2022-04-13 Nr. AB-9164-3-62-3-02378-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-310-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02378-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, pataisos namai), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK 3 būrio 1 patalpoje. Bendrabutyje kartu su pareiškėju gyveno apie 160 nuteistųjų, tačiau buvo įrengti tik 4 klozetai, 4 pisuarai ir 7 praustuvės. Trūko sanitarinių įrenginių, todėl nuolat teko laukti eilėse. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nebuvo vietos laikyti maisto produktus, nesudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius, nebuvo laisvalaikio kambario. Gyvenamojoje patalpoje teko kęsti triukšmą, nemalonius kvapus, trūko vėdinimo, veisėsi tarakonai. Tokios kalinimo sąlygos buvo nepakenčiamos, žeminančios, pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad daliai ginčo laikotarpio reikėtų taikyti senaties terminą, nes dalis skundo aplinkybių sutampa su jau išnagrinėtos Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-7336-320/2019 ginčo aplinkybėmis. Paaiškino, kad sanitarinių įrenginių kiekis buvo pakankamas, nuteistiesiems sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius; poilsio kambariai neįrengti, tačiau tai negalėjo sukelti pareiškėjui skunde nurodytų pasekmių, nes laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje, pasivaikščioti kieme arba užsiimti kita leistina veika. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pripažino, kad pareiškėjo M. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. (neužtikrintas reikiamo sanitarinių įrenginių kiekis ir neįrengtas poilsio kambarys). Teismas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą, o skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamą patalpų vėdinimą, buitinių kenkėjų veisimąsi ir vietos maisto produktams laikyti trūkumą Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. paliko nenagrinėtą.

6. Teismas visų pirma nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK 3 būrio 1 miegamajame.

7. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-7336-320/2019 pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK ir Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 109 330 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. kovo 21 d. Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-7336-320/2019 buvo išnagrinėti pareiškėjo skundo argumentai dėl trūkstamos vietos maisto produktams laikyti, gyvenamųjų patalpų vėdinimo, buitinių parazitų veisimosi. Teismas įvertino, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat pateikia skundo argumentus dėl trūkstamos vietos maisto produktams laikyti, gyvenamųjų patalpų vėdinimo, buitinių parazitų veisimosi Pravieniškių PN-AK 3 būrio 1 miegamajame, o skundžiamas laikotarpis sutampa su administracinėje byloje Nr. I-7336-320/2019 nagrinėjamu laikotarpiu. Taigi, paaiškėjus aplinkybei, kad dėl dalies pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių teismo žinioje jau yra nagrinėjama administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (administracinė byla Nr. I-7336-320/2019), teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamą patalpų vėdinimą, buitinių kenkėjų veisimąsi ir vietos maisto produktams laikyti paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 4 p.).

8. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauno skalbykla“ buvo sudaryta sutartis dėl nuteistųjų patalynės ir drabužių centralizuoto skalbimo paslaugų teikimo, galiojo Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintas Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), pagal kurį nuteistieji turi galimybę naudotis skalbyklos paslaugomis, pateikdami raštišką prašymą dėl patalynės dezinfekcijos ar drabužių skalbimo.

Apraše nustatyta, kad nuteistajam turint asmeninėje sąskaitoje lėšų – jos nuskaitomos už skalbimo paslaugas. Lėšų neturint – jos nuskaitomos tada, kai sąskaita papildoma reikiama lėšų suma. Teismas, remiantis bylos duomenimis, nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. vasario mėnesio) pareiškėjas dirbo valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ gamybos darbininku ir kas mėnesį gavo darbo užmokestį. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje turėjo pakankamai lėšų skalbimo paslaugoms apmokėti.

Pareiškėjas skunde nenurodė, dėl kokių priežasčių neįgyvendino nuteistiesiems suteiktos teisės skalbti / džiovinti asmeninius drabužius ir patalynę centralizuotai, naudojantis UAB „Kauno skalbykla“ paslaugomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo leidžiama išsiskalbti drabužių maudymosi duše metu. Pareiškėjas akcentavo, kad Pravieniškių PN-AK trūko skalbimo mašinų, tačiau teismas pažymėjo, jog teisės aktai imperatyviai nereglamentuoja, kad pataisos įstaigose privalo būti įrengtos skalbimo mašinos nuteistųjų asmeniniams drabužiams skalbti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugo reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 40 punkte įtvirtinta tik tiek, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus patalpų schema patvirtino, kad nuteistiesiems buvo įrengta skalbimo patalpa ir dvi skalbinių džiovinimo patalpos.

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad papildoma džiovinimo vieta buvo įrengta pataisos namų kieme. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

9. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo įrengti 4 unitazai, 4 pisuarai, 7 praustuvės ir 2 dušo rageliai, kuriais naudojosi 3, 4, 5 ir 6 būrių nuteistieji. Minėtuose būriuose buvo įrengtos 184 miegamosios vietos. Duomenų, kiek tiksliai asmenų šiuose būriuose gyveno, atsakovo atstovas nepateikė, todėl teismas vadovavosi pateiktais duomenimis apie įrengtą miegamųjų vietų skaičių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos), nurodyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta: po 1 praustuvę ir po 1 klozetą penkiolikai asmenų. Teismas, padalijęs maksimalų 3, 4, 5, 6 būriuose galėjusių gyventi nuteistųjų skaičių (184) iš įrengtų sanitarinių mazgų kiekio, nustatė, kad vienu unitazu (pisuaru) naudojosi 23 asmenys, o viena praustuve naudojosi 26 asmenys. Teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK sanitarinių įrenginių kiekis neatitiko teisės aktų reikalavimų.

10. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovo atstovas nurodė, kad 3 būrio gyvenamosiose patalpose poilsio kambarys neįrengtas. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad poilsio kambario neįrengimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.

11. Teismas sutiko, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją ar kitaip stengėsi apginti savo pažeistas teises. Teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Skundą teismui padavė tik praėjus daugiau nei dviem metams nuo paskutinės ginčo laikotarpio dienos ir praėjus trims metams nuo pirmosios ginčo laikotarpio dienos. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str.) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 str.). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Aplinkybės, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba bei nesistengė kitaip apginti savo pažeistų teisių tiek ginčo laikotarpiu, tiek iškart po jo, teismui leido daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

12. Be to, teismas įvertino tai, kad, praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių egzistavimo, dėl paties pareiškėjo delsimo pasinaudoti teismine gynyba, atsakovui yra apsunkinama objektyvi galimybė paneigti pareiškėjo argumentus būtent ginčo laikotarpiu surinktais įrodymais, ypač jei pareiškėjas laiku nesikreipė ne tik į teismą, bet ir į kitas, laisvės atėmimo vietų kalinimo sąlygas galinčias įvertinti institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir kt.).

13. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjas nesikreipė į psichologą dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių.

14. Atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, teismas konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, todėl nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismo teisėja negynė jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, palaikė atsakovą. Teisėja neatsižvelgė į pažeidimų trukmę (7 mėn.), intensyvumą, ginamų vertybių pobūdį, patirtus nepatogumus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovo vertinimu, apeliacinis skundas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepasisakė dėl visų skunde keliamų klausimų ar argumentų, pažeidė procesines ar materialines teisės normas.

19. Atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad unitazų ir pisuarų skaičius 3 būryje, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, neatitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, neįrengtas poilsio kambarys, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako iš esmės dėl vienintelio apeliacinio skundo argumento, t. y. parinkto pažeistų teisių gynimo būdo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Tokių pasekmių nenurodo ir pats pareiškėjas, savo procesiniuose dokumentuose įvardydamas tik bendro pobūdžio teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė