2021-07-14 Nr. AB-14369-3-61-3-03785-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1442-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03785-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Palink“ (toliau – ir Bendrovė) padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir NTAKD) 2019 m. spalio 3 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-167/19 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo nutraukti; 2) tuo atveju, jei teismas nustatys, kad nėra pagrindų Nutarimui panaikinti, Nutarimą pakeisti ir paskirtą baudą sumažinti. Pareiškėjas skunde nurodė:

1.1. NTAKD priėmė Nutarimą taikyti ekonomines sankcijas, kuriuo Bendrovei skyrė 289 Eur dydžio baudą už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto reikalavimo nesilaikymą. Bendrovei buvo skirta 289 Eur dydžio bauda už tai, kad Bendrovės darbuotoja R. M., dirbdama Bendrovės valdomoje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 4 d., apie 13:45 val., pardavė vieną butelį alkoholinio gėrimo „Bosca“ asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų (duomenys neskelbtini).

1.2. NTAKD, spręsdamas dėl Bendrovės atsakomybės Įstatymo pagrindu ir paskirdamas ekonominę sankciją, nevertino, kuo pasireiškė Įstatymo pažeidimas (kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė). NTAKD pareiškėjo konkrečių veiksmų ir pareiškėjo kaltės neanalizavo. NTAKD nesiaiškino ir neįrodė, kad atitinkami Bendrovės veiksmai lėmė pažeidimą. Bendrovė, žinodama teisės aktuose įtvirtintus alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos reikalavimus ir už šių reikalavimų pažeidimus teisės aktuose nustatytas ekonomines sankcijas, ėmėsi visų įmanomų ir nuo Bendrovės priklausančių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, kad būtų užkirstas kelias Įstatymo pažeidimui: i) Bendrovė, priimant į darbą naujus kasininkus-pardavėjus, apmoko juos alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, griežtai drausdama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų (Bendrovė savo paaiškinimuose NTAKD nurodė, kad reguliariai organizuoja mokymus darbuotojams, kuriuose, be kita ko, yra primenama apie teisės aktuose įtvirtintą draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, ir nurodoma, kad visais atvejais, kai darbuotojams kyla abejonių, jie privalo reikalauti pateikti asmens amžių patvirtinantį dokumentą, o tokio dokumento nepateikus, alkoholį atsisakyti parduoti); ii) Bendrovė, priimant į darbą naujus kasininkus-pardavėjus, pasirašytinai supažindina juos su Bendrovės vidaus teisės aktais (Klientų aptarnavimo tvarka, Alkoholio ir (ar) tabako prekių pardavimo parduotuvėse tvarka ir kt.), kuriuose nustatytas griežtas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų; iii) Bendrovė techninėmis priemonėmis, t. y. priminimais, atsirandančiais kasos aparate, kiekvieną kartą kasininkui-pardavėjui ketinant patvirtinti bet kokio alkoholinio gėrimo, tabako gaminio ar energinio gėrimo pardavimą, sudarė visas sąlygas kasininkams-pardavėjams nepamiršti vykdyti įsipareigojimo neparduoti alkoholinių gėrimų asmenims, jaunesniems kaip 20 metų (ekrane rodoma, nuo kokios datos gimusiems asmenims jau galima parduoti alkoholinius gėrimus); iv) Bendrovė prie kiekvienos kasos yra pakabinusi informacinius pranešimus apie tai, kad alkoholis gali būti parduodamas tik asmenims nuo 20 metų.

1.3. Kaip patvirtino NTAKD, Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad su visais vidaus teisės aktais pardavėja R. M. buvo pasirašytinai supažindinta ir žinojo apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Taigi pareiškėjas atliko visus įmanomus ir nuo jo priklausančius veiksmus, užtikrinančius Įstatymo reikalavimų laikymąsi, ir šiuo atveju neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidęs Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

1.4. 2019 m. liepos 4 d. kasininkė-pardavėja R. M., parduodama alkoholinius gėrimus, vadovavosi savo subjektyviu suvokimu apie pirkėjos amžių. Pirkėjos, kuriai buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, išvaizda visiškai atitiko dvidešimtmečio asmens išvaizdą ir dėl to kasininkei-pardavėjai pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl pirkėjos tinkamo amžiaus alkoholiniams gėrimams įsigyti.

