Legislator Case Law & Legislation
ca4796ce-8f74-433a-8330-c42e7c2779d7 AI generated

ca4796ce-8f74-433a-8330-c42e7c2779d7 · Kauno apygardos teismas

Case Number ca4796ce-8f74-433a-8330-c42e7c2779d7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grÄ Å¾inant dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 19.30 val.; lyginių savaičių savaitgaliais ieÅ¡kovas bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 18.00 val.;

Legislator headnote

AI generated

ca4796ce-8f74-433a-8330-c42e7c2779d7 · Kauno apygardos teismas: Atsakovei reikėjo įdėti labai daug pastangų, kad įtikintų dukrÄ dalyvauti Moterų krizių centro programoje, siekiant atstatyti dukters santykius su ieÅ¡kovu. Å alių dukrai periodiÅ¡kai buvo teikiamos nuolatinės psichologinės konsultacijos, tačiau ieÅ¡kovas nutraukė dalyvavimÄ programoje, nevykdė rekomendacijų ir elgėsi prieÅ¡ingai, inicijavo vykdomÄ jÄ bylÄ dėl priverstinio bendravimo su dukra. Atsakovė nežino bÅ«dų kaip atkurti vaiko ir tėvo ryšį, nežino kaip dukrÄ Ä¯kalbėti bendrauti su tėvu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1299-894/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17717-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos UrbanavičiÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovei G. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės G. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui S. J. dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. J. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei G. J. (toliau – ir atsakovė) praÅ¡ydamas nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamete dukra Ū. J. (toliau – ir nepilnametis vaikas, dukra) tvarkÄ :

1) ieÅ¡kovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grÄ Å¾inant dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 19.30 val.;

2) lyginių savaičių savaitgaliais ieÅ¡kovas bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18.00 val. ir grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 18.00 val.;

3) kiekvienų metų Tėvo dienÄ (birželio mėnesio pirmÄ jį sekmadienį) ieÅ¡kovas bendrauja su dukra nuo 11.00 val. iki 18.00 val.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu nutraukus Å¡alių santuokÄ , konkreti ieÅ¡kovo bendravimo tvarka su dukra nenustatyta, kadangi santuokos nutraukimo metu ginčo dėl jo bendravimo su dukra nebuvo. Å alys buvo susitariusios, jog atsakovė sudarys galimybę ieÅ¡kovui maksimaliai bendrauti su dukra. Tačiau vėliau kilo nesutarimai, atsakovė randa įvairių priežasčių, kad ieÅ¡kovas negalėtų pasimatyti su dukra. Atsakovė sÄ moningai siekia, kad ieÅ¡kovas su dukra nebendrautų arba bendrautų kuo mažiau. IeÅ¡kovas dukros nematė nuo 2018 m. spalio mėn. vykusios apklausos teisme iki susitikimo ekspertizės įstaigoje. Dukra yra įtakojama motinos ir turi psichologinių problemų. Sutiko, kad bÅ«tų nustatytas pereinamais laikotarpis ne ilgesniam nei trijų mėnesių terminui, psichologų konsultacijų iÅ¡laidas dengiant Å¡alims lygiomis dalimis.

3. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo mokama 200 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Atsakovės nurodyti poreikiai nerealūs. Ieškovas pajamų neturi, nedirba dėl sveikatos būklės, poreikiams jam reikalinga 400 Eur, jį išlaiko draugė, tėvai. Po skyrybų kreipėsi į psichologus, keturis kartus konsultuotas, paskirtas medikamentinis gydymas.

4. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistÄ iÅ¡laikymÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnametei Ū. J. iÅ¡laikymÄ po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Priešieškinyje nurodė, kad dukters būtinieji ir specialieji poreikiai yra ženkliai padidėję, atsakovei tenka didesnė našta tenkinant dukros poreikius. Dukra turi odos problemų, todėl tenka skirti lėšas specialioms veido priemonėms, procedūroms. Dėl regėjimo sutrikimo privalo nešioti akinius ir kontaktinius lęšius. Dėl diagnozuotos psichologinės ligos lanko psichologo konsultacijas (psichologinės problemos vaikui atsirado po 2018 m. liepos 17 d.), kurios per mėnesį kainuoja 160 Eur.

Reikia pirkti specialius vaistus, vitaminus. IeÅ¡kovė dukrai perka įvairius bÅ«tinus daiktus, kuriuos įtraukė į stambių pirkinių skiltį (pvz.: telefonas kompiuteris, ir pan.). Dukters poreikiams kas mėnesį reikalinga 797,58 Eur suma. Dukrai Kauno miesto savivaldybės administracija kas mėnesį skiria po 70 Eur dydžio vaiko iÅ¡mokÄ . Atsakovei padeda tėvai – duoda 400 Eur, draugas moka buto mokesčius, perka maistÄ . Pačios atsakovės poreikiams reikalinga 200 Eur suma.

6. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ji niekada nedraudė ieÅ¡kovui matytis su dukra, tačiau dukra kategoriÅ¡kai atsisako bendrauti su tėvu, tėvo bijo dėl neadekvataus elgesio tiek praeityje, tiek Å¡iuo metu. IeÅ¡kovas per visÄ laikotarpį nuo teismo spendimo priėmimo nedėjo pastangų, nesiėmė iniciatyvos, nesikreipė į specialistus, nesiekė su dukra atstatyti bendravimo. PrieÅ¡ingai, nuolat sistemingai baugino ir terorizavo atsakovę ir Å¡alių dukrÄ , reikalavo, kad dukra priverstinai su juo bendrautų.

Atsakovei reikėjo įdėti labai daug pastangų, kad įtikintų dukrÄ dalyvauti Moterų krizių centro programoje, siekiant atstatyti dukters santykius su ieÅ¡kovu. Å alių dukrai periodiÅ¡kai buvo teikiamos nuolatinės psichologinės konsultacijos, tačiau ieÅ¡kovas nutraukė dalyvavimÄ programoje, nevykdė rekomendacijų ir elgėsi prieÅ¡ingai, inicijavo vykdomÄ jÄ bylÄ dėl priverstinio bendravimo su dukra. Atsakovė nežino bÅ«dų kaip atkurti vaiko ir tėvo ryšį, nežino kaip dukrÄ Ä¯kalbėti bendrauti su tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; nustatė Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamojo laikotarpio ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamete Ū. J. tvarkÄ : 1.1 Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieÅ¡kovas su dukra bendrauja kartÄ per savaitę dalyvaujant VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ psichologui arba ieÅ¡kovo pasirinktam psichologui pagal Å¡io specialisto paskirtÄ laikÄ , sudarytÄ planÄ ir grafikÄ ; 1.2 įpareigojo ieÅ¡kovÄ apie konsultacijas ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas praneÅ¡ti atsakovei bet kokiomis priemonėmis (telefoniniu skambučiu, sms žinute, elektroniniu paÅ¡tu, raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu, ir kt.); 1.3 įpareigojo atsakovę pristatyti dukrÄ bendravimui į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ ar pas kitÄ ieÅ¡kovo pasirinktÄ psichologÄ ; 1.4 nustatė, kad specialisto konsultacijų iÅ¡laidas Å¡alys apmoka lygiomis dalimis. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatė ieÅ¡kovo nuolatinę bendravimo su dukra tvarkÄ : 2.1 ieÅ¡kovas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 17.30 val. ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 19.30 val. 2.2 ieÅ¡kovas su dukra bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18.00 val. ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 18.00 val. 2.3 ieÅ¡kovas su dukra bendrauja kiekvienų metų Tėvo dienÄ (birželio mėnesio pirmÄ jį sekmadienį) pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ 18.00 val.

Leido sprendimÄ 1.1.– 1.4. dalyje vykdyti skubiai. priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 855 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Dėl ieÅ¡kinio. Teismas nustatė, kad Å¡alys yra nepilnametės Ū. J. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2019 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarka nenustatyta. Atsakovė iÅ¡ esmės tėvo ir dukters bendravimui neprieÅ¡tarauja, tačiau nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu motyvuoja iÅ¡imtinai vaiko nenoru bei psichologine sveikatos bÅ«kle, grįstais vaiko baime. Psichologo konsultacijos teiktos ir Å¡alims, ir jų dukrai, tačiau tėvo ir vaiko ryÅ¡io atkurti nepavyko dėl ieÅ¡kovo neįsitraukimo į procesÄ bei nepilnametės nenoro bendrauti su tėvu.

Teismas iÅ¡ byloje paskirtos ieÅ¡kovo, atsakovės ir dukters teismo psichiatrinės ekspertizės akto nustatė, kad dukra iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kos nuomonės dėl byloje nagrinėjamų klausimų (bendravimo tvarka su tėvu) negali, nes ji yra emociÅ¡kai neatsiskyrusi nuo motinos ir užsitęsusioje konfliktinėje tėvų tarpusavio santykių situacijoje iÅ¡gyvena lojalumo konfliktÄ , tačiau „nepaisant deklaruojamų negatyvių nuostatų tėvo atžvilgiu ekspertizės metu nustatyta, kad tėvas ir santykis su juo nepilnametei yra svarbus; neatmeta galimybės su tėvu bendrauti, tačiau nerimauja, dėl tėvo jausmų jai“.

