ca48dbfa-0d4a-42d5-aba8-2fae78af6c4a · Panevėžio apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-38-1105/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04826-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.8.1.; 2.6.8.9.; 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.18.; 2.6.18. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 23 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei V. V., dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui padėjėjui S. L., atsakovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A.

V., advokatui M. D., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei L. L. K., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) filialo atstovui M. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovėms Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini).

Teismas, n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateiktu ieÅ¡kinio reikalavimu teismo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 210 Eur žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu teismas nenustatys pakankamo pagrindo taikyti solidariÄ atsakomybę, prašė priteisti iÅ¡ atsakovių žalos atlyginimÄ priklausomai nuo prisidėjimo prie žalos kilimo. IeÅ¡kovė taip pat prašė iÅ¡ atsakovių priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas teismo prašė ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti pilna apimtimi, tačiau žalos atlyginimÄ priteisti tik iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi kita atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro, t. y. nebeegzistuoja. Atstovas visiÅ¡kai palaikė savo ieÅ¡kinio reikalavime bei dublike iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir argumentus, papildomai nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kildina iÅ¡ sutartinių reikalavimų, konkrečiai iÅ¡ tarp Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties 9.8. punkto, kuriame numatyta, kad užsakovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad sutarties vykdymo metu rangovo pateikta įranga bÅ«tų tinkamai saugoma.

Atstovas teismui nurodė, kad tarp civilinės bylos Å¡alių buvo susiklostę teisiniai rangos santykiais, kurių pagrindu turėtų bÅ«ti sprendžiamas atsakovės atsakomybės klausimas. Rangos sutarties objektas, t. y. robotas atsakovei buvo perduotas, kadangi jis buvo užsakovės patalpose, ieÅ¡kovės darbuotojai baiginėjo roboto paleidimo darbus. Užsakovės patalpose įvykus gaisrui, robotas buvo apgadintas, dėl to ieÅ¡kovė turėjo atlikti papildomus darbus ir tokiu bÅ«du patyrė žalÄ , kuriÄ turėtų atlyginti atsakovė.

Atstovas mano, kad atsakovė neužtikrino bendrosios rÅ«pestingumo pareigos užtikrinti, kad rangos sutarties objektas nenukentėtų. Å is nerÅ«pestingumas pasireiÅ¡kė tuo, kad pagrindinėje atsakovės patalpoje nebuvo gaisro signalizacijos, Å¡oninėse patalpose Å¡i gaisro signalizacija buvo, bet ji buvo uždengta kamÅ¡teliais. Sargas gaisro net nepastebėjo, sargui pastato bendras vaizdas nebuvo prieinamas. Žalos dydis buvo pateiktas defektiniuose aktuose, jis buvo su atsakove suderintas. Atstovas taip pat teismui nurodė, kad net jeigu teismas ir spręstų, kad tarp civilinės bylos Å¡alių buvo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o ne rangos teisiniai santykiai, sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.320 straipsnio 1 dalimi numatančia, kad daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigÄ perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentÄ .

3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinio reikalavimo nepripažino visiÅ¡kai, teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime ir triplike iÅ¡dėstytus argumentus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai papildomai teismui nurodė, kad CK 6.645 straipsnio 4 dalies pagrindu tarp civilinės bylos Å¡alių sudarytÄ sutartį bÅ«tina kvalifikuoti kaip pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi paties roboto ir jo detalių kaina sudaro 5/6 dalis bendros sutarties kainos, tuo tarpu ieÅ¡kovės atliktų darbų kaina sudaro tik 1/6 dalį bendros sutarties kainos.

Atsakovės atstovas advokatas M. D. pritarė ieÅ¡kovės atstovui, kad CK 6.320 straipsnio nuostatose nurodoma, jog daikto atsitiktinė žuvimo ar sugedimo rizika pirkėjui tenka tuomet, kai daiktas yra perduodamas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju, užsakovės patalpose įvykus gaisrui, sutarties objektas nebuvo pastarajai perduotas, jis net nebuvo parengtas perdavimui, kadangi ir po gaisro ieÅ¡kovės darbuotojai įranga laisvai disponavo jÄ iÅ¡siveždami. Be to, CK 6.326 straipsnyje reglamentuojama, kad kai nuosavybės teisė arba patikėjimo teisė pereina pirkėjui iki parduotų daiktų perdavimo, pardavėjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogėti.

Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, kad net ir remiantis tarp civilinės bylos šalių sudarytos sutarties 9.8. punkto nuostatomis, atsakovė neprisėmė daikto saugoti. Nepaisant to, daiktas buvo tinkamai saugomas, t. y. jis buvo patalpoje, jos viduje, patalpos buvo rakinamos, daiktui nebuvo daromas kažkoks neigiamas poveikis, jis buvo saugomose, filmuojamose patalpose. Gaisras ginčo patalpoje kilo ne dėl atsakovės kaltės, be to, robotas buvo paveiktas ne ugnies, o vandens. Atsakovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį į ieškovės darbuotojų elgesį po gaisro, kuomet pastarieji neskubėjo įrangos apžiūrėti, jos valyti.

Ä®rangÄ ieÅ¡kovė perdavė atsakovei tik (duomenys neskelbtini), priėmimo – perdavimo akte nėra fiksuotų jokių pretenzijų dėl įrangos perdavimo ar dėl papildomų darbų atlyginimo. Atsakovės atstovai ieÅ¡kinio reikalavimÄ prašė atmesti.

4. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. L. K. ieÅ¡kinio reikalavimo nepripažino, nurodė teismui visiÅ¡kai palaikanti atsakovės iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ procesiniuose dokumentuose, t. y. atsiliepime, triplike, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, papildomų aplinkybių teismui nurodyti negalėjo. (duomenys neskelbtini) teisme gautu atstovės praneÅ¡imu pastaroji informavo, kad VÄ® Registrų centras (duomenys neskelbtini) atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡registravo iÅ¡ juridinių asmenų registro.

5. Trečio asmens (duomenys neskelbtini) filialas atstovas teismo posėdžio metu nurodė esantis atsakovės pusėje, prašė ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti. Atstovas teismui nurodė visiÅ¡kai palaikantis atsakovės atstovo byloje iÅ¡sakytus argumentus dėl atsakomybės taikymo, tarp civilinės bylos Å¡alių sudarytos sutarties kvalifikavimo. Papildomai teismui paaiÅ¡kino, kad sutarties objektas užsakovei nebuvo perduotas, todėl buvo ieÅ¡kovės atsakomybėje. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės įranga nebuvo apgadinta ugnies poveikyje, jai buvo reikalingas tik kažkoks valymas, kadangi įranga buvo aplieta vandeniu, padengta suodžiais. Ji buvo toli nuo gaisro lokalizacijos vietos. Atstovo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio, jai galėtų bÅ«ti priteista nebent pusė ieÅ¡kinio sumos, kita dalis yra nepagrįsta.

6. IeÅ¡kinio reikalavimas atmetamas. Dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos 7. IeÅ¡kovė pradinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ reiÅ¡kė atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas prašė ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti, žalÄ priteisiant tik iÅ¡ vienos atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi VÄ® Registrų centras (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡registravo iÅ¡ juridinių asmenų registro.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas iki kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Tuo tarpu, CPK 293 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylÄ jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iÅ¡ bylos Å¡alių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. CK 2.95 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro. 9. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Remiantis nurodytu, teismas sprendžia civilinę bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡to reikalavimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti. Faktinės civilinės bylos aplinkybės 10. Civilinės bylos Å¡alys, t. y. ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė raÅ¡ytinę sutartį, kuria Rangovas įsipareigojo pagal technines charakteristikas, komplektacijÄ ir terminus, nurodytus Sutarties prieduose, suprojektuoti, pateikti sausų statybinių miÅ¡inių maišų paletavimo linijÄ ir atlikti montavimo, paleidimo – derinimo, testavimo darbus, apmokant atsakingus Užsakovo darbuotojus, o Užsakovas įsipareigojo priimti Sutarties sÄ lygas atitinkantį ir tinkamai pagal jo paskirtį veikiantį darbų rezultatÄ bei sumokėti Rangovui numatytÄ kainÄ Sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir terminais (Sutarties 3.1. punktas).

Bendra Sutarties kaina (darbų ir įrangos) su PVM yra 166 762,20 Eur (Sutarties 4.1. punktas). Å alys sutarė, kad nustatant Sutarties kainÄ , buvo įvertinti visi galintys Sutarties kainÄ Ä¯takoti veiksniai, todėl Sutarties kaina Sutarties vykdymo metu negali bÅ«ti keičiama vienaÅ¡aliÅ¡kai (Sutarties 4.3. punktas). Sutartimi taip pat buvo sulygta, kad joje numatytus atlikti darbus ir įrangos tiekimÄ rangovas pradeda vykdyti gavus avansinį apmokėjimÄ , t. y. 66 704,88 Eur (Sutarties 5.1., 6.1. punktai). Sutartyje numatytus darbus Rangovas turėjo įvykdyti per 24 darbo savaites, kurios pradedamos skaičiuoti nuo Užsakovo avansinio mokėjimo atlikimo datos.

11. Tarp civilinės bylos Å¡alių nekilo ginčo, tai pat tai patvirtina civilinės bylos duomenys, kad atsakovė avansinį mokėjimÄ pagal Sutartį atliko (duomenys neskelbtini), po ko buvo pradėti vykdyti sutartimi sulygti darbai. 12. (duomenys neskelbtini) apie 22.30 val. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybiniame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko gaisras. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gaisro metu sudegė ir apdegė dalis sienų ir lubų apÅ¡iltinimo medžiagos, dėl temperatÅ«ros poveikio iÅ¡dužo langų stiklai, apdegė pietrytinėje pastato dalyje stovėję įrenginiai, gamybos ceche buvusios žaliavos ir tuščia pakuotė, cecho apÅ¡vietimo elektros instaliacija, vandeniu sulieta nauja robotizuota paletavimo linija.

IÅ¡ pastato iÅ¡neÅ¡ti 4 dujų balionai. Spėjama, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas atliekant suvirino darbus. Tyčinės veikos požymių nenustatyta. 13. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė pretenzijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nurodė, kad negali tęsti (duomenys neskelbtini) sutarties vykdymo, prašė atsakovės sumokėti likusiÄ darbų atlikimo pagal sutartį sumÄ , t. y. 70 057,23 Eur.

Kartu su pretenzija ieÅ¡kovė pridėjo defektinį aktÄ , nurodė, (duomenys neskelbtini) buvo apžiÅ«rėta ieÅ¡kovės sumontuota įranga, kurios atstatymas kainuos 71 784 Eur. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad preliminari atstatymo darbų trukmė 9-10 savaičių. 14. (duomenys neskelbtini) abi civilinės bylos Å¡alys pasirašė Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio turinys patvirtina, kad visos tiekiamos prekės, nurodytos tiekiamų prekių sÄ raÅ¡e, buvo pristatytos adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Pirkėjas pristatytas prekes priėmė ir patvirtina, kad pristatytos prekės atitinka sutarties sÄ lygas ir yra tinkamos naudoti. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovei buvo pateikta apmokėjimui PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 166 762,20 Eur, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė ieÅ¡kovei galutinį 33 352,44 Eur atsiskaitymÄ . 15. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė pateikė atsakovei patikslintÄ pretenzijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad remiantis defektiniu aktu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendru sutarimu su užsakovu buvo atstatytas įrangos veikimas po gaisro Užsakovo patalpose ir apskaičiuoti įrangos atstatymo kaÅ¡tai.

Sutartyje (Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyti darbai tinkamai įvykdyti ir įranga tinkama eksploatacijai. Su Å¡ia pretenzija ieÅ¡kovė persiuntė (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad įrangos atstatymo bei atliktų darbų kaina be PVM yra 10 917,36 Eur. (duomenys neskelbtini). ieÅ¡kovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 13 210,01 Eur sumai. Dėl tarp civilinės bylos Å¡alių sudaryto sandorio kvalifikavimo 16.

Nagrinėjant civilinę bylÄ buvo keliamas tarp civilinės bylos sudarytos sutarties kvalifikavimo klausimas. IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta rangos sutartis, kuriai turėtų bÅ«ti taikomos rangos teisinių santykių nuostatos. Tuo tarpu, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje laikėsi pozicijos, kad Å¡alys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi paletavimo linijos kaina sudarė 5/6 dalis bendros sutarties kainos, tuo tarpu ieÅ¡kovės atliekamų darbų kaina sudarė tik 1/6 dalį sutarties kainos.

17. Rangos sutarties sÄ voka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrÄ darbo rezultatÄ arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ . Tai gali bÅ«ti naujo daikto sukÅ«rimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sÄ lyga. Tam, kad Å¡alių santykiai bÅ«tų kvalifikuojami kaip rangos, bÅ«tina nustatyti Å¡iuos požymius:

1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrÄ darbo rezultatÄ (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis);

2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

3) rangovas atlieka darbÄ , siekdamas tam tikro rezultato, savarankiÅ¡kai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrÄ darbo rezultatÄ , tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas Å¡alims (CK 6.649 straipsnis), Å¡alių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

18. Pirkimo - pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sÄ lyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimÄ ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo bÅ«do, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.

19. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

20. IÅ¡ nagrinėjamos civilinės bylos raÅ¡ytinių įrodymų bei pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimų visumos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo pasiraÅ¡yta Å¡io sprendimo 10 punkte apraÅ¡yta Sutartis, kuria Rangovas įsipareigojo pagal technines charakteristikas, komplektacijÄ ir terminus, nurodytus Sutarties prieduose, suprojektuoti, pateikti sausų statybinių miÅ¡inių maišų paletavimo linijÄ ir atlikti montavimo, paleidimo – derinimo, testavimo darbus, apmokant atsakingus Užsakovo darbuotojus, o Užsakovas įsipareigojo priimti Sutarties sÄ lygas atitinkantį ir tinkamai pagal jo paskirtį veikiantį darbų rezultatÄ bei sumokėti Rangovui numatytÄ kainÄ Sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir terminais (Sutarties 3.1. punktas).

Bendra Sutarties kaina (darbų ir įrangos) su PVM yra 166 762,20 Eur (Sutarties 4.1. punktas). IÅ¡ Sutarties 1 priedo matyti, kad sausų statybinių miÅ¡inių maišų paletavimo linijos komplektuotės ir darbų sÄ raÅ¡Ä sudaro: pramoninis robotas (duomenys neskelbtini); mechaninis roboto grėbtuvas (įrankis); maišų tiekimo transporteris; padėklų transporteris (paletavimo pozicija); produkcijos padėklų kaupimo / nuėmimo konvejeris; ritininis konvejeris su ritinėliais (maišų kratytuvas); juostinis konvejeris su maišų suspaudimu; 3 ir 4 maišų paėmimo ir pozicionavimo konvejeris; 2 ir 3 maišų ir pozicionavimo konvejeris; maišų paskirstymo mazgas su juostiniu konvejeriu; robotas pedestalas (pakyla); roboto valdymo spinta (RVS); automatikos valdymo spinta su jutikliais (AVS); tuščių EUR padėklų kasetė; operatoriaus valdymo pultas ir saugos fotobarjeras; tinklinio roboto zonos saugos atitvarai; montažas ir medžiagos; transporto iÅ¡laidos; projektavimo, instaliavimo, derinimo, programavimo ir testavimo darbai; darbo su linija mokymas pas užsakovÄ ; dokumentacija, spausdinta PDF formatu (Lietuvių / Anglų kalba).

Ieškovė teismo reikalavimu byloje taip pat pateikė duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) (roboto valdymo spintos) kaina yra 58 540 Eur; Pr. Roboto griebtuvo (įrankis) kaina 15 000 Eur; pramoninio roboto pedestalo H1000 kaina 1 100 Eur; saugos fotobarjero kaina 3 500 Eur; roboto zonos perimetro atitvarų H1900 kaina 3 000 Eur; tuščių padėklų kasetės kaina 2 000 Eur; automatikos (AVS) + konvejerių + kitų komponentų kaina 15 700 Eur; tuo tarpu montavimo, transporto ir medžiagų kaina yra 18 000 Eur; projektavimo, programavimo, testavimo ir dokumentų regimo kaina 5 120 Eur.

