ca4e0630-5187-4efb-bc63-276cc2747105 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4741-643/2016Proceso Nr. 3-61-3-05429-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.10.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. I.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. I. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R.

I. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 1-9), vėliau patikslintu skundu (b.l. 39-47), praÅ¡ydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – teritorinė muitinė) 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ Nr. 5PM190323, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2015 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 1A-277 dalį, kuria paliktas galioti Kauno teritorinės muitinės 2015 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 5PM190323 dėl pripažinimo skolininku muitinei bei įregistravimo mokestinės prievolės: 2727 Eur muito, 40260 Eur akcizų, 10022 Eur PVM ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2015 m. spalio 15 d. sprendimÄ Nr. S-204(7-207/2015).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė 2015 m. kovo 10 d. priėmė sprendimÄ Nr. 5PM190323 dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo. 2015 m. birželio 18 d.

Muitinės departamentas sprendimu Nr. 1A-277 teritorinės muitinės sprendimÄ patvirtino. MGK 2015 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. S-204 (7-207/2015) atleido nuo 2150 Eur akcizo delspinigių ir 535 Eur PVM delspinigių, o likusioje dalyje Muitinės departamento sprendimÄ patvirtino. Lietuvos muitinė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 38 str., privalėdama į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes prižiÅ«rėti nuo jų įvežimo į Å¡iÄ teritorijÄ momento, to nedarė, neužtikrino muitinės priežiÅ«roje jau buvusių prekių saugumo ir dėl nenurodomų aplinkybių nutarė nepagrįstai apmokestinti, iÅ¡ kurio ne už neteisėtÄ Ä¯vežimÄ Ä¯ Bendrijos muitų teritorijÄ , bet už neteisėtÄ jų tariamÄ laikymÄ jau joms esant Bendrijos muitų teritorijoje.Muitinės departamentas nesurinko įrodymų ir sprendimo nepagrindė nei vienu įrodymu, kad pareiÅ¡kėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad toks prekių įvežimas buvo neteisėtas, ar kad jos įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ , neteisėtai.

Å i sprendimo dalis su akivaizdžiomis prielaidomis ir su pažodiniu teisės aktų dispozicijų perraÅ¡ymu į sprendimÄ , nieko bendro neturi su pareiÅ¡kėjo pateiktais įrodymais.PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad į Bendrijos muitų teritorijÄ iÅ¡ trečiųjų valstybių, taip pat ir iÅ¡ Rusijos gali, nevirÅ¡ydamas leistinų normų, teisėtai įvežti bet kuris juridinis ar fizinis asmuo. Aplinkybės, kad cigaretės buvo įvežtos teisėtai, o paskui trečiųjų asmenų supirktos ir atvežtos prie pareiÅ¡kėjo namų yra nepaneigtos.

Muitinės departamentas nepateikė jokių įrodymų, kad cigaretės buvo neleistinai įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ .Ginčijami sprendimai priimti remiantis Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-398-319/2014, kuriame konstatuota, jog visÄ kiekį cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis pareiÅ¡kėjas pirko per kelis kartus maždaug pusės metų laikotarpyje iÅ¡ nepažįstamų asmenų. Paprastai tai bÅ«davo tolimų reisų vairuotojai.

Nei vieno iÅ¡ jų pareiÅ¡kėjas asmeniÅ¡kai nepažinojo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ , tačiau skundžiamu Muitinės sprendimu, siekiama pareiÅ¡kėjÄ nubausti antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ , todėl skundžiami sprendimai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais, todėl turi bÅ«ti panaikinti.Muitinės departamentas savo sprendime nepagrįstai aiÅ¡kina ir taiko Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnį, kuris apibrėžia skolininko sampratÄ ir ignoruoja Å¡io kodekso 13 punktÄ , kuriame įtvirtinta, kad muitinės priežiÅ«ra turėtų pasireikÅ¡ti ne jau už tÄ patį kartÄ nubausto asmens baudimu antrÄ kartÄ , o priemonėmis, kurios privalo bÅ«ti taikomos Å¡ios institucijos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi muitinės veiklos taisyklių.Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas nėra prekes (cigaretes) importuojantis asmuo patvirtina tai, kad jis niekada neturėjo Baltarusijos Respublikos ar Rusijos federacijos, ar Kaliningrado srities vizų, todėl jo atžvilgiu neteisingai pritaikytos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.

Muitinės departamentas savo sprendime nepateikė jokių įrodymų, kad už 5478 pakelius cigarečių nebuvo sumokėti akcizo, muito ir PVM mokesčiai. Lietuvos muitinė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsniu, privalėdama į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes prižiÅ«rėti nuo jų įvežimo į Å¡iÄ teritorijÄ momento, paskaičiuoti vežėjui mokesčius už prekes, to nedarė ir neužtikrino mokesčių paskaičiavimo, taip neteisėtai ir nepagrįstai mokestinę naÅ¡tÄ perkeldama pareiÅ¡kėjui.Teritorinė muitinė savo sprendime nepagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjo gabentos cigaretės sulaikytos jau kirtusios Bendrijos iÅ¡orės sienÄ , t.y. už pirmos muitinės įstaigos, į kuriÄ jos nebuvo pristatytos, nes pareiÅ¡kėjas neturėjo cigarečių įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimÄ už į Bendrijos muitų teritorijÄ atgabentas importo muitais ir kitais mokesčiais apmokestinamas prekes, todėl laikė, kad cigaretės buvo atgabentos į Bendrijos muitų teritorijÄ neteisėtai, nesilaikant pervežimo ir pristatymo pareigos pagal Bendrijos muitinės kodekso 38-41 straipsnių nuostatas ir kad už Å¡ias prekes nebuvo sumokėti muitas ir importo mokesčiai.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad cigarečių į Bendrijos muitų teritorijÄ negabeno, todėl neturėjo pareigos jų pristatyti į pirmÄ muitinės įstaigÄ . PareiÅ¡kėjo vertinimu, sprendžiant klausimÄ dėl patraukimo mokestinėn atsakomybėn, kiekvienÄ kartÄ reikia iÅ¡analizuoti, ar tikrai buvo prielaida pasikėsinti į konkretų mokesčių sistemos objektÄ - Å¡iuo atveju į mokesčiais apmokestinamų prekių mokesčių iÅ¡vengimÄ . PareiÅ¡kėjo veiksmai jokiu bÅ«du į tai nukreipti nebuvo.Vadinasi, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsniu, skola muitinei negalėjo bÅ«ti skaičiuojama ir įregistruojama, kadangi cigaretės į apyvartÄ nepateko, jos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teismo buvo konfiskuotos, todėl mokestinės prievolės priskaičiavimas nėra pagrįstas ir pateisinamas, prieÅ¡tarauja Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 daliai, kuris reglamentuoja, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti (b. l. 59-61). Muitinės departamentas nurodo, jog pareiÅ¡kėjas skunde teismui iÅ¡dėsto argumentus, kuriais remdamasis teigia, kad Muitinės departamentas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos cigaretės buvo neleistinai (neteisėtai) įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ ir muitinė nepagrįstai jį pripažino skolininku.Bendrijos muitinės kodeksas, kuris tiesiogiai taikomas Lietuvos Respublikoje, nereikalauja, kad asmuo faktiÅ¡kai bÅ«tų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritorijÄ tam, kad jis bÅ«tų pripažintas skolininku.

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi siekiama plačiai apibrėžti skolininko sÄ vokÄ , atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytÄ Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje, pagal kuriÄ keli asmenys, turintys sumokėti skolÄ muitinei, už tokiÄ skolÄ atsako solidariai. Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas pats neteisėtai neįvežė (nedalyvavo įvežant) į Bendrijos muitų teritorijÄ ginčo prekių, nėra reikÅ¡minga, sprendžiant jo pripažinimo skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečiÄ Ä¯traukÄ klausimÄ .Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai disponavo ir laikė 26367 vnt. cigarečių pakelių, paženklintų Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos akcizo ženklais be cigarečių įsigijimo dokumentų.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmoji sÄ lyga (įsigijęs arba laikęs neteisėtai įvežtas cigaretes) yra nustatyta baudžiamajame įsakyme, todėl pareiÅ¡kėjos skunde teismui nepagrįstai teigia, kad muitinė nepateikė jokių įrodymų, kad cigaretės buvo įvežtos neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo įgytos ginčo prekės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos specialiais (fiskaliniais) ženklais - banderolėmis ir į didelį įgytų prekių kiekį, pareiÅ¡kėjas suprato ir (ar) turėjo suprasti, kad įgijo (gavo) neteisėtai į Å¡alies teritorijÄ Ä¯vežtus tabako gaminius.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai buvo pripažintas muitinės skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečiÄ jtraukÄ . Tai pagrįstai konstatavo ir Mokestinių ginčų komisija.Trečiasis suinteresuotas asmuo teritorinė muitinės atsiliepimu praÅ¡o skundÄ atmesti (b.l. 55). Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pripažintas skolininku muitinei ne kaip asmuo, neteisėtai įvežęs prekes, bet kaip asmuo, įsigijęs ir laikęs atitinkamas prekes bei jų įsigijimo metu turėjęs žinoti, kad prekės yra įvežtos neteisėtai.

Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ir S. B. S. 2014 m. rugsėjo 13 d. neteisėtai įsigijo, laikė ir disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis: 5478 pakelius cigarečių „Fest", 2000 pakelių cigarečių „West Carbon Line", 11000 pakelių cigarečių „West Red", 2657 pakelius cigarečių „Pall Mall blue", 4172 pakelius cigarečių „Pall Mall red", 1060 cigarečių pakelių „Pall Mall Premium" nepaženklintų nustatyto pavyzdžio ženklais — banderolėmis, kurių įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimÄ už į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežamas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes, jie neturėjo.

PareiÅ¡kėjas ir S. B. S. pripažinti kaltais padarius nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 1992 straipsnio 1 dalyje bei jiems paskirtos baudos su cigarečių konfiskavimu.Å iuo atveju neginčijamai įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai disponavo, įsigijo ir laikė cigaretes, paženklintas Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos specialiais (fiskaliniais) ženklais - banderolėmis, kurios buvo sulaikytos kirtusios Bendrijos iÅ¡orės sienÄ , jau už pirmos muitinės įstaigos ir kurios nebuvo pristatytos į Å¡iÄ Ä¯staigÄ , pareiÅ¡kėjas neturėjo įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimÄ už į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes, todėl laikytina, kad cigaretės, buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ neteisėtai, nesilaikant pervežimo ir pristatymo pareigos pagal Bendrijos muitinės kodekso 38-41 straipsnių nuostatas, ir kad už Å¡ias prekes nebuvo sumokėti muitas ir importo mokesčiai.Ginčo atveju objektyviais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai disponavo, įsigijo (gavo) ir laikė net 26367 Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos specialiais (fiskaliniais) ženklais - banderolėmis paženklintus cigarečių pakelius, t. y.

įsigijo (gavo) ir laikė prekes, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais teisės aktais buvo nustatyti specialÅ«s jų (prekių) iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ reikalavimai, taip pat - pareiga Lietuvoje skirtÄ parduoti apdorotÄ tabakÄ paženklinti nacionalinėmis banderolėmis (Akcizų įstatymo 32 str.). Atsižvelgiant į įvežtų prekių kiekį (26367 pakeliai cigarečių) bei į tai, kad visos prekės buvo pažymėtos Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos specialiais (fiskaliniais) ženklais - banderolėmis, o ne Lietuvos Respublikos specialiais ženklais, teritorinės muitinės nuomone, yra pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas nesielgė rÅ«pestingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai, nes, prieÅ¡ingu atveju, turėjo suprasti, kad įsigijo ir laikė neteisėtai apyvartoje esančias ir neteisėtai į Å¡alies teritorijÄ Ä¯vežtas prekes.Atsižvelgiant į iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus Europos Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendime byloje Nr. C-230/08, matyti, kad skola muitinei dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo galėtų iÅ¡nykti tik tuo atveju, jei prekės bÅ«tų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos iÅ¡orės sienos.

Tokių aplinkybių Å¡iuo atveju nenustatyta. Skundas atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta:2014 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-398-319/2014 (MGK medžiagos b.l. 56-61) R. I. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje ir skyrė 200 MGL (7530 Eur) baudÄ . Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė – 134 MGL (5239 Eur) bauda.

Teismas tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu nusprendė daiktinius įrodymus: 5478 cigarečių pakelius „FEST“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 2000 cigarečių pakelių „WEST CARBON LINE“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 11000 cigarečių pakelių „WES RED“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 2657 cigarečių pakelius „PALL MALL BLUE“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 4172 cigarečių pakelius „PALL MALL RED“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1060 cigarečių pakelių „PALL MALL PREMIUM“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (viso 26367 cigarečių pakelių), sunaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2015 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 5PM190323 (b.l. 16-20) Kauno teritorinė muitinė pripažino R.

