ca4e3430-53be-4426-9e2d-d03fb72ecac8 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Donato Å erno ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cleanproline“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Cleanproline“ nurodė, kad 2006 m. gruodžio 7 d. tarp UAB „Hronas“, UAB „Cleanproline“ ir atsakovo UAB „Saurida“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis). Å ia sutartimi UAB „Hronas“ perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į atsakovÄ dėl 17 700 Lt skolos sumokėjimo. Reikalavimo teisė atsirado iÅ¡ 2003 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Hronas“ ir atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis) bei 2003 m. spalio 24 d.

UAB „Hronas“ atsakovui iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros 229 675,20 Lt sumai. IeÅ¡kovo teigimu, faktÄ , kad atsakovas skolÄ pripažino, patvirtina Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punktas, taip pat 2009 m. gegužės 20 d. atsakovo parengtas skolų suderinimo aktas, kuriame tarp kitų atsakovo skolų ieÅ¡kovui nurodoma ir 17 700 Lt suma. Nepaisant to, atsakovas skolos nemoka, todėl ji turi bÅ«ti priteista. Atsakovas turi sumokėti ir Pirkimo-pardavimo sutartyje numatytus delspinigius (0,1 proc. dydžio už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ), kurie už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. kovo 10 d. sudaro 3 203,70 Lt, taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 17 700 Lt skolos, 3 203,70 Lt delspinigių bei 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.Atsakovas UAB „Saurida“ pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo.

Nurodė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieÅ¡kovui buvo perleistos ir visos kitos UAB „Hronas“ su Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymu susijusios teisės ir pareigos, kurios sutarties sudarymo dienÄ nebuvo įvykdytos pradinio kreditoriaus. Kadangi ieÅ¡kovas neįvykdė pradinio kreditoriaus pareigų – neperdavė atsakovui įrangos ir jos nesumontavo, atsakovas teisėtai atsisakė sumokėti 17 700 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.324 str. 1 d.). Atsakovas taip pat nurodė, kad, pripažinus ieÅ¡kinį pagrįstu, delspinigių norma turėtų bÅ«ti mažinama iki pripažįstamos teismų praktikoje – 0,02 procento dydžio.  II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė ir atsakovas, tokiu bÅ«du patvirtindamas savo prievolę sumokėti skolÄ . Taip pat Å¡ios sutarties 9 punkte atsakovas patvirtino tinkamÄ Pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymÄ ir nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu nėra aplinkybių, kurios leistų ginčyti skolÄ ateityje.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina nesumokėta skola – 17 700 Lt. Teismas pažymėjo, kad Å¡alys buvo laisvos susitarti dėl 0,1 procento dydžio delspinigių normos, todėl nėra pagrindo juos mažinti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas UAB „Saurida“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo apeliantui nedalyvaujant, nors apie 2011 m. vasario 23 d.

įvyksiantį teismo posėdį apeliantui nepranešė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.). Tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Tokiais veiksmais teismas užkirto keliÄ apeliantui pateikti visus argumentus ir įrodymus dėl prieÅ¡taravimuose nurodytų aplinkybių, pateikti praÅ¡ymÄ dėl liudytojo kvietimo (raÅ¡tu toks praÅ¡ymas teismui buvo pateiktas 2011 m. vasario 8 d.), ir tai lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .2.

Teismas, netinkamai taikydamas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, nepagrįstai sprendė, kad Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punkte apeliantas pripažino, jog ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė Pirkimo-pardavimo sutartį. Å ia sutarties nuostata apeliantas pripažino tik likusiÄ apmokėti 17 700 Lt sumÄ , kuriÄ apeliantas bÅ«tų sumokėjęs ieÅ¡kovui, kai pastarasis įvykdytų perimtus įsipareigojimus (atliktų įrangos montavimo, derinimo ir testavimo darbus). Kadangi ieÅ¡kovas Å¡ių įsipareigojimų neįvykdė, todėl apeliantas neturi pareigos mokėti aptariamos sumos.

