2025-10-29 Nr. AB-18059-3-61-3-00116-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-92-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00116-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 5 524 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. vykdant ekstradiciją iš Londono (Jungtinė Karalystė) buvo parskraidintas į Lietuvą (Vilniaus oro uostą) ir po to nuvežtas į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN) karantinui. Atvykęs į Vilniaus PN po visų patikrų pareiškėjas pastebėjo, kad dalis jo bagažo yra dingusi (pretenzijų iš karto nereiškė, kadangi vizualiai pagal maišų skaičių viskas atitiko). Po nuodugnios bagažo apžiūros pareiškėjas nustatė, kad trūksta bylos, kuri surinkta Jungtinės Karalystės pareigūnų už beveik 5 metus, praleistus kovojant prieš ekstradiciją.

Tik pastebėjęs minėtą trūkumą, pareiškėjas iš karto pranešė jį priėmusiems pareigūnams, taip pat informavo, kad televizoriaus ekranas neveikia. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad tokiu metu jau nieko negalima padaryti, kadangi buvo naktis (po vidurnakčio), ir nurodė kreiptis iš ryto. Pareiškėjui paprašius ryte, paaiškėjo, kad būnant karantine yra ribojamas pareigūnų kontaktas su pareiškėju, ir jam reikia rašyti skundą, kai baigsis karantinas. Pasibaigus karantinui, 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas padavė skundą Vilniaus PN direktoriui dėl minėtų aplinkybių.

Būrio viršininkė išsikvietė pareiškėją ir paaiškino jam, kad Vilniaus PN neatliko jo ekstradicijos ir kadangi pareiškėjo bagažas neatvyko iki jų įstaigos, nurodė su skundu kreiptis į ekstradiciją vykdžiusį Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Panevėžio AVPK). Panevėžio AVPK atsakyme Nr. 50­S­8965 (1.30E) nurodė, kad Panevėžio AVPK pareigūnai neatliko jokių veiksmų su pareiškėjo bagažu ir pareiškėjo bagažo žymėjimo talonai buvo perduoti Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, ir Viešojo saugumo tarnyba, ir atsakovo atstovas).

Neapsikentęs vis kitų nukreipimų, jau atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN–AK) 3­ąjį sektorių, pareiškėjas ėmė ieškoti dingusio bagažo, skambino oro linijų bendrovei ir išsiaiškino, kad bagažas yra Varšuvoje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutarė, kad bagažą atsiųs į Vilniaus oro uostą 2021 m. lapkričio 8 d. Kadangi oro uostas nurodė, kad atsiųsti bagažo į pataisos namus negali, pareiškėjas turėjo ieškoti žmonių, kurie galėtų nuvažiuoti ir paimti bagažą ir atsiųsti jį pareiškėjui.

Po kelių dienų, radus, kas daiktus paimtų ir atsiųstų, bagažas buvo atsiimtas iš Vilniaus oro uosto. Pagal 2021 m. lapkričio 17 d. prašymą buvo leista bagažą atsiųsti papildomai, kadangi pareiškėjui priklausantį perdavimą (kas 6 mėnesiai) jau buvo išnaudojęs 2021 m. spalio 30 d. naujam televizoriui įsigyti. 2021 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo bagažas galutinai buvo gautas ir klausimų daugiau nekėlė. Tačiau, kadangi dėl to turėjo sveikatos sutrikimų, nerimo priepuolių ir panašiai tiek dėl šio įvykio, tiek dėl kitų priežasčių, 2022 m. balandžio 11 d. pareiškėjas padavė skundą VST ir 2022 m. balandžio 26 d. gavo atsakymą Nr. 47SD­517, kuriame nurodyta, kad nenustatyta Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) pažeidimų, nors Jungtinės Karalystės pareigūnų surinkta byla, skirta pareigūnams, buvo palikta oro uoste. Kadangi pareiškėjui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl aptartus sunkumus jis išgyvena labai sunkiai. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog sugadinto televizoriaus faktą patvirtina 2021 m. spalio 4 d. paimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvitas Nr. 43­17769. Pareiškėjui atvykus į Pravieniškių PN–AK, iš jo buvo atimtas neveikiantis „Cello“ televizorius, o po to ir sunaikintas, kadangi tik tokiu atveju pareiškėjas gali įsigyti naują.

