ca57ba41-cdd5-40f5-a3d8-3dacee7a9d03 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-215/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04409-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija: 45.; 116.3.; 116.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1639-728/2014 pagal ieÅ¡kovės J.

J. ieÅ¡kinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovė J. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. S. 215 00 eurų (74 235, 2 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. atsakovas M. S. išrašė ieškovei tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių kiekvieno vertė po 21 500 eurų (74 235, 2 Lt) , t. y. viso išrašė vekselių 64 500 eurų (222 705, 6 Lt) sumai, vekseliuose nustatant skirtingus jų apmokėjimo terminus. Išrašytais vekseliais buvo apmokėta pusė ieškovei ir jos sutuoktiniui A. A. priklausiusių „Tommy Hilfiger“ vardinių prekių, kurių bendra vertė sudarė 129 000 eurų (445 411, 2 Lt).

Atsakovas pagal vienÄ iÅ¡ vekselių ieÅ¡kovei gera valia buvo apmokėjęs 21 500eurų (74 235, 2 Lt) už dalį prekių, tačiau neapmokėjo vekselio, kurio apmokėjimo terminas buvo nurodytas per 60 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos, t. y. iki 2013 m. vasario 4 d., skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 6 d., kai atsakovui per antstolį buvo pateiktas praneÅ¡imas apmokėti vekselį per 60 dienų.              Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieÅ¡kinį ginčijo jo pagrįstumÄ ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kai praleidžiamas įstatymo nustatytas terminas pateikti vekselį apmokėti, kÄ Å¡ioje byloje pripažįsta ieÅ¡kovė, tada vekselis tampa paprastu skolos raÅ¡teliu. IeÅ¡kovė privalo įrodyti teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentÄ . Nei Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendime, nei Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, nagrinėjant ginÄÄ dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais nekonstatavo, jog yra prekių pirkimo-pardavimo sutartis, už kuriÄ buvo atsiskaityta vekseliais.

                        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 21 500 eurų skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013 m. vasario 11 d. dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 15 d. atsakovas M. S. iÅ¡rašė ieÅ¡kovei J. J. tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius kiekvienÄ po 21 500 eurų vertės, viso 64 500 eurų sumai, vekseliuose nustatant skirtingus jų apmokėjimo terminus.

Vekselyje nurodyta, kad per 60 dienų nuo jo pateikimo apmokėti M. S. besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti J. J. 21 500 eurų. Vekselis su pareikalavimu atsakovui M. S. buvo įteiktas 2012 m. gruodžio 6 d., tačiau jo atsakovas neapmokėjo. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymo teisėtumas ir pagrįstumas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Å ios bylos ginčo vekselis nebuvo nuginčytas, jis galioja, virÅ¡ paminėtoje byloje tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek 2012 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo, kuris paliko apygardos teismo sprendimÄ galioti, sprendimai sukuria nagrinėjamoje byloje prejudicijÄ ir naujai nustatinėti atsakovo įsipareigojimų bei aiÅ¡kinti aplinkybes, kurios yra įrodytos teismas neturi pagrindo (CPK 182 str., 2 p.).

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija ir atmetė atsakovo pozicijÄ kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ (CPK 178 str., 185 str.). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje pateiktas 2009 m. balandžio 15 d. paprastasis vekselis    21 500 eurų sumai yra galiojantis ir pagal jį atsakovas M. S. privalo besÄ lygiÅ¡kai sumokėti ieÅ¡kovei J. J. vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ .Teismas, iÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus, teismų procesinius sprendimus, priimtus Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010, nesutiko su atsakovo argumentais, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturėjo realios galimybės įstatyme nustatytais terminais kreiptis ne ginčo tvarka įgyvendindama vekselio turėtojo teisę per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nes 2010 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždraudė atlikti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus pagal 2009 m. balandžio 15 d. iÅ¡raÅ¡ytus neprotestuotinus vekselius, tame tarpe ir ginčo vekselį 21 500 eurų sumai.

Å i laikinoji apsaugos priemonė panaikinta tik 2012 m. lapkričio 27 d. to paties teismo nutartimi. Taigi teismas nusprendė, kad ne nuo ieÅ¡kovės valios priklausančių aplinkybių ji negalėjo laikytis Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinto vienerių metų termino vekselio pateikimui. Pasak teismo, jokios aplinkybės nesÄ lygojo, kad 2009 m. balandžio 15 d. iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis vekselis prarastų vertybinio popieriaus vieÅ¡o patikimumo savybę. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d.

Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatos (galimybė reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus) skirtos apsaugoti sÄ Å¾iningų vekselių teisinių santykių dalyvių interesus. Skolininkas pagal vekselį negali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimų sÄ Å¾iningam vekselio turėtojui, t. y. tokiam, kuris, įgydamas vekselį, pasitikėjo tuo, kad dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teisėtas Å¡iame dokumente iÅ¡reikÅ¡tos teisės subjektas.

Ä®sipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus asmeninio pobÅ«džio santykiais, tokiam vekselio turėtojui, kuris žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reikÅ¡tų tyčinį veikimÄ skolininko nenaudai. Tokio pobÅ«džio aplinkybių nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, taip pat tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtame ginče, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė yra sÄ Å¾ininga vekselio savininkė, nes vekselio galiojimas patikrintas ir patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡vadas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp Å¡ios bylos ir iÅ¡nagrinėtos bylos dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais yra prejudicinis ryÅ¡ys.

Byloje Nr. 2-3778-178/2010 buvo nagrinėjamas ieÅ¡kinys dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, tuo tarpu Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys yra pateiktas dėl skolos priteisimo pagal ieÅ¡kovės nurodomÄ 2009 m. balandžio 15 d., ieÅ¡kovo, jo sutuoktinės J. J. ir atsakovo M. S. tariamai sudarytÄ Prekių pirkimo pardavimo sutartį dėl ieÅ¡kovui bei jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių perleistų 8 000 kg įvairių nerÅ«Å¡iuotų ,,Tommy Hilfiger“ prekės ženklu pažymėtų prekių (toliau – Prekės), kurių bendra vertė sudaro 129 000 EUR.2.

Teismas netinkamai vertino Prekių pirkimo pardavimo sutarties (ne) sudarymo aplinkybes ir įrodinėjimo taisykles. Pagal Kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , vekseliui, kaip vertybiniam popieriui praradus vieÅ¡ojo patikimumo savybę, kuri lemia tai, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾ningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, vekselis tapo skolos raÅ¡teliu, kuriuo įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.

Todėl teismas turėjo nustatyti tarp Å¡alių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentÄ . Pats vekselio buvimas nėra pakankamas teisinio santykio (sandorio) egzistavimo įrodymas.

3. Å ioje byloje ieÅ¡kovei teigiant, kad paskolos raÅ¡telio iÅ¡raÅ¡ymo priežastis yra atsiskaitymo už prekes užsitikrinimas, o atsakovui tai neigiant ir tvirtinant, kad prekės jau priklausė įmonei UAB ,,Evestra“ , ieÅ¡kovei yra bÅ«tina įrodyti Å¡iuos verslo santykius ir tai, jog ji minėtas prekes turėjo bei jas perdavė atsakovams ir todėl pastariesiams yra likusi pareiga už Å¡ias prekes užmokėti. Vekselį byloje, kuriomis rėmėsi teismas priimdamas sprendimÄ , nėra pakankamai atskleistos ir nustatytos aplinkybės, bÅ«tinos aiÅ¡kintis Å¡ioje byloje.

4. Atsakovo teigimu prekės priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. IeÅ¡kinyje tvirtindama, kad buvo prekių savininkė, ieÅ¡kovė nepateikė jokių šį faktÄ patvirtinančių dokumentų.5. Byloje pateikiami duomenys, kad atsakovui perduotų Prekių kiekis buvo 8 000 kg (aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai). Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė savo nuosavybėn įsigijo tokį kiekį – aÅ¡tuonias tonas ,,Tommy Hilfiger“ prekės ženklu pažymėtų prekių (Å¡i aplinkybė nustatyta anksčiau minėtoje vekselių negaliojimo byloje, visiÅ¡kai pripažįstama ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės) naudoti asmeniniams tikslams, atrodo sunkiai tikėtina.

Tokio kiekio prekių įsigijimas fiziniams asmenims asmeniniams tikslams net nėra įmanomas. Tam tikslui ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė turėjo vykdyti komercinę veiklÄ , tačiau jokių tÄ patvirtinančių dokumentų nėra pateikęs.6. IeÅ¡kovė nurodo tariamai perduotų prekių piniginę vertę – 129 000 eurų, t. y. beveik pusė milijono litų, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad buvo finansiÅ¡kai pajėgus įsigyti prekių už tokiÄ sumÄ ; toks prekių įsigijimas turėjo bÅ«ti apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu ir tokio masto sandorio sudarymas turėjo sÄ lygoti ir atitinkamų mokesčių į valstybės biudžetÄ sumokėjimÄ pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ , tačiau byloje duomenų apie tai nėra; tokio kiekio prekių įvežimui į LietuvÄ ieÅ¡kovas turėjo pasitelkti trečiuosius asmenis, kurie Å¡ias prekes pargabentų, tačiau jokių važtaraščių ir pan. dokumentų ieÅ¡kovas nepateikė.7.

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kokiu teisiniu pagrindu tariamai jai ir jos sutuoktiniui priklausiusios prekės buvo sandėliuojamos UAB ,,Evestra“ nuomojamame sandėlyje. Kadangi visas sandėlis be jokių iÅ¡lygų buvo naudojamas UAB ,,Evestra“, tad Å¡ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina prekių priklausymÄ UAB ,,Evestra“ faktÄ . IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su juo ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė nurodo :1.

Skundu apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas per Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytÄ terminÄ neįgyvendino vekselio turėtojo teisių dėl objektyvių priežasčių. Kadangi teismo draudimas buvo panaikintas praėjus daugiau nei vienerių metų terminui, ieÅ¡kovas objektyviai neturėjo galimybės patenkinti piniginį reikalavimÄ ne ginčo teisena t. y. kreipdamasis į notarÄ dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Vekselio turėtojo galimybė patenkinti piniginį reikalavimÄ ne ginčo tvarka yra viena iÅ¡ svarbių vekselio savybių, lemiančių jo, kaip civilinių teisinių santykių objekto, patrauklumÄ .

Siekiant pasinaudoti tokia galimybe, privalu laikytis Ä®PVÄ® nustatytos tvarkos ir terminų.2. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 priimti sprendimai sukuria nagrinėjamam atvejui prejudicijÄ . Teisės doktrinoje yra iÅ¡skiriamos trys įsiteisėjusiojo teismo sprendimo savybės – teismo sprendimo privalomumas, res judicata galia ir teismo sprendimo prejudicinė galia. Civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciais faktais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jų įrodinėti iÅ¡ naujo nereikia.3.

Nors Vilniaus apygardos teismas expressis verbis nenurodė konkretaus vekselių iÅ¡davimo pagrindo, tačiau 2010 m. spalio 4 d. sprendime, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės J. J. aiÅ¡kinimas apie vekselių iÅ¡raÅ¡ymo pagrindÄ yra labiau įtikinamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB ,,Evestra“ priklausiusių ,,Tommy Hilfiger“ prekės ženklu pažymėtų prekių likučiai 2009 m. balandžio 14 d. buvo 127 373, 79 Lt vertės, o vekseliai iÅ¡raÅ¡yti 129 000 eurų (445 411, 20 Lt) sumai.

Civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 nustatyta aplinkybė, kad prekės nepriklausė UAB ,,Evestra“ yra reikÅ¡minga ir nagrinėjamaje byloje.4. IeÅ¡kovė pateikė vekselį, įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimÄ , kuriuo tas vekselis pripažintas galiojančiu ir iÅ¡raÅ¡ytu esant pagrindui, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir kitus dokumentus, todėl manytina, kad Å¡ie įrodymai nekelia jokių abejonių dėl jų patikimumo, sÄ sajumo ar leistinumo.5.

Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes; pateikė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ ; nurodė argumentus, dėl kurių teismas atmetė apelianto pateiktus įrodymus, bei teisinius argumentus, kuriais vadovavosi, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ nėra pagrindo.             Apeliantas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl 2009 m. balandžio 15 d. susitarimo dėl Prekių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino.Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam.

Dėl vekselio, kaip abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį.

Vekselio abstraktumas pasireiÅ¡kia vekselio gavėjui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jį apmokėti – Å¡is reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad jis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iÅ¡ kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, dalyvių susitarimÄ dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo).

Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trÅ«kumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje pateiktas 2009 m. balandžio 15 d. paprastasis vekselis 21 500 eurų sumai yra galiojantis ir pagal jį atsakovas M. S. privalo besÄ lygiÅ¡kai sumokėti ieÅ¡kovei J. J. vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ .Apeliantas M. S. įrodinėja, kad ieÅ¡kovė laiku nepateikė vekselio vykdomojo įraÅ¡o atlikimui, todėl Å¡is, kaip vertybinis popierius, prarado vieÅ¡ojo patikimumo savybę, kuri lemia tai, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, taigi vekselis tapo skolos raÅ¡teliu, kuriuo įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, tokiu atveju, teismas turėjo nustatyti tarp Å¡alių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentÄ .

Pasak apelianto, pats vekselio buvimas nėra pakankamas teisinio santykio (sandorio) egzistavimo įrodymas. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentÄ , nes daro iÅ¡vadÄ , kad 2009 m. balandžio 15 d. iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis vekselis neprarado vertybinio popieriaus vieÅ¡o patikimumo savybės, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nustatinėti tarp Å¡alių susiklosčiusio teisinio santykio (sandorio), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ne nuo ieÅ¡kovės valios priklausančių aplinkybių ji negalėjo laikytis Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinto vienerių metų termino vekselio pateikimui.

Akivaizdu, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždraudus atlikti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus pagal 2009 m. balandžio 15 d. iÅ¡raÅ¡ytus neprotestuotinus vekselius, tame tarpe ir ginčo vekselį 21 500 eurų sumai, ieÅ¡kovė neturėjo galimybės realizuoti savo teisę į vekseliu užtikrintÄ besÄ lyginę prievolę per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Ir nors apeliantas nurodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta tik atlikti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal ginčo vekselį veiksmus, tačiau nebuvo uždrausta pareikÅ¡ti reikalavimus pagal vekselį ir pateikti notarui vekselį vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimui, teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto laikinųjų apsaugos priemonių apimties aiÅ¡kinimu, nes akivaizdu, jog protingas ir atsakingas asmuo, atitinkanti bonus pater familias standartus, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms – uždrausti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus pagal vekselį – nebÅ«tų kreipęsis į notarÄ dėl vykdomo įraÅ¡o iÅ¡davimo, nes tokio pobÅ«džio laikinosios apsaugos priemonės reiÅ¡kia, kad draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su teise ne ginčo tvarka įgyvendinti vekselio turėtojo teisę.

Taigi apelianto aiÅ¡kinimas yra itin formalus ir nepagrįstas.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 priimti sprendimai sukuria nagrinėjamai bylai prejudicijÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 nustatytomis aplinkybėmis, kurios laikytinos prejudiciniais faktais, taigi jų įrodinėti iÅ¡ naujo nereikia. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu ieÅ¡kovės argumentÄ , jog nors pirmosios instancijos teismas expressis verbis nenurodė konkretaus vekselių iÅ¡davimo pagrindo, tačiau 2010 m. spalio 4 d. sprendime, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės J.

J. aiÅ¡kinimas apie vekselių iÅ¡raÅ¡ymo pagrindÄ yra labiau įtikinamas. Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB ,,Evestra“ priklausiusių ,,Tommy Hilfiger“ prekės ženklu pažymėtų prekių likučiai 2009 m. balandžio 14 d. buvo 127 373, 79 Lt vertės, o vekseliai iÅ¡raÅ¡yti 129 000 eurų (445 411, 20 Lt) sumai, be to, civilinėje byloje Nr. 2-3778-178/2010 nustatyta aplinkybė, kad prekės nepriklausė UAB ,,Evestra“ yra reikÅ¡minga ir nagrinėjamoje byloje, taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vekselio iÅ¡raÅ¡ymo pagrindu laikė apmokėjimÄ už ,,Tommy Hilfiger“ prekes.

Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad 2009 m. balandžio 15 d. paprastasis vekselis 21 500 eurų sumai yra galiojantis, todėl pagal jį atsakovas M. S. privalo besÄ lygiÅ¡kai sumokėti ieÅ¡kovei J. J. vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , visus kitus apelianto skunde nurodomus argumentus teisėjų kolegija laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingai, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių teisinių pagrindų tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo (CPK 163 str.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                          Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                                                                         Jadvyga Mardosevič                                                                                                                 Vilija Mikuckienė                                                                        Â