Apie tai ieÅ¡kovas buvo informuotas 2009 m. rugpjūčio 13 d. – dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl 17 700 Lt sumokėjimo, tuo pripažindamas, kad neįvykdė Reikalavimo perleidimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei atsisakė savo reikalavimo. Dėl Å¡ių prieÅ¡taravimuose nurodytų aplinkybių teismas visiÅ¡kai nepasisakė, rėmėsi tik ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais, nepareikalavo pateikti įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo įsipareigojimų pagal Reikalavimo perleidimo sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl laikytina, kad nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).3.

Teismas nepasisakė dėl apelianto prašymo liudytoju kviesti G. K. , kuris UAB „Hronas“ vardu pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovo vardu – Reikalavimo perleidimo sutartį.

4. Teismas nepagrįstai nemažino delspinigių. Å iuo atveju teismas privalėjo vadovautis analogiÅ¡kose bylose suformuota teismų praktika. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius, todėl netesybų reikalavimas tėra bandymas gauti papildomÄ naudÄ . IeÅ¡kovas UAB „Saurida“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:1. Apeliantas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , kÄ patvirtina apelianto teismui pateiktas praÅ¡ymas dėl bylos atidėjimo. Teismas apelianto nurodytų aplinkybių dėl bylos atidėjimo nepripažino svarbiomis ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo teismo posėdyje.

2. Apeliantas nenurodo, kokių įsipareigojimų pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieÅ¡kovas neįvykdė. Pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kilęs reikalavimas buvo perleistas, tarp UAB „Hronas“ ir apelianto buvo susiklostę nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. Jokių pretenzijų dėl netinkamo Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo apeliantas nereiÅ¡kė, taip pat jų nepareiÅ¡kė ir po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Skolos buvimo faktÄ patvirtinta paties apelianto veiksmai – 2009 m. gegužės 20 d. apeliantas parengė ir pateikė ieÅ¡kovui patvirtinti skolų suderinimo aktÄ , kuriame pripažino 17 700 Lt skolÄ .

Ir tik kai ieÅ¡kovui iÅ¡kilo nemokumo grėsmė, apeliantas 2009 m. rugpjūčio 13 d. pateikė ieÅ¡kovui pretenzijÄ dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Jokių įrodymų, galinčių tai patvirtinti, apeliantas nepateikė.3. Teismas pagrįstai nemažino delspinigių dydžio. Susitarimas dėl netesybų buvo sudarytas tarp verslininkų, sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, apeliantas turėjo galimybę pakeisti delspinigių dydį, tačiau ja nepasinaudojo. Pagal teismų praktikÄ 0,1 procento dydžio delspinigiai gali bÅ«ti pripažinti atitinkantys Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei bendruosius teisės principus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 320 str.). Dėl skolos faktoTeisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. CK 6.193 straipsnyje, įtvirtinančiame tokias taisykles, be kita ko, numatyta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes bei Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo.Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 8-14) apeliantas savo verslo poreikiams siekė įsigyti iÅ¡ pardavėjo UAB „Hronas“ transporto priemonių plovyklos įrangÄ (3, 6 p.).

Pardavėjas turėjo ne tik pateikti Å¡iÄ Ä¯rangÄ , bet ir jÄ sumontuoti, suderinti bei iÅ¡bandyti. Pagal Pirkimo-pardavimo sutartį įranga apeliantui turėjo bÅ«ti pristatyta per 12 kalendorinių savaičių nuo sutarties pasiraÅ¡ymo, o sumontuota – per 15 darbo dienų nuo įrangos pristatymo ir įrangos įrengimo vietos priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo (7.2, 7.7 p.). Å alys susitarė, kad visa sutarties kaina – 229 675,20 Lt – bus sumokėta dalimis: iÅ¡ pradžių mokamas 34 451,28 Lt dydžio avansas, tuomet 149 288,88 Lt dydžio kainos dalis, o likusi kainos dalis – 45 935,04 Lt – sumokama per 3 darbo dienos nuo įrangos įrengimo priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo (3, 16 p.).

