ca4eccf9-59ef-467d-9416-39b0c1fe8aab · Alytaus rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS                                                                                                                        Baudž. byla Nr. 1-225-448/2013                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija  1.2.25.4.1.1.1.7.2.7. (S) 1.1.10.1.2.1.15.2.3.6.

NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 24 d.Alytus              Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta JakučiÅ«nienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nukentėjusiajai I. T., jos atstovui advokatui L. P., kaltinamojo atstovei advokatei Ilonai Leketienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Vytautas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 3 klasių iÅ¡silavinimÄ , neteistas, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo Kodekso 281 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: V. J. K. 2012 m. spalio 12 d. apie 12.30 val., Alytuje, Tvirtovės gatvėje, netoli sankryžos su Žiburio gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 9 p. reikalavimus-nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 37 p. reikalavimus-artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustodamas prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi praleistų į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, vairuodamas transporto priemonę automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepraleido per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios pėsčiosios I.

T. ir jÄ partrenkė, dėl to įvykusio eismo įvykio metu dėl deÅ¡inio kelio iÅ¡orinio menisko plyÅ¡imo, kolateralinių raiščių plyÅ¡imo, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imo I. T. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .              Apklaustas kaltinamuoju, V. J. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. spalio 12 d. apie 12 val. automobiliu Opel Astra važiavo Tvirtovės gatve. Privažiavęs pirmÄ perėjÄ , praleido žmones. Jiems praėjus, pradėjo važiuoti.

Staigiai į perėjÄ išėjo moteris ir atsitrenkė į jo automobilio kairę pusę, moteris nugriuvo. Jis sustojo, pakėlė jÄ , nuvedė ant Å¡aligatvio. Jis važiavo į ligoninę, siÅ«lė pagalbÄ , paskui važiavo į jos namus, vežė dovanų – saldainių, kavos, vaisių. Moteriai pervedė 1000 litų už jai padarytÄ Å¾alÄ .PraÅ¡o mažinti civilinius ieÅ¡kinius. Apklausta kaip nukentėjusioji, I. T. parodė, kad ji 2012 m. spalio 12 d. ėjo Ligoninės gatve. Priėjusi perėjÄ , pažiÅ«rėjo į deÅ¡inę, kaltinamasis atvažiavo nuo kalno ir pristabdė prie perėjos.

Nukentėjusioji jau buvo perėjusi pusę perėjos, pamatė, kad kaltinamasis važiuoja ant jos, ji bandė rankomis jį pristabdyti ir buvo partrenkta automobilio vairuotojo puse. Jai buvo sutrenkti šonkauliai, lūžusi kelio girnelės kremzlė, raiščiai, trūkęs meniskas.Nurodo, kad iš kaltinamojo gavo 1000 litų.Reiškia 10 000 litų ieškinį dėl neturtinės ir 833,14 litų-turtinės žalos atlyginimo. 2012 m. spalio 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytuje, Tvirtovės gatvėje, ties sankryža su Žiburio gatve (1 t., b. l. 7-8).Eismo įvykio vietos plane užfiksuota transporto priemonė po užvažiavimo ant pėsčiosios (1 t., b. l. 9).

Nuotraukose užfiksuotas automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio vieta (1 t., b. l. 10-11).Transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninio stovio patikrinimo protokole apraÅ¡yti automobilio apžiÅ«ros rezultatai, iÅ¡orinių apgadinimų nenustatyta (1 t., b. l. 12-13).Teismo medicinos specialistas 2012m. spalio 31 d. iÅ¡vadoje Nr. G 1028/12 (06) nurodo, kad I. T. krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imas, deÅ¡inio kelio sÄ nario raiščių plyÅ¡imas galėjo bÅ«ti padaryti kieto buko daikto poveikyje, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl deÅ¡inio kelio sÄ nario raiščių plyÅ¡imo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 41-43).Teismo medicinos specialistas 2013 m. gegužės 23 d. iÅ¡vadoje Nr. G 475/13 (06) patvirtino Nr. G 1028/12 (06) iÅ¡vadoje nustatytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , tik nurodė, kad I.

T. sveikata sutrikdyta dėl dešinio kelio išorinio menisko plyšimo, kolateralinių raiščių plyšimo (t. 1, b. l. 137-138).             V. J. K. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d. Teisme įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad veika kvalifikuota tinkamai ir V. J. K. kaltė įrodyta.              Įrodyta, kad eismo įvykyje dalyvavo du dalyviai-kaltinamasis V. J. K., vairavęs automobilį Opel Astra bei nukentėjusioji I.

T.. V. J. K., vairuodamas transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisyklių KET 9-io punkto reikalavimus, kuris įpareigoja vairuotojÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei 37 p. reikalavimus-vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turi sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“, kad kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi praleistų į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

V.J. K. pažeidė Å¡ių punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios pėsčiosios I. T., jÄ partrenkė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. T. sveikata. I. T. sveikatos sutrikdymo mastÄ nustatė specialistas 2013-10-31 iÅ¡vadoje, jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl deÅ¡inio kelio sÄ nario raiščių plyÅ¡imo. 2013-05-23 specialistas patvirtino sveikatos sutrikdymo mastÄ ir konkrečiai nurodė sužalojimus.

Specialistas nurodė, kad I. T. sveikata sutrikdyta dėl deÅ¡inio kelio iÅ¡orinio menisko plyÅ¡imo, kolateralinių raiščių plyÅ¡imo, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imo. Prokuroras, atsižvelgdamas į specialisto iÅ¡vadÄ , pateikė kitÄ kaltinimÄ , nurodydamas specialisto nustatytus sužalojimus. Kaltinamojo padėtis po kito kaltinimo nepasunkėjo, sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė. V. J. K. veiksmai sukeliant eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios I.

T. sveikata -buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis-sveikatos sutrikdymo padarymu, t. y. tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir pagrindinė sÄ lyga kilti autoįvykiui buvo kaltinamojo neteisėta veika. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, įrodyta, kad V. J. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d.Nukentėjusioji I. T. turėjo 2000 litų iÅ¡laidų, susijusių su advokato, dalyvavusio byloje jo atstove, paslaugų apmokėjimu, Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos dokumentais.

Be to, ji turėjo 44 litų iÅ¡laidų dėl specialisto iÅ¡vados pateikimo. Å ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.). Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę gauti žalos atlyginimÄ . Nukentėjusioji I. T. byloje pareiÅ¡kė 10 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 833,14 Lt-dėl turtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Kartu teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, to asmens padarytos turtinės žalos dydį, susiformavusiÄ bendrÄ teismų praktikÄ . Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tina vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.Žala nukentėjusiajai buvo padaryta naudojant transporto priemonę-lengvÄ jį automobilį.

Automobilio vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Ggjensidige Baltic“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, autoįvykio metu draudimo sutartis galiojo (t. 1, b. l. 19), todėl Å¡i draudimo bendrovė yra pripažinta civiline atsakove byloje. Kaltinamojo turtinė atsakomybė, esant draudimo sutarčiai, pirmiausia užtikrinama draudimo įmonės lėšomis. PadarytÄ Å¾alÄ draudimo įmonė atlygina Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDÄ®) 11 str. numatyta apimtimi.

Kompensacija už turtinę žalÄ , kuri virÅ¡ija Draudimo įstatymo 11 str. nustatytas sumas, priteistina iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens ( LR CK 6.254 str. 2 d., Draudimo įst. 13 str. 2 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1d.). Nukentėjusiosios I. T. sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo A. J. K. veiksmais.

Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kentė fizinį skausmÄ , ilgÄ laikÄ gydėsi, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Dėl sužalojimo ilgÄ laikÄ jai buvo apribota galimybė užsidirbti, nes jos darbo pobÅ«dis susijęs su vykimu pas klientus. Tačiau nukentėjusiosios nurodyta 10 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas dalinai. Kaltinamasis nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatÄ savo netyčiniais, neatsargiais veiksmais.

Neturtinę žalÄ nukentėjusioji įvertino 10 000 litų, ji turi teisę padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau apsprendžiant žalos dydį, bÅ«tina vadovautis, kaip jau minėta anksčiau, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ , bendrÄ teismų praktikÄ . Priteisus iÅ¡ kaltinamojo 10 000 litų, bÅ«tų pažeistas ir teisingumo, ir protingumo kriterijai, nes kaltinamasis yra garbaus amžiaus pensininkas, tiek jis, tiek jo sutuoktinė turi sveikatos problemų.

Be to, bÅ«tina atsižvelgti ir į visos visuomenės pragyvenimo lygį, nes tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų per metus gali uždirbti tokiÄ didelę reikalaujamÄ iÅ¡ieÅ¡koti pinigų sumÄ . V. J. K. nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nes nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jos gyvenimo kokybė po sužalojimo iÅ¡ esmės labai nesuprastėjo. Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes jo pajamos- 869,39 Lt dydžio senatvės pensija (t. 1., b. l. 119-120).

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu rodė gerÄ valiÄ , lankė nukentėjusiÄ jÄ ir vežė jai dovanas, jai paÅ¡tu iÅ¡siuntė 1000 litų žalos atlyginimui (t. 1., b. l. 121). Be to, kaltinamasis turės nukentėjusiajai atlyginti jos advokato atstovavimo iÅ¡laidas.  Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir siekiant nukentėjusiosios ir žalÄ padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingÄ piniginį atlygį už padarytÄ skriaudÄ bei pusiausvyrÄ tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, bus tenkinant ieÅ¡kinį 6100 litų sumai, iÅ¡ draudimo bendrovės iÅ¡ieÅ¡kant 3100 litų, iÅ¡ kaltinamojo -3000 litų.Nukentėjusioji pareiÅ¡kė 833,14 Lt ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Å iÄ sumÄ sudaro Å¡ios iÅ¡laidos: 336, 53 litų-medikamentams, 352,61 litų-kurui ir 100 litų-sugadintas paltas. Reikalavimas dėl palto vertės atlyginimo atmestinas. Byloje neįrodyta, kad nukentėjusiosios paltas buvo sugadintas įvykio metu. Nepateiktas nei sugadintas paltas, nei jo fotonuotraukos, nei palto vertę įrodantys dokumentai. Tokiu bÅ«du galima abejoti, kad paltas tikrai prarado savo vartojamÄ jÄ vertę, o abejonėmis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas.IÅ¡laidos kurui bei medikamentų pirkimui byloje pagrįsti Å¡ių prekių pirkimo kvitais, taigi Å¡ios iÅ¡laidos-689,14 litų- įrodytos.

IÅ¡ kaltinamojo I. T. iÅ¡ieÅ¡kotina 86,93 Lt, iÅ¡ draudimo bendrovės- 602, 21 Lt.Skiriant bausmę kaltinamajam V. J. K., bÅ«tina atsižvelgti į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei į LR BK 61 str. numatytas aplinkybes.Kaltinamasis nusikalto ir yra teismo teisiamas pirmÄ kartÄ . Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie nesunkių (LR BK 11 str.). Å i veika nėra tyčinė, o yra neatsargi, susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvina dvi aplinybės; tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei tai, kad dar iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino dalį savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

Gyventojų bendruomenės V. J. K. charakterizuojamas labai gerai (t. 1., b. l. 55). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta bei į tai, kad kaltinamasis yra jau nejauno amžiaus, jam realus terminuotas ar trumpalaikis laisvės atėmimas neskirtinas, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes dėl aukščiau iÅ¡vardintų priežasčių teismas mano, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus kaltinamajam realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės.V. J. K., naudodamasis savo teise vairuoti, padarė nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su kelių eismo taisyklių pažeidimu-vairuodamas automobilį, pažeidė KET ir sukėlė autoįvykį bei sutrikdė pėsčiajai sveikatÄ .

Tačiau kaltinamojo veika nebuvo tyčinė, automobilį jis vairavo blaivus, veikos pasekmės nebuvo labai sunkios, KET buvo pažeistos ne grubiai. V. J. K. jau garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų tiek jis, tiek jo sutuoktinė. Jis teisiamas pirmÄ kartÄ , byloje nėra duomenų apie jo grubius KET pažeidimus. Manytina, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pasieks bausmei, kaip atpildui už nusikalstamÄ veikÄ , numatytus tikslus, todėl V. J. K. paliktina teisė vairuoti transporto priemonės. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-307 str., nusprendžia:

V. J. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams.Vadovaujantis LR BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ V. J. K. atidėti 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. J. K. palikti kardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Nukentėjusiosios I. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti jai iš V. J. K.-3000 litų, iš AAS „Ggjensidige Baltic“-3100 litų, ieškinį dėl 3900 litų atmesti. Nukentėjusiosios I. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti jai iš V. J. K. 86,93 litus, iš AAS „Ggjensidige Baltic“- 602, 21 litus, ieškinį dalyje dėl 100 litų atmesti. Išieškoti iš V. J. K. I. T. 2044 litus jos turėtų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ Alytaus rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                   Asta JakučiÅ«nienė