ca4e22e1-2f47-496b-9e0f-821cec3a8381 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2521-653/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00068-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei J. R. P., advokato padėjėjai D. B., E. G., atsakovų atstovams advokato padėjėjai G. K., H. K. ir R. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieÅ¡kinį atsakovams InfrastruktÅ«ros plėtros departamentui prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Sport“, dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties modifikavimo, ir atsakovo InfrastruktÅ«ros plėtros departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinį reorganizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Nodama“, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Sport“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė RUAB „Nodama“ kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) pripažinti atsakovo InfrastruktÅ«ros plėtros departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 40 554,65 Eur dydžio mokėjimų sulaikymus pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2018-07-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0764713 (suma 12 787,30 Eur su PVM), 2018-07-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0764711 (suma 4 895,24 Eur su PVM), 2018-07-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0764712 (suma 22 872,11 Eur su PVM) neteisėtais ir priteisti susidariusį įsiskolinimÄ ;

2) pakeisti 2016-05-09 Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nurodytÄ vedantįjį partnerį iÅ¡ RUAB „Nodama“ į UAB „Baltik Sport“ ir šį punktÄ pakeisti;

3) pakeisti 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) Specialiosios dalies 13.6 p. nurodyto 6 sutarties priedo „Jungtinės veiklos sutartis“ 5 punkte nurodytÄ vedantįjį partnerį iÅ¡ RUAB „Nodama“ į UAB „Baltik Sport“ bei šį punktÄ pakeisti;

4) netenkinus antrojo ir trečiojo ieÅ¡kinio reikalavimo, praÅ¡o pakeisti 2016-05-09 Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nurodytÄ vedantįjį partnerį iÅ¡ RUAB „Nodama“ į UAB „Henrivita“ bei šį punktÄ pakeisti;

5) netenkinus antrojo ir trečiojo ieÅ¡kinio reikalavimo, praÅ¡o pakeisti 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) Specialiosios dalies 13.6 punkte nurodyto 6 sutarties priedo „Jungtinės veiklos sutartis“ 5 punkte nurodytÄ vedantįjį partnerį iÅ¡ RUAB „Nodama“ į UAB „Henrivita“ bei šį punktÄ pakeisti;

6) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodo, kad InfrastruktÅ«ros plėtros departamentas prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016-04-28 paskelbė pirkimÄ â€žSporto paskirties inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini), statybos darbai“, pirkimo Nr. 274924 (toliau – ir Pirkimas). IeÅ¡kovė, kartu su UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik Sport” (toliau kartu – jungtinės veiklos partneriai) 2016-05-09 jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikė Pirkime pasiÅ«lymÄ . Jungtinės veiklos partnerių pasiÅ«lymas buvo pripažintas geriausiu ir tarp ieÅ¡kovės, kaip pagrindinio jungtinės veiklos partnerio, atstovaujančio bei veikiančio visų jungtinės veiklos partnerių vardu, ir Departamento 2016-07-05 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 16S-23(5.6) (toliau – ir Sutartis).

Pagal Sutartį sporto statybos darbai buvo baigti ir atitinkamai buvo iÅ¡duotas statybos užbaigimo aktas. Departamentas 2018-12-04 kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl draudimo raÅ¡to iÅ¡davimo. IeÅ¡kovė informavo, kad ieÅ¡kovės statusas nuo 2018-03-27 yra pasikeitęs ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovė, kaip juridinis asmuo, yra restruktÅ«rizuojama, todėl visos draudimo bendrovės atsisakė iÅ¡duoti draudimo laidavimÄ . Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovė pasiÅ«lė kreiptis į jungtinės veiklos partnerius.

Teigia, jog dėl susiklosčiusios situacijos sutartis turi būti modifikuojama. Pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutarties partneriai nesutinka keisti jungtinės veiklos sutartį, kuri yra neatskiriama Sutarties dalis.

3. Teigia, jog naujasis teisinis reguliavimas dėl vieÅ¡ojo prikimo sutarčių keitimo, Sutartis bei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) iÅ¡aiÅ¡kinimas suteikia galimybę ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ dėl jungtinės veiklos sutarties modifikavimo pakeičiant jungtinės veiklos sutartyje nurodytÄ vedantįjį partnerį. Toks Sutarties keitimas nelaikytinas esminiu bei nereikalaujantis VPT sutikimo. Partnerių statuso ir priskirtų funkcijų patikslinimas nekeičiant nei pačios jungtinės veiklos sutarties partnerių nei bendrai partneriams priskirtų funkcijų, atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ ir ieÅ¡kovės nurodytas objektyvias aplinkybes, kurios siejamos su restruktÅ«rizacija.

Nurodo, kad pagal jungtinės veiklos sutarties 3.1 p., nepakanka Departamento sutikimo modifikuoti Sutartį pagal ieÅ¡kovės praÅ¡omus reikalavimus. Jungtinės veiklos sutarties keitimas yra bÅ«tinas tam, jog bÅ«tų užtikrinti ieÅ¡kovės ir vieÅ¡ojo interesai Departamentui pareikalavus solidariosios atsakomybės už draudimo laidavimo (ne) patiekimÄ ar kitus jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimų nevykdymus ar netinkamus vykdymus. Modifikuojant jungtinės veiklos sutartį ir tuo pačiu Sutartį pakeičiant vedantįjį jungtinės veiklos partnerį, bÅ«tų perskirstyta tarpusavio jungtinės veiklos parterių atsakomybė numatant, kad jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybė už garantinių įsipareigojimų draudimo laidavimÄ pateikimÄ tektų ne ieÅ¡kovei, o kitam vedančiuoju partneriu paskirtam jungtinės veiklos partneriui, t. y.

UAB „Baltik Sport“ arba UAB „Henrivita“.

4. Teigia, jog Sutarties modifikavimas visiÅ¡kai atitiktų vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes tokiu bÅ«du nekeičiant solidariosios partnerių atsakomybės Departamentui, bÅ«tų perskirstyta jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybė ir suteikiama ieÅ¡kovei reali galimybė įvykdyti restruktÅ«rizacijos planÄ bei iÅ¡vengti nemokumo ir bankroto paskelbimo, o Departamentui garantuoti Sutarties užtikrinimo pateikimÄ , kurio nepateikimas neatitiktų Sutarties Specialiosios dalies 8.1 p. ir CK 6.217 str. 5 d. bei VPÄ® 18 str. 6 d. 6 p.

5. Paaiškino, jog jungtinės veiklos partnerių atliktų darbų galimų trūkumų atsiradimo rizika yra skirtinga, kadangi skiriasi partnerių atliktų darbų pobūdis. Tikėtina, jog garantiniu laikotarpiu jungtinės veiklos partnerių atlikti darbų trūkumai bus šalinami ir dėl šių darbų Departamentas pasinaudos draudimo laidavimo užtikrinimu. Ieškovė darbus atliko kokybiškai ir rizikų dėl darbų trūkumų atsiradimo Sutarties garantinio laikotarpiu metu nėra arba tokios rizikos yra tik hipotetinės.

6. Teigia, jog Departamentas dėl nepateikto garantinio laikotarpiu įsipareigojimus užtikrinančio draudimo laidavimo yra sulaikęs mokėjimus pagal ieÅ¡kovės Departamentui apmokėjimui pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, todėl tai laikytina aplinkybe, apsunkinančia ieÅ¡kovės galimybę pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimus užtikrinantį draudimo laidavimo raÅ¡tÄ . Departamentas nepagrįstai sulaikė mokėjimus, kadangi susitarimu buvo susitarta dėl tiesioginio atsiskaitymo su jungtinės veikslo partneriais.

Neįpareigojus departamento atlikti visus mokėjimus – bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas neužtikrinant ieÅ¡kovės mokumo ir restruktÅ«rizacijos plano vykdymo. Be kita ko, ieÅ¡kovei nebÅ«tų kilę kliūčių pateikiant garantinių įsipareigojimų draudimo laidavimÄ , jeigu bÅ«tų buvusi galimybė ieÅ¡kovei atlikti visus Sutartyje nurodytus darbus per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo Sutarties įsigaliojimo dienos kaip tai numatyta Sutarties Specialiosios dalies 5.2 punkte.

7. Atsakovas Departamentas priešieškiniu (e. b. 2 t., b. l. 129–134) prašė teismo:

1) ieškovės ieškinį atmesti;

2) įpareigoti UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Sutarties bendrosios dalies 10.2.1 papunktyje nustatytÄ prievolę ir pateikti Departamentui draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡tÄ , kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų;

3) UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikus Departamentui draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡to, kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų, skirti UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ solidariai 75 Eur baudÄ už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ iki bus pateiktas draudimo bendrovės iÅ¡duotas galiojantį laidavimo raÅ¡tas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų vykdymÄ ;

8. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekia iÅ¡vengti sutarties 10.2 papunktyje nustatytos prievolės įvykdymo. Teigia, jos pagal Sutarties 4.7 p., mokėjimų sulaikymas yra nustatytas Å¡alių sudarytoje Sutartyje ir toks sulaikymas yra teisėtas, kol nėra įvykdytos sutarties bendrosios dalies 4.7 p. nustatytos sÄ lygos, t. y. kai rangovas pateikia užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimÄ ir kai teisės aktų nustatyta tvarka statyba laikoma užbaigta. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, sulaikytas mokėjimas neapsunkina ieÅ¡kovės galimybės pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimus užtikrinantį draudimo laidavimo raÅ¡tÄ , nes draudimo bendrovės apskritai atsisako ieÅ¡kovei iÅ¡duoti laidavimo raÅ¡tÄ . Nėra jokios informacijos, jog toks raÅ¡tas bÅ«tų iÅ¡duotas, jei nebÅ«tų sulaikyta ginčo suma.

9. IeÅ¡kovė nepagrįstai ieÅ¡kinyje interpretuoja 2017-12-15 susitarimÄ â€žDėl 2016-05-09 konsorciumo (jungtinės veiklos) sutarties vykdymo ir Å¡alių atsakomybės viena prieÅ¡ais kitÄ â€œ, kuriuo buvo patikslinta jungtinės veiklos sutartis ir Susitarimo 1.2-1.4 punktais buvo numatytas tiesioginis atsiskaitymas su jungtinės veiklos partneriais. Tai yra jungtinės veiklos partnerių tarpusavio susitarimas, kuriam jokios įtakos Departamentas nedarė.

10. Pažymėjo, kad sulaikė mokėtinas sumas ne konkrečiai ieÅ¡kovei, o kartu visiems jungtinės veiklos partneriams. Jei partneriai nebÅ«tų sudarę minėto susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo, ieÅ¡kovei tenkantys mokėjimai bet kuriuo atveju bÅ«tų sulaikyti, nes ji atliko paskutinius darbus, už kuriuos sulaikyti mokėjimai. Be to, minėtame susitarime partneriai patys nustatė darbų paskirstymÄ , todėl galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes, susijusias su Sutarties 4.7 p. nustatytu mokėtinų sumų sulaikymu.

11. Teigia, jog nėra jokios Departamento kaltės, kad ieÅ¡kovė per nustatytÄ terminÄ negalėjo atlikti visų Sutartyje nurodytų darbų. IeÅ¡kovė pati atsisakė vykdyti darbus kol nebus iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl papildomų darbų. Be to Å¡alių sudaryta taikos sutartis dėl papildomų darbų niekaip nepakeičia ieÅ¡kovės ir kitų jungtinės veiklos partnerių prievolės pateikti garantinių įsipareigojimų užtikrinimÄ .

12. IeÅ¡kovės reikalavimų patenkinimas neatitiktų vieÅ¡ojo intereso, nes kiltų reali grėsmė, kad ieÅ¡kovės bankroto atveju užsakovas galimai patirtų papildomų iÅ¡laidų dėl statybos defektų Å¡alinimo arba defektų Å¡alinimas bÅ«tų apsunkintas Departamentui pareikalavus iÅ¡ partnerių vykdyti garantinius įsipareigojimus. Be to, bÅ«tų pažeistų ir kitų partnerių interesai, nes Departamentui nukreipus reikalavimÄ pateikti garantinių įsipareigojimų užtikrinimÄ likusiems partneriams, Å¡iems tektų visos susijusios iÅ¡laidos, kurių bÅ«tų įmanoma iÅ¡vengti nepatenkinus ieÅ¡kovės reikalavimų. IeÅ¡kovė, inicijuodama restruktÅ«rizavimo procesÄ ir ruoÅ¡dama restruktÅ«rizavimo planÄ , iÅ¡ anksto turėjo numatyti ir sutartinės prievolės, kuriÄ Å¡ioje byloje siekia modifikuoti, nevykdymo pasekmes. Mano, kad ieÅ¡kovė turėtų reikalauti iÅ¡ partnerių kompensuoti atitinkama dalimi sulaikytus mokėjimus.

13. Teigia, jog ieÅ¡kovės inicijuojami jungtinės veiklos sutarties pakeitimai nesusiję su Departamento atžvilgiu reiÅ¡kiamais reikalavimais, kadangi atsakovui nėra esminio skirtumo, kas iÅ¡ partnerių įgyvendins Sutarties bendrosios dalies 10.2 papunktyje nustatytÄ prievolę.

14. Atsakovė UAB „Henrivita“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 6–12) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

15. Atsiliepime nurodė, kad Å¡alis siejo savo pobÅ«džiu fiduciarine esanti jungtinės veiklos sutartis. UAB „Henrivita“ nuo Sutarties kainos buvo suteikta atlikti darbų tik už 9,08 proc., vietoje sutartų 30 proc. darbų, ir tik už 132 488 Eur. IeÅ¡kovė darbų atlikimo metu faktiÅ¡kai pakeitė Sutarties sÄ lygas ir bÅ«dama vedančiuoju partneriu, sau prisiskyrė daug daugiau darbų, negu buvo sutarta, todėl akivaizdu, jog gavo iÅ¡ to didžiausiÄ pelnÄ , o dabar, nevykdydama savo prisiimtų įsipareigojimų, Sutarties pakeitimu nori suteikti savo naudai nepagrįstos naudos ir pranaÅ¡umo, sukeldama jungtinės veiklos partneriams neproporcingai didelių, neplanuotų įpareigojimų. Sutinkamai su Sutarties 10.2.2 p., laidavimo raÅ¡tu užtikrinama suma privalo bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 procentų nuo Sutarties specialioje dalyje nurodytos Sutarties kainos su PVM, t. y. 13 587,9 Eur. Akivaizdu, jog įšaldžius tokiÄ sumÄ , įmonė prarastų galimybę normaliai funkcionuoti.

16. IeÅ¡kovė, nurodydama atsakovės UAB „Henrivita“ darbus, kaip padidintos rizikos, savo teiginiais tai vėliau paneigė, teigdama, jog darbams nustatytas 5 metų garantinis laikotarpis. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, darbai atlikti kokybiÅ¡kai, panaudojant sertifikuotas ir turinčias garantijÄ prekes, o bÅ«tent ieÅ¡kovės atliktiems darbams kyla didžiausia rizika.

17. Teigia, jog ieÅ¡kovės elgesio partnerio atžvilgiu negalima vertinti kaip atitinkančio bendradarbiavimo ir kooperacijos principus, kurie Å¡alims, veikiant jungtinės veiklos sutarties pagrindu, yra besÄ lyginiai, nes kitaip negalimas bendro tikslo, dėl kurio Å¡alys ir susitarė veikti bÅ«tent tokios sutarties pagrindu, siekimas. Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomas principas „pacta sunt servanda“. Kontrahentas, nesilaikantis Å¡io principo, negali pagrįstai tikėtis kitos Å¡alies visiÅ¡ko sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. Å¡iuo atveju keisti jungtinės veiklos sutarties 5 punkte nurodytÄ vedamÄ jį partnerį iÅ¡ ieÅ¡kovės į UAB „Henrivita“, nurodant, kad UAB „Henrivita“ atliks atitinkamus darbus. Nesant įstatyminio pagrindo keisti Jungtinės veiklos sutarties, nėra pagrindo vieÅ¡ojo pirkimo Sutarties modifikavimui. Teigia, jog sulaikymas yra teisėtas, kadangi iki Å¡ios dienos užsakovui nepateikta garantinių įsipareigojimų užtikrinimas.

18. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepime į ieškinį (e. b. 3 t., b. l. 1–11) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

19. Atsiliepime nurodė su ginču susijusias faktines aplinkybes bei tai, kad ieÅ¡kovė partnerių susitarimu gavo didžiausiÄ darbų dalį pagal vieÅ¡o pirkimo statybos rangos sutartį, o tai reiÅ¡kia, jog gavo ir didžiausiÄ pelno dalį, dėl ko ji prieÅ¡ kitus partnerius įsipareigojo gauti visus draudimus, laidavimus bei garantijas. Teigia, jog esminis ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo tikslas (pakeisti vadovaujantį partnerį) yra modifikuoti Jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimų apimtį, tokius įsipareigojimus neatlygintinai ir nesÄ Å¾iningai perkeliant kitiems partneriams. UAB „Baltik Sport” nesutiko prisiimti ieÅ¡kovės įsipareigojimų ir pateikė tokio nesutikimo argumentus, o UAB „Henrivita” toks pasiÅ«lymas apskritai nebuvo pateiktas iki teismo, todėl iki dabar Jungtinės sutarties pakeitimas partnerių susitarimu nebuvo sudarytas.

20. Teigia, jog pagal CK 6.223 str. 2 d., vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu:

1) kita sutarties Å¡alis iÅ¡ esmės pažeidė sutartį arba 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Å iuo atveju apie esminius UAB „Baltik Sport” ir UAB „Henrivita” Jungtinės veiklos sutarties pažeidimus kalbėti jokio pagrindo nėra. IeÅ¡kovė nesikreipė į kitus partnerius dėl Jungtinės veiklos sutarties modifikavimo iÅ¡ karto po restruktÅ«rizacijos bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ ieÅ¡kovės elgesio matyti, kad ji siekė bet kokiomis priemonėmis nesÄ Å¾iningai vilkinti savo įsipareigojimų vykdymÄ ir tik perkančiajai organizacijai pareikalavus vykdyti įsipareigojimus atsiuntė partneriams formalų reikalavimÄ keisti Jungtinės veiklos sutartį, o negavus atsakymo – iÅ¡ karto pateikė ieÅ¡kinį.