Kaip matyti iÅ¡ Reikalavimo perleidimo sutarties (b. l. 5-7), apeliantui PVM sÄ skaita-faktÅ«ra 229 675,20 Lt sumai pagal Pirkimo-pardavimo sutartį buvo iÅ¡raÅ¡yta 2003 m. spalio 24 d. (preambulės 1 p.).Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. gruodžio 7 d., todėl, kolegijos vertinimu, apelianto teiginys, kad Å¡ios sutarties sudarymo metu dar nebuvo atlikti įrangos sumontavimo, derinimo ir bandymo darbai, todėl sutartyje minimi 17 700 Lt turėjo bÅ«ti sumokėti tik ieÅ¡kovui atlikus Å¡iuos darbus, prieÅ¡tarauja verslo logikai – pagal apelianto argumentacijÄ iÅ¡eitų, kad, nors įranga buvo pateikta 2003 m., tačiau iki pat 2006 m. pabaigos ji nebuvo naudojama apelianto versle.

Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ir po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo sumontuoti įrangÄ ar tai bÅ«tų atlikęs savo sÄ skaita. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ 2009 m. lapkričio 5 d. apelianto raÅ¡to (b. l.

18) galima spręsti, kad aptariama įranga nėra sumontuota ir prabėgus beveik 6 metams po Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad nei Pirkimo-pardavimo sutartyje, nei Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra jokių nuostatų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog, kaip teigia apeliantas, 17 700 Lt suma yra bÅ«tent įrangos montavimo, derinimo ir testavimo darbų kaina. Be to, tiek savo susiraÅ¡inėjime su atsakovu iki nagrinėjamos bylos iÅ¡kėlimo (b. l. 17-18), tiek savo prieÅ¡taravimuose dėl byloje priimto preliminaraus teismo sprendimo (b. l. 26-28), apeliantas teigė, kad ieÅ¡kovas ne tik nėra atlikęs nurodytų darbų, bet ir nėra perdavęs pačios įrangos.

Toks pozicijos nenuoseklumas leidžia pagrįstai abejoti apelianto paaiÅ¡kinimų pagrįstumu (CPK 185 str. 1 d., 186 str. 4 d.).Kolegijos vertinimu, tai, kad 17 700 Lt skola egzistavo Reikalavimo perleidimo sutarties metu aiÅ¡kiai patvirtina ir pats sutarties tekstas. Sutarties preambulės 1 punktu apeliantas pripažino, kad pagal Pirkimo-pardavimo sutartį bei minėtÄ 2003 m. spalio 24 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ yra skolingas pardavėjui UAB „Hronas“ 17 700 Lt. AnalogiÅ¡ka nuostata pakartota ir Reikalavimo perleidimo sutarties 9 punkte, kuriuo papildomai patvirtinama, kad nėra jokio pagrindo ginčyti Å¡iÄ skolÄ ateityje.

Å iuo atveju pagal Pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovo perimamos kitos sutarties sudarymo metu neįgyvendintos pardavėjo teisės ir pareigos (1.1 p.), kolegijos nuomone, turėtų bÅ«ti suprantamos taip, kaip yra nurodytos 2 punkte, t. y. kaip įsipareigojimai, susiję su įrangos kokybe, garantija, įrangos gedimų Å¡alinimu. Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovui pereina ir pareiga sumontuoti, suderinti ir iÅ¡bandyti įrangÄ , nors akivaizdu, kad, esant tokiems darbams neatliktiems, protingi ir apdairÅ«s asmenys bÅ«tų Å¡iÄ aplinkybę aptarę pačioje sutartyje.Kolegijos įsitikinimu, pateikiamÄ Reikalavimo perleidimo sutarties interpretavimÄ patvirtina ir paties apelianto 2009 m. gegužės 20 d. ieÅ¡kovui pateiktas skolų suderinimo aktas (b. l. 15), kuriame užfiksuota 2006 m. gruodžio 7 d. (tÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ sudaryta ir Reikalavimo perleidimo sutartis) atsiradusi 17 700 Lt dydžio apelianto skola ieÅ¡kovui.

