2016-05-09 Nr. AB-10387-3-61-3-03906-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1112-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03906-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad LAVL 2014 m. liepos 3–11 d. buvo laikomas 3 palatoje, pažeidžiant žmogaus teises ir higienos normų reikalavimus. Nebuvo neužtikrinta teisė į minimalų kalinimo plotą. Palatoje nebuvo visų reikalingų pareiškėjui baldų. LAVL visur buvo rūkoma, nes niekas draudimo rūkyti nepaisė. Todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į sveiką aplinką. Taip pat pareiškėjui, atvykus į LAVL, nebuvo leista nusiprausti po dušu ir nebuvo suteiktos higienos priemonės.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas 2014 m. liepos 3–11 d. Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje, kurios plotas 19,80 kv. m ir yra 7 lovos. LAVL negalėjo pateikti duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gulėjo palatoje. Pažymėjo, kad LAVL teikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems, ji negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis skaičiui, todėl teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas daromas pagal poreikį ir turimas lėšas, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų. Informacija apie draudimą rūkyti yra iškabinta LAVL, todėl administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu. LAVL teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nes LAVL pareiškėjo atžvilgiu nepadarė neteisėtų veiksmų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 53 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui būnant LAVL nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Tačiau teismas pažymėjo, kad apie draudimą rūkyti LAVL patalpose buvo informuota tinkamai. Byloje nėra duomenų, tarnybinių pranešimų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad palatoje asmenys rūkė. Todėl šiuo aspektu teismas nenustatė neteisėtų LAVL veiksmų. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo skunde nurodytas aplinkybes apie tai, jog pareiškėjui atvykus į LAVL buvo nesuteikiama teisė naudotis dušu, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo gydymas perpildytose palatose buvo ne vienkartinis ar trumpalaikis, o tęstinis – pareiškėjas iš viso 9 paras buvo laikomas mažesnėmis nei 5,1 kv. m ploto sąlygomis. Todėl pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgęs į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą (mažas), intensyvumą (nedidelis) ir trukmę (9 dienos), Lietuvoje esančias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai išnagrinėjęs visus byloje pateiktus įrodymus, priėmė nepagrįstą sprendimą ir priteisė per mažą neturinės žalos atlyginimą pareiškėjui. Pareiškėjas pažymi, kad jau ne kartą buvo kreipęsis į teismus dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL. Tačiau LAVL pažeidimų taip ir neištaisė, todėl, pareiškėjui atvykus į LAVL, vėl būna pažeidinėjamos jo teisės. Pareiškėjas pabrėžia, kad laikomi LAVL asmenys nepaiso draudimo rūkyti ir joje rūko, o šią aplinkybę kokiu nors būdu įrodyti pareiškėjas neturi galimybių. Pareiškėjas taip pat nežino, kokiu būdu jis turėtų įrodyti aplinkybę, jog jam, atvykus į LAVL, nebuvo leista nusiprausti duše. Taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neišnagrinėjo kitų jo nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad jam neturtinė žala padaryta dėl netinkamų laikymo sąlygų Laivės atėmimo vietų ligoninėje.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo (laikymo) sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2014 m. liepos 11 d. (b. l. 12), LAVL buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka LAVL. LAVL nurodė, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje, kurios plotas yra 19,80 kv. m ir joje yra 7 lovos. Duomenų, kiek palatoje kartu su pareiškėju buvo laikoma asmenų, LAVL pateikti galimybės neturėjo. Todėl aptarti duomenys vertintini pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į minėtą palatos plotą ir joje esančių lovų skaičių, konstatuotina, kad pareiškėjas 9 paras LAVL buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.4 punktą, kuriame nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–15) nurodė, kad pacientų prausimasis organizuojamas remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Tačiau LAVL nieko nepasisakė dėl pareiškėjo teiginio apie tai, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktą jam, kaip naujai atvykusiam į pataisos įstaigą asmeniui, nebuvo atliktas sanitarinis švarinimas ir suteikta galimybė nusiprausti duše. Todėl konstatuotina, kad buvo pažeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktas pareiškėjo atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) (neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatytas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas rūkyti visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Bylos duomenys (nuotraukos) (b. l. 27–29) patvirtina, kad LAVL patalpose ir teritorijoje yra draudžiama rūkyti, apie tai įspėja pakabinti ženklai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LAVL būtų fiksavusi režimo reikalavimų pažeidimus, t. y., jog laikomi asmenys LAVL patalpose ar teritorijoje rūkė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad LAVL buvo rūkoma, yra nepagrįsti.

Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų jo nurodytų aplinkybių, tačiau nedetalizuoja, kokių konkrečių aplinkybių teismas neišnagrinėjo. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas ir išnagrinėtas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas LAVL mažesnio nei 5,1 kv. m ploto sąlygomis, dėl to pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktas. Konstatuota, kad LAVL, nesuteikusi galimybės pareiškėjui, kaip naujai atvykusiam asmeniui, nusiprausti duše, pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktą. Todėl LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad nors pareiškėjas buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, tačiau jam buvo suteikta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro būti gryname ore LAVL Vidaus ligų skyriaus lokaliniame sektoriuje. Taip pat pareiškėjui kartą per savaitę buvo leidžiama nusiprausti duše (b. l. 13). Netinkamomis sąlygomis pareiškėjas LAVL buvo laikomas tik 9 paras. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas kompensuoti jo patirtus nepatogumus nagrinėjamu atveju.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pobūdį ir priteisė pakankamą neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė