2021-06-02 Nr. AB-12141-3-62-3-02652-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-441-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02652-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašė:

1.1. Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 68-1411.

1.2. Panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 2-1477 1.6 punktą.

1.3. Panaikinti Pravieniškių PN 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 7-2215, 2018 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 7-2278 ir 2018 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 7-2318.

1.4. Panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 7-575, 2018 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 7-608 ir 2018 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 7-616.

1.5. Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2018 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 2S-3421.

1.6. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.7. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Pravieniškių PN 2018 m. rugpjūčio 30 d. įteikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 2 dalies taikymo, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pridėjo minėtą prašymą pagrindžiančius duomenis, todėl 2018 m. rugsėjo 1 d. nesikėlė į paskirtą būrį. Nepaisant to, Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 68-1411 pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Be to, pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 2-1477 buvo perkeltas iš 2 sektoriaus į 3 sektoriaus 6 būrį, kamerų tipo patalpas.

2.2. 2019 m. rugsėjo 30 d. teikė prašymą dėl susitikimo su 2 sektoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) atstovu L. N., tačiau pokalbis įvyko tik 2018 m. rugsėjo 28 d., o su R. K. pokalbis neįvyko, nors pareiškėjas tokį prašymą irgi teikė.

2.3. Pravieniškių PN direktoriui 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė motyvuotą prašymą pakeisti sudarytą radijo stočių grafiką, tačiau į jo prašymą nebuvo atsižvelgta.

2.4. 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė skundą dėl pavėluoto vaistų išdalinimo ir pareigūnų neetiško elgesio, dėl vaistų nebuvimo pagal paskyrimą, dėl maisto, tačiau administracija tai formaliai neigė. Pareiškėjas taip pat Pravieniškių PN direktoriui teikė 2018 m. rugpjūčio 14 d. skundą, kuriame nurodė, kad atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose Resocializacijos skyriaus specialistas lankosi tik kartą per savaitę, pareigūnai nesilaiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir atsisako registruoti pareiškėją pas medikus jo prašomą dieną, pareiškėjas negavo jam skirtų vaistų. Pravieniškių PN administracija 2019 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 7-2318 šių pareiškėjo nusiskundimų nepaneigė.

2.5. 2018 m. liepos 26 d., 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. LAVL teikė prašymus dėl išrašymo iš stacionaro pagrindų paaiškinimo, tačiau pareiškėjui nebuvo pateikta tai reglamentuojanti tvarka, tik formaliai atsakyta, jog iš stacionaro išrašo gydantis gydytojas ir skyriaus vedėjas. Pareiškėjas iš LAVL stacionaro buvo išrašytas nepagrįstai ir dėl to patyrė žalą. Be to, pareiškėjui pavėluotai buvo dalinami vaistai, jie buvo tirpinami, jų nebuvo galima identifikuoti, jie buvo kitokie, nei turi būti.

2.6. Departamento direktorius 2018 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 2S-3421 formalus ir nepagrįstas, nes Departamentas neįsigilino į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jų nepaneigė.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Pravieniškių PN nurodė, kad remiantis Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalu, nustatyta, jog pareiškėjas registravosi pas įvairių sričių gydytojus liepos 31 d., rugpjūčio 7, 8, 10, 14, 17, 21, 23, 24, 27 d. Vaistinio preparato (duomenys neskelbtini) įsigijimo procedūra užtruko, kadangi buvo pasibaigusios centralizuoto vaistų tiekimo sutarys. Dėl minėtos priežasties kai kurių medikamentų įsigijimo procedūra truko ilgiau. Bendrosios praktikos slaugytojos visus vaistus išduoda tik pagal rašytinius gydytojo paskyrimus, vaistinius preparatus, kurie yra būtinosios pagalbos teikimo sąraše, gali išduoti esant atitinkamiems nusiskundimams.

Nuteistuosius, atliekančius bausmę 3-io sektoriaus uždaroje zonoje gydytojai lanko antradieniais ir penktadieniais, todėl registracija yra vykdoma minėtomis dienomis. Ūmių būklių atvejais nuteistieji gali būti priimami ir be išankstinės registracijos. Pravieniškių PN taip pat nurodė, kad pareiškėjo asmens byloje nėra 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 68-1411. Pažymėjo, jog nuteistieji gali būti pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu perkeliami iš vieno įstaigos sektoriaus į kitą dėl aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti tame pačiame pataisos namų sektoriuje.

Šis perkėlimas taip pat galimas siekiant nuteistųjų pabėgimų, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, laikymo sąlygų gerinimo ir socialinės reabilitacijos tobulinimo, taip pat tais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog vieną ar kelis iš šių tikslų bus galima pasiekti tik perkėlus nuteistąjį į kitą pataisos namų sektorių. Pataisos namų 3-iame sektoriuje yra patvirtintas uždaroje zonoje transliuojamų radijo stočių grafikas. Sudarinėjant radijo stočių grafiką buvo atsižvelgta į nuteistųjų, atliekančių nuobaudas uždaroje zonoje, prašymus, todėl nėra galimybės reguliuoti visas radijo stotis vien pagal pareiškėjo pageidavimus.

Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė pareiškėjo elgesys ir jo paties valia, jis nesielgė tinkamai ir veikė priešingai Taisyklių reikalavimams, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti. Pareiškėjui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 15 d. jis paguldytas į LAVL psichiatrijos skyrių. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų nustatytą teisę į žalos atlyginimą.

5. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. LAVL nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į LAVL atvyko 2018 m. liepos 18 d., buvo paskirtas į Psichiatrijos skyrių, 2018 m. liepos 27 d. išrašytas; 2018 m. rugpjūčio 3 d. atvyko gydytojo psichiatro konsultacijai, konsultuotas gydytojo psichiatro, konsultacijos metu nenustačius indikacijų gydyti stacionariai 2018 m. rugpjūčio 3 d. išrašytas; 2018 m. rugsėjo 3 d. atvyko su siuntimu iš Pravieniškių PN gydytojo chirurgo ir gydytojo neurologo konsultacijoms, konsultuotas gydytojo chirurgo, gydytojo psichiatro, gydytojo dermatologo, 2018 m. rugsėjo 7 d. išrašytas; 2018 m. spalio 26 d. atvyko su siuntimu iš Pravieniškių PN gydytojo kardiologo konsultacijai, konsultuotas gydytojo kardiologo, 2018 m. spalio 30 d. išrašytas. Pareiškėjas LAVL 2018 m. rugsėjo 28 d. nebuvo gydomas. Patikrinus Nuteistųjų, suimtųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, skirtų įstaigos direktoriui, apskaitos žurnalą bei Asmenų prašymų, pranešimų, skundų registrą, nustatyta, kad prašymas dėl susitikimo su LAVL KŽS viršininku nebuvo gautas. LAVL paaiškino, kad medikamentai pacientams teikiami vadovaujantis LAVL direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-43 patvirtintu Ligoninės Medikamentų valdymo gydomuosiuose skyriuose aprašu. LAVL medicinos personalas yra kvalifikuotas, turi galiojančias licencijas verstis medicinos praktika, veikia pagal nustatytą tvarką. Vaistai pateikiami tam skirtuose indeliuose. Retrospektyviai patikrinti pareiškėjo skunde minimų aplinkybių LAVL negali. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 68-1411 paskirta už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 19.20 val. KPP-2 patalpoje kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 21 būryje 4 brigadoje, atsisakymo motyvų konkrečiai neįvardijo, nenurodė priežasčių, kurių pagrįstumą būtų galima patikrinti.

9. Vadovaudamasis BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 142 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalimi, 143 straipsnio 1–4 dalimis, Taisyklių 65 punktu, atsižvelgdamas į byloje pateiktus Pravieniškių PN pareigūnų 2018 m. rugsėjo 1 d. tarnybinius pranešimus bei tos pačios dienos pareiškėjo paaiškinimą, kitus byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje priežastis, atsakovas atliko tyrimą, kurio metu pareiškėjas jokių konkrečių priežasčių dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje nenurodė, šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir Departamentui. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 21 būryje aplinkybės buvo pagrįstos, kad kilo reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas padarė režimo reikalavimų pažeidimus, pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių skundžiamo nutarimo neteisėtumą, nepadaryta, todėl nėra pagrindo naikinti Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 68-1411.

10. Dėl Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 2-1477, kuriuo pareiškėjas perkeltas iš 2 sektoriaus į 3 sektoriaus 6 būrio kamerų tipo patalpas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aptariamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2018 m. rugsėjo 3 d. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijos 3 sektoriuje posėdžio protokolą Nr. 63-2514 ir tos pačios dienos Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio protokolą Nr. 62-4127 dėl nuteistųjų perkėlimo iš 2 sektoriaus į 3 sektorių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio protokolą, priėmė sprendimą pareiškėją perkelti iš pataisos įstaigos 2 sektoriaus į 3 sektorių, atsakovas veikė teisėtai, nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, įformino pareiškėjo perkėlimą iš vieno sektoriaus į kitą, todėl nėra pagrindo naikinti Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 2-1477 1.6 punktą.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Pravieniškių PN 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 7-2215 išsamiai ir pagrįstai pareiškėjui paaiškino, kad Pataisos namų 3 sektoriuje yra patvirtintas uždaroje zonoje transliuojamų radijo stočių grafikas, kurį keisti nėra poreikio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose buvo kalinamas kartu su kitais nuteistaisiais, todėl Pravieniškių PN administracija neturi galimybės reguliuoti radijo stotis vien pagal pareiškėjo pageidavimus, be to, Pravieniškių PN administracijos kompetencijai priskirta nuspręsti, kokio pobūdžio informacija bus transliuojama per radiją.

12. Pareiškėjo teiginius dėl netinkamo sveikatos priežiūros organizavimo Pravieniškių PN pirmosios instancijos teismas laikė deklaratyviais, nekonkrečiais, nes pareiškėjas nenurodė, kad jis pageidavo užsiregistruoti pas konkretų gydytoją, tačiau nebuvo užregistruotas, ar kad konkretus gydytojas pas jį neatvyko, kada konkrečiai tai buvo. Nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalas patvirtina, kad pareiškėjas registravosi pas įvairių sričių gydytojus liepos 31 d., rugpjūčio 7, 8, 10, 14, 17, 21, 23, 24, 27 d. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Taisyklių, taip pat šių Taisyklių 42 priede nustatytų Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Į bylą pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. 81(2)-596 patvirtina, kad vaistinio preparato (duomenys neskelbtini) įsigijimo procedūra užtruko pasibaigus centralizuoto vaistų tiekimo sutartims, dėl minėtos priežasties kai kurių medikamentų įsigijimo procedūra truko ilgiau. Į bylą pateikta Resocializacijos skyriaus specialisto pažyma patvirtina, kad Resocializacijos skyriaus specialistas uždaroje zonoje pas nuteistuosius, atliekančius nuobaudą kamerų tipo patalpose, lankosi ne rečiau kaip kartą per savaitę, esant reikalui ir dažniau. Teisės aktai nenustato intervalo, kaip dažnai kamerų tipo patalpose privalo lankytis toks specialistas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Pravieniškių PN 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 7-2318 atsakė į visas pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. skunde nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjo nurodytais argumentais naikinti šį atsakymą nėra pagrindo.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Pravieniškių PN 3 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų tarnybiniai pranešimai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. pareigūnai, išjungę vaizdo registratorių, panaudodami psichologinį smurtą liepė pareiškėjui gerti vaistus ir liepė medicinos seselei neduoti kitokių vaistų. Pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo minimas psichologinis smurtas, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

14. Remdamasis viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ Maisto organizavimo administratorės 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio pranešimo Nr. 43-9762 duomenimis, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. pietūs buvo pateikti laiku, pagal maitinimo grafiką ir patvirtintus valgiaraščius, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas savo teiginių dėl pavėluoto ir nekokybiško maisto nedetalizavo, neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis, nedetalizavo, kada konkrečiai buvo patiektas netinkamos kokybės maistas, kokias konkrečiais pasekmes dėl to jis patyrė, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo atstovas pareiškėjui užtikrino tinkamą maitinimą, o pareiškėjo skundą šiuo aspektu atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad 2018 m. rugpjūčio 16 ir 17 d. jam buvo pavėluotai pateikti vaistai, jis negavo vaisto (duomenys neskelbtini), todėl pripažino šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau sprendė, kad šis pažeidimas buvo vienkartinis, nesukėlė ilgalaikių pasekmių, todėl negali būti laikomas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą neturtinės žalos atlyginimui priteisti.

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad jam nebuvo išduotas vaistinis preparatas (duomenys neskelbtini), tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, nepateikė duomenų, kad jam buvo paskirtas vaistas (duomenys neskelbtini), taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių bendrosios praktikos slaugytoja privalėjo jam išduoti šiuos vaistus, nenurodė, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

17. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 7-2278 buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundą, nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo ištirtos visos jame nurodytos aplinkybės, atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas atsižvelgiant į pateiktus tarnybinius pranešimus, naikinti šį raštą nėra pagrindo.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog LAVL 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 7-575 bei 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 7-608 atsakydama į pareiškėjo kreipimusis, nurodė, jog gydymo trukmė nėra reglamentuota Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kad dėl gydymo būtinybės ir gydymo trukmės sprendžia gydantis gydytojas ir skyriaus vedėjas, sprendžiama pagal nuteistojo / suimtojo sveikatos būklę, jos dinamiką gydymo eigoje; o 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 7-616 informavo, kad į pareiškėjo prašymą yra atsakyta oficialiu LAVL 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 7-608, todėl LAVL pakartotinai informacijos neteiks. Remdamasis LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 33.1 ir 33.2 punktais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisės aktai nenumato, kiek konkrečiai (laiko požiūriu) pacientai turi būti laikomi ligoninėje, paciento noras ilgiau, nei to reikalauja sveikatos būklė, būti gydymo įstaigoje nėra pagrindas neišrašyti jo iš ligoninės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, LAVL 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 7-616 yra nurodytas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje atsisakymo teikti informaciją pareiškėjui teisinis pagrindas, atsisakymas suteikti informaciją yra motyvuotas, LAVL raštai atitinka esminius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jais į pareiškėjo prašymus buvo atsakyta išsamiai, LAVL raštai yra pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos pripažinti neteisėtais.

19. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad LAVL teikė prašymą dėl susitikimo su KŽS viršininku, todėl šią pareiškėjo skundo dalį laikė nepagrįsta. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vaistų dalinimo LAVL teismas atmetė kaip per daug abstrakčius ir neindividualizuotus, kadangi pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų, jų vardų, pavardžių, konkrečių LAVL personalo elgesio atvejų, iš kurių būtų galima spręsti apie netinkamą elgesį.

20. Vertindamas Departamento 2018 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 2S-3421 pagrįstumą ir teisėtumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, iš Pravieniškių PN ir LAVL išreikalavo dokumentinę medžiagą bei faktinius duomenis, išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktą medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas nepateikė Departamento išvadas paneigiančių įrodymų.

21. Nustatęs, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Pravieniškių PN, LAVL ar (ir) Departamento neteisėtų veiksmų), pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti žalą.

III. 22. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pranešimo–prašymo, kuriame pareiškėjas nurodė atsisakymo keltis į jam paskirtą 21 būrį priežastis. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsiliepime į skundą Pravieniškių PN nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 68-1411 neegzistuoja. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo supažindintas su taisyklėmis, todėl jam nebuvo žinomas iš jo reikalaujamas elgesio modelis. Nuobauda pareiškėjui paskirta už akių, jis nedalyvavo drausmės komisijoje ir negalėjo pasisakyti. Taip pat pareiškėjas pakartotinai nurodo pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytas aplinkybes, kad prašė pakeisti radijo programas, kad jam laiku nebuvo skirti medikamentai, kad medikai pas save neregistruoja kasdien, kad resocializacijos specialistai pas pareiškėją nesilanko kasdien ir neregistruoja jo pareiškimų, skundų, prašymų, kad LAVL stacionare vaistai yra tirpinami ir jų negalima identifikuoti. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas taip pat formaliai įvertino aplinkybę, kad pacientai iš LAVL išrašomi ne tik gydančio gydytojo, bet ir skyriaus vedėjos, kurios paslaugų pareiškėjas yra atsisakęs. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė didelių nepatogumų, dvasines kančias, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, jautėsi kankinamas.

24. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

25. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 68-1411, kuriuo pareiškėjui V. K. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 2-1477 1.6 punkto, kuriuo pareiškėjas perkeltas į 3 sektoriaus 6 būrio kamerų tipo patalpas, Pravieniškių PN 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. 7-2215, 2018 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 7-2278 ir 2018 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. 7-2318, LAVL 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 7-575, 2018 m. rugsėjo 3 d. rašto Nr. 7-608 ir 2018 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. 7-616, kuriais atsakyta į pareiškėjo kreipimusis, taip pat Departamento 2018 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 2S-3421, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl Pravieniškių PN bei LAVL veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjas padarė Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarime Nr. 68-1411 nurodytą režimo pažeidimą ir nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisakė gyventi jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje; kad perkeldamas pareiškėją į Pravieniškių PN 3 sektorių atsakovas veikė teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų nuostatų; kad Pravieniškių PN administracija neturi galimybės reguliuoti radijo stotis vien pagal pareiškėjo pageidavimus; kad Taisyklių nuostatos dėl registravimo pas gydytojus nebuvo pažeistos, o pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamo sveikatos priežiūros organizavimo Pravieniškių PN yra nekonkretūs; kad Resocializacijos skyriaus specialistas uždaroje zonoje pas nuteistuosius, atliekančius nuobaudą kamerų tipo patalpose, lankosi ne rečiau kaip kartą per savaitę, esant reikalui ir dažniau, o teisės aktai nenustato intervalo, kaip dažnai kamerų tipo patalpose privalo lankytis toks specialistas; kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių psichologinio smurto naudojimą prieš pareiškėją; kad maitinimas pareiškėjui buvo tiekiamas laikantis teisės aktų reikalavimų; kad vaisto (duomenys neskelbtini) pavėluotas suteikimas pareiškėjui buvo vienkartinis, nesukėlė ilgalaikių pasekmių, todėl pareiškėjui nekilo neturtinė žala; kad pareiškėjas nepagrindė, dėl kokių priežasčių jam turėjo būti išduotas vaistas (duomenys neskelbtini); kad LAVL išsamiai pareiškėją informavo apie išrašymo iš stacionaro aplinkybes; kad pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, susijusių su tariamai netinkamu vaistų išdavimu LAVL; taip pat kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prašė susitikti su LAVL KŽS viršininku.

29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartotinai dėsto dalį skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų faktinių aplinkybių (dėl nuobaudos skyrimo, radijo programų pakeitimo, medikamentų skyrimo, registracijos pas medikus, resocializacijos specialistų lankymosi, vaistų išdavimo LAVL stacionare, išrašymo iš stacionaro) bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir formaliai vertino byloje surinktus įrodymus dėl jam skirtos nuobaudos bei išrašymo iš LAVL stacionaro. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių tokio prašymo motyvų.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik aplinkybė, jog pareiškėjas pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

35. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su nuobaudos pareiškėjui skyrimu, radijo programų pakeitimu, medikamentų skyrimu, registracijos pas medikus, resocializacijos specialistų lankymusi, vaistų išdavimu LAVL stacionare bei išrašymu iš LAVL stacionaro.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, išsamiai pasisakė dėl pirmiau minėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

37. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei formaliai vertino byloje surinktus įrodymus dėl jam skirtos nuobaudos bei išrašymo iš LAVL stacionaro.

38. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

39. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis dėl Pravieniškių PN jam skirtos nuobaudos bei išrašymo iš LAVL stacionaro, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.

40. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakydamas į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl jam skirtos nuobaudos bei išrašymo iš LAVL stacionaro, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teismo posėdžiuose (kurių buvo 3) išklausė pareiškėją, tenkino jo prašymus ir kreipėsi į atsakovus dėl papildomų duomenų išreikalavimo, detaliai juos įvertino ir dėl jų pasisakė.

41. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, LAVL pareiškėją ne kartą informavo apie tai, kad dėl gydymo būtinybės ir gydymo trukmės sprendžia gydantis gydytojas ir skyriaus vedėjas, pagal nuteistojo / suimtojo sveikatos būklę, jos dinamiką gydymo eigoje. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija, nenurodo, kaip konkrečiai dėl šių LAVL nurodytų aplinkybių buvo pažeistos jo teisės ir (ar) saugomi interesai. Byloje nėra duomenų, kad LAVL pareiškėjui buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ar kad pareiškėjas dėl jo sveikatai padarytos žalos būtų kreipęsis į tokio pobūdžio ginčus nagrinėjančias institucijas (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str.). Todėl jo argumentai, esą LAVL skyriaus vedėja neteisėtai darė įtaką pareiškėjo išrašymui iš LAVL stacionaro, laikytini subjektyvia pareiškėjo gynybine pozicija, kuri nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas laikyti nepagrįstomis.

42. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę Pravieniškių PN 21 būryje aplinkybės buvo pagrįstos, kad kilo reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas jokių konkrečių savo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame Pravieniškių PN būryje priežasčių nenurodė nei Pravieniškių PN, nei Departamentui, nei jo skundą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas jokiais bylos faktais bei teisiniais argumentais nepaneigė oficialiuose į bylą pateiktuose dokumentuose, susijusiuose su jam paskirta nuobauda, nurodytų duomenų, taip pat nedetalizavo, dėl kokių konkrečių jo atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje galbūt pateisinančių aplinkybių nepasisakė (ar jų tinkamai neįvertino) pirmosios instancijos teismas. Byloje paties pareiškėjo yra pateiktas Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 68-1411 (I t., b. l. 12), kuriuo jam paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Šio nutarimo teisėtumą pagal pareiškėjo teiktą skundą įvertino ir Departamentas 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 2S-3421. Taigi byloje nėra (ir nebuvo) ginčo dėl Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 68-1411 egzistavimo. Šios išvados niekaip nekeičia Pravieniškių PN pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta aplinkybė, kad šio nutarimo nėra pareiškėjo asmens byloje, todėl su tuo susiję pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat nelaikytini pagrįstais ir sudarančiais pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

43. Dėl pareiškėjo teiginių, esą jis nebuvo supažindintas su taisyklėmis, todėl jam nebuvo žinomas iš jo reikalaujamas elgesio modelis, taip pat kad nuobauda jam paskirta už akių, jis nedalyvavo drausmės komisijoje ir negalėjo pasisakyti, pabrėžtina, kad tokių aplinkybių, ginčydamas Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 68-1411 pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nebuvo nurodęs, todėl jos negali būti nagrinėjamos ir apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.). Priešingu atveju nebūtų sudarytos prielaidos sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai būtų sukurtas teisinis netikrumas ir neaiškumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021; kt.).

44. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Patikrinus bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais ir nenustačius aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis