ca5a978a-2ffd-41be-ae05-6ea8509f2bcb · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2061-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00978-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 128.2.;116.4. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams L. S. ir K. S.,suinteresuotam asmeniui B. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L.

S. ir K. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims B. S. ir valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai L. S. ir K. S. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po tėvo V. S. mirties palikimÄ priėmė jo vaikai L. S. ir K. S., faktiÅ¡kai pradėję paveldimÄ turtÄ valdyti.PareiÅ¡kėja L. S. teismo posėdžio metu praÅ¡ymÄ palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad jos tėvas V.

S. mirė 1999-11-10. Tėvai turi du vaikus: jÄ ir sÅ«nų K. S. Gyvendami santuokoje iÅ¡ bendrų lėšų tėvai įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nors tai buvo bendroji jungtinė nuosavybė, butas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas B. S. vardu, nenurodant nuosavybės rÅ«Å¡ies ir tėvo daiktinių teisių į šį turtÄ . Kito nekilnojamojo turto tėvai neįgijo, daugiau vaikų neturėjo, tėvas po mirties testamento nepaliko. 1999-11-10 mirus pareiÅ¡kėjos tėvui V.

S., jo palikimÄ priėmė jo sutuoktinė ir pareiÅ¡kėjų motina B. S. ir pareiÅ¡kėjai, faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti. PareiÅ¡kėja su motina toliau ten gyveno, mokėjo visus mokesčius, prižiÅ«rėjo likusį turtÄ , juo rÅ«pinosi, pareiÅ¡kėjas padėjo prižiÅ«rėti likusį turtÄ , darė einamÄ jį remontÄ . Po tėvo mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet jį iÅ¡duoti buvo atsisakyta, nes paaiÅ¡kėjo, kad ji laiku nesikreipė į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo.

PareiÅ¡kėja mano, kad ji priėmė savo tėvo V. S. palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.PareiÅ¡kėjas K. S. teismo posėdžio metu praÅ¡ymÄ palaikė, prašė jį tenkinti ir patvirtino pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes.Suinteresuotas asmuo B. S. su pareiÅ¡kimu sutiko, paaiÅ¡kino, kad jos sutuoktinis V. S. mirė 1999-11-10. Jie turi du vaikus: dukrÄ L. S. ir sÅ«nų K.

S. Gyvendami santuokoje bendrai įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kito turto neturėjo. Po sutuoktinio mirties ji su dukra toliau liko gyventi minėtame bute, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius. SÅ«nus padėjo prižiÅ«rėti turtÄ , darė remontÄ . Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija dar nėra pradėjusi procedÅ«rų palikėjo V.

S. turtui perimti, jie neprieÅ¡tarauja Å¡io juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui, prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (45-46 b. l.).PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančio santuokos sudarymo įraÅ¡o (5 b. l.) matyti, kad V. S. ir B. S. (buvusi Å .) susituokė 1962-02-24 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (Ä®raÅ¡o Nr. 58). IÅ¡ gimimo ir santuokos liudijimų kopijų (6-8 b. l.) matyti, kad V. S. ir B. S. turėjo du santuokoje gimusius vaikus: dukrÄ L.

S. (buvusi S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«nų K. S., gim. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ mirties liudijimo kopijos (4 b. l.) matyti, kad V. S. mirė 1999-11-10. V. S. po mirties testamento nepaliko, po jo mirties palikimo niekas nėra priėmęs (10 b. l.), sutuoktiniai daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nėra. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (9 b. l.) matyti, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), V. S. ir B. S. įgijo gyvendami santuokoje 2006-11-28 ir užregistravo nekilnojamojo turto registre B.

S. vardu. PareiÅ¡kėjų L. S. ir K. S. nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties dukra liko gyventi minėtame bute, juo rÅ«pinosi, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius ir jį naudojo kaip savo, kad po tėvo mirties sÅ«nus padėjo prižiÅ«rėti minėtÄ butÄ , darė einamÄ jį remontÄ , juo rÅ«pinosi, padėjo sutvarkyti po tėvo mirties likusius namų apyvokos daiktus, jo asmeninius daiktus, patvirtina suinteresuoto asmens B. S. parodymai teismo posėdyje. PareiÅ¡kėjų tėvas V. S. mirė 1999-11-10, todėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m.

CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatÄ 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Paveldėjimas- tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . PareiÅ¡kėjai L. S. ir K.

S., kreipdamiesi į teismÄ , nurodė, kad jų tėvas V. S. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (10 b. l.), o pareiÅ¡kėjai kartu su B. S. palikimÄ priėmė, pradėdami faktiÅ¡kai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymÄ teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiÅ¡kėjai įgijo teisę paveldėti po savo tėvo V.

S. mirties (LR CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieÅ¡ tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi bÅ«ti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besÄ lygiÅ¡ko pobÅ«džio (LR CK 587 str. 1 d., 1964 m.

Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Ä®pėdinis laikomas priėmusio palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 587 str. 3 d., 1964 m.

Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. V. S. testamento nepaliko, jo vaikai L. S. ir K. S. iÅ¡ karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimÄ , nes dukra liko gyventi nekilnojamajame turte, juo naudojosi, jį prižiÅ«rėjo, sÅ«nus - darė remontÄ , turtÄ prižiÅ«rėjo, juo rÅ«pinosi, t.y., palikimÄ priėmė pradėję faktiÅ¡kai jį valdyti, ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per nustatytÄ terminÄ - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtÄ negavo.

V. S. turto priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo rÅ«pinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).   LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. BÅ«tent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiÅ¡kėjams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad L. S. ir K. S. mirusio tėvo V. S. palikimÄ priėmė per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, pradėję faktiÅ¡kai jo turtÄ valdyti, todėl nustatytinas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Å io fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas             n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1999-11-10, mirties priėmė jo palikimÄ , pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                     Asta Čebatoriūtė