2022-01-26 Nr. AB-2132-3-61-3-03510-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-66-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03510-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. KT-94 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. KT-95 (toliau – ir Sprendimas 2) bei įpareigoti Tarybą išnagrinėti pareiškėjo skundus iš naujo ir juos patenkinti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Tarybai pateikė 2020 m. liepos 10 d. skundą dėl neteisėto eksperto veikimo ir nenusišalinimo, prašydamas Tarybos įvertinti eksperto veiksmus. Skundo kopiją išsiuntė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, nes ji dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką teismo ekspertų srityje, tvarko teismo ekspertų sąrašą. Taryba Sprendimu 1 skundo dalį paliko nenagrinėtą, kitą jo dalį atmetė.

2.2. Ekspertui atlikus ekspertizę pasitvirtino prielaidos dėl eksperto šališkumo ir neobjektyvumo, nes atlikta ekspertizė (išvada) yra neteisinga ir klaidinanti, nepakankamai aiški ir neišsami, neatsakyta į pateiktus klausimus. Pareiškėjui kilo labai rimtų abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, todėl 2020 m. liepos 29 d. Tarybai pateikė pakartotinį skundą dėl paskirto eksperto atliktos ekspertizės neteisėtumo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020. Skundo kopiją pateikė ir Teisingumo ministerijai. Taryba Sprendimu 2 skundą paliko nenagrinėtą, nes nenagrinėja skundų, kurie priskirtini teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai ir ekspertinio tyrimo išvada gali būti paneigiama tik kita atitinkama ekspertize. Taryba taip pat nurodė, kad teismas privalo patikrinti, ar eksperto atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais.

2.3. Taryba priimdama Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 (toliau abu kartu – ir Sprendimai) ignoravo esmines faktines ir teisines ginčo aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad Taryba nagrinėja skundus tik dėl teismo eksperto padarytų etikos pažeidimų. Taryba pagal Lietuvos Respublikos turto vertinimo pagrindų įstatymą yra kompetentinga institucija ir jo skundus turėjo priimti, išnagrinėti ir tenkinti.

2.4. Ekspertas pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16. (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatas, nesivadovavo įstatymais ir kitais teisės aktais (pažeidė nepriklausomumo principą), nebuvo gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktai (pažeidė profesionalumo principą), pateikė melagingą ekspertinių tyrimų išvadą (pažeidė sąžiningumo principą), nevengė interesų konflikto, nenusišalino nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (pažeidė nešališkumo principą), nevykdė savo pareigų rūpestingai ir atsakingai, nesilaikė duotos teismo eksperto priesaikos (pažeidė pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principą), nebuvo teisingas atlikdamas ekspertinį tyrimą, vertindamas ekspertinių tyrimų rezultatus ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadą, piktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais (pažeidė teisingumo principą). Ekspertas iš esmės pažeidė Etikos kodekso 8 punkto nuostatas, nes nebuvo objektyvus, nevengė asmeniškumų ir turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą atlikdamas ekspertinį tyrimą ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas, todėl Tarybos Sprendimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

2.5. 2020 m. birželio 4 d. priimta Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nauja redakcija, kurioje nustatyta, jog privatus ekspertas negali dalyvauti teismo procese, jeigu jis proceso šalis anksčiau konsultavo kaip savo srities specialistas. Nors minėti pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2020 m. liepos 1 d., tačiau ekspertas apie įsigaliosiančius pakeitimus privalėjo žinoti ir nušalinti dar iki jo pateikto 2020 m. liepos 2 d. nušalinimo civilinėje byloje. Ekspertas pastaruoju metu yra atlikęs daug nekilnojamojo turto ekspertizių antstolių patvarkymų pagrindu, todėl yra šališkas. Taryba į šias aplinkybes neatsižvelgė.

2.6. Taryba taip pat neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes dėl neteisingai nustatytos nekilnojamojo turto vertės. Patikslintame skunde pateikti duomenys ir paskaičiavimai patvirtina, kad eksperto pateikta ekspertinė išvada civilinėje byloje yra neteisėta, joje pateikti klaidingi duomenys, pasirinktas neteisingas vertinimo metodas. Patikslintame skunde išsamiai išdėstyta kokioms institucijoms dar pateikti skundai dėl eksperto, antstolio, civilinę bylą nagrinėjusios teisėjos ir kitų asmenų veiksmų.

3. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, juose išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia civilinėje byloje atliktos ekspertizės neteisėtumą, pateikė panašaus nekilnojamojo turto vertės duomenų analizę. Pareiškėjas pažymėjo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios, jog ekspertizės aktu nustatyta kaina neatitinka rinkos vertės, nes tame pačiame name buvo parduotas butas už beveik tokią pačią kainą, kaip nustatyta ekspertizės akte, tačiau jo plotas du kartus mažesnis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 jo ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atmetė.

4. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. priimdamas Sprendimą 1 išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. liepos 10 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl galimo teismo eksperto K. K. šališkumo, bendravimo su pareiškėju bei pateikė argumentus, kuriais remiantis padarė išvadą, jog teismo ekspertas Etikos kodekso pažeidimų nepadarė. Pareiškėjas minėtame skunde ginčijo teismo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 priimtus procesinius sprendimus bei teismo priimtų sprendimų pagrįstumą, ko vertinti Taryba neturi kompetencijos, todėl pareiškėjo pateikti argumentai buvo pagrįstai palikti nenagrinėti.