1.5. Pagal bendrąjį teisės principą teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma (lot. lex non cogit ad impossibilia), taip pat negalima reikalauti tokių veiksmų, kurie būtų perdėm neproporcingi ir neprotingi, tokiu būdu darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimą neįmanomu. Atitinkamai asmuo negali būti baudžiamas neįrodžius jo kaltės, nes galimi atvejai (kaip ir šiuo ginčo atveju), kai atsakomybėn traukiamas asmuo padarė visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad teisės pažeidimas nebūtų padarytas. Tačiau asmuo negali visais atvejais būti tikras, kad reikalavimas nebus pažeistas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, nes nėra įmanoma pareiškėjui pilnai kontroliuoti jo darbuotojų elgesio, nes darbuotojai sprendimus atlieka savo valia.

1.6. Bendrovė negali daryti įtakos asmens valiai, sąmoningumui kitaip nei tik per prevenciją, švietimą (iki alkoholio pardavimo) ir darbuotojams nuobaudų skyrimą (po neteisėto alkoholio pardavimo), kas šiuo atveju taip pat buvo padaryta, t. y. Bendrovė kasininkei-pardavėjai R. M. įteikė 2019 m. liepos 15 d. pranešimą apie padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėjimą dėl galimo atleidimo iš darbo už antrą (vienarūšį) darbo pareigų pažeidimą. Bendrovė alkoholinių gėrimų pardavime dalyvauja iki konkretaus veiksmo atlikimo ir po jo, tačiau pačio pardavimo atlikimo metu gali dalyvauti tik netiesiogiai.

1.7. NTAKD pozicija, kuria vadovaujantis Bendrovei paskirta bauda (t. y. jei priemonės užkirsti kelią alkoholio pardavimui asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, yra neefektyvios, tai imtasi ne visų būtinų priemonių), yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principams bei principui, jog teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma. NTAKD neįrodė Bendrovės kaltės. Įvertinus tai, nėra teisinio pagrindo traukti Bendrovę administracinėn atsakomybėn ir skirti 289 Eur baudą, todėl Nutarimas yra naikintinas.

1.8. Atsižvelgiant į tai, kad: i) Bendrovė Nutarime nurodytoje parduotuvėje pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė; ii) Bendrovė darbuotoją R. M. supažindino su prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklėmis, jai išaiškino taikytiną atsakomybę už šių taisyklių pažeidimus; iii) Bendrovė užtikrino, jog kiekvieno alkoholinio gėrimo pardavimo metu kasos ekrane atsirastų vizuali žinutė (priminimas) apie parduodamo gėrimo specifiką, užtikrino, kad kasos aparato ekrane atsirastų data, nuo kurios alkoholinį gėrimą galima parduoti; iv) Bendrovė rūpinosi, kad jos vykdoma ūkinė veikla, taip pat prekyba alkoholiniais gėrimais būtų vykdoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų; v) neteisėtai parduoto alkoholio kiekis bei jo vertė (3,69 Eur) buvo labai nedideli; vi) Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, NTAKD Nutarimu paskirta 289 Eur dydžio bauda yra nepagrįsta ir yra per didelė bei neproporcinga padarytam nusižengimui. Todėl tuo atveju, jei teismas nustatys, jog nėra pagrindų Nutarimui panaikinti, Nutarimas keistinas, paskirtą baudą sumažinant.

2. Atsakovas NTAKD atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Išsami Departamento pozicija yra išdėstyta ginčijamame Nutarime, kuriame pareiškėjo argumentai yra išsamiai aptarti ir įvertinti.

2.2. Šiuo atveju nėra reikšmingas pardavėjos subjektyvus vertinimas, ar pirkėjas yra sulaukęs 18 metų amžiaus. Įstatymų leidėjas suteikė pardavėjui tam tikras teises reikalauti asmens amžių patvirtinančių dokumentų, o kartu ir numatė draudimą parduoti tabako gaminius (alkoholinius gėrimus) asmenims iki 18 metų. Tokiu būdu pardavėjas, t. y. įmonė, prekiaujanti tabako gaminiais (alkoholiniais gėrimais), privalo pasirinkti savo nuožiūra atitinkantį elgesio modelį, kad tabako gaminiai (alkoholiniai gėrimai) nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų. Jaunas alkoholinio gėrimo pirkėjo amžius pardavėjui privalo suponuoti pareigą kiekvieną kartą reikalauti asmens dokumento, kuris yra vienintelis juridinis asmens amžių liudijantis dokumentas.

2.3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais.

2.4. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui jaunesniam kaip 20 metų Bendrovės vardu ir interesais. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, pardavimo fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Vadinasi, pareiškėjas yra tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Alkoholinių gėrimų pardavimas pirkėjui buvo pareiškėjo diskrecija. Užtenka nustatyto pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje, fakto, kad Bendrovei kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. NTAKD pozicija neprieštarauja teisės teorijoje suformuluotai elgesio taisyklės pažeidimo sudėties sampratai. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjo dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių – kaltės – pasireiškimas.

2.5. Paskirta bauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes. Atsakomybė už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą numatyta Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje. Už šį pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 289 Eur iki 868 Eur bauda. NTAKD nenustatė Bendrovės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl Nutarimu paskyrė minimalią baudą. Pareiškėjo pateikti argumentai nėra pakankami, kad būtų pagrindas pareiškėjui skirti mažesnę piniginę baudą negu Įstatymo nustatyta minimali piniginė bauda. Pareiškėjas neįrodė ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos skiriant baudą mažesnę nei minimalią. Prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas pabrėžė, kad byloje neginčijamai įrodyta, ir pareiškėjas šių aplinkybių neginčija, kad 2019 m. liepos 4 d., apie 13.45 val., Bendrovei priklausančiame prekybos centre, (duomenys neskelbtini), jos darbuotoja R. M. alkoholinius gėrimus pardavė asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, t. y. D.A. (duomenys neskelbtini). Pagal kasos kvitą už 3,69 Eur buvo parduotas vienas butelis putojančio fermentuoto alkoholinio gėrimo „Bosca“ (0,75 l talpos, 7,5 proc. alk. tūrio). Atsakomybei už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui, jaunesniam nei 20 metų.

5. Teismas nurodė, kad Įstatyme numatyta imperatyvi pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik asmenims, sulaukusiems 20 metų. Todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, šio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi juridinės reikšmės pareiškėjo dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalių – kaltės – pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė, kuri nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Nors pareiškėjas nurodo, kad imasi prevencinių priemonių, jog nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau tai nepanaikina pareiškėjo atsakomybės tuo atveju, kai įstatymo nuostatos pažeidžiamos. Bendrovės darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas aptariamo draudimo prasme ir lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisė asmuo. Bendrovės darbuotojos padarytas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Bendrovės taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo nepakankamai efektyvios.

6. Teismas pastebėjo, kad Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Taigi ši Įstatymo nuostata nustato teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens dokumentus ir pareigą iš asmens, kuris atrodo jaunesnis nei 25 metai, pareikalauti asmens dokumento, o jei dokumentą atsisakoma pateikti, nustatoma pareiga atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus. Pareiškėjo darbuotojai negali pasiremti vien subjektyviu vertinimu dėl alkoholinius gėrimus perkančio asmens amžiaus, kaip šiuo atveju siekia pasiteisinti pareiškėjas, teigdamas, jog pardavėjai atrodė, kad perkantis asmuo yra vyresnis nei 20 metų, o turi reikalauti pateikti asmens dokumentus, siekiant išvengti įstatymo pažeidimo.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog Bendrovė nėra kalta dėl jos darbuotojos R. M. veiksmų, nors Bendrovė ir atliko daug veiksmų, siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, nepaneigia fakto, kad alkoholiniai gėrimai asmeniui, nesulaukusiam 20 metų, buvo parduoti. Be to, nereikšmingi pareiškėjo argumentai, jog darbuotojai pirkėjos išvaizda apsipirkimo metu nesukėlė jokių abejonių, kad pirkėjas galėtų būti nesulaukęs 20 metų, t. y. pirkėjas pardavėjai pasirodė turintis 20 metų, kadangi Įstatymas aiškiai įpareigoja asmens, jaunesnio negu 25 metai, asmens dokumento pareikalavimo, parduodant alkoholinius gėrimus, ko Bendrovės darbuotoja nepadarė.

8. Teismas darė išvadą, kad atsakovas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Bendrovei paskirta bauda turėtų būti sumažinta daugiau, negu Įstatyme nustatyta minimali sankcija. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos skiriant mažesnę nei minimalią baudą. Argumentai, kad pareiškėjas darbuotoją informavo pasirašytinai, ėmėsi techninių priemonių užtikrinant Įstatymo reikalavimų laikymąsi, toje Bendrovės parduotuvėje pažeidimas padaromas pirmą kartą, Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nelaikytinos ypatingomis priežastimis, kad minimali bauda būtų sumažinta. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo įvykdytas socialiai jautresnės grupės atžvilgiu, pareiškėjui pritaikyta sankcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo dar labiau mažinti paskirtą minimalią 289 Eur baudą.