Byloje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas T. U. teismui nurodė, kad atsakovės patalpose sumontuotos įrangos ieškovė pati negamino, robotas buvo užsakytas, pagamintas ir atvežtas iš (duomenys neskelbtini) įmonės, kuri yra Vokietijoje. Pasak liudytojo, pats robotas yra 2,4 tonos svorio, 4 ašių elektrotechnikos sudėtingas įrenginys, kurį yra sudėtinga transportuoti. Tokiu būdu, iš dalies sutiktina su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo dėstoma pozicija, kad ieškovės atliktų darbų kaina pagal ginčo sutartį sudaro ženkliai mažesnę dalį palyginus su pagrindinio įrenginio kaina, kadangi įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių, liudytojo T.

U. paaiÅ¡kinimus matyti, kad ieÅ¡kovės darbų kaina sudarė 23 120 Eur sumÄ arba 23,39 proc. bendros sutarties kainos.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kuriuos atribojamos pirkimo - pardavimo sutartys nuo rangos sutarčių, yra įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobÅ«dis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo - pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010). Atsižvelgdamas į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, reglamentuojančiomis tiek pirkimo - pardavimo sutartį, tiek rangos sutartį, sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, sudaryta Å¡alių sutartis atitinka nurodytus pirkimo – pardavimo sutarčių požymius, kuri laikytina pagrindine sutartimi, tačiau teismas taip pat sprendžia, kad Å¡i sutartis turi ir rangos sutarties požymių, kadangi ieÅ¡kovė atsakovės perkamÄ Ä¯rangÄ ne tik pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, tačiau Å¡iÄ Ä¯rangÄ suprojektavo, taip pat montavo, komplektavo, programavo, derino bei testavo, sutartyje be kita ko ieÅ¡kovės darbuotojai turėjo apmokyti atsakingus atsakovės darbuotojus dirbti su atsakovės patalpose sumontuotu įrenginiu.

Dėl ginčo esmės 22. Asmens teisė į teismÄ exspressis verbis įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Å i asmens teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje iÅ¡vardytais bÅ«dais. Kokį įstatyme numatytÄ teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimÄ bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ . Å ias faktines aplinkybes (ieÅ¡kinio faktinis pagrindas) bei reikalavimÄ , kaip praÅ¡oma apginti pažeistas teises (ieÅ¡kinio dalykas), ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas).

Besikreipiančio į teismÄ asmens nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra svarbus dalyvaujantiems byloje asmenims, nes apibrėžia Å¡alių procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).

23. Byloje ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kad jos reikalavimas kyla iÅ¡ „(duomenys neskelbtini) sudarytos Sutarties, konkrečiai jos 9.8. punkto. Pasak ieÅ¡kovės atstovo, sutarties objektas, t. y. robotas atsakovei buvo perduotas, kadangi jis buvo užsakovės patalpose, ieÅ¡kovės darbuotojai baiginėjo roboto paleidimo darbus. Nepaisant to, kad atsakovės civilinę atsakomybę ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ sutartinių santykių, kaip praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ pastaroji įvardija atliktus papildomus darbus dėl gaisro metu apgadintos įrangos atnaujinimo, nurodydama, kad atsakovė taip pat neužtikrino bendrosios rÅ«pestingumo pareigos užtikrinti, kad rangos sutarties objektas nenukentėtų.

Gi atsakovė, gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo, rėmėsi CK 6.320 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog daikto atsitiktinė žuvimo ar sugedimo rizika pirkėjui tenka tuomet, kai daiktas yra perduodamas.

24. Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Tuo tarpu, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė, esant ginčams, susijusiems su sutartiniais santykiais, taikytina, kai žala atsiranda dėl neteisėtų veiksmų ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, kai derybos dėl tam tikros sutarties sudarymo nepasibaigia sutarties pasiraÅ¡ymu; dėl to, kad sandoris laikomas niekiniu; dėl neteisėtų sutarties Å¡alies veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ trečiuosius asmenis; dėl neteisėtų veiksmų pasibaigus sutartiniams santykiams; ir tik įstatymo nustatytais atvejais deliktinė atsakomybė gali atsirasti, esant sutartiniams santykiams, pavyzdžiui, kai kyla gamintojo ir paslaugų tiekėjo civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų (CK 6.292 straipsnis).

25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama Å¡alių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Plėtodamas Å¡iÄ taisyklę ir pabrėždamas jos svarbÄ , kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieÅ¡kinį reikÅ¡ti. Pavyzdžiui, jeigu Å¡alis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). 26.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad bylos šalis siejo sutartiniais santykiai. Teismas šio sprendimo 16 – 21 punktuose detalizavo ir nustatė, kad šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuriai taip pat yra būdingi rangos sutarties požymiai. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose įvyko gaisras, kurio metu buvo apgadinta šiose patalpose buvusi ieškovės sumontuota ginčo įranga.

27. IeÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindė ne tik sutartinės atsakomybės pagrindu, bet ir deliktinės atsakomybės pagrindais – bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu, kuria grindžiamas generalinis deliktas (CK 6.263 straipsnis). Sprendžiant, ar turtinė prievolė dėl nuostolių atlyginimo atsirado dėl to, kad asmuo neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę, teisinę reikÅ¡mę turi aplinkybė, ar neteisėtų veiksmų atlikimo metu tarp Å¡alių sudaryta sutartis nėra pasibaigusi, kadangi sutarties pasibaigimas lemia ir sutartinių prievolių pasibaigimÄ . Sprendžiant, ar sutartis nėra pasibaigusi, taikytinos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios prievolių pabaigÄ (CK 6.123 - 6.144 straipsniai). Sutartis gali pasibaigti tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), Å¡alių susitarimu (CK 6.124 straipsnis), kai prievolės neįmanoma įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.127 straipsnis), kreditoriui atleidus skolininkÄ nuo prievolės įvykdymo (CK 6.129 straipsnis) ir kitais Å¡iame skyriuje nustatytais pagrindais. Sutarčių pabaigÄ taip pat reglamentuoja ir civilinio kodekso nuostatos, įtvirtinančios vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ , pakeitimÄ , atsisakymÄ ir negaliojimÄ (CK 6.217 - 6.228 straipsniai).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gaisro kilimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), ginčo Å¡alis sieję pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, taip pat rangos teisiniai santykiai, kurie apėmė ieÅ¡kovės sutartimi įsipareigotų darbų atlikimÄ , nebuvo pasibaigę. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad sutarties objektas – įranga atsakovei buvo perduota, nes ji jau buvo sumontuota atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), taip pat neva buvo atlikti visi įrangos montavimo darbai ir likęs tik įrangos bandomasis paleidimas ir perdavimas, teismas tokiems ieÅ¡kovės argumentams nepritaria.

Byloje ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų perdavusi, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų priėmusi ginčo įrangÄ ir atliktų darbų atsakovės patalpose rezultatÄ , taip pat už tai atsiskaičiusi su ieÅ¡kove. Byloje tai pat nėra duomenų, kad ginčo Å¡alių sudaryta sutartis bÅ«tų buvusi nutraukta ar pasibaigusi kitais įstatyme nustatytais prievolių ar sutarčių pabaigos pagrindais.

29. Perduoti daiktÄ pagal pirkimo - pardavimo sutartį yra viena iÅ¡ pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo Å¡ios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo - pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktÄ pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktÄ valdyti, ir paÅ¡alintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tys. Tai reiÅ¡kia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktÄ nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios.

Pagal tarp civilinės bylos Å¡alių sudarytos sutarties 11.1. punktÄ sutartimi sulygti darbai laikomi visiÅ¡kai baigtais, kai Rangovas pristato linijÄ Užsakovui, pademonstruoja jos veikimÄ , atlieka kitus veiksmus, nurodytus Sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini), ir Rangovas su Užsakovu pasiraÅ¡o galutinį priėmimo – perdavimo aktÄ . Bylos duomenys, pačių civilinės bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimai bei liudytojo T. U. parodymai patvirtina, kad gaisro kilimo dienai atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, t. y. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perdavusi atsakovei sutartimi sulygtos įrangos, taip pat atliktų darbų pagal sudarytos sutarties 11.1. punkto nuostatas, t. y. civilinės bylos Å¡alys nebuvo parengusios ir pasiraÅ¡iusios galutinio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, kurio pagrindu ginčo įranga bÅ«tų perėjusi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn tiek pagal sutarties nuostatas, tiek remiantis CK 6.317, 6.318 straipsnių, taip pat CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimÄ rangos teisiniuose santykiuose, taisyklėmis.

30. CK 6.320 straipsnio 1 dalis numato, kad daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigÄ perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentÄ . Teismui nustačius, kad sutarties objektas – įranga, nors ir buvo atvežta ir sumontuota atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau buvo ieÅ¡kovės nuosavybėje, t. y. ji nebuvo perduota atsakovei, todėl ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybei taikytinos CK 6.320 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad jeigu daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pardavėjui ir po jų perdavimo pirkėjui, tai pardavėjas atsako už daiktų žuvimÄ ar sugedimÄ , nors tai bÅ«t atsitikę dėl pirkėjo veiksmų.

CK 6.326 straipsnio 1 dalis numato, kad kai nuosavybės teisė ar patikėjimo teisė pereina pirkėjui iki parduotų daiktų perdavimo, pardavėjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogėti.

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vykdant sutartį neužtenka vien tik vykdyti jÄ taip, kad bÅ«tų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas - tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebÅ«tų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iÅ¡ sutarties kyla ne tik jos tinkamÄ Ä¯vykdymÄ apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ užtikrinanti Å¡alių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet ir bendroji rÅ«pestingumo pareiga.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sÄ lyga gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rÅ«pestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog Å¡i pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali bÅ«ti civilinės atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, jeigu bendroji rÅ«pestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai Å¡ios pareigos pažeidimo prigimtis yra iÅ¡imtinai sutartinio pobÅ«džio.

32. Minėta, ieškovė atsakovės civilinę kildina iš (duomenys neskelbtini) sutarties 9.8. punkto numatančio, kad Užsakovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad Sutarties vykdymo metu Rangovo pateikta įranga būtų tinkamai saugoma, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu. Nurodo, kad atsakovė neužtikrino, kad jos patalpose nekiltų gaisras, nes buvo netvarkinga elektros instaliacija, nebuvo gaisro signalizacijos, šoninėse patalpose ši gaisro signalizacija buvo, bet ji buvo uždengta kamšteliais, atsakovės sargas gaisro net nepastebėjo, sargui pastato bendras vaizdas nebuvo prieinamas.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ nesutikdama su ieÅ¡kovės argumentais pateikė byloje raÅ¡ytinius duomenis apie tai, kad gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta, nurodė, kad ieÅ¡kovei priklausančios įrangos saugojimo apimtis neapėmė visų galimų Å¡ios įrangos sugedimo rizikų. Ä®ranga buvo patalpų viduje, kurios buvo tinkamos jos saugojimui, patalpos buvo rakinamos, daiktui nebuvo daromas kažkoks neigiamas poveikis, jis buvo saugomose, filmuojamose patalpose. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė įrangÄ remontuoti pradėjo tik praėjus dvejiems mėnesiams po gaisro kilimo, kas taip pat galėjo turėti įtakos jos patirtų nuostolių dydžiui.

Su atsakovės argumentais teismas sutinka. 33. (duomenys neskelbtini) atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro priežastims nustatyti, Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rašytiniai duomenys reikšmingi nagrinėjamai civilinei byla, buvo pateikta (duomenys neskelbtini) Gaisro tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išvadose nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių pastato konstrukcijų užsidegimas dėl atliekamų ugnies darbų.

Iš Gaisro tyrimo išvados taip pat matyti, kad apžiūrint atsakovės statinį, kuriame įvyko gaisras nebuvo nustatyta, kad gaisro židinio zonoje buvo laikomos kokios nors cheminės medžiagos (chemikalai, lakai, dažai ir pan.) ar jų liekanos, dėl kurių galėjo įvykti savaiminis užsiliepsnojimas; taip pat nebuvo nustatytas elektros instaliacijos avarinis režimas, galėjęs būti gaisro priežastimi. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma dėl gaisro Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtinama, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimas atliekant suvirino darbus, tyčinės veiklos požymių nenustatyta.

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės patalpose buvusi iki gaisro elektros instaliacija saugiam naudojimui buvo tinkama. IÅ¡ Pateikto elektros įrenginių apžiÅ«rų, remontų, profilaktinių bandymų žurnalo įrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės patalpose atliko periodinę, profilaktinę veikiančios elektros skydinės, elektros įrenginių, kiÅ¡tukinių jungčių, jungiklių, apÅ¡vietimo apžiÅ«rėjimÄ , atliko techninę profilaktikÄ .

Pastebėti elektros šviestuvai be apsauginių gaubtų, elektros skydinėje rasti pašaliniai daiktai, tačiau šie smulkūs pažeidimai neturėjo įtakos gaisro kilimui atsakovės patalpose. Iš valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos (duomenys neskelbtini) Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros instaliacija, esanti (duomenys neskelbtini), atitinka projekto, norminius teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojama pagal paskirtį. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtinta Bendroji gaisrinės saugos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini)su kuria Priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo bei gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo duomenimis atsakovės darbuotojai buvo supažindinti.

Be kita ko, byloje pateiktu (duomenys neskelbtini) Statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinių laikančiųjų plieninių arkų konstrukcijų būklė neatitinka Statybos techninio reglamento (duomenys neskelbtini) pirmajame priede „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų avarinės būklės požymių ir nėra avarinė. Pateiktas (duomenys neskelbtini) gaisrinės signalizacijos techninis projektas patvirtina, kad atsakovės pastate buvo įrengta gaisrinė signalizacija.

Tokiu bÅ«du, nurodyti duomenys nepagrindžia, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė tarp civilinės bylos Å¡alių sudarytos sutarties 9.8. punkte numatytÄ pastarosios pareigÄ imtis visų reikalingų priemonių, kad ieÅ¡kovės pateikta įranga bÅ«tų tinkamai saugoma. Civilinėje byloje nekilo ginčo, kad ieÅ¡kovės įranga buvo uždaroje patalpoje, kuri buvo užrakinta, byloje ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad patalpoje, kurioje ieÅ¡kovė sumontavo ginčo įranga buvo paÅ¡alinių asmenų, galėjusių turėti įtakos gaisro kilimui.

Ieškovės įranga nukentėjo ne dėl atsakovės patalpose kilusio gaisro, o dėl to, kad buvo sulieta vandeniu šalinant gaisro padarinius. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis ir dėl to atsakingi subjektai nebuvo nustatyti, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad būtent atsakovė nevykdė sutarties 9.8. punkto reikalavimų, t. y. sutartinių įsipareigojimų ar deliktinės bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai.

34. Kita vertus, teismas sprendžia, kad pačios ieÅ¡kovės elgesys po gaisro galėjo turėti įtakos ginčo įrangos apgadinimų mastui. Tokias iÅ¡vadas teismas daro remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis, kad ieÅ¡kovės darbuotojai sekančiÄ dienÄ po gaisro, t. y. (duomenys neskelbtini) net nenuvyko įrangos apžiÅ«rėti ir įvertinti jos bÅ«klės, o (duomenys neskelbtini) nuvykus į atsakovės patalpas, nesiėmė jokių veiksmų įrangai apsaugoti nuo galimai tolimesnio poveikio.

Teismo posėdžio pakartotinai apklaustas liudytoju T. U. teismui patvirtino, kad tuojau po gaiso UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo rekomendacijÄ iÅ¡ roboto gamintojų, kad įrangÄ bÅ«tina iÅ¡montuoti ir atsiųsti testavimui, apžiÅ«rai, tačiau tokio reikalavimo nevykdė dėl per didelių finansinių sÄ naudų. Liudytojas pripažino, kad įrangai apsaugoti nebuvo imtasi jokių priemonių, nors papildoma žala galėjo bÅ«ti padaryta, kadangi ji stovėjo neÅ¡ildomoje, drėgnoje patalpoje.