Teismas, atsižvelgęs į Å¡ias ekspertizės iÅ¡vadas, sprendė, kad dukters nenoras bendrauti su tėvu prieÅ¡tarauja jos interesams, todėl į vaiko nuomonę neatsižvelgė. Teismo vertinimu, nors byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovo ir dukters emocinis ryÅ¡ys bÅ«tų nutrÅ«kęs, tačiau dėl užsitęsusio konfliktiÅ¡ko tėvų tarpusavio santykio ir iÅ¡gyvenamo lojalumo konflikto paauglės ir tėvo santykio atstatymui ir stiprinimui reikia skirti didesnį dėmesį. Teismas atsižvelgęs į paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti pereinamÄ jį ieÅ¡kovo bendravimo su dukra laikotarpį, kurio metu ieÅ¡kovas su nepilnamete dukra Å¡eÅ¡is mėnesius bendrautų dalyvaujant VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ psichologui arba kitam pasirinktam psichologui, teikiančiam konsultacijas Å¡eimos teisinių santykių srityje pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , ieÅ¡kovui apie tai ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas praneÅ¡ant atsakovei, o atsakovei pristatant dukrÄ bendravimui.

Prie psichologo konsultacijų iÅ¡laidų padengimo Å¡alys turi prisidėti lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatoma nuolatinė ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka. IeÅ¡kovo praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo su dukra tvarkÄ teismas pripažino racionalia ir atitinkančia nepilnamečio vaiko interesus.

9. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistas 200 Eur/mėn. iÅ¡laikymas dukrai. Atsakovė pagrindu didinti iÅ¡laikymÄ nurodė vaiko poreikių pasikeitimÄ - vaiko poreikiams reikalinga 797,58 Eur/mėn. suma. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad atsakovė turėjo pagrįsti didesnes nei 533,65 Eur minimali mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui, tačiau atsakovė įrodymų, patvirtinančių didesnius nei bÅ«tinieji, poreikius, nepateikė.

Teismo vertinimu išlaidos maistui (200 Eur), būstui (30 Eur), mobiliam telefonui (8 Eur), transportui (25 Eur), higienos priemonėms (20 Eur), kirpyklai (8 Eur) vaistams ir vitaminams (30 Eur), odontologui (16 Eur), akiniams (25 Eur), mokslo reikmenims (25 Eur), mokyklos fondui (3,58 Eur), kišenpinigiams (20 Eur) yra protingos ir neišdidintos, tačiau išlaidas vaiko aprangai ir avalynei (60 Eur), išlaidas mokyklinei aprangai (30 Eur), teismas vertino kritiškai. Teismas laikė, kad vaiko aprangai ir avalynei pakankama 50 Eur suma mėnesiui.

Teismas nurodė, kad atsakovė duomenų, pagrindžiančių 160 Eur apie patirtas iÅ¡laidas psichologui nepateikė. Teismas, įvertinęs, kad dukra yra uždara, mažai bendraujanti, turi vienÄ draugę, atsakovei nepateikus įrodymų, kad patiria nurodomas iÅ¡laidas laisvalaikiui, sprendė, kad laisvalaikiui skirtos iÅ¡laidos nuo 99 Eur turi bÅ«ti sumažintos iki 30 Eur. Nurodė, kad atsakovės nurodytos kitų pirkinių grupei priskirtinos iÅ¡laidos (mobilus telefonas, kompiuteris, dviratis, siuvimo maÅ¡ina ir pan.– 25 Eur), kurių atsakovė nepagrindė, taip pat nenumatytos iÅ¡laidos (10 Eur) į iÅ¡laikymo sumÄ neįskaičiuotinos.

Teismas, įvertinęs nepilnametės specialiuosius poreikius, susijusius su sveikatos sutrikimais, aplinkybę, kad asmenims iki 18 metų gydymo iÅ¡laidos yra kompensuojamos valstybės lėšomis, sprendė, kad nepilnametei per mėnesį reikalinga (pakankama) jos bÅ«tiniesiems ir specialiems poreikiams patenkinti suma yra 540 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovei nepateiktus patiriamų iÅ¡laidų ir jų dydžių patvirtinančių įrodymų, nėra galimybės įvertinti poreikių pokyčio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko psichologo konsultacijų lankymo dažnumÄ , sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę iÅ¡ esmės ir dėl to yra pagrindas juos įvertinti didesne, nei bÅ«tiniesiems ir specialiems poreikiams patenkinti nustatyta 540 Eur suma.

Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020), 540 Eur iÅ¡laidų per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikalingÄ sumÄ sumažino valstybės vaikui mokama iÅ¡mokos suma (73 Eur). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas vertino vaiko interesų naudai ir laikė, kad abi Å¡alys prie nepilnametės iÅ¡laikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, kas nagrinėjamu atveju atitinka faktinę situacijÄ (540 Eur vaiko poreikiai – 73 Eur iÅ¡moka vaikui – 234 Eur ieÅ¡kovo mokamas iÅ¡laikymas).

Teismas konstatavo, kad atsakovei neįrodžius esminio vaiko poreikių padidėjimo, šalių turtinės padėties pasikeitimo (esminio pagerėjimo/pablogėjimo) priešieškinis atmetamas.

10. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, atsižvelgęs, kad ieÅ¡kinys patenkintas, visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1 780 Eur atstovavimo iÅ¡laidas ir 75 Eur žyminį mokestį ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovės. Kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo atmestas, atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo teismas nepriteisė. Teismas nurodė, kad Å¡alių patirtos ekspertizės atlikimo iÅ¡laidos bei ieÅ¡kovo turėtos 38 Eur žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ , kuris buvo atmestas, iÅ¡laidos ieÅ¡kovui neatlyginamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir neteisingai iÅ¡spręsta byla; 1.2.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, tame tarpe ir šešerių mėnesių pereinamasis laikotarpis, neatitinka dukters nuomonės bei jos geriausių interesų, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti naikinamas, atmetant ieškinio reikalavimus. Nepaisant to, jog visa bylos medžiaga patvirtino nepilnametės, beveik penkiolikos metų amžiaus, dukters nuomonę, jog ji absoliučiai nenori bendrauti su ieškovu, teismas nusprendė vadovautis teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadomis.

Å iuo metu 14 metų Å¡alių dukra jau yra pakankamai brandi asmenybė, galinti pati suformuoti savo pažiÅ«ras. Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios. Eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Nagrinėjamu atveju Ekspertizės aktas suraÅ¡ytas du kartus apklausus nepilnametę dukrÄ (2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. vasario 28 d. jai apsilankius Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje).

Atsakovei kyla didelių abejonių, ar yra įmanoma nustatyti paauglio psichologinę bÅ«klę, požiÅ«rį į vienÄ iÅ¡ tėvų ir netgi galimybes dėl bendravimo ateityje, vos du kartus pabendravus su vaiku. Byloje yra psichologės D. G. 2021 m. sausio 5 d. Psichologinio įvertinimo iÅ¡vada, kurioje lygintas dukters psichologinės bÅ«klės pokytis nuo 2020 m., nurodant, kad jos emocinė bÅ«sena ženkliai pablogėjusi padidėjusio nerimastingumo/depresiÅ¡kumo, užsisklendimo skalėse. Dukters nenorÄ bendrauti su tėvu patvirtina jos medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys, Moterų krizių centro 2020 m. gruodžio 31 d. pažyma dėl suteiktos pagalbos.

Visi Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina dukters ilgalaikį, nuo 2019 m. susiformavusį nenorÄ bendrauti su tėvu, kurį ji pati patvirtino 2022 m. vasario 28 d. vykusios apklausos metu. Pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko interesus, o bendravimo tvarka turi bÅ«ti nustatyta tokiu bÅ«du ir forma, kuri atitiks vaiko poreikius, amžių, įpročius ir norus. Bendravimas su ieÅ¡kovu dukrai kelia labai didelį stresÄ , o stresinių situacijų, atsižvelgiant į nepilnametei dukrai diagnozuotÄ nepatikslintÄ nerimo sutrikimÄ , reikia vengti.

Nerimo sutrikimas gali iÅ¡sivysti į depresijÄ , padidinti savižudybės rizikÄ . Kad dukra turi suicidinių minčių yra konstatuota ir ekspertizės akte. 1.3. Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovės nurodytÄ dukters mėnesio poreikių sumÄ , dėl ko nepagrįstai nusprendė, jog jos poreikiai nepadidėjo. Teismo iÅ¡vados dėl iÅ¡laidų nepilnametės aprangai ir avalynei (60 Eur), atskirai iÅ¡skirtų iÅ¡laidų aprangai mokyklai (30 Eur) yra nepagrįstos.

