2017-05-31 Nr. AB-11212-2-68-3-00494-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-453-520/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00494-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. ir atsakovų J. E. P. bei G. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. E. P., G. P. ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, AB SEB bankas ir uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. spalio 31 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251; 2) J. E. P. ir G. P. 2014 m. lapkričio 14 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1; 3) valstybės įmonės Registrų centro įrašą viešajame registre apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskirties pakeitimą.

Atsakovai J. E. P. ir G. P. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Administracija atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į ieškinį prašė bylą tiek, kiek tai susiję su atsakovu valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialu, nutraukti arba šią ieškinio dalį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko ieškinį, ir prašė panaikinti Administracijos 2014 m. spalio 31 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251 ir kitus su tuo susijusius dokumentus.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nutarė, kad byla teisminga administraciniam teismui ir perdavė ją nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas yra keliamas dėl Administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento bei deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas nustatė, kad Administracija 2014 m. spalio 31 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251, kuriuo pritarė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kultūros apskrities patalpų keitimo į viešbučių, atliekant paprastąjį remontą, 2014 metais parengtam projektui Nr. TP/20141023. Atsakovai J. E. P. ir G. P. 2014 m. lapkričio 14 d. surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kuria deklaravo, kad užbaigė statybą pagal statinio projektą Nr. TP/20141023. Duomenys apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos užbaigimą 2014 m. gruodžio 8 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Teismas, nagrinėdamas atsakovo Administracijos argumentus, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, kuris turi būti skaičiuotinas nuo 2014 m. spalio 31 d., kai informacija apie 2014 m. spalio 31 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251 buvo paskelbta IS „Infostatyba“, ir pareiškėjo atsikirtimus, jog apie ginčijamus aktus jam tapo žinoma 2014 m. gruodžio 8 d., kai Nekilnojamojo turto registre šių aktų pagrindu buvo įregistruoti juridiniai faktai, konstatavo, kad IS „Infostatyba“ 2014 m. spalio 31 d. buvo paskelbti duomenys apie išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui, jo registracijos datą ir numerį, išdavusį subjektą ir statinio adresą. Įvertinęs paskelbtų duomenų turinį, teismas sprendė, kad skundo padavimo terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 31 d., kadangi iš pateiktos informacijos nėra aišku, kam statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas, kokią statybą numatoma atlikti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 8 d. sužinojo apie ginčijamus aktus ir jų turinį, kai Nekilnojamojo turto registre ginčijamų aktų pagrindu buvo įregistruoti juridiniai faktai, todėl vieno mėnesio terminas skundui dėl 2014 m. spalio 31 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251 ir 2014 m. lapkričio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo paduoti baigėsi 2015 m. sausio 8 d.

Teismas nustatė, kad skundą teismui pareiškėjo atstovė advokatė Julija Kirkilienė elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2015 m. sausio 9 d., t. y. praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta teisė pateikti teismui motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, tačiau teismui 2016 m. gruodžio 5 d. pateiktuose paaiškinimuose nėra nurodytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, sukliudžiusios jam iki 2015 m. sausio 8 d. pateikti teismui skundą. Vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o teise prašyti jį atnaujinti nepasinaudojo, nors teismas šią jo teisę išaiškino, teismas administracinę bylą nutraukė.

Dėl atsakovų J. E. P. ir G. P. prašymo priteisti jiems iš pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimą teismas, nustatęs, kad už atsakovams suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ne jie patys, o kitas asmuo, darė išvadą, jog atsakovų prašymas atlyginti jų patirtas išlaidas negali būti tenkinamas, nes teismui nėra pateikti įrodymai, kad jie šias išlaidas patyrė.

III. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundą teismui pareiškėjo atstovė advokatė Julija Kirkilienė elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2015 m. sausio 9 d., t. y. praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, yra neteisinga ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes skundą (ieškinį) teismui pareiškėjo atstovė advokatė Julija Kirkilienė elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė 2015 m. sausio 8 d., t. y. paskutinę skundo padavimo dieną. Kadangi procesinis dokumentas buvo išsiųstas laiku, nebuvo nurodytos jokios priežastys dėl galbūt praleisto vieno mėnesio termino skundui paduoti, kurias teismas būtų galėjęs vertinti. Be to, šią bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė, kad buvo praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra grindžiamas viena aplinkybe, susijusia su skundo padavimo diena. Nėra pagrindo abejoti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje užfiksuotais faktais dėl skundo padavimo datos, nes teismo darbuotojai ir teisėjai naudojasi didesnio funkcionalumo Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nei bylos dalyviai (jų atstovai), o skundas šios bylos paskyroje kaip naujai įkeltas dokumentas užregistruotas būtent 2016 m. sausio 9 d.

Atsakovas pažymi, kad atskirajame skunde yra suformuluotas reikalavimas tik panaikinti skundžiamą nutartį, nors tokios teisės ABTĮ apeliacinės instancijos teismui nesuteikia. Pagal ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo tenkinimo atveju panaikindamas skundžiamą nutartį turėtų arba išspręsti klausimą iš esmės, arba perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsakovo teigimu, net ir nustačius, kad skundas buvo paduotas 2016 m. sausio 8 d., pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas bylą nutraukti, nevertinant pačios skundžiamos nutarties motyvų, bet kokiu atveju buvo teisingas ir pagrįstas. Atsakovas paaiškina, kad ginčijamas rašytinis pritarimas IS „Infostatyba“ buvo užregistruotas jo išdavimo dieną, t. y. 2014 m. spalio 31 d., ir iš sistemoje pateiktos informacijos matyti, koks yra statybą leidžiančio dokumento numeris, išdavimo data bei statybos vieta (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 8 d. atsakovų J. E. P. ir G. P. nuosavybės teise valdomoms patalpoms užregistruotas juridinis faktas – 2014 m. lapkričio 14 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, t. y. nėra nurodyta nei kokio statybą leidžiančio dokumento pagrindu ši deklaracija buvo surašyta, nei kokie ir kada darbai buvo vykdomi ir t. t. Kadangi IS „Infostatyba“ pateikti duomenys apie ginčo rašytinio pritarimo išdavimą yra labiau informatyvūs nei informacija Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjo sužinojimo apie ginčijamo rašytinio pritarimo išdavimą data laikytina būtent 2014 m. spalio 31 d.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmiau nurodytą faktą patvirtina ir kitos papildomos aplinkybės: 1) statybos darbai turėjo vykti nuo ginčijamo rašytinio pritarimo išdavimo laiko iki deklaracijos surašymo, todėl sunku suvokti, kaip šiuo laikotarpiu pareiškėjas nepastebėjo vykstančių statybos darbų, o IS „Infostatyba“ paskirtis ir yra užtikrinti operatyvią, visiems prieinamą informaciją apie šalyje vykstančias statybas; 2) pareiškėjas teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora sudarė būtent 2014 m. spalio 31 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo išduotas ginčijamas rašytinis pritarimas bei apie jo išdavimą paskelbta IS „Infostatyba“; 3) 2014 m. gruodžio 2 d. įgaliojimas buvo surašytas dėl pasirengimo inicijuoti bylą dėl ginčijamo rašytinio pritarimo panaikinimo. Tai rodo, kad nagrinėjama byla gali būti nutraukta ir kitų motyvų pagrindu arba klausimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant nustatyti visas su ginčijamo rašytinio pritarimo apskundimo terminu susijusias aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

IV. Atsakovai J. E. P. ir G. P. atskirajame skunde prašo: 1) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš pareiškėjo A. M. atsakovų G. P. ir J. E. P. naudai 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal 2016 m. birželio 14 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2) iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovų G. P. ir J. E. P. naudai.

Atsakovai nurodo, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo atsakovų naudai, yra visiškai nepagrįsta, priimta pažeidžiant teisės normas ir teismų praktiką. Atsakovų atstovė prašyme dėl išlaidų priteisimo pateikė detalų išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą, mokėjimų nurodymuose aiškiai nurodyta mokėjimų paskirtis patvirtina, kad buvo apmokėtos būtent teisinės paslaugos, suteiktos šioje byloje. Advokatės pateiktas sąskaitas apmokėjo atsakovų sūnus, veikdamas kaip atsakovų atstovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nėra būtina, kad už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas byloje klientas jam sumokėtų tiesiogiai, tam, jog šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

Atsakovas Administracija atsiliepime į atsakovų J. E. P. ir G. P. atskirąjį skundą prašo jį spręsti pagal aktualią teismų praktiką, teisini reglamentavimą, šiame atsiliepime išdėstytą poziciją ir byloje nustatytas aplinkybes.

Atsakovas nurodo, kad pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tam tikros išlaidos advokatų paslaugoms gali būti pripažįstamos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, net jeigu jos buvo apmokėtos ne paties šias išlaidas patyrusio asmens, tokiu atveju svarbu nustatyti patį teisinių paslaugų suteikimo faktą ir realų tokių paslaugų apmokėjimą (2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo kvestionuojamas aspektas dėl teisinių paslaugų suteikimo fakto, todėl esmine aplinkybe laikytina tai, ar atsakovai įrodė, kad už advokato suteiktas paslaugas faktiškai ir realiai buvo atsiskaityta. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ir už jas atsiskaityta, galėtų būti sprendžiama dėl atsakovų atskirojo skundo patenkinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria nustačius, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir neprašo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino, byla nutraukta pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 101 straipsnio 7 punktą (paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą). Atsakovai J. E. P. ir G. P. atskirajame skunde nesutinka su ta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7–8 straipsnius pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, t. y. pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusią ABTĮ redakciją. Tačiau atskirieji skundai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ redakciją, nes atskirasis skundas pradėtas nagrinėti jau po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nutraukti bylą pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti taikytiną terminą, termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles apskaičiuoti termino pabaigą ir tiksliai identifikuoti skundo padavimo datą.