Pastarasis taip pat nurodė, kad įrangos remonto / valymo darbai buvo pradėti praėjus praktiškai dvejiems mėnesiams po gaisro kilimo, o roboto pultas iš gaisro vietos buvo paimtas po dvejų ar trejų savaičių, jis buvo išsiųstas gamintojui. Tuo tarpu, liudytojo parodymai apie tai, kad elektros energijos tiekimas atsakovės patalpose buvo atnaujintas maždaug po dviejų mėnesių po gaisro, vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys bylos faktinėms aplinkybėms. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad jau (duomenys neskelbtini) sudarė paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gaisro padarinių šalinimo, (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyti prekių – paslaugų pardavimo aktai. (duomenys neskelbtini) atsakovė pasirašė remonto darbų rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gamybinės paskirties pastato priekinio frontono bei dalies stogo remonto darbų (gaisro padarinių šalinimo).

Atliktų darbų priėmimo aktai pagal Å¡iÄ sutartį buvo pasiraÅ¡yti (duomenys neskelbtini). Remiantis nurodytais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visiÅ¡kai tikėtina, kad jau (duomenys neskelbtini), kaip nurodo atsakovės atstovai, elektros tiekimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinės paskirties pastate buvo atnaujintas. Nepaisant nurodyto, teismo vertinimu, yra aktualu tai, kad ieÅ¡kovės atsakingi darbuotojai tuojau pat po gaisro nesiėmė jokių veiksmų ginčo įrangai apsaugoti, todėl nagrinėjamos bylos kontekste neliko galimybės vertinti kuriuo metu atsirado esminiai sumontuotos įrangos apgadinimai, ar tuojau pat po gaisro įrangÄ suliejus vandeniu, ar tai buvo neuždengtos įrangos stovėjimo neÅ¡ildomoje ir drėgnoje patalpoje, papildomai vykdant gaisro padarinių Å¡alinimo darbus pasekmė.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės darbuotojai įrangos remonto darbus pradėjo tik (duomenys neskelbtini) vasario mėnesio pradžioje, todėl teismas mano, kad tokie ieškovės veiksmai vertintini nerūpestingais, neabejotinai galėjusiais taip pat turėti įtakos patirtos žalos dydžiui. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad nors civilinės bylos šalys ir nekėlė klausimo dėl to, kad ieškovė akivaizdžiai vėlavo atlikti prisiimtus darbus pagal sutartį, tai galėjo turėti esminės įtakos dėl ginčo įrangos nuosavybės teisės perėjimo atsakovei, o taip pat ir ieškovės patirtos žalos fakto.

35. Civilinės bylos Å¡alys teisminio proceso metu nekėlė ginčo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieÅ¡kovė perdavė, o atsakovė priėmė Å¡iame akte nurodytas prekes, taip pat patvirtino, kad prekės atitinka sutarties sÄ lygas ir yra tinkamos naudoti. IeÅ¡kovė, remdamasi sutarties sÄ lygomis, atsakovei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu.

Aptariamas priėmimo – perdavimo aktas, remiantis tarp Å¡alių sudarytos sutarties 3.1., 11.1. punktų nuostatomis, laikytinas ir ieÅ¡kovės atliktų darbų įrengiant ginčo įrangÄ atsakovės patalpose priėmimo – perdavimo aktu CK 6.662 straipsnio prasme. Kadangi tarp civilinės bylos Å¡alių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis turi ir rangos sutarčiai bÅ«dingų požymių, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės atliktų darbų priėmimui turėtų bÅ«ti taikomos rangos teisinių santykių nuostatos.

36. Minėta, jog atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Å iuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Å is abiejų sutarties Å¡alių pasiraÅ¡omas aktas yra dviÅ¡alis sandoris, sukuriantis Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikÅ¡mę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trÅ«kumai, o jų nenurodymas akte reiÅ¡kia trÅ«kumų nekonstatavimÄ , todėl trÅ«kumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame suraÅ¡omi faktinio pobÅ«džio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; Å¡is aktas yra įrodymų Å¡altinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sÄ lygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trÅ«kumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).

Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatÄ su iÅ¡lygomis arba be jų.

37. Minėta, jog civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl ieÅ¡kovės atsakovei pateikto (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė iÅ¡vardino papildomai atliktus darbus ir naujai pirktus įrangos elementus bendrai 10 917,36 Eur sumai be PVM. IeÅ¡kovė atsakovei taip pat pateikė apmokėjimui PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 13 210,01 Eur sumai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė nurodyto priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, nors įrangos remonto fakto po gaisro kilimo ir ieÅ¡kovės akte nurodomų iÅ¡laidų dydžio iÅ¡ esmės neginčijo.

IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡is priėmimo – perdavimo aktas su atsakove buvo derinamas. Tuo tarpu, atsakovė nurodo, kad su ieÅ¡kove papildomo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto nederino, nes gaisro kilimo metu ginčo įranga buvo ieÅ¡kovės nuosavybėje, atsakovei ji nebuvo perduota, (duomenys neskelbtini) Å¡alys pasirašė galutinį darbų priėmimo – perdavimo aktÄ be jokių iÅ¡lygų ir pastabų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės civilinės bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sakytais argumentais apie tai, kad bÅ«tent (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytu Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktu Å¡alys susitarė dėl tarp Å¡alių sudarytos sutarties įvykdymo, t. y. ieÅ¡kovė perdavė įrangÄ bei atliktus darbus, o atsakovė juos priėmė.

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad (duomenys neskelbtini) buvo pasiraÅ¡ytas galutinis priėmimo – perdavimo aktas, nes jis buvo pasiraÅ¡ytas be jokių iÅ¡lygų ir pastabų. Teismas sutinka, kad tuojau po (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro iki pat (duomenys neskelbtini) galutinio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasiraÅ¡ymo tarp civilinės bylos Å¡alių vyko derybos dėl apmokėjimo už ieÅ¡kovės atliktus darbus Å¡alinant gaisro padarytus įrangos apgadinimus, tačiau teismas nesutinka su ieÅ¡kovės daroma iÅ¡vada, kad atsakovė buvo sutikusi Å¡ias iÅ¡laidas apmokėti ir derinusi patirtų iÅ¡laidų sÄ matÄ .

38. IeÅ¡kovė civilinėje byloje pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie tai, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) elektroniniu laiÅ¡ku buvo persiųsta (duomenys neskelbtini) parengta pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atliko atsakovės patalpose sumontuotos įrangos įvertinimÄ po gaisro, konstatavo, kad įrangos eksploatavimas nėra galimas, todėl prašė atsakovės sumokėti likusiÄ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumÄ , kuriÄ sudaro 70 057,32 Eur.

IeÅ¡kovė taip pat persiuntė atsakovei preliminarius įrangos atstatymo kaÅ¡tus, nurodydama, kad suma galėtų bÅ«ti 71 784 Eur. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovės gautÄ pretenzijÄ persiuntė draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. (duomenys neskelbtini) atsakovei elektroniniu laiÅ¡ku buvo persiųsta ieÅ¡kovės patikslinta pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), pridėta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra 13 210,01 Eur sumai. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovės pretenzijÄ ir vėl persiuntė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) minėta draudimo bendrovė persiuntė praneÅ¡imÄ atsakovei apie atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini).

PraneÅ¡ime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykiai priežastiniu ryÅ¡iu su draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmais nėra susiję, draudėjo veiksmų, taip pat ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos nenustatytos ir neįrodytos. Tokiu bÅ«du, draudimo bendrovė sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti įvykį draudžiamuoju ir mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . (duomenys neskelbtini) elektroniniu laiÅ¡ku atsakydama ieÅ¡kovei į jos pretenzijÄ atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio gaisro metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė rangos darbus pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, kurie nebuvo baigti, montuojama įranga ir teisės į jÄ atsakovei nebuvo perduotos, t. y. rangovas darbus atliko savo rizika.

Pagal sutartį darbai buvo baigti (duomenys neskelbtini). NurodytÄ dienÄ atsakovė priėmė sutarties sÄ lygas atitinkantį ir tinkamai pagal jos paskirtį veikiantį darbų rezultatÄ , taip pat už tai apmokėjo. Tokiu bÅ«du, atsakovė laikė, kad atsakovės įsipareigojimai ieÅ¡kovei pagal (duomenys neskelbtini) sutartį įvykdyti pilna apimtimi, tinkamai ir laiku. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės persiųstÄ (duomenys neskelbtini) atliktų darbų, įrangos priėmimo – perdavimo aktÄ ir apmokėti PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ bendrai 13 210,01 Eur sumai, kuriuos grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei.

Nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai bei atsakovės paaiÅ¡kinimai teismo posėdžių metu nurodo, kad pastaroji pasiraÅ¡iusi (duomenys neskelbtini). Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktÄ bei atlikusi ieÅ¡kovei galutinį atsiskaitymÄ pagal sutartį, laikė, jog yra pilnai įvykdžiusi tarp Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

39. Minėta, jog atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas, t. y. įstatyme įtvirtintas įrodymų Å¡altinis (dokumentas), kuriame fiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikÅ¡mingi faktinio pobÅ«džio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimÄ , jų atitiktį sutarties sÄ lygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trÅ«kumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatÄ su iÅ¡lygomis ar be jų. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) Prekių, įrangos priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų civilinės bylos Å¡alių pasiraÅ¡ytas be jokių iÅ¡lygų, kas patvirtina, kad juose pateikta informacija atitinka tikrovę ir yra suderinta sutarties Å¡alių.

40. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Esant tokioms aplinkybėms bei remiantis Å¡iuo principu, byloje esančių ir jau aptartų įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiniems atsakovės paaiÅ¡kinimams.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 41. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 4 719 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurios teismui sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykles.

42. Byloje atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas P. G. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Nurodė, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kus teismui atsakovei buvo pradėta vykdyti bankroto procedÅ«ra, todėl teisinės pagalbos iÅ¡laidas pastarasis dengė iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad P. G. mokėjimų nurodymais teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidoms padengti pervedė 1 808,50 Eur. IeÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ juridinių asmenų registro iÅ¡registruotam juridiniam asmeniui neturėtų bÅ«ti priteisiamos.

43. Teismo sprendimo 7 - 9 punktuose teismas sprendė civilinę bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡to reikalavimo atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti, kadangi (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro duomenimis Å¡is juridinis asmuo buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Å¡io registro. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto atsižvelgiant į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teismui sprendžiant civilinę bylÄ nutraukti dalyje dėl atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡to reikalavimo dėl Å¡ios atsakovės pabaigos, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstomos atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendime teismas nepasisakė dėl ginčo esmės ir ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumo Å¡ios atsakovės atžvilgiu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

Civilinę bylÄ , dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nutraukti. IeÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas naudai (duomenys neskelbtini), naudai 4 719 Eur (keturis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus devyniolika eurų) iÅ¡laidų dėl teisinės pagalbos teikimo.

P. G. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Eglė Sabaliauskienė