Tuo tarpu 2009 m. rugpjūčio 13 d. apelianto raÅ¡tas ieÅ¡kovui (b. l. 17), kuriame jau neigiamas tokios skolos faktas, vertintinas kritiÅ¡kai, nes raÅ¡tas pateiktas likus tik dviem mėnesiam iki ieÅ¡kovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Anksčiau, minėta, jokių pretenzijų dėl esÄ nesumontuotos įrangos apeliantas ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė. Kolegijos nuomone, dėl Å¡ių priežasčių galima pagrįstai spręsti, kad tokiu raÅ¡tu tebuvo bandoma užbėgti už akių ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus reikalavimui padengti skolÄ . Dėl delspinigių dydžioTeisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino priteistinų delspinigių.

Priešingai nei teigia apeliantas, naujesnėje teismų praktikoje pripažįstama, kad nėra vieno delspinigių dydžio, kuris visais atvejais būtų protingas ar, priešingai, akivaizdžiai neteisingas; delspinigių dydis turi būti vertinamas individualiai konkrečioje situacijoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. civilinėje byloje J. N. v. T. M. , V. M. , bylos Nr. 3K-7-304/2007). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad dėl delspinigių dydžio buvo susitarta laisva valia, nebuvo numatyta išlygų, kada delspinigiai galėtų būti mažinami.

Kartu kolegija pažymi, kad abi Å¡alys veikė kaip naudos siekiantys komercinės veiklos subjektai, aptariami sandoriai sudaryti verslo tikslais. Be to, apelianto skola ieÅ¡kovui egzistuoja nuo pat 2006 m. gruodžio 7 d., kai buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau delspinigiai buvo priteisti tik už 6 mėn., jie sudaro mažiau kaip penktadalį skolos. Kadangi Å¡iuo atveju delspinigiai yra protingo dydžio, ieÅ¡kovui nekilo pareiga papildomai įrodinėti savo nuostolių dydžio. Dėl procesinio pobÅ«džio argumentųTeisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negalioja, nes apeliantui nebuvo praneÅ¡ta apie 2011 m. vasario 23 d. vyksiantį teismo posėdį.PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ne 2011 m. vasario 23 d., o 2011 m. vasario 9 d.

įvykusiame teismo posėdyje, apie kurį apeliantas buvo informuotas ir žinojo (b. l. 66, 73). Tuo tarpu apelianto nurodomai 2011 m. vasario 23 d. tebuvo atidėtas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, apie kÄ apeliantas neturėjo bÅ«ti informuojamas (b. l. 76) (CPK 257 str.). Pažymėtina, kad iki 2011 m. vasario 9 d. teismo posėdžio bylos nagrinėjimas pagal apelianto praÅ¡ymÄ buvo atidėtas net du kartus (b. l. 45, 49, 58, 62), todėl negalima sutikti, jog apeliantui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose.

Šiuo atveju trečiasis prašymas atidėti teismo posėdį (b. l.

73) buvo visiÅ¡kai pagrįstai netenkintas (CPK 246 str. 2 d.).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl minėtame apelianto trečiajame praÅ¡yme atidėti teismo posėdį pateikto pageidavimo iÅ¡kviesti liudytojÄ , tačiau toks procesinis pažeidimas nelėmė neteisingo bylos iÅ¡sprendimo (CPK 329 str.). Apeliantas praÅ¡ymÄ kviesti liudytojÄ privalėjo ir galėjo pateikti dar savo prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus sprendimo (CPK 430 str. 1, 2 d.), todėl pavėluotas praÅ¡ymo pateikimas sudarė pagrindÄ jo netenkinti (CPK 181 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ieÅ¡kovas perėmė ir pardavėjo pareigÄ atlikti įrangos sumontavimo, derinimo ir bandymų darbus, tačiau jų neatliko, teko Å¡ia aplinkybe besiremiančiam apeliantui (CPK 178 str.). Tokios aplinkybės apeliantas nepagrindė objektyviais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ remdamasis ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais.

Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais, todėl sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o skundÄ atmeta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (b. l. 88), nors pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ neprivalėjo to daryti, todėl Å¡is mokestis jam grÄ Å¾intinas (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 1 d. 1 p.) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ 627 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dvideÅ¡imt septynių litų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ (2011 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 26460). TeisėjaiKazys KailiÅ«nas Donatas Å ernas Vigintas ViÅ¡inskis