ABTĮ redakcijos, kurią taikė pirmosios instancijos teismas, (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 34 str. 1 d.). ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 101 str. 7 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią siejo su data, kai Nekilnojamojo turto registre skundžiamų aktų pagrindu buvo įregistruoti juridiniai faktai (2014 m. gruodžio 8 d.), konstatavo, kad terminas kreiptis į teismą baigėsi 2015 m. sausio 8 d., o skundas (ieškinys) buvo paduotas 2015 m. sausio 9 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nėra pareiškęs, priešingai, jis tvirtina, kad terminas nebuvo praleistas, o pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė skundo padavimo datą, nes iš tikrųjų skundas (ieškinys) buvo paduotas ne 2015 m. sausio 9 d., o 2015 m. sausio 8 d. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą laikosi pozicijos, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes skundas paduotas 2015 m. sausio 9 d. ir, be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, nes vieno mėnesio terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 31 d., kai informacija apie 2014 m. spalio 31 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251 buvo paskelbta IS „Infostatyba“, kadangi IS „Infostatyba“ pateikti duomenys apie ginčo rašytinio pritarimo išdavimą yra labiau informatyvūs nei informacija Nekilnojamojo turto registre.

Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad taikytinas ABTĮ įtvirtintas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas. Dėl kreipimosi į teismą termino eigos pradžios momento apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreipimosi į teismą terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. gruodžio 8 d. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, IS „Infostatyba“ 2014 m. spalio 31 d. buvo paskelbti duomenys apie išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui registracijos datą ir numerį, išdavusį subjektą ir statinio adresą, tačiau iš pateiktos informacijos nebuvo aišku, kam statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas, kokią statybą numatoma atlikti, t. y. IS „Infostatyba“ nebuvo išviešinta informacija apie ginčijamo rašytinio pritarimo statinio projektui turinį, juo nustatomas teises / pareigas, taip pat nebuvo nurodyta statinio projekto, kuriam pritarta, esmė (patalpų paskirties keitimas atliekant paprastąjį remontą).

Nors atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą akcentuoja pareiškėjo sužinojimo apie ginčijamo rašytinio pritarimo išdavimą datą, tačiau šioje byloje pareiškėjas ginčija ne tik Administracijos 2014 m. spalio 31 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251, apie kurio priėmimą buvo skelbta IS „Infostatyba“, tačiau ir J. E. P. ir G. P. 2014 m. lapkričio 14 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, informacija apie kurią IS „Infostatyba“ iš viso nebuvo skelbta. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, duomenys apie išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos užbaigimą 2014 m. gruodžio 8 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Palyginus 2014 m. liepos 2 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose yra informacija apie ginčijamas atsakovams J. E. P. ir G. P. priklausančias patalpas, matyti pasikeitusi jų paskirtis, 2014 m. gruodžio 15 d. išrašo skiltyje „aprašymas / pastabos“ nurodyta „paprastasis remontas 2014 m. – 2014 m.“, 2014 m. gruodžio 15 d. išraše taip pat yra nuo 2014 m. gruodžio 8 d. galiojantis įrašas apie 2014 m. lapkričio 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovo Administracijos argumentus, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą turėjo skaičiuoti ne nuo 2014 m. gruodžio 8 d., o nuo 2014 m. spalio 31 d. Akcentuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė skundo padavimo termino eigos pradžią (2014 m. gruodžio 8 d.) ir pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles gerai apskaičiavo termino pabaigą (2015 m. sausio 8 d.), tačiau suklydo identifikuodamas skundo padavimo datą. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 66 str. 6 d.). Nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad skundą teismui pareiškėjo atstovė advokatė Julija Kirkilienė elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2015 m. sausio 9 d., nes Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog skundą (ieškinį) teismui pareiškėjo atstovė advokatė Julija Kirkilienė elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė 2015 m. sausio 8 d. 22.58 val.

Vadovaudamasi ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 66 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi 1 diena praleidęs skundo padavimo terminą. Dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria byla buvo nutraukta, ir administracinę bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Atsakovų J. E. P. ir G. P. atskirojo skundo aspektu (dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų jiems priteisimo) teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, kuri šia nutartimi perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui, sprendžia, jog šiuo metu nėra tikslinga pasisakyti dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovų prašymas priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas, esmės, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas turės būti iš naujo sprendžiamas išnagrinėjus administracinę bylą, t. y. šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla buvo nutraukta, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, atsakovų J. E. P. ir G. P. atskirasis tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis panaikinama ir administracinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3, 4 punktais (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Atsakovų J. E. P. bei G. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė