2024-10-23 Nr. AB-15426-3-61-3-03206-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2405-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03206-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 24S142735 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas išnagrinėjęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje 2021 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21S33966, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo ir nesuteikė jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu atsakovo sprendimu apskundė jį teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4552-780 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies – pakeitė atsakovo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3482-815/2022 tenkino apeliacinį skundą – panaikino Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33966 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovas vykdydamas minėtą LVAT sprendimą pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždraudė pareiškėjui 3 (trejus) metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Neigiamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas todėl, kad įvertinus pareiškėjo prašymo motyvus, esą nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis ar jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

4. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas kaip neteisėtas. Nurodė, kad prašymą suteikti prieglobstį grindė baime nukentėti nuo (duomenys neskelbtini) veikiančių (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) kariuomenės, nes jis gali būti tapatinamas su (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Sprendimą grindė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendime pateiktais argumentais, nors šis sprendimas visa apimtimi buvo panaikintas LVAT 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimo bei pateiktų įrodymų nepatikimumą grindė panaikinto teismo sprendimo motyvais įrodo, kad nebuvo atliktas objektyvus, išsamus bei nešališkas prieglobsčio prašymo tyrimas.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo byloje buvo atliktos dvi apklausos – 2021 m. spalio 21 d ir 2024 m. gegužės 30 d. Apklausų metu pareiškėjas turėjo pasakoti apie įvykius, įvykusius 2017–2019 metais. Pareiškėjui pasakojant apie įvykius, kurie įvyko prieš 5–7 metus, yra neobjektyvu ir nepagrįsta iš jo reikalauti atsiminti kiekvieną detalę identiškai, kaip buvo pasakota ankstesnės apklausos metu, juolab, kai asmuo pasakoja apie patirtas traumas. Pareiškėjas siekdamas pagrįsti savo pasakojimą pateikė rašytinius įrodymus, tačiau atsakovas juos analizavo atmestinai, tinkamai jų neįvertino, nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus, papildyti informaciją.

7. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas Sprendime nepagrįstai neanalizavo ar, atsižvelgus į bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją (naujausius duomenis apie jame vykstantį (duomenys neskelbtini), yra saugu pareiškėjui grįžti į kilmės valstybę.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas akcentavo, kad atliko papildomą pareiškėjo apklausą ir įvertino jos metu gautus paaiškinimus turimų duomenų visumoje, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog nebuvo atliktas objektyvus, išsamus ir nešališkas prieglobsčio prašymo vertinimas.

10. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų vertinimas apsiribojo tik Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendime pateiktų argumentų perrašymu. Pateikti papildomi rašytiniai įrodymai buvo savarankiškai įvertinti ir padarytos išvados, jog pareiškėjo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštas nėra autentiškas, kadangi jis tariamai patvirtintas advokato (notaro), tačiau pirmame puslapyje yra ranka daryti pataisymai ir braukymai, kurie nėra patvirtinti. Tikėtina, kad nustačius neatitikimus ar klaidas, raštas teisines paslaugas teikiančioje įstaigoje būtų perspausdintas be klaidų. Pateiktame arešto orderyje trūksta diakritinių ženklų arba jie neteisingi, keli žodžiai sujungti į vieną, neatskirti tarpais, vietomis neatitinka žodžių giminė arba skaičius, yra ir visiškai beprasmių vietų. Galimai taip galėjo nutikti programinės įrangos pagalba konvertuojant originalų failą į redaguojamą formatą.

11. Pareiškėjo parodyti randai ir jų nuotraukos savaime nepatvirtina jų kilmės, atsiradimo laiko, aplinkybių ir pan. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jis buvo suimtas (duomenys neskelbtini) kariuomenės bei patirtus kankinimus yra nenuoseklus bei prieštaringas. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokios medicininės pažymos iš (duomenys neskelbtini) apie kankinimo metu patirtų sužalojimų gydymą. Pareiškėjas siekė klaidinti tyrimą, kadangi atvykęs į Lietuvą sulaikymo metu jis buvo be asmens tapatybės dokumento ir nurodė klaidingą gimimo datą. Pareiškėjo skunde pateikti pasiteisinimai dėl pasakojimų prieštaravimų atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo pasakojimas jau 2021 m. spalio 21 d. vykusios apklausos metu buvo prieštaringas ir nenuoseklus.

12. Įvertinus kilmės valstybės informaciją konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) vykstantys (duomenys neskelbtini) veiksmai apsiriboja (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė sutinkantis, kad pareiškėjas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), kuris patenka į konflikto zoną, tačiau jame smurto lygis nėra laikytinas beatodairišku, kai vien dėl buvimo teritorijoje asmuo patirtų rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai ar laisvei. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas turi individualių savybių, padidinančių jo riziką tapti beatodairiško smurto auka.

13. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog jo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, tačiau nenurodo, kokios informacijos ar duomenų Migracijos departamentas nesurinko. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų Sprendime padarytas išvadas, todėl jo nesutikimas su Sprendimu vertintinas kaip deklaratyvus ir atmestinas.

II. 14. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo M. E. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė šias aplinkybes:

15.1 Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris grindžiamas politinio persekiojimo pagrindu – (duomenys neskelbtini).

15.2 Migracijos departamentas 2021 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 21S33966 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusprendė jį išsiųsti į kilmės valstybę, uždraudė pareiškėjui 5 (penkerius) metus atvykti į Lietuvą ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15.3 Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu sprendimu kreipėsi į teismą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4552-780 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies – pakeitė atsakovo sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. LVAT išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu nusprendė tenkinti apeliacinį skundą – panaikino Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33966 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

15.4 Atsakovas, vykdydamas minėtą LVAT sprendimą, 2024 m. gegužės 30 d. atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjas patvirtino, jog kilmės valstybėje jo gyvybei buvo kilęs pavojus (duomenys neskelbtini). Tai tęsėsi dvejus metus, todėl neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik palikti šalį. Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini).

15.5 Atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybės, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra tai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tiek 2021 m. spalio 21 d. vykusios apklausos metu, tiek 2024 m. gegužės 30 d. vykusios apklausos metu akcentavo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo pasakojimui pagrįsti Migracijos departamentui pateikė randų, esančių ant kojų nuotraukas bei vaizdo įrašus, 2019 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) išduotą arešto orderį. Teismo vertinimu, apklausų metu pateikti pareiškėjo pasakojimai, juos grindžiantys rašytiniai dokumentai yra prieštaringi, nesisieja logiškoje įrodymų grandinėje, leidžia abejoti pareiškėjo pasakojimų tikrumu.

17. Pareiškėjas nepateikė jokių medicininių dokumentų, leidžiančių pagrįsti ant jo kojų esančių randų atsiradimo kilmę. 2021 m. spalio mėn. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad kai buvo suimtas (duomenys neskelbtini) jį kankino elektros srove. 2024 m. gegužės mėn. vykusios apklausos metu teigė, kad sulaikymo metu buvo nuolat mušamas botagu per kojas, o apie galimai patirtą kankinimą elektros srove nebeužsiminė. 2024 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje nurodė, kad randai atsirado pareigūnui smūgiuojant per jo kojas medine lazda. Teismas pateiktų pasakojimų kontekste įvertinęs pareiškėjo pateiktas nuotraukas ir vaizdo įrašus blauzdose, sprendė, kad matomos apvalios šviesesnės dėmės blauzdos srityje vizualiai nepanašios į randus, likusius nuo smūgių botagu ar medine lazda. Teismo vertinimu, nesant kitų sužalojimus pagrindžiančių įrodymų, pareiškėjui nepateikiant nuoseklių paaiškinimų, vien šios nuotraukos ir vaizdo įrašai nepagrindžia prieš pareiškėją vartoto fizinio smurto ir kankinimų.

18. Pateiktas 2019 m. gruodžio 27 d. arešto orderis yra kupinas gramatinių klaidų, jame nėra nurodyti pareiškėjo anketiniai duomenys (asmens kodas, gimimo data, gyvenamoji vieta ir pan.), ant dokumento esantys spaudas nenatūraliai nutrūksta jo apačioje, todėl konstatuotina, kad jis akivaizdžiai neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, o toks dokumento turinys kelia pagrįstas abejones dėl jo autentiškumo, nes tokio klaidos oficialiems blankams nėra būdingos. Svarbu ir tai, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 30 d. apklausos metu teigė, kad jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. sausio mėn., kas reikštų, kad pareiškėjo pateiktas arešto orderis buvo priimtas dar jam esant įkalintam (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas teigė, jog galiausiai buvo paleistas, išmetant jį į krūmynus, kur jį rado vietinis ūkininkas, tokia įvykių seka nesisieja logiškoje įrodymų grandinėje, nes, esant arešto orderiui, pareiškėjas nebūtų paleidžiamas (išmetamas) iš sulaikymo.

19. Teismas sutiko, kad tam tikros detalės gali užsimiršti, tačiau ne esminės aplinkybės, susijusios su kankinimo būdais ar fiziniu smurtu. Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad įrodytos aplinkybės, jog pareiškėjas kankintas, jo atžvilgiu kariuomenė naudojo smurtą ir jo atžvilgiu išduotas arešto orderis, todėl sutiko su atsakovo Sprendime atliktu šių aplinkybių vertinimu.

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas jo prieglobsčio prašymo metu ne kartą klaidino pareigūnus – sulaikytas nurodė, jog yra gimęs (duomenys neskelbtini), nors vėliau paaiškėjo, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 30 d. apklausos metu pareiškėjas pats nurodė, kad savo pasą paliko (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą, jog jį būtų kuo sunkiau deportuoti, jeigu nebus tenkintas jo prieglobsčio prašymas. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai leidžia abejoti jo pasakojimo nuoširdumu, todėl atsakovas turėjo pagrįstą poreikį reikalauti iš pareiškėjo didesnio nuoseklumo bei tikslumo apklausdamas jį apie kilmės valstybėje galimai gręsiantį pavojų jo gyvybei, sveikatai arba laisvei.

21. Pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę grindė ir aplinkybe, kad būdamas (duomenys neskelbtini) sulaukė žinučių iš (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo jam grasinama ir teigiama, kad bus nužudytas kaip savo krašto išdavikas, jeigu grįš į (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog pareiškėjas Migracijos departamento pareigūnams tokius grasinimus patvirtinančių žinučių nepateikė, nepaaiškino, kodėl jų neišsisaugojo. Taip pat pareiškėjas 2024 m. gegužės 30 d. apklausos metu plačiau apie iš (duomenys neskelbtini) gautus grasinimus plačiau nepapasakojo, vengė šios temos, stengėsi daugiau kalbėti apie (duomenys neskelbtini) atliktus galimai neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu ir jo patirtį (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės verčia abejoti jo pasakojimo apie patirtą persekiojimą tikrumu ir nuoširdumu, todėl vien jo paaiškinimai, kaip teisingai vertino Sprendime atsakovas, nepakankami šį faktą laikyti įrodytu.

22. Pareiškėjo paaiškinimas, kad iš kilmės valstybės jis išvyko dėl politinio persekiojimo ir jam kylančios grėsmės, nėra įtikinamas, o prieglobstis kaip apsauga yra suteikiamas dėl realiai gresiančio persekiojimo. Tokia grėsmė pareiškėjo individualiu atžvilgiu nėra nustatyta. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos kilmės valstybėje galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės.

23. Atitinkamai, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas Sprendime pagrįstai vertino, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) nėra toks aukštas, jog būtu galima konstatuoti, kad asmuo vien dėl buvimo teritorijoje patirtų rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio, teismas su tokiu vertinimu sutiko.

24. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamą kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados.

25. Teismas nenustatė aplinkybių leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Atsižvelgus į tai, Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

26. Pasisakant dėl Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirsdamas valstybės sieną ir buvo sulaikytas pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas, pareigūnams nurodė neteisingą savo gimimo datą, pasą paliko (duomenys neskelbtini), siekdamas apsunkti jo deportacijos procesą. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

27. Teismo vertinimu trejų metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra tinkamai argumentuotas. Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra proporcinga ir teisėta bei priimta atlikus individualių aplinkybių vertinimą.

28. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas grindžiamas LVAT panaikintu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu.

29. Teismas nenustatė Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat sprendė, kad netenkinus skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

III. 30. Pareiškėjas M. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

30.1 Atsakovas Sprendimą nepagrįstai grindė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-4552-780 motyvais, kai šis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikintas LVAT 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3482-815/2022. Atsakovas neatliko objektyvaus, išsamaus bei nešališko pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimo, o tai yra nesuderinama su Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 97 punkto nuostatomis.

30.2 Pareiškėjo pasakojimas ir rašytiniai įrodymai dėl patirtų kankinimų ir to priežasčių atitinka atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją ir tokiu būdu patvirtina pareiškėjo baimę patirti kankinamus, ir kad su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

30.3 Tiek apklausų metu, tiek ir rašytiniais įrodymais pareiškėjas įrodinėjo patirtą fizinį smurtą ir kankinimus, tačiau Sprendime nurodyti rašytiniai įrodymai nevertinti. Atsakovui neatlikus savarankiško vertinimo, neužtikrinus bendradarbiavimo pareigos vykdymo bei nepagrindus abejonės privilegijos netaikymo, nepagrįstai konstatuotas pareiškėjo pasakojimo ir pateiktų įrodymų nepatikimumas, ir, atitinkamai, nepagrįstai nevertinti pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai bei nuotraukos, kuriose matomi jo patirtų kankinimų randai, tokiu būdu netinkamai atliktas jo baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumo vertinimas.

30.4 Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui į Lietuvos Respubliką atvykti. Sprendimas priverstinai išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, neleidžiant pasinaudoti savanoriško išvykimo teise, yra neproporcingas. Sprendime nėra nurodoma, kokiu pagrindu pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

31.1 Migracijos departamentas atliko papildomą pareiškėjo apklausą ir įvertino jos metų gautus paaiškinimus duomenų (ankstesnė apklausa, posėdžio metu teikti paaiškinimai, pareiškėjo pusbrolio paaiškinimai, pateikti papildomi dokumentai) visumoje. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neatliko objektyvaus, išsamaus ar nešališko prieglobsčio prašymo vertinimo. Atsakovas priimdamas Sprendimą, be visų aukščiau nurodytų veiksmų (papildoma apklausa, naujų įrodymų tyrimas) iš naujo surinko ir įvertino naujausią informaciją apie saugumo situaciją tiek pareiškėjo gyvenamajame regione, tiek (duomenys neskelbtini), ir atliko analizę, ar pareiškėją saugu grąžinti į kilmės valstybę.

31.2 Pareiškėjas jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu ne kartą klaidino pareigūnus – sulaikytas nurodė, jog yra gimęs (duomenys neskelbtini), nors vėliau paaiškėjo, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 30 d. apklausos metu pareiškėjas pats nurodė, kad savo pasą paliko (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą, jog jį būtų kuo sunkiau deportuoti, jeigu nebus tenkintas jo prieglobsčio prašymas. Tokie pareiškėjo veiksmai leidžia abejoti jo pasakojimo nuoširdumu, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrįstą poreikį reikalauti iš pareiškėjo didesnio nuoseklumo bei tikslumo apklausiant jį apie kilmės valstybėje galimai gresiantį pavojų jo gyvybei, sveikatai arba laisvei. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pateikti savo paaiškinimus dėl dokumentų (arešto orderio) nustatytų trūkumų, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų dėl nustatytų trūkumų.

31.3 Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi pasiteisinimai dėl nustatytų pasakojimo prieštaravimų (ilgas laiko tarpas tarp apklausų ir įvykių paskatinusių palikti kilmės valstybę) atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo pasakojimai jau 2021 m. spalio 21 d. vykusios apklausos metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs (nurodė prieštaringą informaciją dėl gautų (duomenys neskelbtini) pranešimų, apie sukilimo organizavimą, dėdės nužudymą, sulaikymo motyvus, skyrėsi pareiškėjo parodymai su jo pusbrolio parodymais apie sulaikymą ir kankinimo metodus, išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes).

31.4 Pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę grindė ir aplinkybe, kad būdamas (duomenys neskelbtini) sulaukė žinučių iš (duomenys neskelbtini), kuriose jam buvo grasinama ir teigiama, kad bus nužudytas kaip savo krašto išdavikas, jeigu grįš į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Migracijos departamento pareigūnams tokius grasinimus patvirtinančių žinučių nepateikė, nepaaiškino, kodėl jų neišsisaugojo. Taip pat pareiškėjas 2024 m. gegužės 30 d. apklausos metu plačiau apie iš (duomenys neskelbtini) gautus grasinimus plačiau nepapasakojo, vengė šios temos, stengėsi daugiau kalbėti apie (duomenys neskelbtini) atliktus galimai neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu ir jo patirtį (duomenys neskelbtini).

31.5 Byloje esantys duomenys neleidžia spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos kilmės valstybėje galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėjas nepateikė jokių medicininių dokumentų, leidžiančių pagrįsti ant jo kojų esančių randų atsiradimo kilmę.

31.6 Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui atsisakyti suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei į SIS sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

33. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

36. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.)

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo individualią situaciją visų byloje esančių įrodymų kontekste, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

41. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad jo pasakojimo netikslumus sąlygojo ilgas laiko tarpas tarp apklausų ir įvykių, paskatinusių palikti kilmės valstybę, teisėjų kolegija pažymi, jog pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą ištirti atvejį ir nustatyti ar persekiojimo baimė yra pagrįsta. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, nurodyti šiuos motyvus pagrindžiančias aplinkybes. Pareiškėjo paaiškinimai jau 2021 m. spalio 21 d. vykusios apklausos metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs (nurodė prieštaringą informaciją dėl gautų (duomenys neskelbtini) pranešimų, apie sukilimo organizavimą, dėdės nužudymą, sulaikymo motyvus, skyrėsi pareiškėjo parodymai apie sulaikymą ir kankinimą, išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes).

42. Iš byloje ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas analizavo visus pareiškėjo pateiktus duomenis. Atsakovas surinko aktualią informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, kurią išsamiai išanalizavo ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo pasakojimą bei tyrimo metu suriktą informaciją. Iš Migracijos departamento vykdytų apklausų transkripcijų (pareiškėjo apklausos atliktos 2021 m. spalio 21 d. ir 2024 m. gegužės 30 d.) ir ginčijamo Sprendimo matyti, kad atsakovas stengėsi išsamiai išsiaiškinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumą – klausimai buvo tikslinami, pakartojami, užduodami papildomi klausimai. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, pažeidė Įstatymo ir jį įgyvendinančio Aprašo reikalavimus.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius faktinius duomenis, sprendžia, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų turėti pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo, įvertino bendrą kilmės valstybės informaciją bei nustatė, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) nėra toks aukštas, jog būtu galima konstatuoti, kad asmuo vien dėl buvimo teritorijoje patirtų rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

45. Aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju tinkamai taikė Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nesuteikė pareiškėjui laikotarpio savanoriškai išvykti į kilmės šalį, nes byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo į kilmės šalį, gali pasislėpti. Teismas taip pat kaip pagrįstą ir proporcingą vertino atsakovo nustatytą draudimą pareiškėjui 3 (trejus) metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir sprendimą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl papildomai jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Prieglobsčio prašytojas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Prieglobsčio prašytojas neturi socialinių, ekonominių ir (ar) šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje. Nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (3 metus) laikytinas proporcingu.

48. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą, todėl ir šios Sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis