 m. liepos 21 d. kameroje Nr. 117 (ryte – 3, vakare perkeltas į kamerą Nr. 400, plotas – 40,40 kv. m.

– 7 asmenys); 2011 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 400 (ryte – 7, vakare – 11); 2011 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 400 (ryte – 11, vakare – 12); 2011 m. liepos 24 d. kameroje Nr. 400 (ryte – 12, vakare – 12); 2011 m. liepos 25 d. kameroje Nr. 400 (ryte – 8, vakare – 8); 2011 m. liepos 26 d. išvyko į Alytaus PN; 2011 m. rugpjūčio 30 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 123, plotas 7,42 kv. m., joje vakare 6 asmenys; 2011 m. rugpjūčio 31 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2011 m. rugsėjo 15 d. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 116, plotas 7,49 kv. m., joje vakare 2 asmenys; 2011 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 116 (ryte – 1, vakare – 2); 2011 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 116 (ryte – 2, vakare perkeltas į kamerą Nr. 319, plotas – 7,78 kv. m.

– 2 asmenys); 2011 m. rugsėjo 18 d. – 2011 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 319 (ryte – 2, vakare – 2); 2011 m. rugsėjo 21 d. kameroje Nr. 319 (ryte – 2, vakare – 4); 2011 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 319 (ryte – 4, vakare – 4); 2011 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 319 (ryte – 3, vakare – 4); 2011 m. rugsėjo 24 d. – 2011 m. rugsėjo 25 d. kameroje Nr. 319 (ryte – 4, vakare – 4); 2011 m. rugsėjo 26 d. kameroje Nr. 319 (ryte – 3, vakare – 4); 2011 m. rugsėjo 27 d. išvyko į Alytaus PN (b. l. 15-21).

Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 17 d. skundu dėl kalinimo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K (b. l. 2). Lukiškių TI-K 2012 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 22-948 atsakė, kad visos gyvenamosios kameros Lukiškių TI-K yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, jose yra užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Vienam asmeniui yra skiriama 3,6 kv. m ploto, bet Lukiškių TI-K yra nuolat perpildytas, todėl administracija negali užtikrinti šio reikalavimo. Gyvenamosiose kamerose yra nuolat atliekami temperatūros matavimai (b. l. 2). Nesutikdamas su Lukiškių TI-K atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 14). Ši institucija atsakė 2012 m. birželio 4 d. raštu Nr. 2S-2356, kad Lukiškių TI-K administracija suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras skirsto proporcingai, kad asmenims būtų užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tačiau dėl suimtųjų (nuteistųjų) laikymo atskirai reikalavimų ir įstaigos perpildymo tai ne visada pavyksta. Todėl vieniems asmenims yra užtikrinamos minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos, o kitiems – ne, tačiau visiems yra suteikiamos atskiros miegamosios vietos. Pastačius naują tardymo izoliatorių suimtųjų laikymo sąlygos pagerės (b. l. 13).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2010 m. kovo 9 d. Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas prašė taikyti senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas dėl savo pažeistų teisių į teismą kreipėsi 2012 m. birželio 11 d. (b. l. 3a), todėl galimas reikalavimo patenkinimo laikotarpis yra nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2012 m. birželio 10 d.

Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu (nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2012 m. birželio 10 d.) Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis blogomis kalinimo sąlygomis, kad jos lėmė neturtinės žalos pareiškėjui padarymą.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. <...> CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625. Šio įsakymo 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d., kai pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus, tam tikrais laikotarpiais reikalavimas suimtajam D. A. suteikti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto buvo pažeidžiamas. Lukiškių TI-K pripažino, kad D. A. būnant šioje įstaigoje tik epizodiškai, t.y. 2010 m. vasario 11 d. ryte, 2010 m. gegužės 6 d. ryte, nuo 2010 m. gruodžio 7 d. vakaro iki 2010 m. gruodžio 8 d. ryto, 2011 m. sausio 18 d. ryte, 2011 m. gegužės 6 d. ryte, nuo 2011 m. liepos 21 d. vakaro iki 2011 m. liepos 23 d. ryto, 2011 m. liepos 25 d., nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. vakaro iki 2011 m. rugsėjo 21 d. ryto, jam tenkantis plotas kamerose atitiko nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, po 200 Lt už kiekvieną kalinimo Lukiškių TI-K parą. Šį pareiškėjo nurodytą neturtinės žalos dydį teismas vertino kaip nepagrįstą, hipertrofuotą. Neturtinės žalos, pasireiškusios, anot skundo, pareiškėjo kalinimu žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis, dėl ko jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, padarymas asmens objektyviai yra suvokiamas tuo pat metu, kai jis tokius neigiamus faktorius patiria, tuo tarpu pareiškėjas pirmą (ir vienintelį) kartą su skundu į Lukiškių TI-K (vėliau – į Kalėjimų departamentą) dėl blogų jo laikymo sąlygų kreipėsi tik 2012 m. balandžio 17 d., t. y. praėjus daugiau nė pusei metų nuo išvykimo iš šios įstaigos. Tokia situacija reiškia, kad pareiškėjas objektyviai nejautė tokių negatyvių padarinių, apie kuriuos nurodė skunde. Teismas, be to, atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas nemažą dalį aptariamo laikotarpio Lukiškių TI-K nebuvo laikomas dėl jo perkėlimo į kitas įstaigas. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė kitų aplinkybių, susijusių su jo laikymu neva žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis – neįrodė, jog dėl utėlių, tarakonų kreipėsi skundais, tuo tarpu Lukiškių TI-K įrodė, jog pagal su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarytas sutartis (b. l. 22-29) ši bendrovė nuolat atlieka įstaigos patalpų (inter alia gyvenamųjų, pirties) deratizaciją ir dezinsekciją. Nors Lukiškių TI-K pripažino, kad apšvietimo kamerose nepakankamas, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie jo regėjimo pablogėjimą apskritai ir būtent aptariamu laikotarpiu.

Vertindamas, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo laikymo ne visuomet tinkamomis sąlygomis ir neturtinės žalos, teismas atsižvelgė į teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog pareiškėjas, kuris nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d., t. y. daugiau nė du metus, nors ir su pertraukomis, buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, patyrė tam tikrą neturtinę žalą, kurią turi atlyginti Valstybė. Įvertinęs aptartas individualias aplinkybes, teismas nusprendė, kad pareiškėjui padarytai neturtinei žalai atlyginti turi būti priteista 300 Lt .

Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti atsakymus į pareiškėjo skundus – Lukiškių TI-K raštą Nr. 22-948 bei Kalėjimų departamento raštą Nr. 25-2356, nes juose nėra neigiama, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas per mažo ploto kamerose ir paaiškinamos priežastys, dėl kurių susidarė tokia situacija.

III. Pareiškėjas D. A. apeliaciniu skundu (b. l. 93-94; 99-100) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti skundą, laikotarpį, kuriuo buvo padaryta žala, skaičiuojant nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, nurodo, kad kamerose nuo lubų lupdavosi ir krisdavo tinkas su dažais, jautėsi drėgmė ir nemalonus kvapas iš tualeto. Buvo išduodami seni čiužiniai ir pagalvės, lovos buvo metalinės, dėl to nebuvo įmanoma išsimiegoti. Dėl kalinimo sąlygų pareiškėjui sutriko sveikata, jis gulėjo laisvės atėmimo vietų ligoninėje, sutriko regėjimas, peršalo šlapimo pūslė, tenka vartoti vaistus nuo depresijos. Pareiškėjas buvo paskelbęs bado akciją, dėl to jis buvo patalpintas į atskirą kamerą rūsyje, ten žiemą praleido 13 parų. Kameroje nebuvo langų, lauke šaltis buvo 15º C, todėl pareiškėjas buvo privestas miegoti su rūbais. Gyvendamas perpildytose kamerose pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Todėl teismo priteista suma yra nepakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti. Buvo pažeistos Konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, Higienos normų HN 76:1999 ir HN 76:2000 reikalavimai, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu (b. l. 88–90) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – D. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas yra grindžiamas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais motyvais. Lukiškių TI-K pateikė į bylą duomenis, kuriuose nurodyti kamerų numeriai, jų plotai, taip pat jose buvusių asmenų skaičius. Šiuos duomenis dėl kameros ploto normos vienam asmeniui negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi asmenų kamerose kaita labai didelė, dažni atvejai, kai per vieną dieną asmenų skaičius (o kartu ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas) kameroje kinta keletą kartų. Dėl šių priežasčių negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną. Esant dažnai asmenų skaičiaus kameroje kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį, galimai mažesnį kameros plotą nereikėtų vertinti kaip tęstinį ir intensyvų pažeidimą dėl kurio pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais, kaip to reikalauja ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Kai kuriais atvejais pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A525-2017/2012, Nr. A146-1527/2012) reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmetami, kadangi pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės. Žalos atsiradimą kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėjas prašė už kiekvieną kalinimo Lukiškių TI-K dieną priteisti po 200 Lt.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo išsiuntė 2012 m. birželio 11 d., o atsakovas reikalavo taikyti reikalavimams dėl žalos atlyginimo numatytą ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad galimas tokio pobūdžio reikalavimų laikotarpis yra nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2012 m. birželio 10 d., o faktinis (atsižvelgiant į pareiškėjo kalinimą Lukiškių TI-K) nuo 2009 m. birželio 17 d. (nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 17 d. pareiškėjas buvo išvykęs į kitą įstaigą) iki 2011 m. rugsėjo 27 d. (išvykimo į pataisos namus dienos). Už šį kalinimo laikotarpį pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d., taip pat nesutinka su priteistu žalos atlyginimo dydžiu. Atsakovas savo poziciją, kad pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas, grindžia argumentais, jog esant dažnai asmenų skaičiaus Lukiškių TI-K kamerose kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tenkantis mažesnis kameros plotas neturėtų būti vertinamas kaip tęstinis ir intensyvus pažeidimas dėl kurio pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsakovas taip pat remiasi argumentais, kad pareiškėjo skundas pagrįstas abstrakčiais teiginiais, žalos pareiškėjui faktas nenustatytas. Be to, pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pasak pareiškėjo, jo teisių pažeidimas dėl kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų apima laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, laikytina, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotą vienam asmeniui, tačiau skundą teismui pateikė (išsiuntė paštu) 2012 m. birželio 11 d. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 16 d. posėdžio garso įrašas patvirtina, kad atsakovo atstovė, kurios poziciją palaikė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2009 m. birželio 10 d. turėjo pagrindą taikyti ieškinio senaties terminą. CK 1.131straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškinio senaties terminą dėl minėto laikotarpio praleido dėl svarbių priežasčių ir neprašė atnaujinti šį terminą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2009 m. birželio 10 d.

Pritaikius ieškinio senaties terminą, nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti vertinamos jo kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. Pagal pateiktus įrodymus pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas ne visą šį laikotarpį (iš viso 840 dienų), o šio laikotarpio mažąją dalį – iš viso 324 dienas. Kitą minėto laikotarpio dalį (iš viso 516 dienų) pareiškėjas praleido kitose įstaigose (didžiąją dalį – 463 dienas – Alytaus pataisos namuose). Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. daugiau nė du metus, nors ir su pertraukomis, buvo laikomas netinkamomis sąlygomis nepagrįsti, nes pareiškėjo kalinimas minėtoje įstaigoje nėra ištisinis, o susideda iš 16 įvairios trukmės periodų, kurių bendra trukmė yra trumpesnė nė vieneri metai (iš viso 324 dienos). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekėlė ginčo dėl jo laikymo sąlygų kitose įstaigose. Priešingai, 2012 m. rugsėjo 12 d. prašymu (b.l.49) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius išskaičiuoti iš kalinimo šioje įstaigoje laikotarpio. Taigi sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra reikšmingos atitinkamos laikotarpio nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. dalys, kuriomis pareiškėjas kalėjo Lukiškių TI-K.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Taigi valstybė turi užtikrinti tinkamas bausmės atlikimo ir suėmimo vykdymo sąlygas specialiai tam skirtose įstaigose. Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d.) keitėsi teisinis reguliavimas, kuris nustatė gyvenamojo ploto tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje patalpoje (kameroje) minimalią normą vienam asmeniui.

Iki 2010 m. balandžio 11 d. galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461. Pagal Higienos normos HN 76:1999 6.15 punktą, kardomojo kalinimo įstaigų kamerų tipo patalpose kamerose ploto norma - ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, Higienos norma HN 76:1999 buvo pripažinta netekusia galios.

Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje Higienos normoje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo įstaigose nenustatyta. Reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus), turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte. Taigi dėl dalies pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpio dėl kurio nagrinėjamoje byloje gali būti sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo, galiojo Higienos normoje HN 76:1999 nustatyta tardymo izoliatoriaus kameroje 5 kv. metrų vienam asmeniui ploto minimali norma (nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2010 m. gegužės 11 d.), dėl kitos dalies (nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d.) galiojo Įsakymu Nr. V-124 nustatyta ne mažesnio kaip 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui norma.

Pagal Lukiškių TI-K pateiktus pareiškėjo kalinimo šioje įstaigoje duomenis, pareiškėjas galiojant Higienos normai HN 76:1999 šioje įstaigoje kalėjo iš viso 254 dienas (per 5 kartus), o galiojant Įsakymui Nr. V-124 kalėjo iš viso 70 dienų (per 11 kartų). Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad dėl viso pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpio galiojo Įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus tardymo izoliatoriaus kameros plotas - ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kalint Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nagrinėjamo ginčo atveju aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas sąlygomis, neužtikrinančiomis gyvenamojo ploto minimalios normos, pakankamai dažnai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A442-2506/2011, Nr. A146-320/2012, Nr. A492-3-75/2013, Nr. A525-501/2013 ir kt.).

Ar konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo individualiam ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių.

Nors pirmosios instancijos teismas dėl atitinkamo nagrinėjamam ginčui aktualaus laikotarpio (nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2010 m. gegužės 11 d.) nesirėmė Higienos norma HN 76:1999, tačiau teismo išvada, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto vienam asmeniui minimali norma, išskyrus kai kurias dienas, iš esmės yra teisingos. Tačiau sprendžiant, ar pareiškėjo kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K peržengė asmeniui kalinimo neišvengiamai sukeliamus nepatogumus ir išgyvenimus, ar jo kalinimo sąlygas galima laikyti žeminančiomis žmogaus orumą, būtina individualizuoti pareiškėjo kalinimo sąlygas pagal laikotarpius, kurias galiojo skirtingos gyvenamojo ploto tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui normos (5 kv. m ir 3,6 kv. m). Pagal byloje esančius duomenis, pareiškėjas nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. Lukiškių TI-K kalėjo per 16 kartų iš viso 324 dienas, tarp kurių įsiterpia 15 laikotarpių (iš viso 516 dienų), kuriais pareiškėjas buvo etapuotas į kitas įstaigas, dažniausiai į Pravieniškių pataisos namus (iš viso per 11 kartų 463 dienoms). Higienos normos HN 76:1999, kuri nustatė tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui 5 kv. m vienam asmeniui ploto minimalią normą, pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2010 m. gegužės 11 d. per 5 kartus kalėjo iš viso 254 (atitinkamai 15,183,42, 7 ir 7) dienas. Per šį laikotarpį tik dvi kalinimo dienas pareiškėjas kalėjo sąlygomis, atitinkančiomis nustatytą plotą vienam asmeniui minimalią normą. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu kalėjo kartu su 2-3 asmenimis kamerose, kurių plotas dažniausiai buvo 7,94 kv. m (vienam asmeniui teko 1,9 kv. m. arba 2,6 kv. m.), išskyrus 41 dienos kalinimo periodą, kuriuo 42,33 kv. m kameroje Nr.252 pareiškėjas kalėjo su 10–15 (vieną dieną) asmenų (vienam asmeniui teko nuo 2,6 iki 3,8 kv. m.). Pažymėtina, kad 183 dienų kalinimo 7,94 kv. m ploto kameroje su 2-3 asmenimis laikotarpis (nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2010 m. sausio 12 d.) pažeidžiant Higienos normos HN 76:1999 6.15 punktą buvo nepertraukiamas. Minėta aplinkybė yra pakankama konstatuoti, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas kalėjo perpildytose kamerose žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis (Konvencijos 3 str.).