Pareiškėjas 2021 m. spalio 30 d. įsigijo naują „Samsung“ televizorių už 200 Eur. Senasis televizorius kainavo 200 svarų (apie 240 Eur). Prarastiems daiktams surasti (skambučiai į oro linijų kompanijas bei žmonėms, kurie galėtų paimti daiktus) išnaudojo apie 10 Eur T+ kreditų, 74 Eur atsiėjo transportavimo išlaidos (pasiėmimas iš oro uosto, perpakavimas ir pašto išlaidos). Pareiškėjas pažymėjo, kad kadangi niekas neprisiima kaltės dėl prarastų ir sugadintų daiktų, turėtų būti išsiaiškinta, kas atsakingas už patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas į žalą prašė įskaičiuoti ir už 200 Eur naujai įsigytą „Samsung“ televizorių. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad turi būti priteistos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato Konvojavimo taisyklės. VST Vilniaus dalinio 1 kuopos pareigūnų sutiktinis konvojus vykdė pareiškėjo konvojavimą iš Lietuvos oro uosto Vilniaus filialo į Vilniaus PN. 2021 m. rugsėjo 16 d. konvojavimo paraiškoje nustatytu laiku konvojus atvyko į valstybės įmonės Lietuvos oro uosto Vilniaus filialo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą (toliau – ir Vilniaus oro uosto pasienio užkarda) ir iš Panevėžio AVPK pareigūnų perėmė pareiškėją.

Taip pat policijos pareigūnai perdavė konvojuojamo asmens dokumentus bei jo bagažo žymėjimo bilietus. Po įvykusio asmens perdavimo sutiktinis konvojus išvyko prie artimiausio įėjimo / išėjimo į bagažo atsiėmimo vietą, kurioje minėtam asmeniui priklausantis bagažas pagal priimtus iš policijos pareigūnų bagažo žymėjimo bilietus buvo paimtas ir patalpintas į VST specialųjį transportą. Visas bagažas buvo tvarkingai sudėtas į VST specialaus transporto vidų. Pareiškėjas stebėjo bagažo pakrovimą per laikinos sulaikymo kameros langelį ir neišreiškė pastabų dėl galimai dingusio bagažo dalies arba netinkamo bagažo pakrovimo į VST specialųjį transportą.

Atsakovo atstovas akcentavo, kad konvojaus pareigūnai nėra atsakingi už konvojuojamo asmens bagažą bei jo turinį, nurodė, kad perduodant pareiškėją Vilniaus PN, pareiškėjas pretenzijų nepareiškė. VST pažymėjo, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos oro uosto Vilniaus filialą iš Jungtinės Karalystės, kur visas jo bagažas (įskaitant televizorių) galbūt buvo ne kartą perkeliamas, vežamas ir kraunamas iš oro uosto bagažo skyriaus į bagažo vežimėlius bei perkeliamas į orlaivio bagažo sekciją bei iškraunamas Vilniuje.

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas atsakovo atstovo galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje.

Pareiškėjas neįrodinėjo dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų padarinių ateityje. Jis neįrodė neteisėtų veiksmų, atsiradusios neturtinės žalos, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo S. J. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad vadovaudamasis Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio vado 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 47/1TO-234 „Dėl pareigūnų skyrimo“ 1.12 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2021 m. rugsėjo 13 d. konvojavimo paraišką (reg. Nr. 47GD-1414), VST Vilniaus dalinio 1 kuopos pareigūnų sutiktinis konvojus vykdė pareiškėjo konvojavimą iš Lietuvos oro uosto Vilniaus filialo į Vilniaus PN. 2021 m. rugsėjo 16 d. konvojavimo paraiškoje nustatytu laiku konvojus atvyko į Vilniaus oro uosto pasienio užkardą ir iš Panevėžio AVPK pareigūnų perėmė pareiškėją. Taip pat policijos pareigūnai perdavė konvojuojamo asmens dokumentus bei jo bagažo žymėjimo bilietus. Po įvykusio asmens perdavimo sutiktinis konvojus išvyko prie artimiausio įėjimo / išėjimo į bagažo atsiėmimo vietą, kurioje minėtam asmeniui priklausantis bagažas pagal priimtus iš policijos pareigūnų bagažo žymėjimo bilietus buvo paimtas ir patalpintas į VST specialųjį transportą. Visas bagažas buvo tvarkingai sudėtas į VST specialaus transporto vidų. Pareiškėjas stebėjo bagažo pakrovimą per laikinos sulaikymo kameros langelį ir neišreiškė pastabų dėl galimai dingusio bagažo dalies arba netinkamo bagažo pakrovimo į VST specialųjį transportą.

7. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir atsižvelgęs į VST išdėstytas paaiškinimus, atkreipė dėmesį, kad konvojaus pareigūnai nėra atsakingi už konvojuojamo asmens bagažą bei jo turinį. Perduodant pareiškėją Vilniaus PN, jis pretenzijų dėl to nepareiškė. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos oro uosto Vilniaus filialą iš Jungtinės Karalystės, kur visas jo bagažas (įskaitant televizorių) galbūt buvo ne kartą perkeliamas, vežamas ir kraunamas iš oro uosto bagažo skyriaus į bagažo vežimėlius bei perkeliamas į orlaivio bagažo sekciją bei iškraunamas Vilniuje. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir nurodė, kad jam yra diagnozuota sveikatos sutrikimų, kad dėl patirtų nepatogumų jis patyrė stresą, tačiau visi šie argumentai yra grindžiami tik bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai.

8. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad pareiškėjo bagažo praradimas negalėjo lemti reikšmingų ir didelių išgyvenimų, viršijančių Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuoto minimalaus žiaurumo lygio standarto, bei viršyti kalinimui neišvengiamai būdingo kentėjimo laipsnio, nes truko neilgai ir buvo ištaisytinas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodinėjo dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų padarinių ateityje. Jis neįrodė neteisėtų veiksmų, atsiradusios neturtinės žalos, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei.

9. Teismas priėjo prie išvados, kad aptariamais veiksmais pareiškėjui nėra padarytas net menkiausio laipsnio neigiamas poveikis. Neturinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra įrodytas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas. Be to, anot teismo, pareiškėjas nepateikė jokių jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusią sveikatą, emocinę būseną ar pan.), apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepakankami patvirtinti prašomos priteisti neturtinės žalos pagrįstumą.

10. Teismas sprendė, kad nenustačius atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atsiradimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo – priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas.

III. 11. Pareiškėjas S. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinant jo skundą, priteisiant prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nenustatė pareigūnų veiksmų neteisėtumą, t. y. bagažo palikimą oro uoste, nors kiekvienas pareiškėjo maišas turėjo žymėjimo lipduką, buvo gerai matomas. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo veikiama nepateisinamai aplaidžiai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas taip pat nepagrįstai nenustatė pareiškėjo patirtų išgyvenimų, nors jie akivaizdžiai matėsi bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu. Anot pareiškėjo, ieškojimas teisybės jį dar labiau trikdo emociškai, gniuždo, jis jaučiasi frustruotas žinodamas, kad yra teisus, tačiau kaltės niekas neprisiima.

13. Pareiškėjas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nesutiko, kad turėjo pateikti įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos. Anot jo, toks formalus įrodinėjimas iš daugelio atimtų galimybę gauti kompensaciją už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis.

14. Pareiškėjo įsitikinimu, jis išsamiai aprašė įvykių seką, todėl teismui kilo pozityvi pareiga ištirti visas aplinkybes, tačiau teismas to nepadarė, nors pareiškėjas prašė išreikalauti įrodymus.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą.

16. VST pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog VST pažeidė pareiškėjo teises. VST vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus, ir priimdamas motyvuotą bei pagrįstą sprendimą administracinėje byloje, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė. VST laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių skundo reikalavimą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, 5 524 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nėra įrodyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai bei neturtinė žala, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pabrėžia, kad teismas nevykdė pozityvios pareigos surinkti įrodymus, nepagrįstai nenustatė pareigūnų aplaidžiai nepaėmusių bagažą neteisėtų veiksmų, nors pareiškėjas išsamiai aprašė įvykių seką.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Iš byloje esančio Panevėžio AVPK 2021 m. spalio 13 d. rašto Nr. 50-S-8965(1.30E) nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 15–16 d. Panevėžio AVPK pareigūnai vykdė pareiškėjo konvojavimą iš Londono (Jungtinė Karalystė) į Vilnių. 2021 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio AVPK pareigūnams atvykus į Londono Sičio oro uostą, pareigūnus pasitiko Jungtinės Karalystės pareigūnai, kurie paaiškino, kad pareiškėjo bagažas jau yra priduotas oro uosto bagažo priėmimo vietoje ir perdavė bagažo talonus. Atskridus į Vilniaus oro uostą, Panevėžio AVPK pareigūnus pasitiko VST pareigūnai, kuriems buvo perduoti visi turimi dokumentai, tarp jų ir bagažo žymėjimo talonai.

22. Iš skunde pateiktų argumentų matyti, kad pareiškėjui aiškinantis su Vilniaus oro uosto administracija, nustatyta, kad dingęs bagažas yra Varšuvoje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir bus atsiųstas į Vilniaus oro uostą 2021 m. lapkričio 8 d.

23. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju minėti pareigūnai pareiškėją ir jo bagažą konvojavo nuo Vilniaus oro uosto užkardos, tuo tarpu iš pareiškėjo skunde pateiktos informacijos matyti, kad dingęs bagažas net nepasiekė Lietuvos, t. y. skraidinant jį iš Londono pateko į Varšuvą (Lenkiją). Taigi pareiškėjo argumentai, kad dėl dingusio bagažo yra kalti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra niekuo nepagrįsti. Akivaizdu, kad paklydęs bagažas galėjo būti paklaidintas Londone (Jungtinėje Karalystėje), jį pridavus ir oro bendrovei jį transportuojant į lėktuvą. Tačiau minėtų aplinkybių vertinimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, o turėtų būti atliekamas civilinėje byloje tarp vežėjo ir keleivio.

24. Vertindama pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą dėl sugadinto televizoriaus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų, aplaidžių pareigūnų veiksmų pakeliant, perkraunant, perduodant bagažo krovinius. Priešingai byloje atsakovo atstovas nuosekliai nurodo, kad pareiškėjas stebėjo bagažo pakrovimą ir dėl jo nesiskundė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareigūnų neteisėtų veiksmų nepatvirtina ir Pravieniškių PN-AK išduotas priimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad „Cello“, 1 vnt., neveikiantis. Taigi ir šiuo aspektu byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus valstybės pareigūnų veiksmus. Pareiškėjo teiginiai, kad televizorius buvo sugadintas dėl pareigūnų netinkamo konvojavimo remiasi prielaidomis, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

25. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

26. Apibendrindama aptartus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir konstatuoti valstybės viešąją atsakomybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konstatavus, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), kitų sąlygų nustatymas ir jų vertinimas (pvz., priežastinio ryšio, žalos) bylai reikšmės neturi bei nepakeis bylos rezultato. Kadangi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai susiję su neturtinės žalos netinkamu įvertinimu nepakeis bylos rezultato, dėl jų teisėjų kolegija papildomai nepasisako.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė