ca598fce-8552-423a-bcd7-cdb85da0f89b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-430-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9; 3.3.1.20 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

O. D. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2236-643/2021 pagal ieÅ¡kovo D. O. D. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. O. D. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 1 206 890 Eur turtinės, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai B. O. dėl palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä Ä¯ notarÄ kreipėsi mirusiosios sÅ«nÅ«s – ieÅ¡kovas ir G. O.. 2018 m. balandžio 25 d. antstolis sudarė turto apyraÅ¡Ä . 2018 m. liepos 18 d. įpėdiniams buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieÅ¡kovas notarui pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d. antstolio G. B. palikėjos turto apyraÅ¡Ä (patikslintÄ ) Nr. 0040/18/00736-SK5, kurio 7 punkte nurodyta, kad mirusiajai priklausė 1 206 890 Eur piniginės lėšos grynaisiais. 2018 m. rugpjūčio 2 d.

įpėdiniams ieÅ¡kovui ir G. O. buvo iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, t. y. įpėdiniai teisėtai priėmė motinos palikimÄ ir tapo teisėtais jos turto, į kurį buvo įtrauktos ir aptariamos piniginės lėšos, savininkais. 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovas ir G. O. į savo banko sÄ skaitas įnešė po 603 445 Eur. G. O., įnešęs pinigus į savo sÄ skaitÄ , juos pervedė ieÅ¡kovui, kuriuos 2018 m. rugpjūčio 23 d. dovanojimo sutartimi G. O. padovanojo ieÅ¡kovui. 2018 m. rugpjūčio 3 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas sulaikė 1 206 890 Eur ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje. 3. 2018 m. rugpjūčio 9 d.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau – FNTT) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 (toliau – ikiteisminis tyrimas). 2018 m. rugpjūčio 16 d. prokuroro nutarimu piniginėms lėšoms buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris neteko teisinės galios prokurorui 2021 m. sausio 8 d. priėmus nutarimÄ ikiteisminį tyrimÄ nutraukti. Prokuroras 2021 m. sausio 14 d. nutarimu patikslino savo 2021 m. sausio 8 d. nutarimÄ ir pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) inicijuoti Lėšų – 1 206 890 Eur – pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ .

Taip prokuroras iÅ¡sprendė ne daiktų grÄ Å¾inimo klausimÄ , kurį reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio nuostatos, o nuosavybės teisės klausimÄ , kuris nepatenka į prokuroro kompetencijos ribas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi buvo panaikinta prokuroro nutarimų dalis, kuria VMI pavesta inicijuoti minėtų piniginių lėšų pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ , o Å¡ias lėšas, saugomas FNTT depozitinėje sÄ skaitoje, pervesti į VMI depozitinę sÄ skaitÄ , pervedimo dokumente nurodant, kad pervedami pinigai, kurių savininkas nenustatytas (nežinomas). Nutarties teisėtumÄ patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi. 5. 2021 m. balandžio 20 d. prokuroras nutarimu atnaujino nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ , o 2021 m. balandžio 21 d. priėmė nutarimÄ , nustatydamas visiÅ¡kÄ nuosavybės teisių apribojimÄ ieÅ¡kovo turtui – 1 206 890 Eur, esantiems VMI depozitinėje sÄ skaitoje.

6. IeÅ¡kovo nuomone, akivaizdÅ«s sÄ moningi neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų veiksmai negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui lėšų, vietoje to nepagrįstai atnaujinant ikiteisminį tyrimÄ ir papildomai vėl apribojant nuosavybės teises į lėšas, lėmė 1 206 890 Eur žalÄ ieÅ¡kovui.

7. Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo ir apribojus bei operatyviai negražinus jam priklausančios didelės sumos pinigų, jis patyrė stiprų stresÄ ir ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, lėmusius verslo partnerių pasitikėjimo sumažėjimÄ , autoriteto praradimÄ . Visa tai neigiamai paveikė jo dvasinę ir fizinę sveikatÄ , todėl prašė priteisti ir 2 000 Eur neturtinę žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ Lietuvos Respublikos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

9. Teismas pripažino nepagrįsta atsakovės pozicijÄ , kad ginčas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostata, tiek ieÅ¡kovo reikalavimai dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo valstybės atžvilgiu ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis), taip pat ir turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo institutas (CK 4.97 straipsnis), suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

10. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-978-464/2021) ir pažymėjo, kad tiek nagrinėjamoje, tiek nurodytoje apeliacinės instancijos teismo iÅ¡nagrinėtoje bylose, žala siejama ne tik su BPK 151 straipsnio 1 dalies normų pažeidimu, bet ir su tokiomis aplinkybėmis, kai dėl pritaikytų procesinių prievartos priemonių buvo apribota ieÅ¡kovo teisė disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, ieÅ¡kovo patirti nepatogumai ir iÅ¡gyvenimai dėl pritaikytų poveikio priemonių, lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ . Tokie reikalavimai gali bÅ«ti pareikÅ¡ti civilinio proceso tvarka, todėl atsakovo praÅ¡ymÄ bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu teismas atmetė.

11. Tiek ieÅ¡kinio turinys, tiek ieÅ¡kovo pasirinktas atsakovo (valstybės) atstovas (Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra) leido teismui spręsti, kad ieÅ¡kovas neteisėtus veiksmus siejo iÅ¡skirtinai tik su prokuratÅ«ros pareigÅ«nų sprendimais ikiteisminio tyrimo metu, o konkrečiai su 2021 m. sausio 8 d. nutarimo (ir jo 2021 m. sausio 14 d. patikslinimo) nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalimi, kuria nuspręsta negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui piniginių lėšų, 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu atnaujinti nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ ir 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ .

12. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė priteisti jam iÅ¡ valstybės 1 206 890 Eur, t. y. sumÄ , lygiÄ jam priklausančių, tačiau prokuroro sprendimu apsunkintų pritaikant laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , pinigų sumai.

13. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas ginčo turto (piniginių lėšų) nėra praradęs. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų sprendimais ieÅ¡kovui tėra laikinai apribota galimybė naudotis nuosavybės teisėmis į ginčo turtÄ . IeÅ¡kovas byloje nei įrodė, nei įrodinėjo dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų (sprendimų) patyręs iÅ¡laidų (tiesioginius nuostolius). Byloje taip pat nebuvo jokių duomenų apie tai, kad dėl apribojimo naudotis piniginėmis lėšomis ieÅ¡kovas bÅ«tų negavęs pajamų ar kaip kitaip bÅ«tų pagerėjusi ieÅ¡kovo turtinė padėtis, jeigu tokios procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu nebÅ«tų buvę pritaikytos.

Be to, ieÅ¡kovui priteisus jo praÅ¡omÄ sumÄ kaip žalÄ , teismo vertinimu, galima situacija, kad panaikinus jo lėšoms pritaikytÄ nuosavybės teisės apribojimÄ ir Å¡ias lėšas jam sugrÄ Å¾inus, jis nepagrįstai praturtėtų arba, kitu atveju, ieÅ¡kovui įgijus ginčo sumÄ , o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pritaikius ieÅ¡kovo atžvilgiu turto konfiskavimÄ (iÅ¡plėstinį konfiskavimÄ ), nebÅ«tų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti turto konfiskavimo, kaip vieno iÅ¡ svarbiausių baudžiamosios politikos instrumentų tikslai, siekiant užkirsti keliÄ nusikalstamų veikų ekonomikai, finansų sistemai, nuosavybei ir kt. plitimui.

14. Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas priėjo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė nei turtinės žalos fakto, nei jos dydžio, o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, nenustačius vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

15. Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, t. y. ginčo Å¡alis siejo prievoliniai nuosavybės gynimo santykiai, kylantys iÅ¡ deliktinės prievolės atlyginti žalÄ , vindikacinį ieÅ¡kovo reikalavimÄ teismas laikė nenagrinėtinu Å¡ioje byloje.

16. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo ir 2021 m. sausio 14 d. patikslinančio nutarimo dalys, kuriomis pavesta VMI inicijuoti piniginių lėšų – 1 206 890 Eur – pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ , buvo panaikintos, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai nutraukus ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, tačiau negrÄ Å¾inus jam piniginių lėšų, teismo buvo pripažinti neteisėtais baudžiamojo proceso tvarka, todėl, teismo vertinimu, nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu iki pat 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ ieÅ¡kovo piniginėms lėšoms (1 206 890 Eur), ieÅ¡kovas neturėjo galimybės naudotis savo turtu be teisėto pagrindo.

17. Teismas nurodė, kad netikrumo ir susirÅ«pinimo dėl proceso rezultato bÅ«senÄ ir jos sÄ lygotus ieÅ¡kovo nurodytus iÅ¡gyvenimus galėjo nulemti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėti sprendimai negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui piniginių lėšų, todėl teismas konstatavo ir priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo patirtų nepatogumų ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų egzistavimÄ .

18. Atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo (piniginių lėšų ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inimÄ be teisėto pagrindo) sÄ lyginai neilgÄ trukmę (kiek ilgiau nei trys mėnesiai) ir įvertinęs kitas byloje nustatytas aplinkybes (tebesitęsiantis ikiteisminis tyrimas), teismas sprendė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovui priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 19. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį dėl 1 206 890 Eur neiÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovės valdymo ir Å¡ioje dalyje perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 19.1. Teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutarties 12 punkte nurodė, kad siekdamas proceso operatyvumo Lietuvos valstybės atstove byloje laikys Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ . Taigi, teismas pats savo nuožiÅ«ra pasirengimo bylai etape parinko tinkamÄ atsakovės atstovÄ . 19.2. Teismo prielaida, kad ieÅ¡kinys neatitinka visiÅ¡ko nuostolių kompensavimo principo, nėra teisinga. Proceso metu atsakovės atstovui pripažinus faktÄ , kad piniginės lėšos visgi yra ieÅ¡kovo nuosavybė, ieÅ¡kovas, siekdamas jas atgauti, alternatyviai prašė teismo taikyti vindikacijÄ ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ svetimo neteisėto atsakovės valdymo (laikymo).

Tokiu atveju ieÅ¡kovui byloje bÅ«tų visiÅ¡kai atlyginti jo praradimai. Iki bylos nagrinėjimo pradžios atsakovės atstovė nepripažino, kad piniginės lėšos, kurių reikalavo ieÅ¡kovas, buvo jo nuosavybė, todėl jų netekęs ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ praÅ¡yti visiÅ¡kai kompensuoti jo nuostolius. Atsakovei pakeitus pozicijÄ dėl nuosavybės, ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ jas atgauti kaip savo nuosavybę. Abiem atvejais jis atgautų tÄ pačiÄ sumÄ vienÄ kartÄ , todėl patenkinus ieÅ¡kinį nebÅ«tų nepagrįstai praturtėjęs. 19.3.

Baudžiamiesiems tikslams pasiekti visiÅ¡kai nebÅ«tina kraÅ¡tutinė ir perteklinė procesinės prievartos priemonė – nuosavybės teisės apribojimas. 19.4. IeÅ¡kovas nepritaria teismo pozicijai nevertinti pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo priimant sprendimus atnaujinti tyrimÄ ir taikyti ieÅ¡kovo nuosavybės ribojimus. Tam, kad teismas galėtų atsakyti į klausimÄ dėl ieÅ¡kinio (jo dalies) atmetimo, jis turi įvertinti pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ . 19.5. Teismo pozicija, kad alternatyvus ieÅ¡kovo vindikacinis reikalavimas net nėra byloje nagrinėtinas, yra neteisinga.

Atsakovė ieÅ¡kovo pinigines lėšas valdo neteisėtai, tačiau teismas Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nenagrinėjo, nes nenagrinėjo paties vindikacinio reikalavimo. Teismas sprendimo 36 punkte padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovÄ su atsakove sieja kokie nors prievoliniai santykiai. IeÅ¡kovo su atsakove nesaistė ir nesaisto jokie prievoliniai santykiai, o teismas jų pobÅ«džio net ir neįvardino. Byloje buvo ar turėjo bÅ«ti nagrinėjamas ne santykių pobÅ«dis, o priežastinis ryÅ¡ys.

20. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 20.1. Teismas pažeidė procesinės teisės normÄ â€“ CPK 185 straipsnį, nepagrįstai nustatydamas ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos faktÄ bei dydį, todėl skundžiamoje dalyje priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Teismas padarė CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimÄ , skundžiamoje sprendimo dalyje nepateikdamas iÅ¡ esmės jokių motyvų, susijusių su ieÅ¡kovo neturtinių vertybių pažeidimų turiniu ir priežastiniu ryÅ¡iu tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas pripažino įrodytomis faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovas patyrė stiprų stresÄ ir ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, nulemtus verslo partnerių pasitikėjimo sumažėjimu, autoriteto praradimu. Å ie ieÅ¡kovo argumentai buvo deklaratyvÅ«s ir net nelogiÅ¡ki.

Teismas be jokių įrodymų laikė, kad Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovas įrodė. IeÅ¡kovas nuo pat ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo laikėsi pozicijos, kad pinigų sumÄ (1 206 890 Eur) jis su broliu paveldėjo iÅ¡ motinos, o vėliau jo brolis pusę paveldėtos sumos jam padovanojo. Tokiu atveju paveldėtos lėšos nėra dalykas, apie kurį savaime turėtų sužinoti ieÅ¡kovo verslo partneriai. Tai nebuvo ieÅ¡kovo profesinės veiklos apyvartinės lėšos ar kitas turtas, iki galimo paveldėjimo buvęs ieÅ¡kovo civilinėje apyvartoje, tai nebuvo turtas, kurį įšaldžius, ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs toliau vykdyti iki tol vykdytų civilinių santykių su verslo partneriais.

IeÅ¡kovas net neįvardino nė vieno tokio partnerio ir niekaip nepagrindė, kuo pasireiÅ¡kė jo autoriteto praradimas. 20.2. Skundžiamu sprendimu nebuvo pripažinta, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo taikomas apskritai neteisėtai, ieÅ¡kinio pagrindu nebuvo per ilga ikiteisminio tyrimo trukmė. Neteisėta buvo pripažinta tik 2021 m. sausio 8 d. nutarimo dalis, kurios pagrindu iki 2021 m. balandžio 21 d. ieÅ¡kovui buvo negrÄ Å¾intos aptariamos lėšos.

Jokie ieÅ¡kovo verslo partneriai atsakovės pareigÅ«nų nebuvo informuoti nei apie 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalį, kuria nuspręsta negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui piniginių lėšų, nei apie 2021 m. balandžio 21 d. nutarimÄ skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ . Todėl ieÅ¡kovo prarasto autoriteto skundžiamame sprendime teismas neturėjo pagrindo niekaip susieti priežastiniu ryÅ¡iu su neteisėtu pripažinta 2021 m. sausio 8 d. nutarimo dalimi.

21. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Neturtinė žala yra sunkiai apibrėžiama ir įrodoma, todėl asmens savijauta, kai baigiasi ilgai neteisėtai vykęs ikiteisminis procesas, tÄ Å¾ino sutuoktinė, vaikai, kurie (duktė) dirba kartu, bendradarbiai, o asmuo vis tiek papildomai yra priverstas ginti neteisėtais atsakovės veiksmais savo pažeistÄ teisę atgauti lėšas, teismo buvo teisingai įvertinta.

Tai, kad asmuo, ypač valstybė, neteisėtai neatiduoda itin didelės pinigų sumos ir su ja asmuo priverstas bylinėtis, akivaizdžiai sukelia stresÄ , įtampÄ , todėl papildomas akivaizdžių dalykų aiÅ¡kinimas bÅ«tų perteklinis. 21.2. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neiÅ¡reiÅ¡kė apskritai jokios pozicijos dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , t. y. nuo jo nesigynė, todėl teismas ir neturėjo pasisakyti dėl atsakovės pozicijos (motyvų) Å¡iuo klausimu, nes tokių motyvų atsakovė nepateikė. 21.3.

Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , bet neteisėtai negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovui areÅ¡tuotų pinigų, jis buvo priverstas teikti skundus. Pirmojo skundo dėl pinigų grÄ Å¾inimo patys prokurorai netenkino, taigi, patys prokurorai (atsakovės atstovai) nepriėmė teisėto sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas. BÅ«tent tai, kad teisėtai elgtis turintys valstybės atstovai elgiasi prieÅ¡ingai, ir sukelia asmenims stresÄ , nerimÄ , neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ valstybe. Atsakovės argumentas, neva žala nekilo, nes atsakovas niekam apie savo neteisėtus veiksmus nepranešė, yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

22. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. IeÅ¡kovas net nebandė įrodinėti bet kokių „bent minimalių“ nuostolių, kuriuos jis neva patyrė dėl atsakovės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, o prašė priteisti visÄ sumÄ , į kuriÄ Ä¯siteisėjusia 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00047-18 buvo laikinai apribotos jo nuosavybės teisės. 22.2.

Laikinu nuosavybės teisių apribojimu nėra sprendžiami nuosavybės teisių perleidimo klausimai. IeÅ¡kovas nėra praradęs nuosavybės teisių į lėšas, kurias jis pradžioje įvardino kaip patirtÄ Å¾alÄ , o teismo posėdžio metu paprašė taikyti ir alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ turto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. 22.3. Dėl argumento, kad baudžiamųjų tikslų pasiekimui visiÅ¡kai nebÅ«tina kraÅ¡tutinė ir perteklinė procesinės prievartos priemonė – nuosavybės teisės apribojimas, pažymi, jog Å¡is klausimas yra priskirtinas baudžiamojo proceso reguliavimo sričiai.

Toks apribojimas taikomas specialia, tiksliai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jo pagrįstumÄ kontroliuoja teismas, vertindamas Å¡ios procesinės prievartos priemonės skyrimo (pratęsimo) pagrindus ir proporcingumÄ . 22.4. Atsakovė nuo pat atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmai ir procesiniai sprendimai, kurių pagrindu ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į lėšas, kurias jis nurodo kaip patirtÄ turtinę žalÄ , yra tik apribotos, bet nepanaikintos, todėl ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«das, tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu pakeičiant ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ , turi piktnaudžiavimo procesu požymių. 22.5.

Skundžiamo sprendimo 35 punkte teismas iÅ¡dėstė Å¡iai bylai aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ apie tai, kokias aplinkybes turi įrodinėti ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ , pareiÅ¡kusį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo su atsakove sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iÅ¡ delikto, todėl pagrįstai nenustatė prielaidų tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ nauju (teismo posėdžio metu iÅ¡reikÅ¡tu) teisiniu pagrindu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinių skundų ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės 24. 2018 m. rugpjūčio 9 d. FNTT buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. praneÅ¡imo pagrindu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-6-00047-18 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (Neteisėtas praturtėjimas). 25. 2018 m. rugpjūčio 16 d. prokuroras priėmė nutarimÄ ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00047-18 – skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ D.

O. D. AB SEB banke turimoje sÄ skaitoje esantiems 1 206 890 Eur, visiÅ¡kai apribojant nuosavybės teisę, turto saugotoju paskiriant AB SEB bankÄ . Laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi pratęstas iki 2021 m. vasario 12 d. 26. 2021 m. sausio 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 nutrauktas, nenustačius, kad bÅ«tų padarytos veikos, turinčios BK 1891 straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies numatytų nusikalstamų veikų požymius.

Nutarimu, be kita ko, FNTT buvo pavesta inicijuoti piniginių lėšų (1 206 890 Eur) saugomų FNTT depozitinėje sÄ skaitoje, esančioje AB Swedbank, pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ , praneÅ¡ant apie beÅ¡eimininkio daikto buvimÄ VMI. 2021 m. sausio 14 d. prokuroro nutarimu buvo patikslinta aptariamo nutarimo rezoliucinė dalis – piniginių lėšų (1 206 890 Eur) pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ pavesta inicijuoti VMI. Piniginės lėšos (1 206 890 Eur) pervestos iÅ¡ FNTT depozitinės sÄ skaitos AB Swedbank į VMI depozitinę sÄ skaitÄ AB Šiaulių banke.

27. IÅ¡nagrinėjęs įtariamojo D. O. D. gynėjo advokato L. B. skundÄ dėl 2021 m. sausio 8 d. ir 2021 m. sausio 14 d. nutarimų dalies, kuria mokesčių administratoriui pavesta inicijuoti piniginių lėšų pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procedÅ«rÄ , ir praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti pinigines lėšas teisėtam jų savininkui D. O. D., vyriausiasis prokuroras 2021 m. vasario 17 d. nutarimu skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi vyriausiojo prokuroro 2021 m. vasario 17 d. nutarimas buvo panaikintas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis palikta galioti. 29. 2021 m. balandžio 20 d. prokuroras tos pačios dienos FNTT tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu priėmė nutarimÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-6-00047-18 pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Vyriausiojo prokuroro 2021 m. gegužės 17 d. nutarimu buvo atmestas D.

O. D. gynėjo advokato L. B. skundas dėl prokuroro nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ . 30. 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas visiÅ¡kas nuosavybės teisės apribojimas D. O. D. piniginėms lėšoms, esančioms VMI depozitinėje sÄ skaitoje. 31. 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. liepos 21 d. 32. 2021 m. balandžio 30 d. prokurorės nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 ir dėl nusikalstamos veikos pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį. 2021 m. birželio 22 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu prokurorės 2021 m. balandžio 30 d. nutarimas buvo panaikintas. 33. 2021 m. birželio 25 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00047-18 dėl nusikalstamos veikos pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį buvo atnaujintas dar kartÄ .

Vyriausiojo prokuroro 2021 m. liepos 23 d. nutarimu prokurorės 2021 m. birželio 25 d. nutarimas buvo panaikintas. 34. 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimas į D. O. D. pinigines lėšas (1 206 890 Eur) terminas pratęstas nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2021 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis palikta nepakeista.

Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo 35. Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas pagal CK 6.272 straipsnį dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų veiksmų, negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovui jam nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų.

36. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sÄ raÅ¡as, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigÅ«nai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sÄ lygos, tiek specifinis tokioms byloms bÅ«dingas kriterijus – pareigÅ«nų klaidos esminė reikÅ¡mė asmens teisių pažeidimui.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 34 punktas).

38. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas).

39. IeÅ¡kovas nepritaria teismo pozicijai nevertinti pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo priimant sprendimus atnaujinti tyrimÄ ir taikyti ieÅ¡kovo nuosavybės ribojimus, nes tam, kad teismas galėtų atsakyti į klausimÄ dėl ieÅ¡kinio (jo dalies) atmetimo, jis turėjo įvertinti pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ .

40. Å iuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas 2021 m. balandžio 20 d. prokuroro nutarimu vadovaujantis BPK 217 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, o prokuroro 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. O. D. turtui – piniginėms lėšoms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui priimant sprendimÄ byloje ikiteisminis tyrimas nebuvo pasibaigęs, o ieÅ¡kovas buvo pasinaudojęs teise apskųsti minėtÄ prokuroro nutarimÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ â€“ 2021 m. liepos 27 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė ieÅ¡kovo skundÄ dėl vyresniojo prokuroro nutarimo atmesti jo skundÄ dėl prokuroro nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-6-00047-18. 2021 m. liepos 21 d. galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi atmestas ieÅ¡kovo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo skundas dėl 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo, kuriuo laikinai apribota nuosavybės teisė į ginčo pinigines lėšas.

Laikino ieÅ¡kovo nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, pratęsimo teisėtumas ir proporcingumas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 13 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi. Taigi atnaujintas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas esant teisiniam ir faktiniam pagrindui priimti sprendimÄ atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ , o siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ , iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , prokuroro 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu pagrįstai paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D.

O. D. turtui – piniginėms lėšoms. Šios priemonės teisėtumas bei pagrįstumas (proporcingumas) įvertintas teismo baudžiamojo proceso tvarka, todėl civiliniame procese tos pačios aplinkybės negali būti vertinamos kitaip.

41. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė, kodėl ieškinys nebuvo tenkintas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, – ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ir žalos dydžio.

42. IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju prašė priteisti jam iÅ¡ valstybės 1 206 890 Eur, t. y. pinigų sumÄ lygiÄ jam priklausančių, tačiau prokuroro sprendimu apsunkintų pritaikant laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , pinigų sumai.

43. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Be to, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

44. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas ginčo turto (piniginių lėšų) nėra praradęs. Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovo piniginėms lėšoms pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taigi, nuosavybės teisė atsakovei nėra perėjusi. Kadangi ieÅ¡kovas neprarado nuosavybės teisės į ginčo pinigines lėšas, todėl kol kas nepatyrė ir objektyviai negalėjo patirti jokios žalos, atitinkančios prokuroro sprendimu apsunkintų pritaikant laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , pinigų sumos vertę.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė pripažįstama, nustatoma vadovaujantis civilinės teisės normomis. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas negali paneigti nuosavybės teisės, kol ji nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybių, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į minėtas pinigines lėšas yra paneigta įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra nustatyta. Taigi ieÅ¡kovui nepraradus nuosavybės teisės į ginčo sumÄ , dėl kurios yra kilęs civilinis teisinis ginčas, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nusprendė, kad ieÅ¡kovas nėra patyręs turtinės žalos.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu neįrodinėjo tiesioginių nuostolių, patirtų dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų (sprendimų). IeÅ¡kovas žala laikė bÅ«tent jam nuosavybės teise priklausančiÄ sumÄ , kuria jam ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribota galimybė naudotis ir kuri, kaip minėta, ieÅ¡kovo dar nėra prarasta. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju neįrodė nei turtinės žalos fakto, nei, juolab, jos dydžio.

46. Civilinės deliktinės atsakomybės prievolei konstatuoti bÅ«tinas jos sÄ lygų visetas: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir žalÄ padariusio asmens kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atsakomybės be kaltės atvejus) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinės atsakomybės prievolė negali bÅ«ti konstatuota. Taigi nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos fakto kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu yra negalima. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.

47. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys neatitinka visiÅ¡ko nuostolių kompensavimo principo. Pasak ieÅ¡kovo, proceso metu atsakovės atstovui pripažinus faktÄ , kad piniginės lėšos visgi yra ieÅ¡kovo nuosavybė, ieÅ¡kovas, siekdamas jas atgauti, alternatyviai prašė teismo taikyti vindikacijÄ ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ svetimo neteisėto atsakovės laikymo. Iki bylos nagrinėjimo pradžios, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovės atstovė nepripažino, kad piniginės lėšos, kurių reikalavo ieÅ¡kovas, buvo jo nuosavybė, todėl jų netekęs ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ praÅ¡yti visiÅ¡kai kompensuoti jo nuostolius. Atsakovei pakeitus pozicijÄ dėl nuosavybės, ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ jas atgauti kaip savo nuosavybę. Abiem atvejais jis atgautų tÄ pačiÄ sumÄ vienÄ kartÄ , todėl patenkinus ieÅ¡kinį nebÅ«tų nepagrįstai praturtėjęs. Su tokiu ieÅ¡kovo vertinimu nėra pagrindo sutikti.

48. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė jau atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad BPK numatyta tvarka ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtÄ (ginčo pinigines lėšas) yra apribotos, nesprendžiant ginčo piniginių lėšų nuosavybės klausimo. Taigi atmetami ieÅ¡kovo argumentai, kad tik proceso eigoje atsakovė pripažino, jog piniginės lėšos, kurioms ikiteisminio tyrimo metu buvo pritaikyti apribojimai, buvo jo nuosavybė.

49. Nors apeliantas nurodo, kad priteisus jam praÅ¡omÄ sumÄ tiek kaip kompensacijÄ , tiek taikant vindikacijÄ , jis nebÅ«tų nepagrįstai praturtėjęs, nes tÄ pačiÄ sumÄ atgautų vienÄ kartÄ , tačiau Å¡iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui priteisus jo praÅ¡omÄ sumÄ kaip žalÄ , galima situacija, jog panaikinus jo lėšoms pritaikytÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , Å¡ios lėšos jam turėtų bÅ«ti sugrÄ Å¾intos baudžiamajame procese, todėl neatmestina galimybė, kad ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ sumÄ gautų du kartus.

50. IeÅ¡kovo vindikacinio reikalavimo Å¡iuo atveju net nebuvo pagrindo nagrinėti, nes pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ galima pakeisti iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o dėl ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

IeÅ¡kovas reikalavimÄ iÅ¡reikalauti ginčo turtÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo pareiÅ¡kė pavėluotai – tik 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu, t. y. jau nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, be to, raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas CPK įstatymo nuostatas, į proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, (CPK 7 straipsnis), rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ (CPK 17 straipsnis), procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), ieÅ¡kovo 2021 m. rugsėjo 27 d.

žodinio posėdžio metu pareikÅ¡tas reikalavimas taikyti ir vindikacijÄ bei sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui ginčo turtÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nenagrinėtas.

51. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

6) daiktas yra natūra;

7) bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui siekiant prisiteisti žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ delikto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡alis siejo prievoliniai nuosavybės gynimo santykiai, kylantys iÅ¡ deliktinės prievolės atlyginti žalÄ . Taigi vindikacijos institutas Å¡ioje byloje negalėjo bÅ«ti taikomas, vindikacijai nebuvo sÄ lygų, nes Å¡alis siejo prievoliniai (deliktiniai) santykiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovo argumentai dėl prievolinių santykių tarp Å¡alių nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti. Dėl atsakovės apeliacinio skundo 52. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovui priteista 1 000 Eur neturtinė žala.

53. Pažymėtina, kad pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme jokios pozicijos ir motyvų dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ nepateikė, t. y. ieÅ¡kovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo neginčijo.

54. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

55. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Å iais kriterijais, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismas privalo remtis nustatydamas neturtinės žalos dydį.

56. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, iÅ¡reikÅ¡tÄ pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias tai konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014) 57.

Byloje nustatyta, kad prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir jį patikslinusio 2021 m. sausio 14 d. nutarimo teisėtumas buvo patikrintas baudžiamojo proceso tvarka. Nors vyriausiasis prokuroras 2021 m. vasario 17 d. nutarimu ieÅ¡kovo gynėjo skundÄ ir atmetė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi prokuroro 2021 m. sausio 8 d. nutarimo ir 2021 m. sausio 14 d. patikslinančio nutarimo dalys, kuriomis pavesta VMI inicijuoti piniginių lėšų – 1 206 890 Eur pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procesÄ , buvo panaikintos.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2021 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties teisėtumas, nurodyta, kad pinigų grÄ Å¾inimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti prokuroras. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai nutraukus ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, tačiau negrÄ Å¾inant jam piniginių lėšų, teismo buvo pripažinti neteisėtais baudžiamojo proceso tvarka.

58. IeÅ¡kovas dėl aukščiau paminėtų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų, nepagrįstai negrÄ Å¾inant jam nuosavybės teise priklausančios ginčo sumos, nuo 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu iki 2021 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimo paskirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ ieÅ¡kovo piniginėms lėšoms (1 206 890 Eur), neturėjo galimybės naudotis savo turtu be teisėto pagrindo. Nors skundžiamu sprendimu nebuvo pripažinta, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo taikomas apskritai neteisėtai, taip pat, kad ieÅ¡kinio pagrindu nebuvo per ilga ikiteisminio tyrimo trukmė, tai per se (savaime) nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas nepatyrė neturtinės žalos dėl nepagrįstai jam nuosavybės teise priklausančios didelės pinigų sumos negrÄ Å¾inimo, kai ikiteisminis tyrimas, buvęs pagrindu apriboti nuosavybės teisę, buvo pasibaigęs (nutrauktas).

Pažymėtina, kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, ieÅ¡kovui priklausančių pinigų grÄ Å¾inimo klausimas buvo iÅ¡spręstas netinkamai, ieÅ¡kovas prarado galimybę disponuoti jam priklausančia žymia pinigų suma, taigi net ir nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , t. y. ieÅ¡kovo nuosavybės teisės apribojimui tapus nebereikalingu, dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų veiksmų sulaikytos piniginės lėšos neteisėtai negrÄ Å¾intos. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai galėjo sukelti netikrumo ir susirÅ«pinimo dėl proceso rezultato bÅ«senÄ ir jos sÄ lygotus ieÅ¡kovo nurodytus iÅ¡gyvenimus, todėl buvo pagrindas konstatuoti ir priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo patirtų nepatogumų ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų egzistavimÄ .

59. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be jokių įrodymų pripažino įrodytomis faktines aplinkybes, jog ieÅ¡kovas patyrė stiprų stresÄ ir ilgalaikius iÅ¡gyvenimus, sÄ lygotus verslo partnerių pasitikėjimo sumažėjimu, autoriteto praradimu.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, kad tokioje situacijoje, kai asmens atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimÄ lėšos, kurioms buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, negrÄ Å¾inamos teisėtam savininkui, bet kuris asmuo patirtų stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, netikrumÄ dėl ateities. Dėl nepagrįstai negrÄ Å¾intos pinigų sumos ieÅ¡kovas buvo priverstas teikti skundus. BÅ«tent tai, kad dėl valstybės atstovų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas prarado galimybę susigrÄ Å¾inti itin didelę pinigų sumÄ ir sukėlė jam stresÄ , nerimÄ , neapibrėžtumÄ , nepasitikėjimÄ valstybe.

Neabejotina, kad visa tai galėjo turėti neigiamos įtakos ieÅ¡kovo gyvenimo kokybei. Vien tai, kad ieÅ¡kovo verslo partneriai atsakovės pareigÅ«nų nebuvo informuoti nei apie 2021 m. sausio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalį, kuria nuspręsta negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui piniginių lėšų, nei apie 2021 m. balandžio 21 d. nutarimÄ skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , nereiÅ¡kia, jog jie apie ieÅ¡kovo turtui taikytus apribojimus ir pareikÅ¡tus įtarimus nežinojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo, kaip verslininko, reputacija, nepablogėjo.

61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimÄ nepagrįstai negrÄ Å¾inta itin didelė pinigų suma, įvertinusi ieÅ¡kovui dėl to kilusias pasekmes, patirto streso ir iÅ¡gyvenimų laipsnį, įtakÄ gyvenimo kokybei, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Eur neturtinės žalos suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismų taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, o atsakovės atstovės, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme net neginčijusios neturtinės žalos pagrįstumo, teiginiai, jog neturtinė žala pirmosios instancijos teisme priteista nenustačius jokių konkrečių neturtinės žalos iÅ¡raiÅ¡kų, nepagrįstai preziumuojant neturtinės žalos padarymo faktÄ , atmestini kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti.

62. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

63. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo pareiga motyvuoti jo priimamÄ sprendimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinami vien dėl to, kad jų motyvai neiÅ¡samÅ«s, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieÅ¡kinį ar apeliacinį skundÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

64. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebÅ«tų motyvuotas taip, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 2-4 punktai. Kaip teismo sprendimo motyvavimo trÅ«kumÄ atsakovė įvardijo tai, kad sprendime teismas nepateikė iÅ¡ esmės jokių motyvų, susijusių su ieÅ¡kovo neturtinių vertybių pažeidimų turiniu ir priežastiniu ryÅ¡iu tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su tokiais apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo sutikti, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi esminius atsakovės apeliacinio skundo argumentus, priėjo prie tokios pat galutinės teisinės iÅ¡vados, kokiÄ padarė ir pirmosios instancijos teismas, t. y. jog ieÅ¡kovas patyrė 1 000 Eur neturtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas atsakovės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti sprendimÄ ir kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Dėl procesinės bylos baigties 65. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai taikė CK 6.272 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, tinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ , remiantis apeliantų skundų argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Rasa GudžiÅ«nienė Asta Radzevičienė Aldona Tilindienė