Dukters iÅ¡laidos mokyklos aprangai per metus sudaro 360 Eur sumÄ . IÅ¡laidos pagrįstos internetiniais duomenimis. 60 Eur dydžio iÅ¡laidos aprangai ir avalynei yra visiÅ¡kai pagrįstos ir racionalios, sudarančios 720 Eur sumÄ per metus. Lyginant su 2021 metais kainos (dėl 18,90 proc. pasiekusios metinės 2022 m. infliacijos) yra iÅ¡augusios 20 procentų. Apie 160 Eur patirtas iÅ¡laidas psichologui yra užfiksuota Ekspertizės akto 11-12 psl. Teismo nurodyta nepilnametės sveikatinimui reikalinga 50 Eur suma nepagrįsta.

Lankantis pas psichologÄ kartÄ per savaitę nepakanka 12,50 Eur sumos. VieÅ¡ojoje erdvėje nurodoma, kad vaikų ir paauglių individualios konsultacijos (50 min.) kaina yra 40-45 Eur. Nesutiktina su teismo sprendimu iki 30 Eur sumažinti dukters iÅ¡laidas laisvalaikiui. Nepagrįstai atmestos iÅ¡laidos vasaros stovykloms ir atostogoms (30 Eur) – tokių iÅ¡laidų net nereikėtų įrodinėti. Teismo iÅ¡vada, kuria remiantis atmestos kitų pirkinių grupei priskirtinos iÅ¡laidos (mobilus telefonas, kompiuteris, dviratis, siuvimo maÅ¡ina ir pan.– 25 Eur) ir nenumatytos iÅ¡laidos (10 Eur), dėl to, kad jos nepagrįstos, prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo principui.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Dėl bendravimo tvarkos. Byloje nėra duomenų ar kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ riboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su nepilnamete dukra. Teismas tinkamai įvertino, kad nepilnametės nenoras bendrauti su tėvu prieÅ¡tarauja jos interesams.

Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovo ir nepilnametės dukters emocinis ryÅ¡ys bÅ«tų nutrÅ«kęs, o dėl užsitęsusio konfliktiÅ¡ko tėvų tarpusavio santykio ir iÅ¡gyvenamo lojalumo konflikto paauglės ir tėvo santykio atstatymui, bendravimo stiprinimui reikia skirti didesnį dėmesį, todėl pagrįstai nustatė pereinamÄ jį laikotarpį; 2.2. Dėl iÅ¡laikymo. Atsakovė 797,58 Eur sumos vaiko iÅ¡laidoms neiÅ¡leidžia, nes atsakovės pajamos to neleidžia. Atsakovės nurodytos vaiko poreikių sumos bei patys poreikiai neadekvatÅ«s. IÅ¡laidos nėra įrodytos leistinais įrodymais.

Teismas teisingai nurodė, kad nepilnametei per mėnesį reikalinga (pakankama) jos būtiniesiems ir specialiems poreikiams patenkinti suma yra 540 Eur. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir neįrodytos, kurios neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo bei atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bendravimo tvarkos 16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

18. Teismo posėdyje liudytoja apklausta Ū. J. gydanti vaikų ir paauglių psichiatrė D. G. paaiškino, kad šalių dukros emocinė būklė ir psichinė sveikata nuo 2020 m. vasario 24 d. atlikto psichologinio emocinės būklės tyrimo iki 2021 m. sausio 5 d. atlikto analogiško pakartotinio tyrimo pablogėjo. 2021 m. rugpjūčio 24 d. jai yra diagnozuotas nepatikslintas nerimo sutrikimas, paskirtas medikamentinis gydymas, nuo 2021 m. sausio mėnesio teikiamos pastovios gydytojo psichiatro konsultacijos (2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 19 min.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatė, kad teismo posėdyje liudytoja apklausta Ū. J. gydanti gydytoja psichiatrė nurodė, jog, jos vertinimu, stpriausiai Ū. J. psichinės sveikatos sutrikimÄ Ä¯takojęs faktorius yra vaikystėje pakitęs Å¡eimos modelis. Liudytoja nepilnametės galima padidėjančio nerimo priežastimi taip pat įvardino tarp Ū. J. tėvų vykstančius teisminius procesus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog iÅ¡ liudytojos paaiÅ¡kinimų nėra pagrindo vienareikÅ¡mei iÅ¡vadai, kad Ū.