4.2. Sprendimu 2 Taryba paliko pareiškėjo 2020 m. liepos 29 d. skundą nenagrinėtą, įvertinusi tai, kad jame pareiškėjas kėlė klausimus, susijusius teismo eksperto pateikto ekspertizės akto turiniu, jo išvadų pagrįstumu ir teisingumu bei teismo eksperto procesinių veiksmų vertinimu, kas taip pat nepriskirtina Tarybos kompetencijai. Dalis 2020 m. liepos 29 d. skunde nurodytų aplinkybių jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos Tarybos Sprendime 1, todėl, nepateikus naujų argumentų, Taryba Sprendimu 2 pagrįstai atsisakė jas nagrinėti.

4.3. Tarybos pareiga nagrinėti skundus pagal įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus negali būti suprantama plečiamai ir paneigti išimtinę teismo kompetenciją vertinti ekspertizės aktą ir ekspertinio tyrimo eigą (procesą). Taryba neturėjo įgaliojimų Sprendime 2 vertinti teismo eksperto veiksmų atitikties Etikos kodekso reikalavimams, kadangi šio sprendimo priėmimo metu nebuvo priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, kuriame būtų pateiktas teismo eksperto procesinių veiksmų bei ekspertizės akto turinio, jo išvadų vertinimas.

4.4. Pagrindų, kuriems esant teismo ekspertas negalėtų būti laikomas nešališku ir privalėtų nusišalinti, Taryba nenustatė. Atsakovas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 priimta 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria teismas išsprendė pareiškėjo prašymą dėl teismo eksperto nušalinimo, jo netenkindamas. Tiek 2020 m. gegužės 4 d. pareiškimą teismui dėl teismo eksperto nušalinimo, tiek 2020 m. liepos 10 d. skundą Tarybai pareiškėjas motyvavo iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, t. y. dėl galimų teismo ekspertų sąsajų su antstoliais, todėl Taryba teismo 2020 m. gegužės 11 d. priimto sprendimo nekvestionavo.

4.5. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Teismo ekspertizės įstatymo redakcijos nuostatos, kuriomis remiasi pareiškėjas, šiuo atveju netaikytinos, nes teismo ekspertas civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 buvo paskirtas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi (prieš įsigaliojant Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimams). Naujų aplinkybių, kurios patvirtintų galimą teismo eksperto šališkumą, pareiškėjas Tarybai nenurodė, todėl atsižvelgusi į išnagrinėtus duomenis, Taryba Sprendimu 1 pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl teismo eksperto galimo šališkumo. Klausimą dėl teismo eksperto šališkumo pareiškėjas kėlė ir 2020 m. liepos 29 d. skunde.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atliepimo nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo A. C. skundą atmetė.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su jo 2020 m. liepos 10 d. skundu, teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas Tarybai pateikė 2020 m. liepos 10 d. skundą „Dėl paskirto eksperto veikimo ir jo nesusišalinimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-684/2020“, kuriuo skundė teismo eksperto K. K. veiksmus. Pareiškėjas skunde nesutiko su teismo nutartimi, kuria teismo ekspertizę pavesta atlikti ne pareiškėjo pasiūlytam ekspertui S. R., o antstolio advokato pasiūlytam ekspertui K. K.Bl (toliau – ir Ekspertas). Pareiškėjas nurodė, kad teismas jo 2020 m. gegužės 1 d. Ekspertui pareikšto nušalinimo nepagrįstai netenkino. Pareiškėjas manė, kad paskirtas Ekspertas privalėjo nusišalinti nuo ekspertizės atlikimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-684/2020, nes anksčiau dalyvavo ir atlikto ekspertizes kitose bylose, atliktos ekspertizės buvo šališkos, priimtos neįsigilinus į faktines aplinkybes, šalių ginčo esmę. Ekspertas labai dažnai dalyvauja kaip antstolių turto vertintojas, atstovauja antstolių interesus ginčo bylose, dalyvauja antstolių renginiuose. Šiuo konkrečiu atveju antstolio interesai priešingi pareiškėjo interesams. Ekspertas nenusišalino 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimams, draudžiantiems ekspertui dalyvauti teismo procese, jeigu jis proceso šalis anksčiau konsultavo ir kaip savo srities specialistas. Teismo paskirtas Ekspertas yra šališkas, pareiškėjas abejoja jo kompetencija, nepriklausomumu, profesionalumu.

7.2. Taryba Sprendime 1 nustačiusi, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtais sprendimais dėl Eksperto paskyrimo ir jo nenušalinimo civilinės bylos Nr. e2-1223-864/2020 nagrinėjimo metu, išaiškino pareiškėjui, jog šių klausimų nagrinėjimas nepriskirtas Tarybos kompetencijai, ir šiuos skundo reikalavimus paliko nenagrinėtus. Taryba Eksperto Etikos kodekso pažeidimų nenustatė ir kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