21. Teigia, jog ieÅ¡kovės nurodomas argumentas – restruktÅ«rizuojamos įmonės statusas, kuris, pasak ieÅ¡kovės, neva tai suteikia jai teisę atsisakyti savo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir/ar yra pagrindas taikyti sutarties modifikavimo institutÄ , neatitinka CK 6.204 str. numatytų ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kintų taikymo pagrindų.

22. Teigia, jog aplinkybė dėl restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovei buvo žinoma dar gerokai prieÅ¡ 2017 m. gruodžio mėnesį. RestruktÅ«rizavimo bylÄ ieÅ¡kovė pati numatė bei kontroliavo, pasirengė plano metmenis, taigi, visiÅ¡kai pati prisiėmė Å¡ių aplinkybių kilimo rizikÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos reikalavimas pakeisti Jungtinės veiklos sutartį dėl vadovaujančio partnerio bei ieÅ¡kovės įsipareigojimo pateikti Perkančiajai organizacijai draudimo laidavimo dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo raÅ¡tÄ atitinka CK 6.204 str. nurodytas sÄ lygas. Dar? daugiau, vieÅ¡ojoje erdvėje galima rasti kitų bylų, kuriose ieÅ¡kovei keliamos bylos dėl mokesčių ir/ar kitų mokėjimų priteisimo ir pan., iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nėra priežastinio ryÅ¡io tarp Jungtinės veiklos modifikavimo ir restruktÅ«rizacijos plano tinkamo vykdymo ir pan.

23. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo turtinius interesus iÅ¡kelia aukščiau kitų partnerių. Jungtinės veiklos sutarties modifikavimas dar nereiÅ¡kia ieÅ¡kovės bankroto kilimo rizikos iÅ¡vengimÄ , o visų partnerių veiklos vykdymo tęstinumas yra vienodai svarbus vertinant jį vieÅ¡o intereso kontekste. Prievolės pateikti Perkančiajai organizacijai draudimo laidavimo raÅ¡tÄ dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo UAB „Baltik Sport“ galėtų kainuoti 8 500 Eur, dar reikėtų sumokėti trÅ«kstamÄ (be atsakovo sulaikytos sumos) depozito sumÄ â€“ 106 911,91 Eur. Tokia suma UAB „Baltik Sport“ bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta, kuri reikÅ¡tų veiklos stabdymÄ ir / ar bankrotÄ .

24. Priešingai, nei teigia ieškovė, netenkinus ieškinio viešasis interesas nenukentėtų. Ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai dėl partnerių atliktų darbų garantinių įsipareigojimų kilimo rizikos atmetami kaip nepagrįsti, kadangi yra deklaratyvūs ir neturintys jokios reikšmės nagrinėjamam klausimui.

25. Pažymėjo, kad Departamentas pagrįstai sulaikė mokėjimus. IeÅ¡kovė yra solidariai atsakinga už visų prievolių pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį vykdymÄ prieÅ¡ PerkančiÄ ja organizacijÄ . Susitarimu pakeistas apmokėjimo bÅ«das numatant tiesioginį atsiskaitymÄ su jungtinės veiklos partneriais niekaip nesusijęs su ieÅ¡kovės galimybėmis pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimus užtikrinantį draudimo laidavimo raÅ¡tÄ . IeÅ¡kovės argumentai dėl darbų atlikimo terminų yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

26. Teigia, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti laikomas kaip ieÅ¡kinys dėl Jungtinės veiklos sutarties modifikavimo ir sulaikytų sumų pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, grÄ Å¾inimo, bet ne kaip ieÅ¡kinys dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties modifikavimo. Byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama bendra ginčo teisenos tvarka.

27. Atsakovė UAB „Henrivita“ atsiliepime į priešieškinį (e. b. 3 t., b. l. 28–30) prašė priešieškinį tenkinti iš dalies.

28. Atsiliepime nurodė, kad nepaisant solidarios visų partnerių atsakomybės, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, su tikslu tinkamai užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl statybos darbų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo, o taip pat atsižvelgus į tai, jog sutinkamai su Sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.7 p. Å¡iai dienai sulaikyta 40 554,65 Eur, atsakovė UAB „Henrivita“ sutinka pateikti draudimo bendrovės laidavimo raÅ¡tÄ , užtikrinantį UAB „Henrivita“ atliktų darbų garantinių įsipareigojimų įvykdymÄ VieÅ¡ojo pirkimo sutartyje numatytam terminui bei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytai 5 proc. visos VieÅ¡ojo pirkimo sutarties sumai (su PVM) per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo.

29. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepime į priešieškinį (e. b. 3 t., b. l. 32–39) prašė priešieškinį atmesti.

30. Atsiliepime nurodė, kad prievolė pateikti draudimo laidavimo raÅ¡tÄ yra neįvykdyta dėl to, kad nėra realių galimybių jÄ pateikti. Å iuo atveju bÅ«tinas visų bylos Å¡alių bendradarbiavimas ir bendras susitarimas, kurį Å¡alys pasiektų, tačiau trÅ«ksta vienintelio – ieÅ¡kovės bendradarbiavimo Å¡iuo klausimu, t. y. sutikimo spręsti susidariusiÄ situacijÄ taikiai, nesiekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti savo įsipareigojimų vykdymo bei atsakomybės. UAB „Baltik Sport“ neatsisako ir sutinka pateikti draudimo laidavimo raÅ¡tÄ dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo savo atliktų darbų daliai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus minimalius reikalavimus, nes tai padaryti bÅ«tų realiai įmanoma. Kitu atveju prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų vykdymas UAB „Baltik Sport“ bÅ«tų itin brangus, komplikuotų jos padėtį ir bÅ«tų praktiÅ¡kai neįmanomas įgyvendinti.

31. Pažymėjo, kad dėjo maksimalias pastangas, domėjosi ir teikė draudimo kompanijoms užklausas dėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaujamos prievolės įvykdymo sÄ lygų, tačiau dauguma draudimo kompanijų į užklausas raÅ¡tu atsakymo nepateikė, žodžiu nurodydami, kad tokio sandorio apskritai nedraus, o likusi vienintelė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nurodė itin brangias ir neprotingas paslaugos pirkimo sÄ lygas, su kuriomis atsakovė negalėtų sutikti. PaaiÅ¡kino, jog UAB „Baltik Sport“ yra nedidelė įmonė, todėl neturi finansinių pajėgumų sumokėti ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nurodytÄ 60 proc. draudimo sumos depozitÄ â€“ 81 527,76 Eur.

UAB „Baltik Sport“ galėtų pateikti atliktų darbų garantinių įsipareigojimų draudimo laidavimo raÅ¡tÄ dėl 5 proc. savo pagal Sutartį atliktų darbų daliai, tačiau įtraukus ir RUAB „Nodama“ atliktus darbus – draudimo kompanija praÅ¡o pateikti atitinkamus dokumentus, kurių atsakovė neturi ir apskritai atsakovei atsisako tokį draudimo laidavimo raÅ¡tÄ iÅ¡duoti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įpareigojimas UAB „Baltik Sport“ vykdyti sutartines prievoles natÅ«ra atitinka CK 6.213 str. 2 d. 2 p. įtvirtintÄ iÅ¡imtį, kai įsipareigojimų vykdymas natÅ«ra negalimas.

32. Teigia, jog Departamentas jau yra sulaikęs 40 554,65 Eur sumÄ , kuri galbÅ«t galėtų bÅ«ti panaudota tokiai prievolei įvykdyti.

33. Dėl reikalavimo skirti baudÄ nurodė, kad UAB „Baltik Sport“ prievolės vykdymo terminas apskritai priklauso ne tik nuo jos aktyvumo ar veiksmų, bet taip pat ir nuo Departamento veiksmų ar neveikimo, todėl nustatyti vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminÄ yra neprotinga ir nerealu. Atsakovo nurodytas baudos dydis atliktų ne skatinamÄ jÄ , o baudimo funkcijÄ . Minėta, jog jau yra sulaikyta 40 554,65 Eur suma, todėl skirti papildomÄ tokios prievolės įvykdymo užtikrinimÄ nėra jokio tikslo.

34. IeÅ¡kovė RUAB „Nodama“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

35. Atsiliepime nurodė, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių negali pateikti draudimo laidavimo garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui, Departamentas turi visas galimybes draudimo laidavimo reikalauti iÅ¡ kitų jungtinės veiklos partnerių ar vieno iÅ¡ jungtinės veiklos partnerio. Departamento reikalavimų dėl garantinių įsipareigojimų laidavimo užtikrinimo nukreipimas ne į visus jungtinės veiklos partnerius, o į vienÄ ar kelis iÅ¡ jų, nekeičia jungtinės veiklos partnerių tarpusavio įsipareigojimų pasiskirstymo.

36. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, ieÅ¡kovė nesiekia iÅ¡vengti pareigos pateikti draudimo laidavimÄ , nes ieÅ¡kovė neturi realių galimybių pateikti draudimo laidavimÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nepaaiÅ¡kinama, kodėl sulaikymai atlikti tik dėl ieÅ¡kovei mokėtinų sumų, o nebuvo atliekami mokėjimo sulaikymai atsakovui UAB „Baltik Sport“. Susitarimu, kuriuo pakeičiama jungtinės veiklos sutartis, buvo susitarta dėl tiesioginio atsiskaitymo su jungtinės veiklos partneriais, todėl Departamentas turėjo galimybę sulaikyti ne tik mokėjimus ieÅ¡kovei, bet ir UAB „Baltik Sport“. Tai apsunkino garantinių įsipareigojimų užtikrinimo pateikimÄ bei neužtikrino jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybės paskirstymo taikant sulaikymÄ tik dėl ieÅ¡kovei atliktinų mokėjimų.

37. PaaiÅ¡kino, jog draudimo įmonės dėl ieÅ¡kovės statuso atsisako iÅ¡duoti garantinius įsipareigojimus užtikrinantį laidavimÄ . Mano, jog draudimo laidavimas bÅ«tų iÅ¡duotas, jeigu draudikui bÅ«tų pateiktas 100 proc. draudimo iÅ¡mokos mokėtinos sumos dydžio depozitas. IeÅ¡kovei neturint finansinių pajėgumų pateikti tokio dydžio depozitÄ , derybos su draudiku dėl laidavimo raÅ¡to iÅ¡davimo su 100 proc. dydžio depozitu nevyko.

38. Teigia, jog ieÅ¡kinio tenkinimas visiÅ¡kai nereikÅ¡tų papildomų Departamento iÅ¡laidų, o tik suponuoja skirtingÄ jungtinės veiklos partnerių atsakomybės tarpusavio pasiskirstymÄ , nekeičiant jungtinės Å«kio subjektų grupės bendros atsakomybės Departamento atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Departamentas nepaaiÅ¡kino, kaip sulaikytų mokėjimų sumokėjimas ieÅ¡kovei gali lemti papildomÄ galimÄ Departamento žalÄ .

39. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nežinojo, jog dėl įmonės statuso (restruktūrizuojama įmonė) žymiai pabrangs draudimas.

40. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovas InfrastruktÅ«ros plėtros departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos papildomai paaiÅ¡kino kad neprieÅ¡tarautų, kad atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį įpareigojimÄ Ä¯vykdytų per 2-3 mėnesiu. IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieÅ¡kinys atmestinas, atsakovo InfrastruktÅ«ros plėtros departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas Teismas k o n s t a t u o j a :

41. LITEKO duomenimis 2018-01-03 UAB „Nodama“ direktorius Panevėžio apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo; pareiÅ¡kime nurodė, kad su laikinais finansiniais sunkumais įmonė susidÅ«rė nuo 2016 metų. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ UAB „Nodama“. Teismas konstatavo, kad nuo 2016 metų bendrovė dirba nuostolingai. Panevėžio apygardos teismas 2018-11-14 nutartimi nutarė patvirtinti 4 (keturių) metų laikotarpiui restruktÅ«rizuojamos UAB “Nodama“ restruktÅ«rizavimo planÄ . 42. 2016-05-09 UAB „Nodama“, UAB „Henrivita“ bei UAB „Baltik sport“ (kartu toliau tekste – partneriai) sudarė Jungtinės veiklos sutartį siekiant pateikti bendrÄ pasiÅ«lymÄ perkančiajai organizacijai - InfrastruktÅ«ros plėtros departamentui, nuspręsdami veikti kartu teikiant bendrÄ pasiÅ«lymÄ konkurse ir apjungti partnerių organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialÄ .

Šalys susitarė, kad pagal bendras prievoles jie atsako solidariai (1.8 p.), taip pat susitarė dėl savo įnašų (dalyvavimo dalies ir kontribucijos – 5 p.) dalių. Tame tarpe Vedantysis partneris (UAB „Nodama“) įsipareigojo gauti visus draudimus, garantijas ir laidavimo raštus. 43. 2016-07-04 tarp perkančiosios organizacijos – Infrastruktūros plėtros departamento (toliau – Departamentas) - ir minėtos Jungtinės veiklos sutarties partnerių buvo sudaryta Statybos rangos viešojo pirkimo-pardavimo sutartis.

Sutarties 13 p. numatyta, kad Jungtinės veiklos sutartis yra Å¡ios rangos sutarties priedas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas, susijęs su Jungtinės veiklos sutarties sÄ lygų keitimu, pripažintinas reikalavimu ir dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygos pakeitimo. Pagal Å¡iÄ sutarties 4.7 p. Užsakovas paskutinį mokėjimÄ , kurį sudaro ne mažesnė kaip 10 procentų nuo Sutarties kainos su PVM suma, Rangovui už atliktus darbus atlieka tik tada, kai Rangovas pateikia Užsakovui garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ laidavimo raÅ¡tÄ ir kai teisės aktų nustatyta tvarka statyba laikoma užbaigta.

Kadangi atsakovai neįvykdė prievolės pateikti sutarties 10.2.1 p. numatytos garantinių įsipareigojimų užtikrinimo, todėl atsakovas InfrastruktÅ«ros plėtros departamentas turėjo pagrindÄ nesumokėti 40 554,65 Eur pagal ieÅ¡kovo UAB „Nodama“ pateiktas sÄ skaitas. Dėl nurodytų motyvų ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti atsakovo InfrastruktÅ«ros plėtros departamento 40 554,65 Eur dydžio mokėjimų sulaikymus pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ 2018-07-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0764713 (suma 12 787,30 Eur su PVM), 2018-07-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0764711 (suma 4 895,24 Eur su PVM), 2018-07-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0764712 (suma 22 872,11 Eur su PVM) neteisėtais atmestinas, o reikalavimas priteisti Å¡ias sumas negali bÅ«ti tenkinamas, nes minėta prievolė pateikti garantinį raÅ¡tÄ iki Å¡iol nėra įvykdyta.

Pritratina atsakovo (Departamento) argumentams, kad parnerių 2017-12-15 susitarimas, pagal kurį partneriai susitarė, jog gauna tiesioginį apmokėjimÄ iÅ¡ Perkančiosios organizacijos už Partnerių atliktus darbus (susitarimo 1.1 p.), neturi įtakos Å¡alių sudarytos rangos sutarties vykdymui, nes Departamentas nebuvo 2017-12-15 susitarimo Å¡alimi. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad atlikti darbai yra susiję ne su ieÅ¡kovo, o su kitų parnerių atliktais darbais, tuo labiau, kad ir paskutines sÄ skaitas apmokėjimui Departamentui pateikė UAB „Nodama“, kurių Departamentas neapmokėjo vykdydamas sutarties 4.7 p. numatytÄ sÄ lygÄ .

Dėl to minėtas partnerių susitarimas neturi teisinės reikÅ¡mės rangos sutarties 4.7 p. vykdymui. Kiti ieÅ¡kovo argumentai (apie darbų užbaigimo terminÄ , taip pat apie negalėjimÄ gauti laidavimo raÅ¡tÄ , esant sulaikytam mokėjimui) neturi teisinės reikÅ¡mės, nes nepanaikina ieÅ¡kovo teisės nemokėti paskutinio mokėjimo Rangovui, kol nebus pateiktas garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo raÅ¡tas. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ , bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, nes tokiu bÅ«du už darbus bÅ«tų apmokėta pažeidus vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, o taip pat liktų neužtikrintas rangovo LR Statybos įstatyme (41 str.) bei sutartyje numatytos pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymÄ užtikrinantį dokumentÄ , įvykdymas.

44. Taigi, teisėti atsakovo (Departamento) veiksmai, numatyti sutartyje, negali bÅ«ti vertinami kaip nepagrįsti ieÅ¡kovo turtinių teisių apsunkinimai. Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog, jeigu nebÅ«tų sulaikytas mokėjimas ieÅ¡kovui, jam draudimo kompanijos iÅ¡duotų bÅ«tinÄ užtikrinimo raÅ¡tÄ .

45. Sprendžiant dėl Jungtinės veiklos sutarties sÄ lygų pakeitimo, bÅ«tina akcentuoti, jog sutarties sÄ lygos yra privalomos Å¡alims ir gali bÅ«ti keičiamos tik esant sutartyje arba įstatyme numatytiems pagrindams (CK 6.223 str. 2 d. 2 p.). IeÅ¡kovo pagrindinis sutarties pakeitimo motyvas yra jo teisinio statuso pasikeitimas, t.y. ieÅ¡kovas tapo restruktÅ«rizuojama įmonė, dėl ko jis negali įvykdyti prievolės dėl garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dokumento pateikimo. IeÅ¡kovas teigia, kad sutarties modifikavimas atitiktų vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes tokiu bÅ«du nekeičiant solidariosios partnerių atsakomybės Departamentui, bÅ«tų perskirstyta jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybė ir suteikiama ieÅ¡kovei reali galimybė įvykdyti restruktÅ«rizacijos planÄ bei iÅ¡vengti nemokumo ir bankroto paskelbimo.

46. Vertinant Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus, pažymėtina, jog paties ieÅ¡kovo iniciatyva pradėto įmonės restruktÅ«rizavimo proceso pagrindas yra įmonės finansinė padėtis, kuri buvo bloga jau 2016 m. RestruktÅ«rizavimo procesas nesudaro pagrindo iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, įmonės restruktÅ«rizavimas savaime nesudaro pagrindo keisti iki tol sudarytų sutarčių sÄ lygas bei neatleidžia nuo pareigos įrodyti CK 6.204 str. numatytas aplinkybes, sprendžiant ar iÅ¡ esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra.