J. psichinei sveikatai tiesioginės neigiamos įtakos galėtų turėti jos ir tėvo emociniam ryÅ¡iui stiprinti skirtas betarpiÅ¡kas bendravimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, teigdama, jog nuo 2020 m. dukros Ū. J. emocinė bÅ«klė yra ženkliai pablogėjusi, taip pat neįrodinėjo, kad tokiÄ jos bÅ«klę įtakojo bÅ«tent ieÅ¡kovo S. J. netinkamas tėvo valdžios (ne)įgyvendinimas.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio jÄ pareikÅ¡ti tiesiogiai ar per atstovÄ ) apsvarstymÄ . Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikÅ¡mė teikiama jo pareikÅ¡to noro svarbai, priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Hokannen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Gineitienė prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

20. Vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

21. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

22. Apeliantė G. J. nurodo, kad nepaisant to, jog visa bylos medžiaga (Ū. J. medicininių dokumentų išrašai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys, Moterų krizių centro 2020 m. gruodžio 31 d. pažyma dėl suteiktos pagalbos, 2022 m. vasario 28 d. psichologo apklausa) patvirtino nepilnametės dukters nuomonę, jog ji nenori bendrauti su ieškovu, teismas nusprendė vadovautis teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadomis. Apeliantė nurodo, kad šalių dukrai šiuo metu yra 14 metų ir ji jau yra pakankamai brandi asmenybė, galinti pati suformuoti savo pažiūras.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys paneigia aptartus atsakovės argumentus. Ä® bylÄ pateikto 2022 m. vasario 28 – kovo 22 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-35/2022 ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadose, be kita ko, nurodoma, kad Ū. J. gali iÅ¡sakyti savarankiÅ¡kÄ savo nuomonę dėl kasdienių, jai įprastų gyvenimo situacijų, tačiau iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kos nuomonės dėl civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų (bendravimo tvarka su tėvu) ji negali, nes ji yra emociÅ¡kai neatsiskyrusi nuo motinos ir užsitęsusioje konfliktinėje tėvų tarpusavio santykių situacijoje iÅ¡gyvena lojalumo konfliktÄ , t. y., paauglė tiki, kad susidariusioje konfliktinėje Å¡eimos situacijoje ji privalo pasirinkti vieno iÅ¡ tėvų pusę ir natÅ«raliai renkasi motinÄ .

Jausdama artumÄ tėvui ji jaučiasi kalta prieÅ¡ mamÄ , kad jÄ iÅ¡duoda (pažymima, kad tai nesÄ moningas paauglės iÅ¡gyvenimas), o siekdama iÅ¡vengti Å¡ių, jÄ pačiÄ gÄ sdinančių jausmų (dėl jautrumo aplinkai ji bijo netekti mamos prielankumo, bÅ«ti jos nuvertinta) ji slopina kylančius jausmus tėvui, juos nuneigia. <...>. Lojalumo konfliktÄ bei su juo susijusius negatyvius paauglės nerimo, įtampos, nesaugumo jausmus skatina abiejų tėvų elgesys. Ū. J. motina, laikydamasi pozicijos, kad pati dukra gali spręsti dėl bendravimo su tėvu poreikio (tvarkos, intensyvumo) užkrauna dukrai emociÅ¡kai per sunkiÄ atsakomybę pasirinkti vienÄ iÅ¡ tėvų (dokumento numeris DOK-37814 priedas).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vertinant vaiko norus, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ , taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (su bÅ«tinais pakeitimais) taikytina ir sprendžiant dėl vaiko iÅ¡reikÅ¡to (ne)noro (ne)bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Nutarties 22 punkte aptartos eksperto iÅ¡vados dėl Ū. J. baimės netekti mamos prielankumo, sudaro pagrindÄ spręsti, kad teisminiame procese per atstovus (vaiko teisių apsaugos specialistus), o taip pat teismo ekspertui Ū. J. iÅ¡sakyta nuomonė dėl nenoro bendrauti su tėvu negali bÅ«ti vertinama, kaip objektyviai atitinkanti tikrÄ jÄ nepilnametės Å¡alių dukros valiÄ .

Kartu pažymėtina, kad ekspertizės metu Ū. J. savo iki tol iÅ¡reikÅ¡tÄ kategoriÅ¡kÄ nenorÄ bendrauti kiek suÅ¡velnino sakydama: „jeigu reikės, tai bendrausiu, bet labai nenoriu“.

24. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad turi bÅ«ti užtikrintas kuo intensyvesnis skyrium gyvenančio tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimas su vaiku, jeigu tik nėra nustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nustatomas tik minimalus bendravimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktÄ ; 2020 m. gruodžio 2 d, nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 30 punktÄ ).

Å iuo atveju byloje nenustatyta, ir atsakovė taip pat neįrodinėja jokių netinkamo, smurtinio ar kitaip nepilnametės dukters Ū. J. interesus pažeidžiančio ieÅ¡kovo elgesio. Å alių, kaip buvusių sutuoktinių, tarpusavio konfliktai negali bÅ«ti pagrindu riboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku. Apibendrindamas tai, kas paminėta nutarties 16-23 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į nepilnametės Ū.

J. iÅ¡sakytÄ nuomonę, kad ji nenori bendrauti su tėvu S. J. , kadangi tokia nuomonė neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) 25. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė padidinti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J. nepilnametei dukrai Ū. J. priteisto iÅ¡laikymo dydį nuo 200 Eur iki 360 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Savo reikalavimÄ atsakovė grindė iÅ¡ esmės padidėjusiais dukters poreikiais. Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Civilinė byla Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo iÅ¡laidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad dėl po 2019 m. vasario 18 d. sprendimo priėmimo iÅ¡kilusių nepilnamečio vaiko psichologinių problemų atsirado poreikis jas spręsti, tačiau atsakovė nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimÄ grįsdama Å¡iuo argumentu, jokių įrodymų, apie Å¡io poreikio tenkinimui patirtas ir patiriamas iÅ¡laidas ir jų dydžius nepateikė (žr. teismo sprendimo 24 punktÄ ).

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Bylos duomenys (uždarosios akcinės bendrovės InMedica pateikta Ū. J. ambulatorinė asmens sveikatos istorija, Ū. J. išrašyti elektroniniai vaistų receptai (DOK-58213), liudytojos D. G. paaiškinimai) neginčijamai patvirtina, kad šalių dukra Ū. J. turi psichinės sveikatos sutrikimų. Todėl yra pagrindas spręsti, kad Ū. J. turi ir specialiųjų poreikių, susijusių su jai diagnozuotų susirgimų gydymu.

Atsakovė kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu yra pateikusi Ū. J. 2021 m. vasario 10 d. gydytojo psichiatro iÅ¡raÅ¡ytus elektroninius receptus nekompensuojamiems vaistams. Ä® bylÄ taip pat pateiktas vieÅ¡osios įstaigos Å eimos santykių institutas 2021 m. kovo 9 d. raÅ¡tas Nr. S-18, kuris patvirtina, kad Ū. J. nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2021 m. kovo 9 d. dalyvavo 4 individualiose psichologo konsultacijose. Pateiktas 2021 m. kovo 8 d. G. J. atliktas mokėjimo pavedimas vieÅ¡ajai įstaigai Å eimos santykių institutas, mokėjimo suma – 160 Eur, pavedimo paskirtis – „Ū.

J. , E. K. , kovo 8, 16, 23, 30“ (dokumento numeris DOK-34816 priedai). Iš Viešosios įstaigos Šeimos santykių institutas internetiniame puslapyje viešai skelbiamų duomenų, matyti, kad E. K. šioje įstaigoje dirba psichologe. Teisėjų kolegija vertina, jog aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021 m. kovo mėnesį atsakovė G. J. dukros Ū. J. specialiųjų poreikių tenkinimui (4 psichologo konsultacijų apmokėjimui) patyrė 160 Eur išlaidų. Byloje esančių Ū. J. medicininių dokumentų įrašai patvirtina, kad nepilnametė lankė psichologų konsultacijas, kartais jų atsisakydavo dėl to, kad šeimai neužteko lėšų šioms konsultacijoms apmokėti.

Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kad šalių dukra Ū. J. yra pasveikusi ir psichologo pagalba jai nebėra reikalinga. Laikytina, kad atsakovė įrodė, jog Ū. J. specialiųjų poreikių, susijusių su jai nustatytų susirgimų gydymu, tenkinimui, o būtent psichologo konsultacijoms (160 Eur/mėn.) bei nekompensuojamiems vaistams apmokėti per mėnesį yra reikalinga 200 Eur suma. Teisėjų kolegija spręsdama dėl padidėjusių Ū. J. poreikių taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog dėl ekonominių pokyčių šalyje išaugo maisto produktų, būtinųjų prekių ir paslaugų, būsto komunalinių mokesčių kainos.

27. S. J. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį teigė, kad neturi galimybių teikti padidintÄ iÅ¡laikymÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas byloje nėra pateikęs jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog S. J. neturi objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vadovaudamasi aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. J. turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad gautų pajamas, pakankamas Ū. J. iÅ¡laikymui.

29. Apibendrindama tai, kas nurodyta Å¡ios nutarties 26-28 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Minėta, kad Ū. J. poreikiai yra padidėję ir jų tenkinimui per mėnesį papildomai reikalinga 200 Eur suma. Å alims turint pareigÄ prie dukters Ū. J. iÅ¡laikymo prisidėti lygiomis dalimis (Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados (žr. teismo sprendimo 26 punktÄ ) nė viena Å¡alis neginčijo), Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1786-375/2019, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai Ū. J. dydis padidintinas nuo 200 Eur iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis (200 Eur + (200 Eur/2)).

30. Ū. J. esminį poreikių (iÅ¡skyrus poreikių, susijusių su gydymu bei sveikatos priežiÅ«ra) padidėjimÄ po 2019 m. vasario 18 d. atsakovė G. J. grindė iÅ¡ esmės tik savo pačios sudaryta vaiko poreikių lentele. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįvykdė jai tekusios įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip neįrodytos netenkino likusios prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalies.

31. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma padidintÄ iÅ¡laikymÄ priteisti nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos. Patenkinus ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o Å¡io pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiÅ¡kia, kad pakeistos vaiko iÅ¡laikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrÄ jÄ taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento.

Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

32. Kadangi iÅ¡laikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis iÅ¡laikymas priteisiamas nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamÄ vaiko interesų užtikrinimÄ . IeÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo vaikui padidinimo pareiÅ¡kimo metu jau egzistavo teisės požiÅ«riu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas iÅ¡laikymÄ , tačiau jo negavo.

Vadinasi, pažeista vaiko teisė turi bÅ«ti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena Å¡iuo atveju laikytina ieÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo pareiÅ¡kimo diena, o ne ieÅ¡kinį tenkinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Todėl apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, padidintas iÅ¡laikymas priteistinas nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo pareiÅ¡kimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 18 d. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 33.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės tinkamam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 34. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

35. Skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovės priteistos visos jo patirtos 1 855 Eur bylinėjimosi išlaidos - 1 780 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 75 Eur žyminis mokestis. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistos, nes pirmosios instancijos teismas priešieškinio netenkino.

36. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai ir 176,78 Eur iÅ¡laidas teismo ekspertizei apmokėti (iÅ¡ viso 1 176,78 Eur). Už prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo padidinimo mokėtinas 44 Eur ((360-200)x12x0,03x0,75) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nuo kurio sumokėjimo atsakovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

37. IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ , laikytina, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo padidinimo yra patenkintas 63 % ((300-200)/(360-200)x100), todėl atsakovė įgijo teisę į 741,37 Eur (1176,78x0,63) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 2 dalis), o ieÅ¡kovui, neatleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsirado pareiga atlyginti valstybei 63 % už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 27,72 Eur (44x0,63) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Po ieÅ¡kovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo įskaitymo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 1 113,63 Eur (1855-741,37).

38. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nuo 1 855 Eur sumažintina iki 1 113,63 Eur, ir papildomai iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 27,72 Eur žyminiam mokesčiui atlyginti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme 39. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydžio 2 314,65 Eur (1,3x1780,50 Eur), kur 1780,50 Eur 2022 m.

II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

40. Atsakovė už apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl nustatytos ieÅ¡kovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukterimi panaikinimo sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį, o nuo 44 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo padidinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktai, 4 ir 7 dalys, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) atsakovė yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

41. Apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos panaikinimo atmetus, o skundo reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo padidinimo patenkinus 63 %, laikytina, kad apeliacinis skundas yra patenkintas 31,50 % ((0+63)/2), o atmesta 68,50 % (100-31,50) apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 822 Eur (1200x0,685) bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl iÅ¡laikymo padidinimo patenkintas 63 %, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 27,72 Eur (44x0,63) žyminiam mokesčiui atlyginti (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Padidinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1786-375/2019, iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai Ū.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį nuo 200 Eur (dviejų Å¡imtų eurų) iki 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jos pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Padidintas iÅ¡laikymo dydis priteistinas nuo 2021 m. kovo 18 d. IÅ¡laikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskiriama G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeisti.

IÅ¡ atsakovės G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas nuo 1 855,00 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt penkių eurų) sumažinti iki 1 113,63 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto trylikos eurų 63 centų). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 27,72 Eur (dvideÅ¡imt septynis eurus 72 centus) žyminio mokesčio. KitÄ sprendimo dalį, palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 822 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 27,72 Eur (dvideÅ¡imt septynis eurus 72 centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Tomas Romeika Jurgita Sujetienė Rasa UrbanavičiÅ«tė