8. Teismas aptarė Teismo ekspertizės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio 1 dalį, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215, (toliau – ir Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d.) 2 punktą, ir nustatė, kad pareiškėjas su 2020 m. liepos 10 d. skundu kreipdamasis į Tarybą nesutiko su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, iškeltoje pagal pareiškėjo (ieškovo) ieškinį dėl varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, priimtais procesiniais sprendimais pavesti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikti Ekspertui bei netenkintu pareiškėjo prašymu dėl Eksperto nušalinimo šioje civilinėje byloje. Teismas darė išvada, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Tarybą ir prašydamas įvertinti Eksperto veiksmus, iš esmės nesutiko su civilinėje byloje teismo priimtais procesiniais sprendimais, parenkant ekspertą bei nagrinėjant pareiškėjo (ieškovo) pareiškimą dėl Eksperto nušalinimo. Teismas aptarė Tarybai suteiktus ribotus įgaliojimus nagrinėjant pareiškėjų pateiktus skundus dėl teismo ekspertų veiksmų, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad Tarybai nėra suteiktų įgaliojimų vertinti teismo kompetencijai priskirtinų klausimų, ir sprendė, jog Tarybos išvada, kad jos kompetencijai nėra priskirta vertinti teismo atliktų procesinių veiksmų skiriant Ekspertą bei sprendžiant pareiškimą dėl jo nušalinimo, pripažintina pagrįsta ir pareiškėjo skundo argumentai, tiek, kiek jie susijęs su teismo procesinių sprendimų peržiūra, pagrįstai palikti nenagrinėti.

9. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriai nesutinkama su Tarybos išvada, kad Ekspertas nepadarė Etikos kodekso pažeidimo, teismas aptarė Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Etikos kodekso 8 punkte išvardintus nešališkumo principo elementus, 4 punkte įtvirtintą nepriklausomumo principą, nurodė, kad civiliniame procese ekspertas gali būti nušalintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytais teisėjo nušalinimo pagrindais (CPK 67 str. 1 d.), CPK 67 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose nurodytais pagrindais, ir nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas Eksperto šališkumą grindė bendradarbiavimu su antstoliais vykdymo procese atliekant turto vertinimo ekspertizes. Taryba, įvertinusi Eksperto rašytinius paaiškinimus ir bei nustačiusi, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 11 d. neskundžiama nutartimi analogiškus pareiškėjo argumentus įvertino kaip nepagrįstus, o pareiškėjas jokių naujų aplinkybių šiuo klausimu nepateikė, pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais. Teismas su šia Tarybos išvada sutiko ir pažymėjo, jog teismui 2020 m. gegužės 11 d. nutartyje konstatavus, kad Eksperto bendradarbiavimas su antstoliais nesudaro pagrindo abejoti eksperto nešališkumu, nes toks faktas tik patvirtina Eksperto turimos kvalifikacijos ir profesinių funkcijų atlikimo faktą ir pareiškėjui nenurodžius jokių naujų aplinkybių, galinčių pagrįsti, kad Eksperto ryšiai su antstoliu, vykdžiusiu priverstinį išieškojimą ir surašiusiam turto pardavimo iš varžytynių aktą, kurį pareiškėjas ginčija civiline tvarka, peržengia profesinio bendradarbiavimo ribas, ar yra kitų objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti Eksperto tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, Taryba neturėjo teisinio pagrindo tų pačių pareiškėjo argumentų dėl Eksperto galimų ryšių su antstoliais vertinti kitaip, nei juos įvertino teismas 2020 m. gegužės 11 d. neskundžiamoje nutartyje.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Ekspertas turėjo nusišalinti nuo jam pavestos atlikti ekspertizės dėl to, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pakeitimai, draudžiantys privačiam teismo ekspertui, sutartiniais pagrindais konsultavusiam proceso šalis, toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizes. Teismas nustatė, kad Ekspertas civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 paskirtas 2020 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi, t. y. prieš kelis mėnesius iki Teismo ekspertizės įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo. Ekspertas paaiškinime nurodė, kad vertinamą objektą apžiūrėjo 2020 m. birželio 22 d., dalyvaujant pareiškėjui. Atlikus apžiūrą pradėtas rengti ekspertizės aktas (išvada), kuris užbaigtas 2020 m. liepos 9 d., o sekančią dieną pateiktas Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į civilinį ginčą nagrinėjantį teismą prašydamas taikyti naują Teismo įstatymo ekspertizės įstatymą paskirtam Ekspertui. Civilinę bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas šio pareiškėjo prašymo netenkino, nes skiriant teismo ekspertizę ir Ekspertą tuo metu galiojęs Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtino vienintelį nusišalinimo pagrindą, kad privatus ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. Teismas sprendė, jog esant minėtam teismo išaiškinimui, Taryba neturėjo teisinio pagrindo Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimų taikyti ar aiškinti kitaip. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo Tarybai pateiktame skunde nurodytus argumentus ir aplinkybes dėl galimo Eksperto šališkumo iki Sprendimo 1 priėmimo įvertino civilinę bylą nagrinėjantis teismas ir nenustatė, kad Ekspertas būtų šališkas ar turėtų pagrindų nusišalinti, o pareiškėjui šiuo klausimu nepateikus jokių naujų aplinkybių, Taryba pagrįstai konstatavo, kad Ekspertas Etikos kodekso nuostatų nepažeidė.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su jo 2020 m. liepos 29 d. skundu, teismas nustatė, kad:

11.1. Pareiškėjas Tarybai 2020 m. liepos 29 d. pateikė skundą (pavadintą papildomu skundu, prie 2020 m. liepos 10 d. skundo), kuriame išdėstė nesutikimą su 2020 m. liepos 9 d. Eksperto ekspertizės akte (toliau – ir Aktas) pateiktu turto įkainojimu. Pareiškėjas nurodė, kad jo prielaidos dėl Eksperto šališkumo ir neobjektyvumo pasitvirtino, pateiktas Aktas neteisingas, klaidinantis, neaiškus, nurodyta viso areštuoto turto vertė 162 000 Eur neatitinka realios buto kainos. Pareiškėjas paaiškino, kad civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 pateikė prašymą skirti papildomą ekspertizę. Pareiškėjas teigė, kad Aktas neteisėtas ir nepagrįstas, nes Ekspertas netinkamai taikė lyginamąjį metodą, neteisingai užfiksavo patalpų įrengimą, įrenginius ir atliktus patalpų pagerinimo darbus, klaidingai apibūdino buto būklę, vadovavosi neaktualia nekilnojamojo turto kainų statistika, neteisingai įvertino turto baigtumą ir padarė kitų klaidų.

11.2. Taryba, įvertinusi, kad pareiškėjas nesutinka su Eksperto pateikto Akto turiniu, keliami klausimai susiję su Akto išvadų pagrįstumu ir teisingumu, bei teismo ir Eksperto atliktų procesinių veiksmų vertinimu, vadovaudamasi Reglamento 25.2. punktu, skundą Sprendimu 2 paliko nenagrinėtą.

12. Teismas aptarė Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 1, 4 dalis, Reglamento 2 punktą ir priėjo prie išvados, kad Eksperto teismo pavedimu atlikta ir į civilinę bylą pateikta ekspertizės išvada / aktas yra proceso veiksmas, ir Taryba nėra įgaliota vertinti ekspertizės Akto turinio atitikties teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, šių klausimų nagrinėjimas priskirtinas, teismo, kurio pavedimu ekspertizė atlikta, kompetencijai.

13. Teismas vadovavosi CPK 177 straipsnio 2 dalimi, 216 straipsniu ir nurodė, kad teismo nutartimi paskirta ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikta ekspertizės aktas / išvada laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Ekspertizės aktas ginčą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir vertinamas pagal vidinį teismo įsitikimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi, ekspertizės turinys prieštaringas ar yra kitų esminių trūkumų, leidžiančių abejotini ekspertinio tyrimo rezultatais. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

14. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas pasinaudojo CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis proceso šalių teisėmis – pateikė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui prašymą skirti papildomą ekspertizę, o nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu – apeliacinį skundą, kuriame išdėstė analogiškus nesutikimo su ekspertize motyvus, argumentus ir savo pastebėjimus, kokie buvo nurodyti Tarybai pateiktame skunde. Teismas nurodė, kad pareiškėjo keliamos abejonės dėl Eksperto pateikto Akto teisėtumo ir pagrįstumo bus įvertintos apeliacinės instancijos teisme. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Eksperto Akto duomenis ir nustatyta nekilnojamojo turto verte, teikia savo atliktus paskaičiavimus, analizes ir kitus duomenis, kurie, pareiškėjo vertinimu, pagrindžia Akto nepagrįstumą ir neteisėtumą, savaime nereiškia, jog Ekspertas pažeidė nešališkumo ar kitus Etikos kodekso principus. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nebuvo jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti Akto turinio ydingumą bei jį sieti su Etikos kodekso principų pažeidimais. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas Akto turinio vertinimo dar nebuvo atlikęs, nebuvo priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuotas Akto neteisingumas, prieštaringumas, nepatikimumas, todėl Taryba neturėjo teisinio pagrindo vertinti Eksperto veiksmų atitikties Etikos kodekso reikalavimams. Jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių Akto neteisėtumą nebuvo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo priėmimo metu. Į bylą pateiktame, tačiau dar neįsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 priimtame sprendime taip pat konstatuota, jog teismui abejonių dėl Eksperto nešališkumo ir jo pateikto Akto teisėtumo ir pagrįstumo nekilo.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. pateiktame skunde taip pat nurodė, jog civilinį ginčą nagrinėjančio teismo prašė nesivadovauti Eksperto pateiktu Aktu, nepripažinti jo įrodymu. Pareiškėjas vertino, kad Eksperto veiksmai, atliekant ekspertinį tyrimą, turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl civilinę bylą nagrinėjančio teismo prašė priimti atskirąją nutartį ir apie galimai padarytą nusikalstamą veiką pranešti prokurorui. Teismas pažymėjo, jog vien tokio pobūdžio prašymo pateikimas civilinį ginčą nagrinėjančiam teismui Tarybos kompetencijų ribų neišplečia ir neįgalina vykdyti teismo funkcijų, t. y. vertinti ar Ekspertas padarė kokius nors neteisėtus veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių ir sudarančių pagrindą CPK nustatyta tvarka priimti atskirąją nutartį, todėl Taryba pagrįstai šių pareiškėjo skundų nenagrinėjo, kaip nepriskirtų jos kompetencijai.

16. Teismas vertino, jog pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti nauji motyvai ir pateikti papildomi duomenys, įtakos Sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prieštaravimus dėl Akto teisėtumo bei pagrįstumo turėtų teikti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui.

17. Teismas konstatavo, kad Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti atsižvelgiant į Tarybos kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, motyvuoti, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Teismas taip pat atmetė išvestinius pareiškėjo reikalavimus, siejamus su Tarybos įpareigojimu atlikti veiksmus.

III. 18. Pareiškėjas A. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir išspręsti šios bylos klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus: panaikinti Tarybos Sprendimus ir išspręsti ginčo tarp šalių klausimą iš esmės, įpareigoti Tarybą išnagrinėti jo skundus iš naujo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui argumentus, susijusius su eksperto padarytų Etikos kodekso nuostatų pažeidimu, Tarybos kompetencija, naujos redakcijos Teismo ekspertizės įstatymo aktualumu ir svarbumu šioje byloje, kitų institucijų priimtais sprendimai dėl netinkamo teismo paskirto eksperto pareigų vykdymo, Eksperto pateiktais klaidinančiais parodymais, tiek šios bylos faktines aplinkybes, tiek ir su civiline byla susijusias aplinkybes, bei nesutikimą su teismo sprendimu grindžia tokiais argumentais:

19.1. Teismas priimdamas sprendimą visiškai nepagrįstai ir netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktas esmines aplinkybes (jų visumą), argumentus ir įrodymus (priedus), todėl padarė nepagrįstas išvadas šiais aspektais:

19.1.1. Pareiškėjas, kreipdamasis į Tarybą ir prašydamas įvertinti Eksperto veiksmus, iš esmės nesutiko būtent su Eksperto veikimu ir jo sprendimais, o ne su civilinėje byloje teismo priimtais procesiniais sprendimais, kuriuos pareiškėjas apskundė civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020.

19.1.2. Nepagrįstai sutiko su Tarybos išvada, jog ji neturėjo pagrindo kitaip vertini pareiškėjo argumentų dėl Eksperto galimų ryšių su antstoliais. Eksperto šališkumas buvo grindžiamas ne tik bendradarbiavimu su antstoliais vykdymo procese, atliekant turto vertinimo ekspertizes, bet ir tuo, kad Ekspertas labai dažnai dalyvavo kaip antstolių interesų gynėjas ginčo bylose, labai dažnai atstovavo antstolių interesus civilinėse bylose, buvo gerai pažįstamas ir labai susijęs su antstoliu, dalyvavo ir antstolių rengiamuose renginiuose, ir kad Ekspertas atliko turto ekspertizę ir kitoje ginčo byloje, kurioje pareiškėjas ją apskundė (civilinė byla Nr. e2-24492-1125/2020, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3). Pareiškėjas tinkamai pagrindė abejones dėl eksperto šališkumo, įrodė eksperto tiesioginį ir netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, bei šališkų ekspertizės akto išvadų pateikimą, savo poziciją grindė tinkamais įrodymais (priedais). Eksperto rašytiniai paaiškinimai buvo melagingi, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis neįsiteisėjusi, nes apskųsta apeliaciniu skundu, todėl tiek Tarybos, tiek teismo išvada dėl Eksperto ne šališkumo yra neteisėta.

19.1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atmestini pareiškėjo argumentai, kad Ekspertas turėjo nusišalinti nuo jam pavestos atlikti ekspertizės dėl to, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pakeitimai. Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimuose buvo nustatyta, kad ekspertams turi būti taikomi aukšti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, ir kad siekiant užtikrinti teismo ekspertų nepriklausomumo principą, privatus ekspertas negalės dalyvauti teismo procese, jeigu jis proceso šalis anksčiau konsultavo ir kaip savo srities specialistas. Tarybos ir teismo sprendimai priimti netinkamai aiškinant Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo esmę ir prasmę, bei ignoruojant taisyklę – lex benignior retro agit.

19.1.4. Nesutiktina su teismo išvada, kad Eksperto teismo pavedimu atlikta ir į civilinę bylą pateikta ekspertizės išvada / aktas yra proceso veiksmas, ir Taryba nėra įgaliota vertinti ekspertizės Akto turinio atitikties teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, šių klausimų nagrinėjimas priskirtinas, teismo, kurio pavedimu ekspertizė atlikta, kompetencijai. Ekspertas pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatas, todėl Taryba savo kompetencijos ribose turėjo įvertinti tokį jo elgesį, bei veikimą, pasisakyti ir įvertinti atliktos ekspertizės turinį, išvadų pagrįstumą ir teisingumą, nes, neįvertinus atliktos ekspertizės turinio, išvadų pagrįstumo ir teisingumo, profesionalumo ir sąžiningumo, nebuvo jokių galimybių konstatuoti ir etikos, ir veiklos pažeidimų. Taryba neturėjo taikyti ir remtis neįsiteisėjusiais teismo sprendimais, nustatyti akivaizdžius etikos pažeidimus, eksperto šališkumą (neutralumo nebuvimą) ir t.t. Taryba turėjo taikyti Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimo įstatymo naujas nuostatas dėl jų paskirties (pažaboti korupciją ir taikyti skaidrumo standartus), pasisakyti bei išnagrinėti ir kitus pareiškėjo pateiktus argumentus ir motyvus, todėl Tarybos ir teismo sprendimai, priimti visa tai ignoruojant, yra naikintini kaip neteisingi.

19.1.5. Nesutiktina, kad pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti nauji motyvai ir pateikti papildomi duomenys, įtakos Sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui neturi, ir kad pareiškėjas prieštaravimus dėl Akto teisėtumo bei pagrįstumo turėtų teikti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti nauji motyvai ir pateikti papildomi duomenys (priedai), turėjo įtakos Sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, todėl turėjo būti teismo išnagrinėti, nes, vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais, teismo pareiga yra įvertinti visus pareikštus reikalavimus, prašymus, įrodymus ir priedus. Teismas turėjo pareigą detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo pateiktą argumentą, bei aplinkybės, tačiau pareiškėjo byloje pateikti visi argumentai ir prašymai nebuvo nagrinėjami, teismas dėl jų nepasisakė.

19.2. Turi būti įvertinti ir proceso teisės normų pažeidimai, kurie pasireiškia pareiškėjo teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimu, kuriam esant apeliaciniam teismui leidžiama peržengti apeliacinio skundo ribas. Įvertinus pateiktas teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes (jų visumą), darytina išvada, jog yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir dėl pareiškėjo, ir dėl viešojo intereso apgynimo, nes tokios ypatingos situacijos sąlygomis (ir karantino) turėjo būti užtikrintos pareiškėjo gyvybiškai svarbios teisės į tinkamą bylos išnagrinėjimą, procesinių bylos nagrinėjimo taisyklių laikymąsi, tinkamos gyvenamosios vietos turėjimą, visų paslaugų turėjimą, todėl teismas turėjo pareigą išnagrinėti ir patenkinti pareiškėjo pateiktus reikalavimus, tačiau teismas to nepadarė.

19.3. Teismo skundžiamame sprendime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017 ir joje suformuota praktika neturėjo jokios prejudicinės reikšmės šioje byloje, nes ji buvo priimta dėl kitų aplinkybių (dėl teismo psichologijos ekspertizės).

19.4. Teismas, nagrinėdamas skundą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, nes šie kriterijai yra visuotinai pripažįstami, turi būti taikomi valstybinių institucijų darbe, tačiau teismas to nepadarė.

19.5. Teismas ignoravo pareiškėjo atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pateiktą prašymą nepriimti (arba atmesti) atsakovo pateiktą atsiliepimą (įrodymų ir priedų), kadangi jis nepatvirtina arba nepaneigia turinčių reikšmės bylai aplinkybių, sąmoningai ir tyčia klaidina teismą, ir pagal CKP 184 straipsnio nuostatas nelaikyti jo pateiktų motyvų, argumentų ir įrodymų (priedų) įrodinėjimo priemone, išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais, ir padaryti išvadą, kad atsakovo pateikti motyvai, argumentai ir įrodymai (priedai) yra klaidinantys, melagingi ir apie tai pranešti prokurorui. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas atsiliepime nurodė tapačius ir pasikartojančius ankstesnius jo niekuo neparemtus (jokiais įrodymais) motyvus ir argumentus dėl Eksperto Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimo nebuvimo, dėl Tarybos kompetencijos ribų, dėl atliktos ekspertizės turinio, išvadų pagrįstumo ir teisingumo nevertinimo, dėl teismo neįsiteisėjusių sprendimų nepagrįsto taikymo, dėl Eksperto šališkumo nenustatymo, dėl Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimo įstatymo naujų nuostatų negaliojimo šiuo atveju, dėl kitų pareiškėjo pateiktų argumentų ir motyvų nenagrinėjimo.

20. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. spalio 28 d. pateikė dokumentą (pavadintą prašymai prie apeliacinio skundo), kuriame, vadovaudamasis CPK 186 straipsnio nuostatomis, prašo priimti į bylą pareiškėjo pateiktus naujus, esminius argumentus ir motyvus, naujus įrodymus bei dokumentus (prieduose), pagal CPK 199 straipsnį išreikalauti rašytinį įrodymą (užsakymai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) iš tinklalapio NTsandoriai.lt ((duomenys neskelbtini)) arba duoti liudijimą pareiškėjui apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui, vadovaujantis CPK 184 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nepripažinti įrodymu šališko, suklastoto Eksperto pateikto įrodymo (Lentelė Nr. 1, t. y. užsakymai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir apie suklastojimo faktą pranešti prokurorui, priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, nes Ekspertas pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas, atsižvelgiant į šias naujas aplinkybes sustabdyti bylos (skundo) nagrinėjimą, apie Eksperto veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių (BK 235 str.) pranešti prokurorui, nes Eksperto turto vertinimo aktas Nr. 19-05-08A yra suklastotas ir melagingas, nes buvo priimtas suklastoto dokumento (priedo Lentelė Nr. 1.) pagrindu.

Pareiškėjas papildomai paaiškino, jog Ekspertas tyčia ignoruoja jam pasiekiamus nekilnojamojo turto rinkos duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismui teikia nepilną jo ekspertizei naudotų palyginamųjų objektų sąrašą, su antstoliu veikia pagal tą pačią veikimo schemą, ekspertizės nustatytos vertės neatitinka net valstybės įmonės Registrų centro išduotuose nekilnojamojo turto pažymėjimuose nurodytas gerokai didesnės mokestinės vertės, t. y. visą laiką yra už jas mažesnės. Pareiškėjo įsitikinimu, Eksperto turto vertinimo aktas Nr. 19-05-08A yra suklastotas, todėl buvo prašoma teismo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 apie tokius Eksperto veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių (BK 235 str.), pranešti prokurorui.

Minėtos civilinės bylos šališka teisėja ne tik nagrinėjo šio pareiškėjo prašymo, bet ir prašymo priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms, pažeidė įstatymus, todėl šia pareiškėjo prašymas priimtinas ir tenkintinas. Kadangi pareiškėjas iš tinklalapio NTsandoriai.lt (priede) dar negavo tikrų nekilnojamojo turto sandorių užsakymų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (priede), nes buvo atsisakyta pateikti duomenis be oficialaus sprendimo, todėl pareiškėjas prašo apeliacinio teismo pagal CPK 199 straipsnį išreikalauti rašytinį įrodymą (užsakymai (duomenys neskelbtini)) iš NTsandoriai.lt ((duomenys neskelbtini)) arba duoti liudijimą pareiškėjui apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

21. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė dokumentą (pavadintą „prašymai prie apeliacinio skundo“), kuriame, vadovaudamasis CPK 186 straipsnio nuostatomis, prašo priimti į bylą pareiškėjo pateiktus naujus esminius argumentus ir motyvus, naujus įrodymus bei dokumentus (priedus), bei atsikirtimus. Prie šio prašymo pareiškėjas pridėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. IBPS-S-553038-21 „Dėl pareiškimo persiuntimo“. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė prašymą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl Eksperto dokumentų suklastojimo, melagingo ekspertizės akto ir melagingų parodymų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-1219-1125/2021 ir gavo pridedamą raštą. Pareiškėjas papildomai pateiktame dokumente nurodo jo iniciatyva vykstančius teisminius procesus, pakartoja tiek skunde teismui, tiek apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su Eksperto nušalinimu (nusišalinimu), ekspertizės akto neišsamumu, pažeistomis Etikos kodekso 8 punkto nuostatomis, viešuoju interesu.

22. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas palaiko savo argumentus, išsamiai išdėstytus 2020 m. gruodžio 8 d. atsiliepime, bei papildomai nurodo, kad:

22.1. Tarybai turimos kompetencijos ribas apibrėžia Teismo ekspertizės įstatymas bei minėtą įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, o kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti skundus pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus. Iš pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų matyti, jog pareiškėjas subjektyviai kitaip interpretuoja Tarybai suteiktų įgaliojimų ribas, kas nesudaro pagrindo teigti, jog Tarybos priimti Sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti.

22.2. Taryba, priešingai nei teigia pareiškėjas, neturėjo teisės vertinti teismo eksperto surašyto 2020 m. liepos 9 d. ekspertizės akto Nr. 20-07-09KK turinio, jo išvadų teisingumo ir pagrįstumo bei teismo eksperto atliktų procesinių veiksmų. Taryba neturėjo teisės vertinti pareiškėjo keliamų klausimų, susijusių su civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 teismo priimtais procesiniais sprendimais, parenkant ekspertą bei nagrinėjant pareiškėjo (ieškovo) pareiškimą dėl teismo eksperto nušalinimo. Iš pareiškėjo 2020 m. liepos 10 d. skundo turinio akivaizdu, jog būtent šie teismo procesiniai sprendimai buvo skundžiami Tarybai. Todėl Taryba pagrįstai nurodytus pareiškėjo skundų argumentus paliko nenagrinėtus.

22.3. Teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo argumentus, tinkamai vadovavosi Teismo ekspertizės įstatymo, Etikos kodekso bei CPK nuostatomis bei atsižvelgė į Tarybos Sprendimo 1 motyvus ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 priimtus procesinius sprendimus. Taryba Sprendime 1 nenustatė, jog teismo ekspertas turėjo pareigą nusišalinti. Keldamas klausimą dėl galimo teismo eksperto šališkumo, pareiškėjas tiek 2020 m. gegužės 4 d. pareiškimą Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1223- 864/2020 dėl teismo eksperto nušalinimo, tiek 2020 m. liepos 10 d. skundą Tarybai motyvavo iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, t. y. dėl galimų teismo ekspertų sąsajų su antstoliais, todėl Taryba teismo sprendimo pagrįstai nekvestionavo. Iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties matyti, jog 2020 m. gegužės 4 d. pareiškime dėl teismo eksperto nušalinimo, pareiškėjas nurodė ir savo argumentus dėl teismo eksperto dalyvavimo kitose civilinėse bylose. Teismas teisingai sprendė, jog Taryba neturėjo teisinio pagrindo tų pačių pareiškėjo argumentų dėl teismo eksperto galimų ryšių su antstoliais vertinti kitaip, nei juos įvertino teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartyje.

22.4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartotinai pateikia ir subjektyvius argumentus dėl Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų taikymo. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Teismo ekspertizės įstatymo redakcija, kurios 21 straipsnio 3 dalies nuostata remiasi pareiškėjas, jo 2020 m. liepos 10 d. skunde nurodytam atvejui netaikytina, nes teismo ekspertas civilinėje byloje Nr. e2- 1223-864/2020 buvo paskirtas dar 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi (pastebėtina, jog šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas), t. y. prieš įsigaliojant Teismo ekspertizės įstatymo pakeitimams. Tapatų išaiškinimą civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 pareiškėjui pateikė ir Vilniaus apygardos teismas.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Teisingumo ministerija nepriėmė pareiškėjo skundžiamų Sprendimų, ginčas nesusijęs su Teisingumo ministerijos teisėmis ir pareigomis, todėl prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. KT-94, kuriuo pareiškėjo 2020 m. liepos 10 d. skundo dalis dėl teismo priimtų procesinių sprendimų palikta nenagrinėta, o kita skundo dalis atmesta bei Tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. KT-95, kuriuo pareiškėjo 2020 m. liepos 29 d. skundas paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

25. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, jog Tarybos Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti atsižvelgiant į Tarybos kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino išvestinių pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei padarė proceso teisės normų pažeidimus (teisė į tinkamą procesą, ignoravo pareiškėjo prašymus), netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir dėl pareiškėjo, ir dėl viešojo intereso gynimo.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

28. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota to teismo sprendimu. Pažymėtina, jog procesinė teisė teikti įrodymus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojama. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokių priežasčių teisėjų kolegija, turėdama omenyje tai, kad didžioji dalis prašomų prijungti įrodymų buvo skirti civilinę bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui ir šio teismo jau yra įvertinti, bei tai, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė tinkamam bylos išnagrinėjimui nėra akivaizdi, nenustatė ir nemato pagrindo prijungti prie bylos bei tirti naujai pateiktų rašytinių įrodymų.