Pagal pateiktus į bylą įrodymus, pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d. (iš viso 70 kalinimo dienų per 11 kartų) galiojant Įsakymu Nr. V-124 nustatytam vienam asmeniui tenkančiam tardymo izoliatoriaus kameros minimaliam plotui (ne mažiau kaip 3,6 kv. m), pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, kai vienam asmeniui teko nuo 1,8–1,9 iki 2,4–2,6 kv. m, išskyrus 13 atvejų, kai jam visą parą, ar atitinkamą jos dalį, buvo suteikta gyvenamojo ploto minimali norma. Taigi didžiąją šio laikotarpio dalį pareiškėjas taip pat buvo kalinamas tardymo izoliatoriaus kamerose, neužtikrinant minimalaus ploto vienam asmeniui (ne mažiau 3,6 kv. m) ir taip pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą.

Nagrinėjamu atveju pagal faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą tardymo izoliatoriaus kameroje buvo pažeista pagal Higienos normos HN 76:1999 6.15 punktą, taip pat pagal Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, t. y. valstybės institucija CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl pareiškėjas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad dalį kamerų užima jų įrengimas (lovos, stalas, ir kt.), kad perpildytose kamerose jis ne visada galėjo pavalgyti prie stalo, iliustruoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes apie kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas perpildytose kamerose, tačiau atskirai nevertintini, nes minimalios ploto normos vienam asmeniui neužtikrinimo faktas byloje yra nustatytas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, kitų pareiškėjo netinkamo kalinimo aplinkybių, nenustatė. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo papildomas aplinkybes dėl kalinimo laikotarpio nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d., kurių nebuvo nenurodęs pirmosios instancijos teismui (metalinės lovos, nekokybiški čiužiniai ir pagalvės, šlapimo pūslės susirgimas, vaistų nuo depresijos vartojimas, kalinimo sąlygos bado akcijos metu). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 str.). Visi reikalavimai ir juos pagrindžiantys argumentai turi būti nurodyti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 ir 7 p., 82 str. 6 ir 7 d., 130 str. 5 d., 138 str. 2 ir 3 d.). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, bei išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks minėtų teisės normų aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso (ABTĮ 53 str.3 d.) užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą, nes ji negalėtų būti tikra, kad kita šalis nepateiks jai procesinio siurprizo, pakeisdama savo skundo (prašymo) pagrindą, nurodydama naujas aplinkybes, ir tokiu būdų iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo proceso prasmę. Dėl minėtų priežasčių, taip pat dėl to, kad dalis pareiškėjo nusiskundimų, su kuriais siejamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, yra dėl laikotarpio, kuriam taikytinas ieškinio senaties terminas, pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi argumentai dėl kalinimo sąlygų nenagrinėtini (ABTĮ 130 str. 5 d.).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Lukiškių TI-K administracija neturi įgaliojimų koreguoti kalinamų asmenų skaičių (jų nepriimti ir kt.), nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi, nes pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtine žala (CK 6.250 str.) teismų praktikoje gali būti pripažintas ne bet koks valdžios institucijos aktais asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, realiai patyrė atitinkamus CK 6.250 straipsnyje nurodytus neigiamus padarinius, kurie priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų aktais, kokia buvo jų trukmė, intensyvumas ir pan.

Nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio yra teismo diskrecija (CK 6.250 str. 2 d.). Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nustatant pareiškėjui priteistinos žalos dydį atsižvelgtina į pažeidimo trukmę, mastą, pažeistas vertybes, kilusias pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Žalos faktą ir konkrečius neteisėtų veiksmų padarinius (CK 6.250 str.) turi įrodyti pareiškėjas. Atsižvelgiant į pareiškėjo kalinimo sąlygas ir jų trukmę laikytina, kad pareiškėjas CK 6.250 straipsnio prasme įrodė kalinimo netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis padarinius, kurių nebūtų buvę kalinimo užtikrinant gyvenamojo ploto vienam asmeniui minimalią normą: papildomus neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui bei apeliacinio skundo teiginys dėl Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą) ir 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbiamą) pažeidimų, nepagrįstas jokiais atskirais argumentais. Šie Konvencijos straipsniai paminėti kartu su Konvencijos 3 straipsniu, kurio pažeidimą pareiškėjas grindžia Higienos normos HN 76:1999 ir Higienos normos HN 76:2000 reikalavimų pažeidimais. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių valdžios institucijos veiksmų, susijusių su Konvencijos 5 ir 8 straipsnių galimais pažeidimais, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl minėtų Konvencijos straipsnių.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pažeidimo pripažinimas pareiškėjui yra pakankama satisfakcija, pateikti atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartys administracinėse bylose Nr. A525-2017/2012 ir A146-1527/2012), atmestini, nes atsakovas šiuo atveju netinkamai remiasi teismų praktika. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Taigi nagrinėjamoje byloje remtis atsakovo nurodytomis byloms, kaip teismų procentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 Lt suma nagrinėjamu atveju negali būti laikoma pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti. Nors pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpis neužtikrinant ploto vienam asmeniui minimalios normos (iki 2010 m. gegužės 11 d. ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui, po 2010 m. gegužės 11 d. – ne mažiau 3,6 kv. m), kaip jau buvo minėta nebuvo vientisas, o susidėjo iš 16 kalinimo laikotarpių ir dalis šių laikotarpių buvo trumpi (9 kartus po 7 dienas, 2,6,1 ir 12 dienų) ir tarp jų įsiterpė žymiai ilgesni pareiškėjo išvykimų į Alytaus pataisos namus laikotarpiai (atitinkamai 28, 140, 7, 49, 35, 63, 15, 56, 35, 14 dienų), tačiau atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2010 m. sausio 12 d., t. y. 183 dienas kalėjo nepertraukiamai 7,94 kv. m ploto kameroje kartu su 2–3 asmenimis pažeidžiant Higienos normos HN 76:1999 6.15 punktą (vienam asmeniui teko nuo 1,9 kv. m iki 2,6 kv. m). Šis kalinimo laikotarpis yra ilgas, o nukrypimas nuo Higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto reikalavimų (nemažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui) yra pakankami žymus. Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Lukiškių TI-K administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas, ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas. Pareiškėjas, kaip matyti iš bylos duomenų, yra jaunas, įrodymų, kad dėl jo kalinimo neužtikinant gyvenamojo ploto minimalios normos būtų kilę pasekmės (sveikatos sutrikimai ar pan.), kurios priežastiniu ryšiu susiję su kalinimo nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K sąlygomis, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, mastą, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, priteistinos neturtinės žalos dydį padidinant iki 3000 Lt. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui D. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 3000 (trys tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis