ca45e9ec-786d-4157-a1e8-72414c8ff1eb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Č. skundÄ atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. Č. prašė solidariai priteisti iš atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, 410,48 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjas nurodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės Specialiosios paskirties skyriaus vyresniuoju pasieniečiu.

PaaiÅ¡kino, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad darbdavys apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Konstitucijai. PareiÅ¡kėjas rėmėsi Konstitucijos 48 straipsniu, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , ir Å¡iÄ nuostatÄ aiÅ¡kinančiu Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimu. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartimi ir 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, teigė, kad negali bÅ«ti laikoma, jog valstybės tarnautojui atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Nurodė, kad nėra praleistas bendrasis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Lietuvos valstybei teko pareiga numatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už pareigÅ«nų atliktÄ darbÄ . Lietuvos valstybė turėjo pareigÄ iÅ¡ biudžeto skirti lėšas bÅ«tinas pareigÅ«nų apmokėjimui. Kadangi tai nebuvo padaryta, jai tenka atsakomybė paskirti Å¡ias bÅ«tinas lėšas, o Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei – jas iÅ¡mokėti.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .              Nurodė, kad iki Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Iki Konstitucinio Teismo sprendimo taikant teisės aktus priimtiems sprendimams Å¡ių aktų pripažinimas prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, reikÅ¡mingas tiek, kiek Å¡ie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių.

             Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Å iuo atveju turi bÅ«ti taikomi Darbo kodekso nustatyti terminai pareiÅ¡kėjų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo skundo teismui padavimo dienos.             Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė iÅ¡ esmės tokius pat argumentus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui reikalavimus grindžiant Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Lietuvos valstybę turi atstovauti Valstybės sienos apsaugos tarnyba. PareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi 2010-05-24, todėl vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007-05-24, pareiÅ¡kėjui priteistinas sumas mažinant už 2007 m. sausio mėn. - balandžio mėn. – 201,43 Lt, bei už gegužės mėn. 17 d. d. 64/91 Lt/22 d. d.=2,95x17 d. d. = 50,15 Lt, viso mažinama suma – 251,58 Lt.

PraÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.              Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Č. 2007-01-01 – 2007-12-31 laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis – 326,46 Lt, 2008-01-01 – 2008-12-31 laikotarpiu – 84,02 Lt, viso pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta – 410,48 Lt (b. l. 6). IÅ¡ darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės matyti, kad dėl priedų priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo V.

Č. nebuvo išmokėta: 2007 m. sausio mėn. – 74,85 Lt, kovo mėn. – 53,04 Lt, balandžio mėn. – 73,54 Lt, gegužės mėn. – 64,91 Lt, birželio mėn. – 56,66 Lt, liepos mėn. – 3,46 Lt (b. l. 7); už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 84,02 Lt (b. l. 8).Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai.

Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Nepriemoka pareiÅ¡kėjui yra atsiradusi 2007-2008 metais, kai galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl priedų ribojimo.

Taigi, nepriemoka susidarė pareiÅ¡kėjo darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojančias įstatymo nuostatas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, tuo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pritaikytos su Konstitucija nesuderinto įstatymo nuostatos. Byloje iÅ¡keltas ginčas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.

Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Dėl Å¡ios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Å ioje byloje prieinant nurodytÄ iÅ¡vadÄ nebuvo tiriamas skundo padavimo momentas, o buvo aiÅ¡kinamasi, ar asmuo nebuvo praleidęs termino skundui paduoti. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo, yra neįvykdyti.

Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais. Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, argumentai, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Konstitucinis Teismas 2011-10-25 nutarimu pripažino, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo įsigaliojimo, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo V. Č. reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , yra pagrįstas.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o solidariai priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 teismas konstatavo, kad ginčas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginču. Taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu tarnybiniuose ginčuose dėl pareigÅ«nams neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo laikytina vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigÅ«nas ir kuri nagrinėto ginčo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329). Nagrinėjamu atveju, tinkamu atsakovu laikytina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė, o ne Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėjo nuomone, Lietuvos Respublika turėjo pareigÄ numatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už darbÄ , bei biudžeto skirti lėšas, bÅ«tinas teisingo apmokėjimo už pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ užtikrinimui.

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Konstitucinis teismas 2009-12-11 nutarime yra konstatavęs, kad nustatytas pareigÅ«nų apmokėjimo reguliavimas neatitiko Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau teismas pagal jam nustatytÄ kompetencijÄ negali įpareigoti priimti ar pakeisti teisės aktus.   Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo. Skundas teismui paduotas 2010-05-28 (b. l. 1-5), o ginčas keliamas dėl iÅ¡mokų, mokėtų už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31.

Laikytina, kad vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundo reikalavimas priteisti nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius (skaičiuojant 3 metus atgal nuo skundo padavimo dienos) pareikÅ¡tas, praleidus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidariusiÄ nuo 2007 m. gegužės mėn. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011-09-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1331/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-508/2011, 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-510/2011 pasisakė, kad Å¡ios kategorijos bylose turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis.

Teismas Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu vadovaujasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pagrindu kaip aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuota praktika.Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal Darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009).Nepriemokos dydį pagrindžia atsakovo pateiktos pažymos už 2007 m. ir 2008 m. (b. l. 7, 8). Pažymose nurodytos susidariusios nepriemokos sumos neginčija nei atsakovas, nei pareiškėjas. Atsižvelgus į pažymose nurodytas sumas, pareiškėjui priteisiama (64,91+56,66+3,46+84,02) 209,05 Lt.

Priteisiama už 2007 m. gegužės mėnesį visa suma atsižvelgus į tai, kad darbo užmokestis mokamas mėnesio pabaigoje, po 2007-05-28.Atsakovas praÅ¡o atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dėl sunkios atsakovo finansinės padėties. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti.

Atsakovas, praÅ¡ydamas sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, nepateikė tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių įrodymų ir nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti tenkintinas. Dėl Å¡ios priežasties, atsakovo praÅ¡ymas laikomas nepagrįstu ir atmetamas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. Č. naudai iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės 209,05 (du Å¡imtai devyni litai 05 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                        JÅ«ra Marija Strumskienė