Legislator Case Law & Legislation
ca4de2e0-c492-4fdb-bc63-bdf3db356bba AI generated

ca4de2e0-c492-4fdb-bc63-bdf3db356bba · Plungės apylinkės teismas

Case Number ca4de2e0-c492-4fdb-bc63-bdf3db356bba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2019 m. vasario 6 d., 2021 m. rugpjūčio 2 d. patikslino, praÅ¡ydami: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimÄ ;

Legislator headnote

AI generated

ca4de2e0-c492-4fdb-bc63-bdf3db356bba · Plungės apylinkės teismas: Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis užstatytas plotas Å¡ioje sklypo dalyje yra 237 m2 (165 m2 gyvenamasis namas + 72 m2 Å«kinis pastatas). Taigi, ieÅ¡kovų nuomone, Å¡ioje sklypo dalyje jokia statyba nenumatyta, todėl atsakovų G. L. ir J. R. (D. K. teisių ir pareigų perėmėjos) planai vykdyti kokius tai statybos ar rekonstrukcijos darbus minėtoje sklypo dalyje yra nepagrįsti ir neteisėti. 2.4. IeÅ¡kovai nesutinka su atsakovo R. Å . prieÅ¡projektiniu pasiÅ«lymu, kadangi jame numatyti užstatymo parametrai ženkliai virÅ¡ija galimus užstatymo parametrus pagal užstatymo tankumÄ , taip pat ir statinio tÅ«rį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-15-995/2022 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00301-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.1.7.8. 3.1.7.11; 3.2.6.5. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 8 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Ievai Gvažiauskienei, Viktorijai Baguckienei, Sabinai Vigelytei, Sigitai Jonauskienei, dalyvaujant ieškovų V. I. ir J. I. atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei, atsakovui R.

Å . ir jo atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, atsakovo J. R. atstovei advokatei Loretai Paulavičienei, atsakovo G. L. atstovei advokatei Inai Kurauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. I. ir V. I. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. Å ., J. R., G. L., Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, - R. P., N. P., O. V., J. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, dėl pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V.

D. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimÄ , dėl teisės gauti pagalbinio Å«kio pastato statybÄ leidžiantį dokumentÄ ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“ parengtÄ 2021 m. liepos 29 d. statybos projektÄ teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų sutikimo, ir pagal atsakovo R. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams (atsakovams pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) V. I. ir J.

I., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. R., G. L., N. P., O. V., R. P., J. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl leidimo be atsakovų sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis „Vakarų siluetas“ parengtų prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų sprendinių projektuoti pagalbinio Å«kio paskirties pastato statybÄ jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, gauti Å¡iai statybai leidžiantį dokumentÄ ir atlikti pagal jį statybÄ .

Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2019 m. vasario 6 d., 2021 m. rugpjūčio 2 d. patikslino, praÅ¡ydami:

1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimÄ ;

2) suteikti ieÅ¡kovams teisę gauti pagalbinio Å«kio pastato statybÄ leidžiantį dokumentÄ ieÅ¡kovams priklausančioje sklypo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje pagal UAB „Studija 33“ parengtÄ 2021 m. liepos 29 d. statybos projektÄ teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų R. Å ., G. L. ir J. R. (atsakovo D. K. teisų ir pareigų perėmėjos) sutikimo;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovai procesiniuose dokumentuose, taip pat patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė Å¡ias aplinkybes: 2.1. IeÅ¡kovai siekia realizuoti savo kaip statytojų teises laisvoje jiems priklausančioje sklypo dalyje, o atsižvelgę į byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , į tai, kad paaiÅ¡kėjo, jog Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas yra galiojantis, todėl nusprendė parengti pagalbinio Å«kio pastato projektÄ pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano reikalavimus. projektavimo firma „Studija 33“ parengė ieÅ¡kovų nuosavybės teisės priklausančioje sklypo dalyje 2021 m. liepos 29 d. statybos projektÄ . IeÅ¡kovai praÅ¡o teismo leisti jiems be atsakovų sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybas leidžiantį dokumentÄ ir vykdyti pagalbinio Å«kio pastato statybÄ . 2.2. IeÅ¡kovai pažymi, kad pagal 2000 m. Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planÄ sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, padalintas į dvi dalis (sklypas Nr. 2 ir Nr.

3) ir statybų galimybė numatyta tik sklypo dalyje, kurios plotas 1500 m2. Å i sklypo dalis nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovams (939 m2 sklypo plotas) ir atsakovui R. Å . (561 m2 sklypo plotas). Å ios sklypo dalies galimas užstatymo tankumas yra 12 procentų, t. y. 180 m2. Atitinkamai ieÅ¡kovams priklauso 62,6 procentai sklypo dalies, o atsakovui R. Å . – 37,4 procentai. Taigi ieÅ¡kovų nuomone, ieÅ¡kovai gali užstatyti 112,68 m2 sklypo dalies, o atsakovas R. Å . – 67,32 m2 plotÄ . UAB „Studija 33“ parengė vieno aukÅ¡to 82,22 m2 bendro ploto ir 374 m2 tÅ«rio pagalbinio Å«kio pastato techninį darbo projektÄ .

Statinio užstatymo plotas – 112 m2, kuris ieÅ¡kovų teigimu visiÅ¡kai atitinka galimÄ sklypo dalies užstatymo plotÄ ir nepažeidžia kitų sklypo bendraturčių teisių. 2.3. IeÅ¡kovai taip pat pažymi, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane sklype Nr. 3, kuriame stovi Å¡eÅ¡ių butų gyvenamasis namas (du butai priklauso ieÅ¡kovams) ir vienas pagalbinis Å«kio pastatas, užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinami, paliekama esama užstatymo linija, numatomas konservavimo restauravimo tvarkymo režimas.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis užstatytas plotas Å¡ioje sklypo dalyje yra 237 m2 (165 m2 gyvenamasis namas + 72 m2 Å«kinis pastatas). Taigi, ieÅ¡kovų nuomone, Å¡ioje sklypo dalyje jokia statyba nenumatyta, todėl atsakovų G. L. ir J. R. (D. K. teisių ir pareigų perėmėjos) planai vykdyti kokius tai statybos ar rekonstrukcijos darbus minėtoje sklypo dalyje yra nepagrįsti ir neteisėti. 2.4. IeÅ¡kovai nesutinka su atsakovo R. Å . prieÅ¡projektiniu pasiÅ«lymu, kadangi jame numatyti užstatymo parametrai ženkliai virÅ¡ija galimus užstatymo parametrus pagal užstatymo tankumÄ , taip pat ir statinio tÅ«rį.

Teismui leidus atsakovui įgyvendinti tokį projektÄ , ieÅ¡kovai nebegalėtų nieko statyti jiems priklausančioje sklypo dalyje. 2.5. IeÅ¡kovai taip pat praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimÄ . Tokį reikalavimÄ grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. e2-3655-624/2020 iÅ¡dėstytais argumentais, t. y. tuo, kad projektiniai pasiÅ«lymai norint atlikti sklype naujos statybos darbus apskritai nėra rengiami, nes sklypui galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas ir Å¡iuo planu numatyti statybos reikalavimai.

Be to, atsakovo R. Å . sklypo dalyje (561 m2) neįmanoma iÅ¡pildyti visų reikalavimų, įtvirtintų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, keliamų projektuojant daugiabutį namÄ . IeÅ¡kovai pažymi, kad sklypo bendraturčiai nebuvo davę sutikimo naudoti jiems priklausančias sklypo dalis daugiabučio namo gyventojų automobilių parkavimui, vaikų žaidimų aikÅ¡telei ir pan. Taip pat ieÅ¡kovai akcentuoja, kad Palangos miesto savivaldybės administracija ieÅ¡kovų praÅ¡ymo leisti gyvenamojo namo projektavimo darbus netenkino, motyvuodama tuo, kad sklype nėra galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, tačiau atsakovui R.

Š. projektinius pasiūlymus rengti leido.

3. Atsakovas R. Å . pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir praÅ¡o leisti jam be V. I., J. I., O. V. ir N. P. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis UAB „Vakarų siluetas“ parengtų prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų sprendinių projektuoti pagalbinio Å«kio paskirties pastato statybÄ jam priklausančioje žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, dalyje, gauti Å¡iai statybai statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir atlikti pagal jį statybÄ , priteisti iÅ¡ V. I., J. I., O.

V. ir N. P. visas R. Å . patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Atsakovas R. Å . nurodo, kad jog jis parengė pagalbinio Å«kio paskirties pastato (kÅ«rybinių dirbtuvių) (duomenys neskelbtini), Palanga, statybos projektÄ , kuriame esančioje sklypo schemoje bendraturčių prašė iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ su Å¡iomis statybomis. Tačiau sklypo schemoje nepasirašė ieÅ¡kovai J. I. ir V. I., atsakovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį O. V. ir N. P., taip užkirsdami keliÄ atsakovui įgyvendinti savo teisę į statybÄ .

Pažymi, kad plane nepasirašė ir M. L. bei S. L., kurie plano rengimo metu buvo ginčo žemės sklypo bendraturčiai, tačiau po to savo nuosavybės teisę ginčo žemės sklype perleido J. L., kuri plane pasirašė ir su R. Å . statybomis sutinka. 2020 m. sausio 10 d. atsakovas R. Å . pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, kad O. V. ir N. P. pritarė atsakovo R. Å . parengtam pagalbinio Å«kio paskirties pastato (kÅ«rybinių dirbtuvių) (duomenys neskelbtini), Palanga, statybos projektui ir savo sutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė paraÅ¡ais sklypo schemoje, taip pat Å¡ioje schemoje pasirašė ir atsakovo R.

Š. projektui pritarė ir bendraturtis G. L.. 2020 m. sausio 13 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi priimtas atsakovo R. Š. atsisakymas nuo dalies priešieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalis pagal atsakovo R. Š. priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį O. V. ir N. P. dėl leidimo atlikti veiksmus be bendraturčių sutikimo, nutraukta. 3.2. Atsakovas taip pat paaiškino, jog atsakovo planuojamas statyti pagalbinio ūkio paskirties statinys yra planuojamas statyti atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, atitraukiant statinį nuo sklypo dalies ribų daugiau kaip trijų metrų atstumu.

Statinys yra pagalbinio Å«kio paskirties ir esminiais parametrais bei charakteristika visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kovų planuojamus statyti pagalbinio Å«kio paskirties pastatus, todėl nėra ginčo dėl tokio statinio statybos žemės sklype galimumo pagal teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus. 3.3. Atsakovas R. Å . taip pat nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime konstatavo, kad faktinis žemės sklypo užstatymo plotas – 237,00 m2, atsakovo tuo metu planuota užstatyti 102,06 m2, o ieÅ¡kovų – 157,00 m2, todėl, pasak institucijos, įgyvendinus Å¡ias statybas bÅ«tų užstatyta 17 procentų žemės sklypo, kai pagal Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialųjį planÄ ginčo teritorijai nustatytas maksimalus užstatymo tankumas – 18 procentų.

Taigi kompetentinga institucija konstatavo, kad tuo metu byloje nagrinėtos ieÅ¡kovo ir atsakovo statybos gali bÅ«ti įgyvendinamos, nepakenkiant vienas kito galimybei statyti ir nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų. 3.4. Atsakovas R. Å . atkreipia dėmesį, kad tikslinant prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsakovo planuojamas pagalbinio Å«kio paskirties statinys užims 97,96 m2, t. y., 4,10 m2 mažiau ploto, nei iki Å¡iol planuota įgyvendinti statyba. Tai reiÅ¡kia, kad patikslinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsakovas sunaudos mažiau galimo užstatyti sklype ploto, nei buvo planuojama užstatyti pagal duomenis, kuriais remiantis iÅ¡vadas padarė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Kadangi pagal minėtÄ specialųjį planÄ maksimaliai galimas sklype užstatyti plotas yra 521,82 m2 (18 procentų nuo viso 2899 m2 sklypo ploto), sklype faktiÅ¡kai užstatyta – 237,00 m2, ieÅ¡kovai ketina užstatyti 157,00 m2, o atsakovas – 97,96 m2, atsakovas teigia, kad dar lieka 29,86 m2 galimo užstatyti žemės sklypo ploto. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atsakovo nuomone, jam įgyvendinus savo teisę į statybÄ , nebus pažeistos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai, todėl bendraturčiai nepagrįstai neduoda sutikimo atsakovui įgyvendinti savo teisę į statybÄ .

4. Atsakovas D. K. ir jo atstovė advokatė Loreta Paulavičienė 2019 m. gruodžio 2 d. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir atsakovo R. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovo R. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. BylÄ nagrinėjant teisme, 2021 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu J. R. iÅ¡ atsakovo D. K. įsigijo butÄ bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalį, ir tapo atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmėja, todėl 2021 m. gruodžio 29 d. teisėjos rezoliucija atsakovas D.

K. buvo pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėjÄ J. R.. Teismui 2021 m. gruodžio 29 d. pateiktame praneÅ¡ime J. R. nurodė, kad ji palaiko buvusio atsakovo D. K. pozicijÄ byloje, dėl to savo atsiliepimo dėl ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio neteikia. 4.1. Atsakovės J. R. bei jos atstovės nuomone, negalima prievartine tvarka reikalauti iÅ¡ bendraturčių sutikimo, kai dar nėra aiÅ¡ku, kas bus leidžiama statyti ginčo sklype, kadangi nėra atlikta Detalaus plano koregavimo procedÅ«ra, kuriÄ Ä¯sipareigojo atlikti ieÅ¡kovai.

Net jeigu teismas tokį ieÅ¡kinį tenkintų, jis nesukeltų atsakovams ir tretiesiems asmenims jokių teisinių pasekmių, nes prieÅ¡tarautų pakoreguoto Detaliojo plano sprendiniams, o ieÅ¡kovai privalėtų iÅ¡ naujo gauti bendraturčių sutikimus. Dėl to atsakovas negali vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės (duoti sutikimÄ ar ne) dėl ieÅ¡kovų pateikto projekto. Atsakovė pažymi, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju, nesant Detalaus plano, neįmanoma įvertinti nei ieÅ¡kovų pateikto statybos projekto legitimumo, nei jo poveikio kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams. 4.2.

Atsakovės manymu, ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planÄ jokia statyba nenumatyta, nes visi bendraturčiai ginčo žemės sklypÄ valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl tiek atsakovė J. R., tiek ir atsakovas G. L. taip pat turi teisę statyti. 4.3. Atsakovė taip pat mano, kad atsakovo R. Å . atliekama statybos projektavimo procedÅ«ra savaime nepažeidžia ieÅ¡kovų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančiu ir neteisėtu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V.

D. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimÄ , nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų. IeÅ¡kovai ir be Å¡io reikalavimo reiÅ¡kimo galėjo užkirsti keliÄ atsakovui vykdyti statybos projektavimÄ tiesiog neduodami Å¡iai statybai sutikimo, kaip žemės sklypo bendraturčiui. 4.4. Atsakovės nuomone, R. Å . ketinama vykdyti statyba nevirÅ¡ija jam tenkančio užstatymo, o ieÅ¡kovų virÅ¡ija, todėl su R. Å . statybomis ji sutinka, o su ieÅ¡kovų – nesutinka.

Atsakovės nuomone, jei ieÅ¡kovai įvykdys statybÄ , tai jie atims iÅ¡ jos užstatymo plotÄ ir ji nebeturės galimybės kÄ nors statyti.

5. Atsakovė (pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį ir trečiasis asmuo pagal patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį) Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, o patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra. 5.1. Atsakovė (pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį) Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovų pati teisė kreiptis į savivaldybės administracijÄ niekada nebuvo apribota ar suvaržyta, o savivaldybės administracijos atsisakymas iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , niekaip nepažeidžia ieÅ¡kovų teisių.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio pirmasis reikalavimas yra niekuo nepagrįstas, nemotyvuotas ir negali bÅ«ti tenkinamas. Vien tai, kad ieÅ¡kovų netenkina savivaldybės priimami teisės aktai, priimami sprendimai nedaro jų neteisėtais. 5.2. Atsakovė (pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį) Palangos miesto savivaldybės administracija taip pat pažymi, kad ginčo sklypas priklauso keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl savivaldybė negali priimti ieÅ¡kovams sprendimo, nesant kitų bendraturčių R.

Å ., G. L. ir R. R. sutikimo. 5.3. Atsakovė (pagal patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo) Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad R. Å . turėtų galimybę realizuoti statytojo teises, jei bendraturčiai derintų projekto sprendinius.

6. Atsakovas G. L. ir jo atstovė advokatė Ina Kurauskienė pateikė atsiliepimus į patikslintÄ ieÅ¡kinį bei patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriais prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 6.1. Atsakovas G. L. atsiliepime nurodo, kad su atsakovo R. Å . planuojamomis statybos sutinka, nes jos nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Tačiau ieÅ¡kovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad siekdami įgyvendinti savo teisę gauti pagalbinio Å«kio pastato statybÄ , leidžiantį dokumentÄ pagal 2021 m. liepos 29 d. statybos projektÄ kreipėsi į atsakovÄ , atskleidė jam savo ketinimus, o atsakovas G.

L. atsisakė duoti jiems sutikimÄ arba atsisakymo nemotyvavo, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, kaip neįrodytas. 6.2. Be to, atsakovui G. L. kelia abejones, ar ieÅ¡kovų projektuojamas ir planuojamas statyti statinys tikrai atitiks projekte nurodytÄ paskirtį, ar bus naudojamas kaip gyvenamasis namas, nes kaip matyti, iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų brėžinių projektuojamame pastate numatyta virtuvės zona, sanitarinis mazgas, suformuotos atskiros patalpos su langais, todėl atsakovui neaiÅ¡ku, kas iÅ¡ tiesų bus statoma. 6.3.

Atsakovas G. L. taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai planuoja į projektuojamÄ pagalbinį pastatÄ nutiesti vandentiekį, buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklus, elektros tinklus, tačiau projekte nurodyta, kad visų Å¡ių inžinerinių tinklų sprendiniai bus sprendžiami atskirais projektais, todėl atsakovui neaiÅ¡ku, kur, kokioje žemės sklypo dalyje bus nutiestos lauko vandentiekio, nuotekų ir elektros komunikacijos, kur numatytas Å¡ių inžinerinių tinklų prisijungimas, todėl dar ir dėl to jis negali duoti ieÅ¡kovams sutikimo, nes jie nepateikė tikslios informacijos. 6.4.

Atsakovas G. L. taip pat pažymi, kad Palangos miesto tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktu sustabdytas Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimas teritorijoje, į kuriÄ patenka ginčo žemės sklypas, todėl atsakovas negali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės (duoti sutikimÄ ar ne) dėl pateikto projekto, ir dėl to, kad teritorijai, esančiai (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra atlikta (užbaigta) detalaus plano koregavimo procedÅ«ra. 6.5 Atsakovo G. L. nuomone, projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties patvirtinimas yra administracinio subjekto, vykdant jo kompetencijai priskirtus vieÅ¡ojo administravimo rezultatas, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas tokio pobÅ«džio reikalavimas - pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V.

D. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimÄ turi bÅ«ti nagrinėjami ne bendros administracinės kompetencijos teismuose, nes tik administracinės kompetencijos teismai turi teisę įvertinti Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, tiek patvirtinant projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties, tiek leidžiant pradėti statybos projektavimo procedÅ«rÄ , teisėtumÄ .

7. Atsakovas R. Å . ir jo atstovas advokatas Karolis Gerbauskas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, jog jis su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 7.1. Atsakovas R. Å . pažymi, kad ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų prašę sutikimo naujam projektui, be to, nėra duomenų, kad Å¡iam projektui bÅ«tų pritarę tretieji asmenys. Atsakovas apie ieÅ¡kovų naujai teismui pateiktÄ projektÄ sužinojo tik susipažinę su ieÅ¡kiniu. 7.2.

IeÅ¡kovų naujasis ketinimas užstatyti mažesnį žemės sklypo plotÄ rodo, kad atsakovai visada buvo teisÅ«s neduodami sutikimo ieÅ¡kovams užstatyti 157 m2 ploto žemės sklypo. Tikslindami ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės sutiko su atsakovų argumentais ir patys sumažino ketinamÄ užstatyti žemės sklypo dalį, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ieÅ¡kovai atsižvelgę į atsakovų nesutikimo motyvus ir sumažinę ketinamÄ užstatyti žemės sklypo plotÄ , nebeprašė atsakovų sutikimo ir pareiÅ¡kė naujÄ reikalavimÄ teisme, taip kreipdamasi į teismÄ , nesant jų teisių pažeidimo. 7.3.

Atsakovo R. Å . nuomone, ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimÄ turi bÅ«ti nagrinėjami ne bendros administracinės kompetencijos teismuose. 7.4. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai siekia įgyvendinti savo teisę į statybÄ , remdamiesi 2000 m. Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais, kurie grindžiami detaliajame plane nurodytu ginčo žemės sklypo suskaidymu į du sklypus ir nurodomais Å¡ių sklypų dydžiais, nes Å¡io detaliojo plano galiojimas sustabdytas dėl to, kad detaliajame plane padaryta klaida – neatitinka sklypų dydžiai. 7.5.

Atsakovas R. Å . pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020 iÅ¡dėstyti teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai reiÅ¡kia, kad tolesnės statybos žemės sklype bus galimos įgyvendinti tik užbaigus ieÅ¡kovų jau pradėtÄ detaliojo plano korekcijÄ . BÅ«tent Å¡ios korekcijos metu ir bus nustatyti žemės sklypui naudojimo reglamentas, taip pat ir leidžiamas užstatymo plotas. 7.6. Atsakovo R. Å . nuomone, ginčo žemės sklypui taikomas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialusis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2016 m. balandžio 11 d.

įsakymu Nr. Ä®V-309, kuriame ginčo sklypo teritorijai nustatytas maksimalus užstatymo tankumas – 18 procentų, todėl dabar ieÅ¡kovams dar labiau sumažinus savo ketinamÄ užstatyti plotÄ , nebegali bÅ«ti abejonių, kad ir atsakovo ketinamos vykdyti statybos yra galimos ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad Å¡iuo metu yra galimas užstatymo tankis – 12 procentų, kaip numatyta detaliajame plane. Pažymi, kad detalusis planas yra sustabdytas, todėl norint tęsti statybas bus bÅ«tina rengti detaliojo plano korektÅ«rÄ , o jos metu bus galimybė nustatyti kitais teritorijų planavimo dokumentais leidžiamÄ 18 procentų užstatymo tankį, kuriuo remiasi ir atsakovas R.

Å ..

8. IeÅ¡kovai V. I. ir J. I. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nurodė, kad galbÅ«t jie ir neprieÅ¡tarautų dėl to, kad atsakovas R. Å . savo sklypo dalyje statytų kÅ«rybines dirbtuves pagal jo teismui pateiktus projektinius pasiÅ«lymus, tačiau yra kelios aplinkybės, kurios kelia abejones, ar teismas galėtų tokį atsakovo reikalavimÄ tenkinti, t. y. leisti ne tik suprojektuoti, bet ir pastatyti statinį atsakovo sklypo dalyje. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovo R.

Å . sklypo daliai yra taikomi apribojimai dėl disponavimo. Atsakovo sklypo dalis yra areÅ¡tuota pagal antstolių patvarkymus ir/arba teismo nutartis iÅ¡ viso septynis kartus, todėl ieÅ¡kovų nuomone, teismas negalėtų tenkinti atsakovo praÅ¡ymo be antstolių ir teismų, kurie taikė jo sklypo dalies areÅ¡tÄ , sutikimo. Atsakovas tokio sutikimo nepateikė. Be to, atsakovo pateiktoje sklypo schemoje nurodyta, jog bendraturčiai sutinka, kad D. K. įsiteisintų sklypo dalyje A pastatytÄ priestatÄ su rÅ«siu ties butu Nr. 2, tačiau Å¡iuo metu antstolė A.

R.-Žičkuvienė vykdo privalomÄ jį VTPSI nurodymÄ ir reikalauja, kad D. K. priestatÄ su rÅ«siu nugriautų ir sutvarkytų statybvietę. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovai, esant tokiai situacijai, negali prisiimti pareigos derinti atsakovo R. Å . pateiktÄ sklypo schemÄ , kurioje yra teiginys dėl savavaliÅ¡ko D. K. statinio įteisinimo, nes tai prieÅ¡tarautų privalomam nurodymui bei antstolės patvarkymams jos užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00632, juolab atsakovas D. K. iki Å¡iol nepateikė ieÅ¡kovams ir kitiems namo bendraturčiams projektinių pasiÅ«lymų, kaip jis ketina sutvarkyti esamÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ â€“ nugriauti, rekonstruoti pagal suderintÄ projektÄ ar dar kaip kitaip. 9. 2019 m. gegužės 31 d. trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ankstesnius ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. 9.1.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, analizuodamas pirmiau pateiktus ieÅ¡kovų ir atsakovo pateiktus projektinius pasiÅ«lymus, vadovaujantis Statybos techninių reglamentų ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, nurodė, kad tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas užstatymo tankio apskaičiavimui pagrįstai pasirinko faktinį žemės sklypo užstatymo plotÄ , t. y. 237,00 m2. Projektinių pasiÅ«lymų regimo užduotyje (t.1., b.l.

8) numatyta: „galimas žemės sklypo užstatymo tankumas 0,12 (t. y. 12 %)“. Atsakovui tęsiant projektinių sprendinių įgyvendinimÄ , pagal patvirtintÄ užduotį, užstatymo tankumas nebus pažeistas - 12 procentų. Tačiau, akcentavo, kad, vadovaujantis užduotimi ir įgyvendinus tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo projektinius sumanymus (faktinis žemės sklypo užstatymo ploto (237,00 m2), atsakovo planuojamos užstatyti ploto (102,06 m2) ir ieÅ¡kovų planuojamos užstatyti ploto (157,00 m2) sumos santykis su žemės sklypo plotu ((237,00+102,06+157,00))/2899) = 0,171 arba 17 %) akivaizdu, kad projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje nustatytas 12 procentų užstatymo tankumas bus pažeistas. 9.2.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, aktualus ir Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309. Specialiajame plane ginčo sklypo teritorijai nustatytas maksimalus užstatymo tankumas - 18% (kiti reikalavimai nustatyti Specialiuoju planu neanalizuojami, kadangi atsiliepimas teikiamas dėl užstatymo tankio skaičiavimo).

Taigi, vertinant Specialiuoju planu nustatytÄ maksimalų žemės sklypo užstatymo tankumÄ , akivaizdu, kad tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas R. Å . galėtų įgyvendinti savo projektus, nepažeidžiant Specialiajame plane nustatyto žemės sklypo 18 procentų užstatymo tankumo. 9.3. Kadangi byloje iÅ¡kilęs ginčas yra iÅ¡imtinai susijęs tik su bendraturčių interesais, todėl trečiasis asmuo Inspekcija nevertina, ar ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas patikslintas ieÅ¡kinys ir Atsakovų nepritarimas teikiamam projektui ir atvirkščiai, ieÅ¡kovų nepritarimas atsakovo parengto projekto sprendiniams - yra pagrįsti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Inspekcija dėl patikslinto ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo teismo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat Inspekcija praÅ¡o bylÄ nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

10. Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos 2019 m. gegužės 22 d. atsiliepime nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra registruotas kaip nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė, tačiau patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Palangos senojo miesto vieta, unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 17139, teritorijÄ (vertybės vertingųjų savybių pobÅ«dis – archeologinis), ir į Palangos miesto istorinės dalies, unikalus kodas – KultÅ«ros vertybių registre – 12613, teritorijÄ (vertybės vertingųjų savybių pobÅ«dis – architektÅ«rinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ svarbus); istorinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ svarbus); kraÅ¡tovaizdžio; urbanistinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ ).

Palangos senojo miesto vietos ir Palangos miesto istorinės dalies vertingosios savybės yra nurodytos Kultūros vertybių registre, kurio duomenys vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/#/. 10.1. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos taip pat nurodo, kad Palangos miesto istorinei daliai yra parengtas ir patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos ribų planas ir tvarkymo planas (toliau – Specialusis planas).

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į sodybinio užstatymo teritorijÄ (T2), nustatomas saugojimo režimas – Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas (T2). Sodybinio užstatymo teritorijai taikomi „Bendrieji reikalavimai“:

1) neleisti esamus sodybinius sklypus dalinti į kelis, iÅ¡skyrus atvejus, pagrįstus tyrimais (pagal situacijÄ iki 1940 m.);

2) neleistina jungti kelių sklypų į vienÄ ;

3) neužstatytuose sklypuose maksimalus užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas plotas nustatomas pagal atsiliepime nurodytÄ lentelę. Teritorijoje T2 leistinas statinių aukÅ¡tis:E1-esamas, leistinas esamų pastatų aukščio padidinimas 10 procentų; 2 aukÅ¡tai su mansarda/12 m aukÅ¡tingumas/maksimalus leistinas pagrindinio namo aukÅ¡tis (taikomas naujai statomiems pastatams); vieno aukÅ¡to su mansarda/8 metrai – aukÅ¡tingumas/maksimalus leistina pagalbinio pastato aukÅ¡tis (aukÅ¡tis taikomas naujiems pastatams), žemės sklypo užstatymo tankis E – esamas/tankiau negu bendrųjų reikalavimų 3 punkte užstatytų sklypų užstatymo rekonstrukcija rekomenduojama mažinimo kryptimi; leistinas maksimalus užstatymo tankis nustatomas pagal bendrųjų reikalavimų 3 punktÄ .

Žemės sklypo užstatymo intensyvumas nereglamentuojamas. Sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, pastatams taikomi reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams. Leistini tvarkomieji statybos darbai: remontas, rekonstravimas, nevertingų statinių griovimas, nauja statyba. Reikalavimai pastatų architektÅ«rai: siekiant kontekstualumo ir susiformavusio Palangos kurorto įvaizdžio iÅ¡saugojimo, iÅ¡orės apdailai rekomenduojama naudoti tradicines statybines medžiagas (medį, keramines plytas, tinkÄ ), spalviniam sprendime – Žemaitijos regiono tradicinę spalvinę gamÄ .

Kiti reikalavimai: sodybinio užstatymo teritorijose saugomas užstatymo morfotipas, kurį be statinių dydžio ir užstatymo tankių parametrų apibrėžia ir statinių iÅ¡dėstymas sklype, jų dydžio santykis: pagrindinis gyvenamasis namas statomas (kaip taisyklė) prie gatvės, iÅ¡laikant susiformavusiÄ užstatymo linijÄ ; antras pastatas statomas sklypo gilumoje prie sklypo ribos, orientacinis pastatų (pagrindinio namo ir antrojo pastato) tÅ«rio santykis apie 3:1. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, kad nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos aspektu tikslingiausia rengti vienÄ projektÄ , nes galiojantis Specialusis planas reglamentuoja viso sklypo morfotipÄ â€“ sodybinį, o Specialiajame plane yra aiÅ¡ki nuoroda, kaip turi atrodyti sodybinio užstatymo principai, ir kiek pagalbinių statinių bei jų santykis (1:3) su pagrindiniu statiniu. 10.2.

Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos taip pat pažymi, kad nuosavybės teisinių santykių, kaip ir ginčų dėl bendrosios nuosavybės teisėmis valdomame sklype atlikti veiksmus, susijusius su statybos ar kitais darbais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos nereglamentuoja. Todėl nepaisant, kokia būtų nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tarp šalių tvarka, paveldosauginiai reikalavimai išliks nepakitę, t. y. projektuojant ir statant naujus statinius privaloma laikytis pirmiau nurodytų reikalavimų.

Kadangi trečiojo asmens teisių ir pareigų teismo sprendimas neįtakos, praÅ¡o teismo nagrinėti bylÄ nedalyvaujant Departamento atstovui ir priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.

11. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai ir jų atstovė palaikė savo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovo R. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas R. Å . ir jo atstovas palaikė savo patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, o ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ jų procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovai J. R. ir jos atstovė, atsakovas G. L. ir jo atstovė prašė ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, jų procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, o atsakovo R. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti jiems iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas k o n s t a t u o j a : Patikslintas ieÅ¡kinys ir patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis atmetami. Faktinės bylos aplinkybės 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos Å¡alys J. I., V. I., R. Å ., J. R., G. L., J. L., R. P., N. P., O. V. yra 0,2899 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčiai.

Ieškovei J. I. priklauso 591/2899 dalys, bendrai ieškovams J. I. ir V. I. - 756/2899 dalys, R. Š. - 799/2899 dalys, G. L. – 213/5798 dalys, J. L. – 639/5798, J. R. – 224/2899 dalys, R. P. - 103/2899 dalys, O. V. - 103/2899 dalys, N. P. 103/2899 dalys. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nustatyta 2010 m. rugpjūčio 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiame žemės sklype yra įregistruoti du statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti šeši nekilnojamojo turto objektai, taip pat ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl patikslinto ieÅ¡kinio ir patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, kuriais siekiama įgyvendinti statytojo teises be bendraturčių sutikimo 13. Kaip minėta pirmiau, Å¡io ginčo Å¡alys yra žemės sklypo, kuriame tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas R. Å . siekia įgyvendinti statytojo teises, bendraturčiai. IeÅ¡kovai praÅ¡o suteikti jiems teisę gauti pagalbinio Å«kio pastato statybÄ leidžiantį dokumentÄ jiems priklausančioje sklypo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal UAB „Studija 33“ parengtÄ 2021 m. liepos 29  d. statybos projektÄ teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų R.

Å ., G. L. ir J. R. (atsakovo D. K. teisių ir pareigų perėmėjos) sutikimo. Atsakovas R. Å . praÅ¡o leisti jam teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis UAB „Vakarų siluetas“ parengtų prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų sprendinius projektuoti pagalbinio Å«kio paskirties pastato statybÄ jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, gauti Å¡iai statybai leidžiantį dokumentÄ ir atlikti pagal jį statybÄ be bendraturčių ieÅ¡kovų V. I., J.

I. sutikimo. Atsakovai nesutinka su ieškovų pagalbinio ūkio pastato projektu, o ieškovai nesutinka su R. Š. priešprojektiniais pasiūlymais, kurių pagrindu bus rengiamas pagalbinio ūkio paskirties pastato projektas ir pagal jį atliekama statyba.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiÅ¡kia, jog Å¡i teisė negali bÅ«ti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi bÅ«ti įgyvendinama taip, kad neprieÅ¡tarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, 26 punktas).

15. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

16. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo bÅ«do. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

17. IeÅ¡kovai ir atsakovas R. Å ., kaip bendraturčiai, turi teisę įgyvendinti visas statytojo teises, tačiau tai gali padaryti tik turėdami bendraturčių sutikimÄ . Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimÄ teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutarus Nr. 3K-3-267/2012). Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamÄ motyvavimÄ : nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009; ir kt.).

Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2015). Nurodytas teisės aktų reglamentavimas bei kasacinio teismo praktikos taikymas nagrinėjamu atveju reikÅ¡tų, jog bendraturtis, kuris neduoda sutikimo statybos projektui, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad numatoma statyba iÅ¡ esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

18. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačiÄ teisę, bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiÅ«lymų (kaip jie apibÅ«dinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiÅ«lymai, kurių tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomÄ statinių projektavimÄ bei gali bÅ«ti naudojami specialiesiems architektÅ«ros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas.

Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimÄ turi bÅ«ti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).

19. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovai iÅ¡ viso teikė du projektinius pasiÅ«lymus. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai praÅ¡o suteikti jiems teisę gauti pagalbinio Å«kio pastato statybÄ leidžiantį dokumentÄ ieÅ¡kovams priklausančioje sklypo dalyje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal UAB „Studija 33“ parengtÄ 2021 m. liepos 29 d. statybos projektÄ teisės aktų nustatyta tvarka be atsakovų sutikimo. Å is statybos projektas, atsakovams individualiai susipažinti nebuvo pateiktas, tačiau jis kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktas bylÄ nagrinėjančiam teismui.

20. Atsakovai R. Å . bei G. L. laikėsi pozicijos, kad jie tik teisme sužinojo apie tikruosius ieÅ¡kovų ketinimus vykdyti statybÄ pagal naujai pateiktÄ projektÄ . Teismas vertindamas Å¡ių atsakovų pozicijos pagrįstumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog apie ieÅ¡kovų ketinimÄ vykdyti statybÄ ginčo žemės sklype, atsakovams tapo žinoma tuo metu, kai Å¡iÄ civilinę bylÄ antrÄ kartÄ nagrinėjant teisme, ieÅ¡kovai 2021 m. vasario 7 d. kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu, kurį teismas tos pačios dienos rezoliucija priėmė, pateikė UAB „Studija 33“ 2018 m. rugpjūčio mėn. parengtÄ statybos projektÄ ir prašė suteikti ieÅ¡kovams teisę gauti dviejų pagalbinių Å«kio pastatų statybÄ leidžiantį dokumentÄ ieÅ¡kovams priklausančioje sklypo dalyje Palangoje, (duomenys neskelbtini), pagal aktų nustatytÄ tvarkÄ be atsakovų R. Å . ir D. K. sutikimo.

21. Kaip jau minėta, pagal įstatymÄ reikalingas bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio bÅ«simos statybos planų atskleidimu teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo pateikimas. Nors byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovai pateikė atsakovams naujÄ statybos projektÄ susipažinti, to neneigia ir patys ieÅ¡kovai, tačiau, įvertinus tai, jog ieÅ¡kovų užsakymu ir iniciatyva buvo parengti du statybos projektai, bylÄ nagrinėjant teisme ieÅ¡kovų ketinimas vykdyti statybÄ ginčo žemės sklype, gauti statybos leidimÄ ir vykdyti statybos darbus, bendraturčiams buvo žinomas, su pateiktais statybos projektais visi proceso dalyviai, taip pat ir bendraturčiai turėjo galimybę susipažinti ir jų turinys jiems buvo žinomas.

Kita vertus, iÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog atsakovams buvo žinoma apie ieÅ¡kovų siekį vykdyti statybÄ , ieÅ¡kovai viso nagrinėjimo metu aktyviai siekė gauti atsakovų pritarimÄ projektams, todėl tokio pobÅ«džio bendraturčio veiksmai, kai jis žinodamas apie kito bendraturčio ketinimus statyti pagalbinius Å«kio pastatus, iÅ¡reiÅ¡kia tik abstraktaus pobÅ«džio nepritarimÄ , o teismo procese ginasi tuo, jog naujojo projekto, kuriuo be kita ko, statybų apimtis bÅ«tų mažesnė (siekiama statyti tik vienÄ pagalbinio Å«kio pastatÄ , vietoje ketinamų dviejų) turinys jiems nebuvo tinkamai atskleistas, neturėtų bÅ«ti laikomi pagrindu netenkinti kito bendraturčio reiÅ¡kiamo reikalavimo tuo aspektu, jog neva pasiÅ«lymas bendraturčiams iÅ¡vis nebuvo pateiktas.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia, nei patikslintu ieÅ¡kiniu trečiojo asmens G. L. procesinio statuso į atsakovÄ pakeitimas, nes jis ir, bÅ«damas trečiuoju asmeniu nagrinėjamoje byloje, taip pat ir ginčo žemės sklypo bendraturčiu, turėjo teisę ir galimybes naudotis visomis procesinėmis teisėmis, taip pat ir teisę susipažinti su ieÅ¡kovų teikiamais statybos projektais ir pateikti atsiliepimus, pareikÅ¡damas savo pozicijÄ dėl jų turinio, dalyvauti bylÄ nagrinėjant teisme, ir, be kita ko, Å¡iomis procesinėmis teisėmis atsakovas G.

L., atstovaujamas kompetentingo teisininko (advokatės), aktyviai naudojosi.

22. Teismas, atsižvelgęs į kilusio ginčo pobÅ«dį, į tai, kad bylos nagrinėjimas vyksta jau apie Å¡eÅ¡erius metus, į komplikuotus Å¡alių santykius, sprendžia, jog ieÅ¡kovai tokioje susidariusioje situacijoje, pateikdami teismui naujÄ jį projektÄ (sumažindami ketinamų vykdyti statybų apimtį) pagal kompetentingų institucijų bei teismų sprendimuose, esančius iÅ¡aiÅ¡kinimus, iÅ¡ esmės tinkamai atskleidė atsakovams informacijÄ apie planuojamÄ statyti naujÄ pagalbinį Å«kinį pastatÄ , todėl bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimÄ yra pagrįstas, kad ketinama vykdyti statyba iÅ¡ esmės pažeis jų teises bei teisėtus interesus (CPK  178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260/2009).

23. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys savo nesutikimÄ dėl planuojamų statybų iÅ¡ esmės grindė jų projektiniuose (prieÅ¡projektiniuose) pasiÅ«lymuose numatytų užstatymo tankumo rodiklių virÅ¡ijimu. Ginčo Å¡alys skirtingai traktavo teritorijų planavimo dokumentų galiojimo sprendinių aspektus, taip pat dėl Å¡alių kilo ginčas, tai koks gi užstatymo tankumo rodiklis turi bÅ«ti taikomas ginčo teritorijai, kuomet Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas yra sustabdytas.

24. Byloje nustatyta, kad ginčo teritorijai yra parengtas detalusis planas ir patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.

32. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planÄ , patvirtintÄ Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į kvartalÄ Nr. 28, 2 ir 3 sklypus. IÅ¡ Palangos miesto centrinės dalies detalaus plano iÅ¡traukos matyti, kad antrajame žemės sklype – plotas yra 1500 m2, teritorijos naudojimo bÅ«das – gyvenama teritorija; teritorijos naudojimo pobÅ«dis – galima papildoma komercinė, aptarnavimo veikla; esamo užstatymo ir sutvarkymo bÅ«klė – pastatų sklype nėra (1.1 p. p.); užstatymo tankis – 0,12 procentų, užstatymo intensyvumas – 0,3 procentai (1.3. p. p., 1.4 p. p.); trečiame sklype – teritorijos naudojimo bÅ«das – gyvenama teritorija; teritorijos naudojimo pobÅ«dis – galima papildoma komercinė, aptarnavimo veikla; esamo užstatymo ir sutvarkymo bÅ«klė – sklype yra vienas dviejų aukÅ¡tų gyvenamasis namas; statinių aukÅ¡tis nedidinamas; užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinamas (2.2 p. p., 2.3 p. p., 2.4 p. p.).

Ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal Palangos miesto bendrÄ jį planÄ , patvirtintÄ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, patenka į P10 kvartalÄ . 25. 2001 m. gruodžio 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punkto“ 1 punktu buvo sustabdytas Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punkto galiojimas, kiek tai susiję su sprendime nurodytais žemės sklypais, tarp kurių ir ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Šio sprendimo 9 punkte numatyta, kad „yra klaida – pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte neatitinka sklypų dydžiai“.

26. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nors ir nėra registruotas kaip nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė, tačiau patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Palangos senojo miesto vieta, unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre – 17139, teritorijÄ (vertybės vertingųjų savybių pobÅ«dis – archeologinis), ir į Palangos miesto istorinės dalies, unikalus kodas – KultÅ«ros vertybių registre – 12613, teritorijÄ (vertybės vertingųjų savybių pobÅ«dis – architektÅ«rinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ svarbus); istorinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ svarbus); kraÅ¡tovaizdžio; urbanistinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ ).

27. Palangos miesto istorinei daliai yra parengtas ir 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos ribų planas ir tvarkymo planas (toliau – Specialusis planas). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į sodybinio užstatymo teritorijÄ (T2), nustatomas saugojimo režimas – Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas (T2). Sodybinio užstatymo teritorijai taikomi „Bendrieji reikalavimai“:

1) neleisti esamus sodybinius sklypus dalinti į kelis, iÅ¡skyrus atvejus, pagrįstus tyrimais (pagal situacijÄ iki 1940 m.);

2) neleistina jungti kelių sklypų į vienÄ ;

3) neužstatytuose sklypuose maksimalus užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas plotas nustatomas pagal atsiliepime nurodytÄ lentelę. Teritorijoje T2 leistinas statinių aukÅ¡tis: E1-esamas, leistinas esamų pastatų aukščio padidinimas 10 procentų; 2 aukÅ¡tai su mansarda/12 m aukÅ¡tingumas/maksimalus leistinas pagrindinio namo aukÅ¡tis (taikomas naujai statomiems pastatams); vieno aukÅ¡to su mansarda/8 metrai – aukÅ¡tingumas/maksimalus leistina pagalbinio pastato aukÅ¡tis (aukÅ¡tis taikomas naujiems pastatams), žemės sklypo užstatymo tankis E – esamas/tankiau negu bendrųjų reikalavimų 3 punkte užstatytų sklypų užstatymo rekonstrukcija rekomenduojama mažinimo kryptimi; leistinas maksimalus užstatymo tankis nustatomas pagal bendrųjų reikalavimų 3 punktÄ .

Žemės sklypo užstatymo intensyvumas nereglamentuojamas. Sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, pastatams taikomi reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams. Leistini tvarkomieji statybos darbai: remontas, rekonstravimas, nevertingų statinių griovimas, nauja statyba. Reikalavimai pastatų architektÅ«rai: siekiant kontekstualumo ir susiformavusio Palangos kurorto įvaizdžio iÅ¡saugojimo, iÅ¡orės apdailai rekomenduojama naudoti tradicines statybines medžiagas (medį, keramines plytas, tinkÄ ), spalviniam sprendime – Žemaitijos regiono tradicinę spalvinę gamÄ .

Kiti reikalavimai: sodybinio užstatymo teritorijose saugomas užstatymo morfotipas, kurį be statinių dydžio ir užstatymo tankių parametrų apibrėžia ir statinių iÅ¡dėstymas sklype, jų dydžio santykis: pagrindinis gyvenamasis namas statomas (kaip taisyklė) prie gatvės, iÅ¡laikant susiformavusiÄ užstatymo linijÄ ; antras pastatas statomas sklypo gilumoje prie sklypo ribos, orientacinis pastatų (pagrindinio namo ir antrojo pastato) tÅ«rio santykis apie 3:1.

28. Nagrinėjamam ginčui taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje analizuojami Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimo klausimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A5-63-03 konstatavo, jog Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 189 yra teisėtas. Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu patvirtintas Detalusis planas galioja neterminuotai, jis įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, taip pat byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad jis yra negaliojantis ar panaikintas.

Aplinkybė, jog siekdama iÅ¡taisyti Detaliajame plane padarytas klaidas, Taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimu sustabdė dalies jo sprendinių galiojimÄ , nedaro Å¡ių sprendinių negaliojančiais. 2021 m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020, kurioje teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo „Dėl projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties“ panaikinimo ir įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suderinti pagalbinių Å«kio paskirties pastato (kÅ«rybinių dirbtuvių), adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA2-2391-624/2019, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Å ioje nutartyje administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog Palangos miesto taryba 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 1 punktu sustabdė Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano galiojimÄ teritorijoje, į kuriÄ , be kita ko, patenka ginčo sklypas, nėra reikÅ¡minga, nes: „<…> detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymas 17 straipsnio 2 dalis) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2391-624/2019, 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020).

29. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pirmiau, teisinį reglamentavimÄ , teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentas - Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, nors ir yra sustabdytas, tačiau jo visi sprendiniai, įskaitant ir ginčo teritorijoje numatytasis užstatymo tankumo rodiklis, kuris pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planÄ yra 12 procentų, galioja, kol jis nebus pakoreguotas, pakeistas arba panaikintas savivaldybės tarybos sprendimu.

30. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2014 metų, užstatymo tankio sÄ vokos apibrėžimas įtvirtintas 2 straipsnio 40 dalyje. Užstatymo tankis, tai pastatų ir turinčių stogÄ inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal iÅ¡orinių sienų ar kitų atitvarų projekcijÄ Ä¯ žemės pavirÅ¡ių, santykis su žemės sklypo plotu. Å iai dienai „užstatymo tankio“ sÄ vokos apibrėžimas įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatyme nėra pakitęs. Siekiant apskaičiuoti žemės sklypo užstatymo tankį bÅ«tina žinoti žemės sklypo plotÄ ir užstatytų statinių plotÄ . Å ie reikiami rodikliai pateikiami projektinėje dokumentacijoje – bendrųjų rodiklių lentelėje ir sklypo plano brėžinyje.

31. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja 1348 m2 plotÄ iÅ¡ 0,2899 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ploto, atsakovas R. Å . – 799 m2. Pagal galiojančius Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius maksimaliai galimas ginčo sklype užstatyti plotas yra 347,88 m2 (12 procentų nuo 2899 m2), byloje neginčytinai nustatyta, tÄ patvirtino ir trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija, teikdama savo paaiÅ¡kinimus atsiliepime, kad realus faktinis užstatytas žemės sklypo plotas yra 237,00 m2 (165,00 m2 + 72,00 m2).

Taigi likęs plotas, kurį pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius yra galimas užstatyti yra 110,88 m2 (347,88 m2 – 237 m2). IeÅ¡kovai pagal pateiktÄ projektÄ siekia statyti statinį, kurio užstatymo plotas yra – 112 m2, o atsakovas R. Å . – 97,96 m2. Taigi, vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniais ir įgyvendinus tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo projektinius sumanymus (faktinis žemės sklypo užstatymo ploto (237,00 m2), atsakovo planuojamos užstatyti ploto (97,96 m2) ir ieÅ¡kovų planuojamos užstatyti ploto (112,00 m2) sumos santykis su žemės sklypo plotu ((237,00+112,00+97,96))/2899) = 0,15 arba 15 procentų), akivaizdu, kad tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo projektinių ketinimų sprendiniai virÅ¡ija ginčo žemės sklypo galimo užstatymo tankumo rodiklį, kuris, kaip jau ir minėta, pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planÄ ginčo teritorijoje yra 12 procentų.

32. Nors iÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto statybos projekto matyti, kad bÅ«tent toks užstatymo tankumo dydis, t. y. 12 procentų, yra taikomas jų planuojamoms statyboms, tačiau Å¡is užstatymo tankumo dydis apskaičiuotas nuo 1500 m2 ginčo žemės sklypo ploto. IeÅ¡kovai tokį projektinį pasiÅ«lymÄ grindžia tuo, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius sklypas padalintas į dvi dalis, t. y. 2 ir 3 žemės sklypus, o kadangi pagal šį detalųjį planÄ yra galima statyba sklype Nr. 2, kuris yra 1500 m2, o sklype Nr. 3 užstatymo tankis ir intensyvumas nedidinamas ir dėl to jame jokia statyba negalima, ieÅ¡kovai užstatymo tankumÄ skaičiuoja bÅ«tent nuo 1500 m2 žemės sklypo dalies ploto.

33. Vertinant tokį ieÅ¡kovų argumentų pagrįstumÄ , visų pirma, teismas pažymi, kad bendras užstatymo tankumas yra nustatomas visam žemės sklypui, kurį bendraturčiai valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne atskirai kiekvienam bendraturčiui ar pasirinktai žemės sklypo daliai. Kita vertus, Å¡iame kontekste reikÅ¡minga Palangos miesto centrinės dalies detalaus plano galiojimo ginčo teritorijoje sustabdymo priežastis – jis buvo sustabdytas dėl klaidos „(duomenys neskelbtini)yra klaida – pagrindiniame brėžinyje ir aiÅ¡kinamajame raÅ¡te neatitinka sklypų dydžiai“ (2001 m. gruodžio 27 d.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punkto“ 9 punktas). Taigi Detaliajame plane nurodyta informacija apie ginčo žemės sklypo dydį (taip pat ir jo 1500 m2 dalies plotÄ , kuriuo remiasi ieÅ¡kovai) yra Detaliajame plane padaryta klaida, dėl kurios Å¡ioje dalyje Detalusis planas ir yra sustabdytas, todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai galimÄ užstatyti žemės sklypo dalį skaičiuoja remdamiesi Detaliajame plane pateiktu ginčo žemės sklypo suskaidymu į du sklypus bei nurodomais jų plotais.

34. IÅ¡analizavus ir įvertinus ieÅ¡kovų projektinių pasiÅ«lymų sprendinius, akivaizdu, kad pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ , jų planuojamas virÅ¡yti užstatymo tankumo dydis bus kompensuojamas kitų bendraturčių neiÅ¡naudoto užstatymo tankumo sÄ skaita, todėl tiek, kiek ieÅ¡kovai šį dydį virÅ¡ys, tiek jo neteks ir kiti bendraturčiai. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad ieÅ¡kovų numatomi statybos darbai pažeistų atsakovų, kaip bendraturčių, teises ar teisėtus interesus, o bendraturčių nesutikimas su jais yra visiÅ¡kai pagrįstas.

35. Iš atsakovo R. Š. pateiktų priešprojektinių pasiūlymų matyti, kad jo planuojamoms statyboms yra taikomas 18 procentų užstatymo tankis, kuris numatytas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (TPDR Nr. T00078610) sprendiniuose, ir jis ketina užstatyti 97,96 m2 žemės sklypo ploto.

36. Teismas sutinka su atsakovo R. Š. ir jo atstovo argumentais, kad ginčo teritorijai yra taikomas Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos ribų planas ir tvarkymo planas, nes sklypas yra registruotas kultūros vertybės Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti pažinimui ir naudojimui, teritorijoje (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnis 5 dalis).

Pagal Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendinius, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, numatyta, kad esant žemės sklypo plotui, kurio dydis 2500 m2, maksimalus užstatymo tankis – 20 procentų, o esant žemės sklypo plotui, kurio dydis mažesnis arba lygus 3500 m2, maksimalus užstatymo tankis – 15 procentų (pastaba tarpinio dydžio sklypuose maksimalus užstatymo tankis ir maksimalus pastatų užimamas plotas nustatomi interpoliacijos būdu).

Taigi matyti, kad minėtasis specialusis planas numato švelnesnius ginčo teritorijoje galimus užstatymo tankumo rodiklius, tačiau tai nereiškia, jog žemės sklypo užstatymo tankis negali būti reglamentuotas kitais teritorijų planavimo dokumentais ir nustatomas griežtesnis, nei yra nustatomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, nes tokia teisę savivaldybėms numatė ir numato teisės aktai. Svarbu tai, kad teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti reikalavimai nebūtų švelnesni, nei juos nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji teritorijų planavimo dokumentai, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinama kultūros paveldo apsauga.

37. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. To paties įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas.

Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ , vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

38. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstytÄ pirmiau, į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus, galiojant Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas R. Å . bei jo atstovas, Å¡iuo atveju nėra taikytinos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos ir atsakovo planuojamai statybai negali bÅ«ti taikomi Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiojo plano nustatyti reglamentai, taip pat ir ginčo teritorijoje juose rekomenduojami užstatymo tankumo rodikliai. Tai patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos iÅ¡aiÅ¡kinimai, esantys byloje.

39. Be kita ko, pažymėtina, kad ir Palangos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (18.8)-ATPS1-178 „Dėl projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties“ atsisakė suderinti atsakovo R. Å . pateiktÄ projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį, konstatuodamas, kad projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatų, kadangi projektiniai pasiÅ«lymai rengiami, kai statyba numatoma žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo R. Å . skundÄ dėl minėto sprendimo panaikinimo, 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020 šį Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimÄ pripažino pagrįstu tiek faktais, tiek teisės aktų nuostatomis.

40. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta pirmiau, taip pat ir tai, kad ginčo teritorijai galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, kuriame numatyta, kad užstatymo tankis yra 12 procentų, atsakovui R. Å . leisti be bendraturčių V. I., J. I., sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis UAB „Vakarų siluetas“ parengtų prieÅ¡projektinių pasiÅ«lymų sprendinių, kuriuose numatytas užstatymo tankis – 18 procentų, suprojektuoti pagalbinio Å«kio paskirties pastato statybÄ , gauti Å¡iai statybai leidžiantį dokumentÄ ir atlikti pagal jį statybÄ , negali bÅ«ti tenkinamas.

41. IeÅ¡kovai pateikdami atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo R. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, taip pat akcentavo, kad jie negali sutikti, kad atsakovas R. Å . savo sklypo dalyje statytų kÅ«rybines dirbtuves pagal jo teismui pateiktus projektinius pasiÅ«lymus, dar ir dėl to, kad atsakovo pateiktoje sklypo schemoje nurodyta, jog bendraturčiai sutinka, kad D. K. įsiteisintų sklypo dalyje A pastatytÄ priestatÄ su rÅ«siu ties butu Nr. 2, tačiau Å¡iuo metu antstolė A. R.-Žičkuvienė vykdo privalomÄ jį VTPSI nurodymÄ ir reikalauja, kad D. K. priestatÄ su rÅ«siu nugriautų ir sutvarkytų statybvietę. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovai, esant tokiai situacijai, negali prisiimti pareigos derinti atsakovo R. Å . pateiktÄ sklypo schemÄ , kurioje yra teiginys dėl savavaliÅ¡ko D. K. statinio įteisinimo, nes tai prieÅ¡tarautų privalomam nurodymui bei antstolės patvarkymams jos užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00632.

42. BylÄ nagrinėjant teisme 2021 m. balandžio 13 d. atsakovo D. K. atstovė advokatė L. Paulavičienė pateikė į bylÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2020 m. gruodžio mėn. raÅ¡tÄ , patvirtinantį, kad Vakarų Lietuvos departamentas 2021 m. sausio 18 d. atlikęs 2017 m. rugsėjo 8 d. privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170908-00079 įvykdymo patikrinimÄ vietoje (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir surašęs 2021 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktÄ Nr. PNSSA-30-210118-00004, konstatavo, kad nugriautas, pastato rytinėje pusėje savavaliÅ¡kai pastatytas nesudėtingasis I grupės statinys - priestatas, 2017 m. rugsėjo 8 d. privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170908-00079 (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra įvykdytas, o savavaliÅ¡kos statybos, užfiksuotos 2017 m. rugsėjo 4 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-30-170904-00073, padariniai yra paÅ¡alinti.

Taigi ieškovų patikslintame priešieškinyje nurodyta nesutikimo atsakovo R. Š. priešprojektiniams pasiūlymams priežastis yra išnykusi, todėl ji neturėtų būti pripažįstama pagrindu netenkinti atsakovo R. Š. reiškiamo reikalavimo tuo aspektu.

43. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad tiek ieškovams, tiek atsakovui realizavus statybos darbus, pasikeis vienas svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas. Leistinas žemės sklypo užstatymo tankis, lemiantis teisę statyti konkrečiame žemės sklype statinius, yra vienas iš svarbiausių kriterijų, nuo kurio priklauso jo ekonominė vertė, todėl tiek ieškovų, tiek atsakovo R.

Å ., tiek kitų bendraturčių galimybė apibrėžtoje ar neapibrėžtoje ateityje įgyvendinti statytojų teisę, leidžiančiÄ naudotis žemės sklypo vertingiausiomis savybėmis, turi ekonominę vertę, taigi, Å¡alių siekis Å¡iÄ jiems priklausančiÄ teisę iÅ¡saugoti, pripažintinas teisėtu interesu, kuris, ieÅ¡kovams bei atsakovui R. Å . atlikus planuojamus statybos darbus bei padidinus žemės sklypo užstatymo tankumÄ , bus pažeistas. Taigi, tiek ieÅ¡kovų atsisakymas pritarti atsakovo R.

Å . prieÅ¡projektiniams pasiÅ«lymams, tiek atsakovų pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį atsisakymas pritarti ieÅ¡kovų planuojamai statybai yra visiÅ¡kai pagrįsti, nes abiejų Å¡alių planuojami naujų statinių statybos darbai pažeistų kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teises ar teisėtus interesus.

44. Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, jog nors šiuo teismo sprendimu jų reikalavimai, kuriais jie siekia įgyvendinti savo, kaip statytojų teises, nėra patenkinami, tačiau tai nereiškia, kad bendraturčiai niekada negalės įgyvendinti savo kaip statytojų teisių, nes, jeigu galiojančio detaliojo plano sprendiniai yra netinkami planuojamai statybai vykdyti, jie gali būti keičiami arba koreguojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, įvertinant Palangos miesto bendrojo plano ir Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano nustatytus reglamentus.

Keisti ar koreguoti galiojantį teritorijų planavimo dokumentÄ sprendžia planavimo organizatorius. Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė į bylÄ duomenis, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovų iniciatyva jau yra pradėta rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano korektÅ«ra, patvirtinta darbų programa, iÅ¡duotos planavimo sÄ lygos, atliktas esamos bÅ«klės įvertinimas, visos planavimo procedÅ«ros yra iÅ¡vieÅ¡intos rengiamų planavimo dokumentų sistemoje, planavimo Nr. K-VT-25-16-414.

Būtent šios detaliojo plano korekcijos metu ir bus nustatytas žemės sklypui teritorijos naudojimo reglamentas, taip pat ir leidžiamas užstatymo plotas. Tai, kad Palangos miesto bendrojo plano korektūra yra būtina ir turi būti tęsiama, teismo posėdžio metu sutiko visi bendraturčiai, tam pritarė ir teritorijų planavimo organizatorius trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija. Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V.

D. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu 45. IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimÄ , motyvuojant tuo, kad projektiniai pasiÅ«lymai norint atlikti sklype naujos statybos darbus apskritai nėra rengiami, nes sklypui galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas ir Å¡iuo planu numatyti statybos reikalavimai.

46. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai tokį patį reikalavimÄ buvo pareiÅ¡kę jau pradiniu ieÅ¡kiniu, tačiau ieÅ¡kinio pagrindas dėl Å¡io reikalavimo patikslinus ieÅ¡kinį pasikeitė. Pradiniu ieÅ¡kiniu Å¡io reikalavimo pagrindu ieÅ¡kovai buvo nurodę Å¡iuos argumentus:

1) atsakovas R. Å . vykdė projektavimÄ nuslėpdamas tai nuo ieÅ¡kovų, kaip bendraturčių;

2) atsakovo projektuojamos statybos pažeis ieškovų teises, nes atsakovui įgyvendinus numatomus statybos sprendinius, bus užstatytas visas žemės plotas, kurį šiuo metu dar galima užstatyti statiniais ir dėl to patys ieškovai nebegalės daugiau bendrame žemės sklype nieko statyti. Taigi pradiniu ieškiniu šis reikalavimas buvo grindžiamas ieškovų, kaip bendraturčių, teisių pažeidimu, kuris pasireiškė jų neinformavimu ir užstatymo ploto mažinimu. Tokiu būdu pradiniu ieškiniu keliamas reikalavimas turėjo civilinio ginčo požymių.

47. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai Å¡io reikalavimo pagrindÄ pakeitė ir minėtais argumentais bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant teisme nebesirėmė ir jų nebeįrodinėjo. IeÅ¡kovai šį reikalavimÄ patikslintame ieÅ¡kinyje grindžia iÅ¡imtinai vien tik teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, teritorijų planavimo dokumentų bei projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties procedÅ«ras reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Tokiu bÅ«du pagal ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamo patikslintu ieÅ¡kiniu tokio reikalavimo pobÅ«dį, spręstina, kad Å¡itame ginče egzistuoja administracinio teisinio pobÅ«džio aspektas.

48. Projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties rengimo ir vieÅ¡inimo procedÅ«ras reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.D1-708 (Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr.D1-808 redakcija), patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VIII skyrius „Visuomenės informavimas apie numatomÄ statinių projektavimÄ ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiÅ«lymus“ bei Å¡io statybos techninio reglamento 13 priedas „Projektiniai pasiÅ«lymai“.

Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 redakcija), patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 65 punkte, projektuotojas po vieÅ¡o susirinkimo per tris darbo dienas parengia priimtų ir motyvuotai atmestų iki vieÅ¡o susirinkimo ir jo metu pateiktų pasiÅ«lymų įvertinimÄ su paaiÅ¡kinimais, kaip atsižvelgta į pateiktus pasiÅ«lymus, ir suraÅ¡o vieÅ¡o susirinkimo protokolÄ .

PasiÅ«lymus pateikusiems visuomenės atstovams Projektuotojas per penkias darbo dienas po vieÅ¡o susirinkimo atsako raÅ¡tu. Atmesdamas pasiÅ«lymÄ , Projektuotojas nurodo pasiÅ«lymo atmetimo motyvus. 62 punkte nurodytų asmenų pasiÅ«lymai, pasiÅ«lymų įvertinimas, vieÅ¡o susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡as pridedami prie vieÅ¡o susirinkimo protokolo (jo priedai). Å io Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 66 punkte nurodoma, kad projektuotojas, atlikęs 65 punkte nurodytus veiksmus, kompiuterinę laikmenÄ su protokolo ir jo priedų, įraÅ¡ais pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) arba protokolÄ su priedais paskelbia IS „Infostatyba“, jei 60 punkte nurodytas praÅ¡ymas buvo pateiktas pasinaudojant Å¡ia sistema.

Minėto Statybos techninio reglamento 67 punkte, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) per penkias darbo dienas po 66 punkte nurodytos kompiuterinės laikmenos gavimo ar protokolo su priedais paskelbimo IS „Infostatyba“ pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiÅ«lymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, savivaldybės interneto svetainėje ir informuoja StatytojÄ . Minėto Statybos techninio reglamento 68 punkte nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) priimtas sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

49. Analizuojant ieÅ¡kovų patikslintame ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties patvirtinimÄ , ir dėl to jame iÅ¡dėstytus argumentus, spręstina, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovai reiÅ¡kia nesutikimÄ su Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimu, priimtu pagal minėto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. D1-708 (Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr.D1-808 redakcija), patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatas, taigi ieÅ¡kovai skundžia administracinį aktÄ . Vienas iÅ¡ kreipimosi į teismÄ sÄ lygų – laikytis skundo padavimo terminų, todėl teismas patikrina, ar ieÅ¡kovų skundas (patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas) dėl administracinio akto panaikinimo yra paduotas, nepraleidus įstatymo nustatyto termino tokiam administraciniam skundui apskųsti.

Dėl termino kreiptis į teismÄ , skundžiant administracinį aktÄ 50. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

51. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiÅ¡kia, kad visiems reikalavimams turi bÅ«ti taikomi CK reglamentuoti ieÅ¡kinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktÄ ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

52. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

53. IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl minėto individualaus administracinio akto panaikinimo teismui 2021 m. rugpjūčio 2 d.. IÅ¡ patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir ieÅ¡kovų atstovės argumentų teisminio nagrinėjimo metu, spręstina, kad pagrindas reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovams atsirado po to, kai atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 27 d. pateikė teismui paaiÅ¡kinimus bei dokumentus, kurie, pasak ieÅ¡kovų, iÅ¡ esmės Å¡ioje byloje pakeitė teisinį situacijos vertinimÄ .

54. Byloje nustatyta, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 10 d., ieÅ¡kovai reikalavimÄ dėl administracinio akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu pareiÅ¡kė teismui 2021 m. rugpjūčio 2 d.. Taigi, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai, ginčydami administracinį aktÄ naujais pagrindais, praleido vieno mėnesio terminÄ skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti, netgi įvertinus ir tai, kad ieÅ¡kovai apie susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , kaip patys nurodo, sužinojo 2021 m. sausio 27 d., atsakovei Palangos miesto savivaldybei, pateikus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020 nutartį).

Tačiau ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas nėra naikinamasis, t. y. gali bÅ«ti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimÄ lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas, ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ .

Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

55. IeÅ¡kovai atnaujinti termino reikalavimui dėl administracinio akto pareikÅ¡ti neprašė, jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas terminas skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti per vienÄ mėnesį nuo sužinojimo dienos buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių, o tokių priežasčių nenustatė ir teismas. Pažymėtina, kad procedÅ«rinio termino praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kovų minėto patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimui atmesti, kas reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovai praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jie gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, Å¡is patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas atmetamas, nepaisant Å¡io reikalavimo (ne) pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, taip pat žr.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1085-642/2021, 56-57 punktai, ir kt.).

56. Teismas, atmetęs ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu pagal ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalį, atsižvelgęs į bylos kontekstÄ , ginčo pobÅ«dį jo nagrinėjimo ilgÄ trukmę, vis dėlto trumpai pasisako ir dėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo. Dėl ieÅ¡kovų teisių (ne)pažeidimo administraciniu aktu 57. IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje ir jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, tvirtindama atsakovo R.

Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį akivaizdžiai pažeidė ieÅ¡kovų teises. Atsakovė atsisakė ieÅ¡kovei V. I. iÅ¡duoti architektÅ«rinius reikalavimus gyvenamojo namo sklype statybos projektui rengti tuo pagrindu, kad sklype nėra galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, tačiau atsakovui R. Å . projektinius pasiÅ«lymus rengti leido, todėl jeigu atsakovas R. Å . bÅ«tų realizavęs parengtus projektinius pasiÅ«lymus, tai bÅ«tų iÅ¡naudoję visÄ galimÄ sklypo dalies užstatymo tankumÄ (12 procentų) ir ieÅ¡kovai bÅ«tų praradę galimybę statyti statinius laisvoje jiems priklausančioje sklypo dalyje.

58. Teismas su tokiais ieÅ¡kovų argumentais nesutinka ir pritaria atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos argumentui, kad savivaldybės administracijos atsisakymas iÅ¡duoti ieÅ¡kovams statybÄ leidžiantį dokumentÄ , niekaip neapriboja ir nesuvaržo ieÅ¡kovų nuosavybės teisės. Teismas negali įpareigoti Palangos miesto savivaldybę priimti vienokį ar kitokį, Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovus tenkinantį sprendimÄ dėl statybos leidimo. Pabrėžtina, kad teismas nėra vieÅ¡ojo administravimo institucija ir neatlieka vieÅ¡ojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimÄ , o įpareigoja tik iÅ¡ naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Taigi ieÅ¡kovų patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas reikalavimas „pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinimÄ â€œ yra niekuo nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovų nurodytais argumentais. Kadangi vien tai, jog ieÅ¡kovų netenkina savivaldybės priimami aktai, priimami sprendimai nedaro jų neteisėtais.

Kita vertus, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 26 d. suderino pačių ieÅ¡kovų projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį ir tai paneigia ieÅ¡kovų teiginius, kad tokia procedÅ«ra nagrinėjamu atveju buvo negalima ir neteisėta, nes patys ieÅ¡kovai ja pasinaudojo ir tokį suderinimÄ gavo, kaip ir tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija atsakovui R. Å . projektinius pasiÅ«lymus rengti leido, o ieÅ¡kovams – ne.

59. Taip pat svarbu paminėti, kad dėl atsakovo R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties teisėtumo plačiai pasisakė Å¡iÄ bylÄ pirmÄ kartÄ apeliacine tvarka nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-336-163/2017. 2017 m. kovo 28 d. nutartyje Klaipėdos apygardos teismas Å¡ioje nutartyje (nutarties 21-26 punktai), nagrinėdamas ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ (kuriame ieÅ¡kovai, be kita ko, jau buvo nurodę analogiÅ¡kus patikslintam ieÅ¡kiniui argumentus) dėl Å¡io atmesto reikalavimo, ir pasisakydamas dėl visos projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties iÅ¡davimo procedÅ«ros laikymosi nagrinėjamu atveju visais aspektais, nurodė, kad „Atsakovo pateiktas projektinis pasiÅ«lymas visiÅ¡kai atitinka Reglamento nuostatas“.

Taigi Klaipėdos apygardos teismas dėl šio reikalavimo pagrįstumo jau pasisakė ir pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad šis ieškovų reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalis, kuria atmestas nagrinėjamas ieškovų reikalavimas, ieškovai kasaciniam teismui neskundė, o tai reiškia, kad jie su ja sutiko.

60. Taip teismas pritaria ir atsakovo R. Å . atstovo advokato K. Gerbausko nuomonei, kad jeigu ieÅ¡kovų argumentai, kad atsakovo planuota statyba tapo nebegalima dėl pasikeitusio reglamentavimo, bÅ«tų pripažinti pagrįstais, tektų kartu konstatuoti, kad Å¡is ieÅ¡kovų reikalavimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes tektų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai praÅ¡o užkirsti keliÄ procedÅ«rai, kuri, pasikeitus teisiniam reguliavimui, ir taip toliau nebegalėtų bÅ«ti tęsiama, todėl tokiu atveju tektų konstatuoti, kad toks reikalavimas negali bÅ«ti teisminio nagrinėjimo objektu, kaip nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

61. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V. D. 2014 m. gruodžio 10 d. R. Å . projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties patvirtinimÄ jų teisių pažeidimo aspektu, yra nepagrįstas, be to, pirmiau aptartas ieÅ¡kovų reikalavimas pareikÅ¡tas praleidus terminÄ administraciniam aktui apskųsti, ieÅ¡kovai nenurodė teismui jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, o teismas neturi pagrindo Å¡io termino atnaujinti, todėl ir Å¡is ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas atmetamas.

62. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtÄ teismo procesinį spendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kiti Å¡alių bei jų atstovų argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, teismas dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklę Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

64. Atmetus ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovo R. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims nepaskirstomos.

65. Atsakovas (pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį) G. L. patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1000,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ advokato teisinei pagalbai, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus bei mokėjimo pavedimus.

66. Pradinis atsakovas (pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį) D. K. patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 605,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ advokato teisinei pagalbai, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus bei mokėjimo pavedimÄ .

67. Atsakovė (pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį) J. R. patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 484,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ advokato teisinei pagalbai, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus bei mokėjimo pavedimÄ .

68. Teismas konstatuoja, kad atsakovų G. L., D. K., J. R. praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos už jiems suteiktas advokato atstovavimo paslaugas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatyto dydžio, jos yra pagrįstos (CPK 178 straipsnis), todėl ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetus, atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo lygiomis dalimis.

69. BylÄ nagrinėjant teisme, patirta 389,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2016 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. balandžio 7 d. pažymos apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

70. Ieškinį ir priešieškinį atmetus šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovų ir atsakovo R. Š. lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 71. 2015 m. balandžio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvusio - Palangos miesto apylinkės teismo) nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai išduoti R.

Å . statybÄ 0,2899 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), leidžiantį dokumentÄ , teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui G. L. 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų ir 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų V.

I. ir J. I. lygiomis dalimis, t. y. iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 500,00 Eur (po penkis Å¡imtus eurų ir 00 ct). Priteisti atsakovui D. K. 605,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų V. I. ir J. I. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieÅ¡kovo po 302,50 Eur (tris šimtus du eurus ir 50 ct). Priteisti atsakovei J. R. 484,00 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis ir 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų V. I. ir J.

I. lygiomis dalimis, t. y. iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 242,00 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus ir 00 ct)). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų V. I., J. I. ir R. Å . lygiomis dalimis iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teisme, atlyginimÄ valstybei, tai yra iÅ¡ kiekvieno po 129,85 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt devynis eurus ir 85 ct). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015 m. balandžio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai iÅ¡duoti R. Å . statybÄ 0,2899 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), leidžiantį dokumentÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mus.

Teisėja Vaida Railienė