Pats ieÅ¡kovas inicijavo įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ , todėl pats prieÅ¡ tai turėjo įvertinti visas įmonei tenkančias vykdyti prievoles, iÅ¡ anksto numatyti kaip įmonė įvykdys prievoles pagal paties ieÅ¡kovo parengtus restruktÅ«rizavimo metmenis ir, vėliau, pagal parengtÄ restruktÅ«rizavimo planÄ . Nusprendus restruktÅ«rizuoti įmonę, turi bÅ«ti įvertintos įmonės galimybės atkurti įmonės mokumÄ , atsižvelgus į visas įmonės prieÅ¡ tai prisiimtas prievoles.

47. Kaip buvo konstatuota aukščiu nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, jau 2016 metais įmonė veikė nuostolingai. Taigi, dar prieÅ¡ prisiimant sutartines prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį ieÅ¡kovui jau turėjo bÅ«ti žinoma ir jis turėjo įvertinti prievolių neįvykdymo rizikas, numatyti, kad įmonės finansiniai sunkumai gali sutrukdyti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ . IeÅ¡kovas yra pelno siekiant įmonė, kuri veikia savo verslo rizika, todėl prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo rizika tenka ieÅ¡kovei.

48. Svarbu akcentuoti, kad Jungtinės veiklos Å¡alys pasiskirstė savo prievoles neformaliai, bet vadovaujantis verslo sprendimais (atsižvelgus į atliekamų darbų apimtis, įnaÅ¡us, gautinÄ pelnÄ iÅ¡ rangos sutarties įvykdymo). IeÅ¡kovas neginčijo, kad turi teisę gauti didesnę pelno dalį už rangos sutarties įvykdymÄ nei kiti Jungtinės veiklos partneriai, tuo tarpu Å¡ioje byloje siekia neatlygintinai perkelti turtines prievoles kitiems partneriams. Taigi, nepagrįstas tokios sutarties esminių sÄ lygų pakeitimas (jungtinės veiklos partnerių tarpusavio atsakomybės ir pareigų perpaskirstymas) ne tik iÅ¡kreiptų sutarties Å¡alių valiÄ , bet ir neproporcingai suvaržytų kitų partnerių teises tam, kad, kaip teigia ieÅ¡kovas, bÅ«tų įvykdytas restruktÅ«rizavimo planas, už kurio objektyvumÄ ir pagrįstumÄ yra atsakingas pats ieÅ¡kovas, o ne atsakovai.

Toks ieÅ¡kovo turtinių interesų iÅ¡kėlimas kitų sutarties Å¡alių interesų sÄ skaita nelaikytinas proporcingu ir sÄ Å¾iningu; prieÅ¡ingai, tai reikÅ¡tų sutarties sudarymo laisvės, sutarties sÄ lygų privalomumo Å¡alims principų pažeidimÄ .

49. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovas nesikreipė į kitus partnerius dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo iki arba nedelsiant po restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, todėl toks ieÅ¡kovo neveikimas, nerÅ«pestingumas įgyvendinant savo sutartines prievoles taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju ne restruktÅ«rizavimo procesas sÄ lygojo ieÅ¡kovo nurodytus sutarties įvykdymo sunkumus.

50. Nustatant ar yra pagrindas keisti sutartį, atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog vien dėl pasikeitusio teisinio statuso jis negali gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymÄ užtikrinančio raÅ¡to, o tai, kad tokio raÅ¡to iÅ¡davimas tapo brangesnis laikytina ieÅ¡kovo prisiimtos verslo rizikos padariniais, kuriuos ieÅ¡kovas galėjo ir turėjo numatyti.

51. Garantinio raÅ¡to iÅ¡davimas pagal sutarčių sÄ lygas nepriklauso nuo kiekvieno partnerio atliktų darbų pobÅ«džio bei Å¡ių darbų kokybės trÅ«kumų atsiradimo rizikos laipsnio, todėl Å¡iuo aspektu ieÅ¡kovo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Kita vertus, Å¡ios aplinkybės buvo žinomos jau sutarties sudarymo metu – Å¡alys jas turėjo įvertinti sudarant sutartį, todėl Å¡is ieÅ¡kovo argumentas neįrodo pagrindo keisti sutartį.

52. Dėl išdėstyto bei vadovaujantis CK 6.204 str. teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl sutarties pakeitimo.

53. Kadangi Rangovas, t.y. pagal Rangos sutartį - visi Jungtinės veiklos partneriai, neįvykdė sutarties 10.2.1 p. numatytos prievolės pateikti užtikrinimo raÅ¡tÄ (prievolė turėjo bÅ«ti įvykdyta vėliausiai iki 2018-10-22), todėl Departamentas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ Rangovo, t.y. atsakovų (jungtinės veiklos partnerių) tokios prievolės įvykdymo.

54. Atsakovų pagal priešieškinį atsikirtimai, kad jungtinės veiklos partneris RUAB „Nodama“ nebendradarbiauja ir dėl to priešieškinio reikalavimų vykdymas būtų itin brangus, komplikuotų jų padėtį ir būtų praktiškai neįmanomas įgyvendinti, - nėra susiję su šia byla, t.y. su rangos sutarties, sudarytos su ieškovu, įsipareigojimų įvykdymu. Jungtinės veiklos partneriai, dalyvaudami viešojo pirkimo konkurse, įsipareigojo bendrai įvykdyti prievoles Užsakovui ir atsakyti solidariai.

Å ioje byloje atsakovai savo atsikirtimais iÅ¡ esmės siekia nesilaikyti esminės vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygos, paneigiant Departamento sutartinę teisę reikalauti prievolių įvykdymo iÅ¡ atsakovų solidariai. Kaip nurodė Departamentas, jam nėra svarbu kas konkrečiai iÅ¡ parnerių faktiÅ¡kai įgyvendins Sutarties 10.2 p. numatytÄ prievolę, nes tai yra pačių atsakovų (Jungtinės veiklos partnerių) susitarimo reikalas. Tai, kad partneriai nesusitarė dėl savo tarpusavio prievolių vykdymo, yra nuo pačių atsakovų priklausanti prisiimtų pagal Rangos sutartį prievolių neįvykdymo rizika, todėl parnerių tarpusavio nesutarimai negali paneigti (ar pakeisti) Užsakovo teisės reikalauti iÅ¡ Rangovo – visų atsakovų – prievolės įvykdymo natÅ«ra.

55. Ä®vertindamas atsakovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį atsikirtimus, jog visiÅ¡kai nėra galimybės gauti tokio užtikrinimo raÅ¡to, teismas konstatuoja, jog atsakovai Å¡ios aplinkybės neįrodė, tuo tarpu tokio raÅ¡to gavimo kaina neatleidžia atsakovų nuo savo rizika prisiimtos sutartinės prievolės įvykdymo. Tai, kad kai kurios draudimo bendrovės neatsakė į atsakovo UAB „Baltik sport“ laiÅ¡kÄ tik rodo nepakankamo bendradarbiavimo faktÄ . Atsakovai nepateikė įrodymų, jog jie ėmėsi įstatyme numatytų veiksmų apskųsti draudimo kompanijų atsisakymÄ suteikti paslaugas, jei iÅ¡ tikrųjų buvo atsisakyta tokias paslaugas suteikti.

IÅ¡ 2019-07-26 d. Ergo Insurance SE atstovo Lietuvoje atsakymo matyti, kad Å¡i bendrovė atsisakė pateikti pasiÅ«lymÄ tik dėl to, kad tarp Å¡alių vyksta teisminiai ginčai. Taigi, nėra paneigta, kad atsakovai galėjo gauti užtikrinimo raÅ¡tÄ prievoles vykdant geranoriÅ¡kai, o ne ginÄÄ sprendžiant teismine tvarka, bei nėra paneigta galimybė gauti tokį raÅ¡tÄ pasibaigus Å¡iam teisminiam ginčui.

56. Atsakovo UAB „Baltik Sport“ atsikirtimai, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas negali reikalauti prievolės įvykdymo natÅ«ra vadovaudamasis CK 6.213 str., atmestinas dėl aukščiu nurodytų motyvų (54 p.), be to, Jungtinės veiklos sutarties Å¡alys nesusitarė dėl sulaikytų RUAB „Nodama“ lėšų panaudojimo užtikrinimo raÅ¡to gavimui. Tokioje situacijoje ieÅ¡kovas, kuris nėra Jungtinės veiklos sutarties Å¡alis, negali savo teises ginti kitais bÅ«dais, nei pagal vieÅ¡ojo pirkimo rangos sutarties sÄ lygas.

57. Dėl iÅ¡dėstyto teismo daro iÅ¡vadÄ , kad preiÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra pagrįsti, todėl teismas įpareigoja UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ įvykdyti Sutarties bendrosios dalies 10.2.1 papunktyje nustatytÄ prievolę, t.y. pateikti Departamentui draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡tÄ , kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų.

58. Atsižvelgus į atsakovų pozicijÄ dėl sprendimo įvykdymo tvarkos, į faktinę situacijÄ dėl užtikrinimo raÅ¡to galimai padidėjusios kainos bei ieÅ¡kovo sutikimÄ nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ ne per vienÄ , o per tris mėnesius, atsakovų įsipareigojimų įvykdymui nustatomas trijų mėnesių terminas. Taip pat vadovaujantis CPK 271 str., 273 str. 3 d. nustatytina, kad UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikus Departamentui draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡to, kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų, skirti UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ solidariai 75 Eur baudÄ už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ iki bus pateiktas draudimo bendrovės iÅ¡duotas galiojantį laidavimo raÅ¡tas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų vykdymÄ .

Atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį deklaratyviai teigia, kad nurodytas baudos dydis yra per didelis –atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį nei nurodė, nei pagrindė kokia baudos suma bÅ«tų tinkama ir proporcinga, todėl teismas neturi pagrindo laikyti šį argumentÄ pagrįstu. Nustatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės turi skatinti Å¡alis kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ netaikant nustatytos baudos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tÄ aplinkybę, kad prievolė turėjo bÅ«ti įvykdyta jau 2018-10-22 ir Å¡alys jokių realių veiksmų situacijai spręsti nesiėmė.

Pažymėtina, kad CPK 273 str. 3 d. nenumatyta galimybės neskirti baudos, jei sprendimas nebus įvykdytas per nustatytÄ terminÄ , nes nurodytus veiksmus gali atlikti tik patys atsakovai.

59. Priešieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 75 Eur žyminio mokesčio. Atmetus ieškinį, atsižvelgtina į tai, kad byla teisės taikymo klausimais nėra sudėtinga, ir iš ieškovo RUAB „Nodama“ atsakovo UAB „Baltik sport“ naudai priteisimos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pareikštu ieškiniu, advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 1000 Eur (dalis prašomų priteisti išlaidų yra susijusios su priešieškiniu, dalis išlaidų negali priteistos, nes prašymas dėl bylos sustabdymo buvo atmestas, dalis išlaidų (advokato iš kitos miesto atvykimo transporto išlaidos) nėra būtinos, nes šalys yra laisvos apsispręsti dėl advokatų pasirinkimo).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės RUAB „Nodama“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo InfrastruktÅ«ros plėtros departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti: įpareigoti UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti InfrastruktÅ«ros plėtros departamento prie KraÅ¡to apsaugos ministerijos draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡tÄ , kuris atitiktų 2016-07-05 statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu Rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų;

UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikus Departamentui draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ galiojantį laidavimo raÅ¡to, kuris atitiktų Sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovas nevykdys garantinių įsipareigojimų, skirti UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ ir RUAB „Nodama“ solidariai 75 Eur baudÄ už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ iki bus pateiktas draudimo bendrovės iÅ¡duotas galiojantį laidavimo raÅ¡tas, užtikrinantis rangovo garantinių įsipareigojimų vykdymÄ .

Priteisti iÅ¡ RUAB „Nodama“, UAB „Henrivita“, UAB „Baltik Sport“ po 25 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ RUAB „Nodama“ 1000 Eur UAB „Baltik sport“ naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ parduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Jelena Å iÅ¡kina