I. ir S. B. S. solidariai atsakančiais skolininkais muitinei. Ä®registravo R. I. ir S. B. S. mokestinę prievolę: muitÄ (įmokos kodas A00) – 2727 Eur, akcizÄ (įmokos kodas 100) – 40260 Eur, PVM (įmokos kodas B00) – 10022 Eur, akcizo delspinigius (įmokos kodas 8465) – 2150 Eur ir PVM delspinigius (įmokos kodas 860) – 535 Eur. 2015 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1A-277 (b.l. 12-15) Muitinės departamentas patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ Nr. 5PM190323.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių pagal Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 2 dalį netenkino.2015 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. S-204(7-207/2015) (b.l. 21-30) MGK patvirtino Muitinės departamento 2015 m. birželio 18 d. sprendimÄ Nr. 1A-277 ir atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo 2150 Eur akcizų delspinigių bei 535 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Byloje spręstinas ginčas dėl teritorinės muitinės 2015 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 5PM190 323 (b.l. 16-20), Muitinės departamento 2015 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 1A-277 (b.l. 12-15) ir MGK 2015 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. S-204(7-207/2015) (b.l. 21-30) pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini vieÅ¡ojo administravimo aktais, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo (čia ir toliau įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-07-01, ABTÄ®) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų bÅ«ti panaikinti.Visų pirma pabrėžtina, kad ginčo tarp proceso Å¡alių dėl aritmetinio skolos paskaičiavimo nėra. PareiÅ¡kėjo esminiai nesutikimo su ginčijamais sprendimais argumentai yra tai, kad jis cigarečių į Lietuvos RespublikÄ neįvežė, o muitinės įstaigos neįrodė, kad cigaretės įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ neteisėtai ir kad jis žinojo ar turėjo žinoti, kad prekių įvežimas buvo neteisėtas.

Be to, pareiÅ¡kėjo vertinimu tokiu bÅ«du jis baudžiamas antrÄ kartÄ , nes už cigarečių įgijimÄ ir laikymÄ savo nuosavo namo garaže buvo nuteistas ir nubaustas didele pinigine bauda. Kaip teisingai pažymėjo teritorinė muitinė savo atsiliepime, akcentuotina yra tai, jog pareiÅ¡kėjas skolininku muitinei yra pripažintas ne kaip asmuo neteisėtai įvežęs prekes, bet kaip asmuo, įsigijęs ir laikęs atitinkamas prekes bei jų įsigijimo metu turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai.

Ginčijamu Kauno teritorinės muitinės 2015 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 5PM190323 pareiÅ¡kėjas pripažintas skolininku muitinei nustačius, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-398-319/2014 jis pripažintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje. BK 1992 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punktas skolininkÄ apibrėžia, kaip bet kurį asmenį, privalantį sumokėti skolÄ muitinei. Atitinkamai skola muitinei yra suprantama, kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumÄ (Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 9 p.). Kaip matyti iÅ¡ Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 10 punkto, importo skolos muitinei (importo muitų) sÄ voka, be kita ko, apima muitus ir muitams mokamiems už importuojamas prekes lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus.

Vadovaujantis ginčo teisiniams santykiams taikytina Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka, skolininkais, be kita ko, laikomi bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Minėtas Europos SÄ jungos reglamentas, kuris tiesiogiai taikomas Lietuvoje, nereikalauja, kad asmuo (faktiÅ¡kai) bÅ«tų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritorijÄ tam, kad jis bÅ«tų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme.

IÅ¡ minėtų Bendrijos muitinės kodekso nuostatų yra akivaizdu, kad kas yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, Å¡iuo konkrečiu atveju apibrėžia ir konkretizuoja bÅ«tent Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas pas neteisėtai neįvežė (nedalyvavo įvežant) į Bendrijos muitų teritorijÄ ginčo prekių, nėra reikÅ¡minga sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu klausimÄ .

IÅ¡ Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sÄ lygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, Å¡ie asmenys turi bÅ«ti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes ir, antra, Å¡ių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, asmuo negali bÅ«ti pripažįstamas privalančiu mokėti skolÄ muitinei (muitus) minėtos nuostatos pagrindu.Tai, kad pareiÅ¡kėjas R. I. atitinka abi Å¡ias sÄ lygas, konstatuota Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. baudžiamajame įsakyme Nr. 1-398-319/2014. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog pripažinimui „skolininku“ Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos prasme taikomos sÄ lygos, pagrįstos subjektyviu vertinimu, t. y. fiziniai arba juridiniai asmenys turi sÄ moningai įsigyti arba laikyti neteisėtai įvežtas prekes (2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Spedition Ulustrans, C414/02, 27 ir 28 p.; 2005 m. kovo 3 d. sprendimo byloje M.

P. ir kt., C-195/03, 40 p.). Kaip matyti iÅ¡ ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų, sprendžiant neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes įsigijusio ir (arba) laikiusio asmens pripažinimo muitinės skolininku klausimÄ , Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarÄ jÄ teritorijÄ Ä¯vežtas prekes. Aptariamai sÄ lygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai.

Teismas net ir subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybes, kokia laikytina ir klausimas dėl anksčiau aptartos sÄ moningumo įsigyjant (gaunant) ir vėliau laikant ginčo tabako gaminius sÄ lygos, paprastai gali nustatyti tik iÅ¡ objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos. Nagrinėjamoje byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas įsigijo ir laikė ypač didelį kiekį (26367 pakelius) akcizais apmokestinamų prekių, lietuviÅ¡komis banderolėmis nepaženklintų cigarečių, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (176176,34 Lt), t. y.

įgijo ir laikė prekes, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais teisės aktais buvo nustatyti specialÅ«s jų (prekių) iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ reikalavimai, taip pat – pareiga Lietuvoje skirtÄ parduoti apdorotÄ tabakÄ paženklinti nacionalinėmis banderolėmis (Akcizų įstatymo 30 str.) PareiÅ¡kėjas, įgydamas ir laikydamas aptariamus tabako gaminių kiekius, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (kad pareiÅ¡kėja Å¡iÄ aplinkybę matė ir suprato, konstatuota teismo baudžiamajame įsakyme) turėjo suprasti, kad jie (gaminiai) į laisvÄ apyvartÄ buvo iÅ¡leisti neteisėtai.

Vien tai, kad cigaretės nebuvo paženklintos nacionalinėmis banderolėmis, sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad įsigydamas labai didelį kiekį Å¡ių prekių, pareiÅ¡kėjas turėjo suprasti, kad jos apyvartoje yra neteisėtai. Tai, jog ginčo prekės nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos specialiaisiais ženklais ir nebuvo Lietuvos valstybės kilmės, sudarė pagrindÄ suprasti, jog Å¡ios prekės į Bendrijos muitų teritorijÄ buvo įvežtos iÅ¡ trečiosios Å¡alies, t. y. kad Å¡ios prekės buvo importuotos.

Aplinkybė, kad buvo įgytas ir laikomas ypač didelis kiekis Lietuvos Respublikos specialiais ženklais (banderolėmis) nepaženklintų cigarečių, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, elgdamasis rÅ«pestingai, atidžiai bei sÄ Å¾iningai, turėjo suprasti, kad jis įgijo ir laikė neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į Å¡alies teritorijÄ Ä¯vežtus tabako gaminius. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kuriomis iÅ¡ esmės rėmėsi ir Departamentas ir Kauno teritorinė muitinė, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei vadovaudamasis paminėtomis teisinio reglamentavimo nuostatomis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas žinojo (turėjo žinoti), jog jis įgijo ir laikė neteisėtai į Bendrijos teritorijÄ Ä¯vežtas ginčo prekes.

Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu ir jam pagrįstai buvo apskaičiuota mokėtina skolos muitinei suma. Tai, kad cigaretės iš pareiškėjo buvo konfiskuotos ir sunaikintos neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso aktualiomis nuostatomis bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis darytina išvada, kad tiek Kauno teritorinės muitinės 2015 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 5PM190323, tiek Departamento 2015 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 1A-277 yra tinkamai pagrįsti tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų normomis, todėl yra teisėti ir naikinti juos nėra pagrindo.

Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Tais pačiais pagrindai atmestinas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti MGK 2015 m. spalio 15 d. sprendimÄ Nr. S-204(7-207/2015) dalyje, kuria patvirtintas Departamento sprendimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R.

I. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                      Margarita Stambrauskaitė