III. 10. Pareiškėjas Bendrovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylą dėl Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo nutraukti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuo pačius argumentus kaip ir skunde. Papildomai pažymi, kad:

10.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo praktikos. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad šis ginčas susijęs su specifiniu atsakomybės už Įstatymo pažeidimus subjektu, t. y. juridiniu asmeniu. Teismas nevertino pareiškėjo veiksmų ir kaltės. Taigi teismas netinkamai, neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai teisiškai įvertino reikšmingas aplinkybes.

10.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė yra priėmusi tvarkas (instrukciją) dėl alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, su kuria pardavėjai-kasininkai yra supažindinti, ėmėsi ne tik vizualinių priemonių (informaciniai lapai prie kasų, kasos ekrane iššokantis pranešimas), bet ir techninių priemonių (nuskanavus alkoholinę prekę kasoje, darbuotojas privalo atlikti papildomą veiksmą – paspausti papildomą mygtuką – norėdamas prekę parduoti ir kt.), t. y. siekė tinkamai užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto reikalavimo laikymąsi. Atsakovas neanalizavo ir nevertino pareiškėjo konkrečių veiksmų ir pareiškėjo kaltės, neįrodė, kad Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė pažeidimą (kita vertus, ir negalėtų įrodyti, nes pareiškėjas šiuo atveju padarė viską, kas nuo jo priklauso (įvertinus protingumo ir proporcingumo principų kontekste), kad būtų užtikrintas Įstatymo nuostatų laikymasis).

10.3. Bendrovė visomis įmanomomis (proporcingomis ir protingomis) priemonėmis siekė ir siekia užkirsti kelią Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimui. Todėl teismo sprendime padaryta išvada, kad Bendrovės taikytos prevencinės priemonės buvo nepakankamai efektyvios, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principams bei bendram principui, jog teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma. Nei teismas, nei NTAKD nenurodė jokių kitų priemonių, kurių pareiškėjas, kaip apdairus ūkio subjektas, dar galėjo imtis, siekiant užtikrinti jog Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo būtų laikomasi.

10.4. Teismas netinkamai, neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir netinkamai taikė Įstatymo nuostatas. Be to, Sprendimas neatitinka šiuo klausimu suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Todėl konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas naikinti Sprendimą.

11. Atsakovas NTAKD atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad teismas atliko išsamią įrodymų visumos analizę pagal įrodymų vertinimo taisykles, sprendime aiškiai pagrindė padarytas išvadas, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, išdėstė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nuo jos nenukrypo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NTAKD priimto Nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Palink“ paskirta 289 Eur bauda už Įstatymo 4 dalies 3 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjo atsakomybei pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą atsirasti pakanka to, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas jaunesniam nei 20 metų asmeniui, o Bendrovės darbuotojos padarytas pažeidimas laikomas Bendrovės pažeidimu.

15. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčas yra susijęs su specifiniu atsakomybės už Įstatymo pažeidimus subjektu – juridiniu asmeniu, – todėl netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes nevertino Bendrovės veiksmų ir kaltės.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus (Įstatymo 18 str. 5 d.). Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje išaiškino, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, įskaitant juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais; teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, taip pat pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą, dėl to sprendžiant dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie šio įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (padarytais pažeidimais) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2209-822/2020).

19. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija turi pagrindą vadovautis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio byloje, t. y. dėl įmonės padaryto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes (t. y., kad Bendrovės pardavėja šios įmonės valdomoje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 4 d., apie 13:45 val., pardavė vieną butelį alkoholinio gėrimo „Bosca“ asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų), kurių pareiškėjas neginčija, šiai bylai aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos kontekste, konstatuoja, kad Bendrovė pagrįstai buvo pripažinta padariusi Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Bendrovės teisinės atsakomybės nėra pagrindo atskirti arba kokiu nors būdu atriboti nuo jos darbuotojo veiksmų (neveikimo), kurie Įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto, t. y. Bendrovės, veiksmais (padarytu pažeidimu).

21. Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra susijusi ne su šioje byloje taikytinos Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto normos aiškinimu ir taikymu, dėl to minėta teismo praktika šioje byloje neaktuali. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Bendrovė vykdo daug prevencinių priemonių, jog pardavėjai-kasininkai neparduotų alkoholio jaunesniems nei 20 metų asmenims, nepaneigia jos padaryto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo, kuris šiuo atveju buvo padarytas Bendrovės darbuotojos – kasininkės (pardavėjos) – veiksmais (neveikimu).

22. Pagal Įstatymo 34 straipsnio 4 dalį Bendrovei paskirta minimali 289 Eur bauda, dėl to nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau šią baudą sumažinti.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė