ca570853-bcbf-401a-a4bd-56d8b8cec09a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                    Nr. A6.-5130-827/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02550-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.; 21.9.10. (S)                                                                                                                                                      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                               N U T A R I M A S         2017 m. lapkričio 30 d.

                        Vilnius                                                                              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui N. B., institucijos (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos) atstovui Gediminui Sasnauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. rezoliucija iÅ¡kėlė administracinio nusižengimo bylÄ UAB „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vadovei N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba PareiÅ¡kėjas) pareiÅ¡kimÄ už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.VMI pareiÅ¡kime su priedais nurodoma, jog UAB „D.“ yra VMI skolininkė, ir 2017 m. rugsėjo 25 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 43 095,17 eurų.

VMI bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , priimant sprendimus iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ ir nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojų sÄ skaitų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas ir Å¡iai dienai bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 45 887,49 eurų. Atlikus operatyvų patikrinimÄ nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimÄ pirmiausia turėjo padengti susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ .

IÅ¡ kasos knygos iÅ¡raÅ¡o už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. matyti, kad bendrovė turėdama mokestinę nepriemokÄ , 2017 m. kovo 31 d. iÅ¡mokėjo 405,60 eurų, 2017 m. balandžio 28 d. 405,60 eurų, 2017 m. gegužės 31 d. 405,60 eurų, 2017 m. birželio 30 d. 405,60 eurų ir 2017 m. liepos 31 d. iÅ¡mokėjo 412,72 eurų darbo užmokestį V. B.. Å ios finansinės operacijos pagrindžia faktÄ , kad bendrovės vadovė, pažeisdama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , atsiskaitymo prioritetÄ teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI, todėl Å¡iais bendrovės vadovės veiksmais buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Tuo bendrovės vadovė padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pareiÅ¡kimu praÅ¡oma skirti N. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.Administracinėn atsakomybėn traukiama N. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su VMI pareiÅ¡kimu susipažinusi, kaltinimas jai aiÅ¡kus, neginčija pareiÅ¡kime nurodytų faktinių aplinkybių. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio ji savo sutuoktinio V. B. praÅ¡ymu buvo bendrovės „D.“ direktorė.

Tuo metu bendrovė veiklos nevykdė, užsakovai pinigų nemokėjo, todėl didėjo bendrovės skola valstybei. Kai vyko VMI patikrinimas, ji pastebėjo, kad buvo iÅ¡mokėti pinigai V. B., todėl buvo priimtas sprendimas juos grÄ Å¾inti į bendrovės kasÄ . Bendrovės vadove ji buvo nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. spalio 12 d., Å¡iuo metu bendrovei vadovauja V. B.. Kai ji pradėjo eiti direktorės pareigas, bendrovės skola valstybei buvo virÅ¡ 40 tÅ«kstančių eurų. Nors įmonė veiklos nevykdė metus laiko, visais bendrovės „D.“ reikalais rÅ«pinosi V.

B., todėl jam ir buvo mokamas atlyginimas. Ji tuo metu įkÅ«rė baleto mokykla, rÅ«pinosi jos reikalais. Nurodė, kad pareiÅ¡kime nurodyti atsiskaitymai, mokėjimai (t.y. 2035,12 eurų), kuriais ji kaltinama padariusi nusižengimÄ , dar VMI patikrinimo metu, t.y. 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo grÄ Å¾inti atgal į bendrovės „D.“ kasÄ . Apgailestauja dėl nusižengimo, praÅ¡o neskirti baudos, atsižvelgti, kad niekada nebuvo bausta, nes nuobaudos skyrimas gali pakenkti jos mokyklai.Teismo posėdžio metu VMI įgaliota atstovas G.Sasnauskas palaikė VMI pareiÅ¡kimÄ jame nurodytais argumentais, prašė skirti N. B.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ baudos vidurkį. Papildomai nurodė, kadangi iÅ¡ esmės N. B. neginčija faktinių aplinkybių, todėl į tai gali bÅ«ti atsižvelgiama priimant nutarimÄ . Kas dėl iÅ¡sakytų argumentų, kad pinigai buvo grÄ Å¾inti į bendrovės kasÄ , nurodė, kad minėti pinigai nebuvo užskaityti kaip nemokestinė neprimoka, Å¡ia suma skola VMI nebuvo sumažinta, buvo daromi tik mokėjimai iÅ¡ sÄ skaitos, sugretinimai. Å iuo metu bendrovės mokestinė neprimoka sudaro 42 909,63 eurų.

Dėl mokestinės paskolos sudarymo bendrovė nesikreipė.Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. B. parodė, jog N. B. yra jo sutuoktinė, sutinka duoti parodymus byloje. Nurodė, kad jis buvo bendrovės „D.“ vadovu iki ja tapo N. B., ji buvo tik formaliai įdarbinta vadove dėl PSD įmokų, kad bÅ«tų drausta, nes jis balerina. Jis rÅ«pinosi visais bendrovės reikalais ir vadovavo bendrovei, Å¡iuo metu vėl yra bendrovės direktorius. Ä®monė vykdė statybas BirÅ¡tone, objektas buvo didelis (sÄ mata apie 17 mln. eurų), tačiau užsakovui prasidėjo problemos su atsiskaitymu, tuo pačiu tai sukėlė skolas ir bendrovei „D.“, nes reikėjo atsiskaityti ir subrangovais.

Taip pat nurodė, kad jis yra baustas už mokėjimų eiliÅ¡kumo pažeidimÄ , t.y. už tÄ patį, kuo Å¡iuo metu kaltinama jo sutuoktinė. Tikisi, kad greitu laiku užsakovas atsiskaitys, ir bendrovė taip pat atsiskaitys su VMI, rangovais. Sunki bendrovės finansinė padėtis tęsiasi apie metus laiko. Mano, kad Å¡iuo atveju nebuvo padarytas joks nusižengimas, nes patikrinimo metu iÅ¡aiÅ¡kėjus mokėjimams, klaida buvo iÅ¡taisyta, pinigai grÄ Å¾inti į bendrovės kasÄ . Su VMI atsiskaitoma per inkasinius pavedimus, kai tik į bendrovės sÄ skaitÄ pervedami pinigai.

Ä® kasÄ Ä¯mokėti pinigai mokesčių inspekcijai mokestinei nepriemokai mažinti sumokėti nebuvo. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimÄ (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimÄ ar pavėluotÄ pateikimÄ teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymuose numatytais atvejais). IÅ¡ ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad Å¡io nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.9301 straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodÄ , socialiai teisingÄ fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliÅ¡kumÄ grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant iÅ¡vengti galimo Å«kio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotÄ .

Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliÅ¡kumas turi užtikrinti socialinį teisingumÄ ir pagerinti įmokų į biudžetÄ surinkimÄ . Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 11 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , kitų ABÄ® ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ .

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad N. B., bÅ«dama bendrovės UAB „D.“ vadove laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. spalio 31 d., žinodama, jog įmonė turi susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ ir finansinių sunkumų, nesilaikydama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, ir pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 30 d bei 2017 m. liepos 31 d. iÅ¡mokėjo darbo užmokestį V.

B.. Å iais veiksmais ji padarė jai inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybėn traukiama N. B. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, kad mokėjimai buvo atlikti, taip pat pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad iÅ¡mokėti pinigai buvo grÄ Å¾inti į bendrovės kasÄ . N. B. padarytÄ nusižengimÄ patvirtina tiek VMI atstovo paaiÅ¡kinimai, tiek byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. kasos knygos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 iki 2017 m. liepos 31 d. (b.l. 25,26), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l.5-7), mokesčių apskaitos informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡ai (b.l. 8-22) bei kita bylos medžiaga.

Tokiu bÅ«du yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumas, o bendrovės vadovė N. B., žinodama bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdama bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas CK 6.9301 straipsnio nuostatas, padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje. N. B. ir liudytoju apklaustas V. B. teismo posėdyje nurodė, jog N. B. vadove buvo trumpÄ laikÄ , tuo metu, kai įmonė beveik nevykdė veiklos, ji vadove paskirta buvo dėl tos priežasties, kad turėtų privalomÄ jį sveikatos draudimÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės neÅ¡alina N. B. atsakomybės, kadangi ji sutikusi, nors ir laikinai bÅ«ti įmonės vadove, kartu prisiėmė ir atsakomybę už savo, kaip vadovės sprendimus, veiksmus bei neveikimÄ .

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad N. B. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiÅ¡kai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.Formuojant teismų praktikÄ , yra ne kartÄ pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokiÄ valstybės prievartÄ , bÅ«tina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimÄ paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad mokestinės nepriemokos susidarymo metu Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, pažeidimas nebuvo tyčinis, mokėjimai V. B. atlikti iÅ¡ nežinojimo, Å¡iais mokėjimais nebuvo siekiama pažeisti teisės aktus savanaudiÅ¡kais tikslais, iÅ¡mokėtos sumos palyginti buvo nedidelės – keturis kartus iÅ¡mokėta 405, 60 eurų sumos ir vienÄ kartÄ 412,72 eurų suma.

Supratus pažeidimÄ , iÅ¡mokėtos sumos buvo grÄ Å¾intos į įmonės kasÄ , nors ir neiÅ¡mokėtos VMI skolai dengti. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad bendrovė iki Å¡iol nevykdo veiklos, negauna pajamų, kad byloje pateikti duomenys, kad iÅ¡mokėti pinigai grÄ Å¾inti į bendrovės kasÄ . Atsižvelgiama ir į pažeidėjos asmenybę, kuri bendrovės vadove dirbo trumpÄ laikÄ , jos pagrindinė veikla yra susijusi su menu, duomenų apie teistumÄ bei patraukimÄ administracinėn atsakomybėn nepateikta.

N. B. iÅ¡ esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, todėl teismas tai vertina kaip jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.             Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumÄ , į pažeidėjos asmenybę, tai, kad pažeidžiant mokėjimo eiliÅ¡kumÄ iÅ¡mokėta nedidėlė pinigų suma kaip darbo užmokesti, kuri grÄ Å¾inta bendrovei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi,120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu, n u t a r i a :

N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudÄ â€“ 400 € (keturių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjai, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sÄ skaitÄ banke Luminor Bank AB, sÄ skaitos Nr. LT594010049500047594, banko kodas 40100, įmokos kodas 1001.

Mokant baudÄ , bÅ«tina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                           Inga Å tuopienė