29. Byloje nustatytos tokios teisinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės: pareiškėjas buvo proceso dalyvis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1223-684/2020, kurioje buvo nagrinėjami buto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos klausimai. Šioje civilinėje byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti teismo ekspertui K. K. Nesutikdamas su eksperto parinkimu, manydamas, kad ekspertas yra šališkas bei pažeidė Etikos kodeksą, pareiškėjas 2020 m. liepos 10 d. skundu kreipėsi į atsakovą, nesutikdamas su teismo nutartimis, kuriomis teismo ekspertizę pavesta atlikti ne pareiškėjo pasiūlytam ekspertui bei netenkintas jo pareikštas nušalinimas ekspertui. Be to, pareiškėjas Tarybai 2020 m. liepos 29 d. pateikė skundą (pavadintą papildomu skundu, prie 2020 m. liepos 10 d. skundo), kuriame išdėstė nesutikimą su 2020 m. liepos 9 d. Eksperto ekspertizės akte pateiktu turto įkainojimu, netinkamo metodo taikymu ir pan. Taryba paliko nenagrinėtais pareiškėjo reikalavimus dėl ekspertizės akto turinio, jo pagrįstumo bei teismo eksperto procesinių veiksmų, o pareiškėjo skundo dalį dėl teismo eksperto Etikos kodekso pažeidimų atmetė.

30. Visų pirma teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, o rėmėsi tik atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentais, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių iš esmės laikėsi.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis aktualios Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcijos 5 straipsnio 2 dalimi, bei Reglamento 2 punktu Tarybai yra pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, o tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų veiklos principų. Aptartos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad Taryba yra kompetentinga vertinti, tik ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ekspertinio tyrimo išvada gali būti paneigiama tik kita atitinkama ekspertize, o ne Tarybos veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1284-261/2017).

32. Pagal Reglamento 25.2 papunktį, Taryba, išnagrinėjusi skundą, gali palikti skundą nenagrinėtą Reglamento 9.2 papunktyje nurodytais pagrindais: jeigu Taryba yra neįgaliota priimti sprendimo skundžiamu klausimu (9.2.1. papunktis); jeigu Taryboje yra nagrinėjamas ar buvo nagrinėtas analogiškas skundas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (9.2.2. papunktis); jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai (9.2.3. papunktis); jeigu nuo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai (9.2.4. papunktis); kitais Darbo reglamente nustatytais atvejais (9.2.5. papunktis).

33. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad Taryba, palikdama nenagrinėtais pareiškėjo reikalavimus dėl eksperto procesinių veiksmų, nenusišalinimo bei ekspertizės akto teisingumo, veikė teisėtai ir pagrįstai, pripažintinos teisingomis. Taryba nėra įgaliota priimti sprendimus ekspertinio tyrimo teisingumo ir pagrįstumo bei teismo eksperto procesinių veiksmų vertinimo klausimais. Šiuos klausimus priskirta spręsti teismui, nagrinėjančiam bylą, kurioje buvo paskirta ekspertizė. Kaip matyti iš įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021 turinio, civilinę bylą sprendę teismai vertino A.C. argumentus dėl teismo eksperto šališkumo, jo pateikto ekspertizės akto teisingumo bei pagrįstumo ir juos pripažino nepagrįstais.

34. Įvertinusi pareiškėjo 2020 m. liepos 10 d. skundo Tarybai turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog jame pareiškėjas kėlė teismo eksperto elgesio atitikimą Etikos kodekso reikalavimams įvairiais aspektais. Visus šiuos aspektus atsakovas yra aptaręs savo sprendime, šias išvadas patikrino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien ta aplinkybė, kad teismo ekspertas yra anksčiau kitose civilinėse bylose arba vykdymo veiksmų metu atlikęs ekspertizes kitos proceso šalies – teismo antstolio - užsakymu ar kad anksčiau eksperto atliktų ekspertizių išvados kelia pareiškėjui abejonių, negali būti laikoma eksperto nešališkumo principo ir Etikos kodekso pažeidimu. Kitokios išvados nesuponuoja ir tas faktas, kad teismo ekspertas atstovauja antstoliams įvairiose bylose arba dalyvauja antstolių renginiuose. Be kita, ko šie klausimai jau buvo aptarti ir išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1223-684/2020. Pareiškėjo nusiskundimai netinkamu teismo eksperto bendravimu, neatsakymu į paklausimus taip pat aptarti ir tinkamai įvertinti skundžiamame atsakovo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr.KT-94. Duomenų, kad teismo ekspertas sutartiniais pagrindais būtų konsultavęs proceso šalis toje pačioje civilinėje byloje ar dėl to paties tyrimo objekto, nėra pateikta, todėl neegzistavo ir Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytas eksperto nusišalinimo ar nušalinimo pagrindas. Visa tai leido atsakovui padaryti pagrįstą išvadą, jog teismo ekspertas K. K. savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekso reikalavimų. Apelianto argumentai, kad teismo ekspertas elgėsi neetiškai, neobjektyviai bei buvo šališkas, iš esmės grindžiami tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, susidariusia iš esmės dėl pareiškėjui nepalankių nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės išvadų.

35. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų priimti atskirąją nutartį, apie eksperto veiksmus pranešti prokurorui ar sustabdyti bylos nagrinėjimą.

36. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl skundžiamų Tarybos sprendimų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Priimtuose sprendimuose nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos tiek Teismo ekspertizės įstatymo, tiek Tarybos darbo reglamento, tiek ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, sąlygojančios tokių sprendimų priėmimą. Sprendimai yra priimti kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįsti, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo juos naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymus.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė