ca567d4e-e2bb-44f4-a9d3-f601550ed441 · Vilniaus apygardos teismas

Atskirasis skundas netenkintinasCivilinė byla Nr. 2S-1596-661/2012 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05692-2012-3                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Aluotinfra“ ieÅ¡kinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas Aluotinfra“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 18 730,92 Lt skolos, 522 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareikÅ¡to reikalavimo sumai ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės turto areÅ¡tÄ , motyvuodamas tuo, kad praÅ¡oma priteisti suma yra didelė, atsakovė į pretenzijÄ nesureagavo, todėl yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo vykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino bei areÅ¡tavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį 19 252,92 Lt vertės nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – likusiai neužtikrintai reikalavimo sumai areÅ¡tavo atsakovės pinigines lėšas. Nurodo, kad ieÅ¡kinio suma didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė J. P. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spęsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ ir praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, privalo tokį praÅ¡ymÄ motyvuoti bei pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Å iuo atveju ieÅ¡kovas nenurodė pakankamų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

Be to, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ atsakovei nebuvo praneÅ¡ta. Tokiu bÅ«du teismas padarė LR CPK 147 str. 1 d. nuostatų pažeidimÄ kuris sÄ lygojo neteisėtos nutarties priėmimÄ . Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį ir bÅ«tinumÄ jos turto atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto vertė ne tik kad yra pakankama galimam bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, bet ir ženkliai virÅ¡ija reikalavimo sumÄ .

Atsakovė taip pat nurodo, jog ji gauna pastovias pajamas iÅ¡ pagal verslo liudijimÄ vykdomos individualios veiklos.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Aluotinfra“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas pažymi, jog nutartimi laikinosios apsaugos priemonės apeliantės atžvilgiu yra taikytos pagristai ir teisėtai, o jos nepilnamečiai vaikai nepatiria jokių, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamam tikslui, neproporcingų pastarųjų turtinių teisių suvaržymų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančias procesines teisės normas.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir bÅ«ti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieÅ¡kinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali bÅ«ti tenkinamas.

Tačiau esant Å¡iai proceso stadijai, tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡ esmės nesprendžiamas. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ä®statymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme, pobÅ«džiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios Å¡alių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikÅ¡tas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, turi bÅ«ti vertinama tai, ar Å¡i suma subjektyviu požiÅ«riu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusÄ , turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-2 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl 19 252,92 Lt sumos, kuriÄ pirmosios instancijos teismas atsakovės atžvilgiu laikė didele. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Nors apeliantė teigia, kad ji turi turto, todėl grėsmės galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui Å¡iuo atveju nėra, tačiau apeliantė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotinÄ savo mokumÄ , stabiliÄ finansinę padėtį, tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad apeliantė nepaneigė sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios pareikÅ¡tiems reikalavimams ir užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieÅ¡kinio reikalavimams ir siekiamam tikslui – teisingumo vykdymui Å¡alyje, neapsunkinant galimo teismo sprendimo įvykdymo.Apeliantė atskirajame skunde pažymėjo, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ pranešęs atsakovui, tačiau Å¡iuo atveju teismas tokio praneÅ¡imo atsakovei neiÅ¡siuntė.

Pagal anksčiau galiojusio CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turėjo praneÅ¡ti apie tai atsakovui, o Å¡ias priemones taikyti nepraneÅ¡us atsakovui galima buvo tik iÅ¡imtinais atvejais, kai buvo reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ . Pagal naujai įsigaliojusio CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui tik tuo atveju, kai teismas mano, kad tai yra bÅ«tina.

Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog praneÅ¡imas apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ , priklauso teismui. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ manyti, kad praneÅ¡imas atsakovei apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ apsunkins jų taikymÄ arba padarys jį nebeįmanomÄ , ir iÅ¡spręsti šį klausimÄ nepranešęs skolininkei, kadangi teismas nustatė, jog ieÅ¡kinio suma yra didelė, teismui nėra žinoma apie visÄ skolininkės turtÄ .

Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi bÅ«ti taikomos operatyviai (CPK 147 straipsnio 1 dalis). NepraneÅ¡imas atsakovei priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiÅ¡kia Å¡iuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl nepraneÅ¡imo skolininkei apie laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų neteisingai iÅ¡spręstas kreditoriaus praÅ¡ymas ar pažeistos skolininkės procesinės teises.

Nagrinėjamu atveju apeliantei iÅ¡ karto po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo suteikta reali galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise bei pateikti visus argumentus ir įrodymus, kurie, jos manymu, yra aktualÅ«s sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovei taip pat iÅ¡aiÅ¡kinama, jog pagal CPK 148 straipsnio pirmÄ jÄ dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita.

Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo sÄ skaitÄ arba už atsakovÄ yra laiduojama (CPK 148 str. 2 d.). Be to, atsakovė gali nurodyti, kokį konkretų turtÄ areÅ¡tuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. O taip pat atsakovė, manydama, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji gali patirti žalÄ , turi teisę praÅ¡yti teismo taikyti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 146 str.).

Taigi atsakovė turi keletÄ procesinių galimybių iÅ¡vengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Alvydas Barkauskas