ca44cc97-8f92-4a2e-8c09-d7bf94b1e3fc · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                    Administracinė byla Nr. ATP-208-152/2011                                                                                       Teisminio proceso Nr. 4-07-3-01548-2011-6                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.

  (S)                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 1 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracine tvarka nubausto T.

V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo T. V. nubaustas:pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 litų bauda;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, T.

V. paskirta galutinė nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, ir n u s t a t ė : T. V. nubaustas už tai, kad 2011 m. gegužės 18 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) g. Nr. 18, vairavo krovininį automobilį „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ bei jį apgadino. IÅ¡ eismo įvykio vietos T.

V. pasiÅ¡alino. Å iais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 119, 231.1. punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu T. V. praÅ¡o pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimÄ â€“ panaikinti nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir Å¡ioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.T. V. skunde nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo nutarimu nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jis Å¡iame straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

Teigia, kad jis savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad 2011 m. gegužės 18 d., apie 17.25 val., vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FH12“, atvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., esančiÄ statybinių medžiagų parduotuvę iÅ¡krauti prekes. IÅ¡sikrovęs prekes jis bandė atbulomis iÅ¡važiuoti į gatvę, paskui įvažiavo atgal į kiemÄ ir apsisuko. Apsisukęs kieme jis nieko blogo nepajuto, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡sikrauti į kitÄ vietÄ . Teigia, kad jo vairuojamas automobilis labai didelis, krovininis, todėl to, kad kliudė gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ , jis tikrai nepastebėjo ir nepajuto, ir kad padarė eismo įvykį nežinojo ir nesuprato.

Nurodo, kad jeigu bÅ«tų pastebėjęs ir pajutęs, jog kliudė gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ , jis bÅ«tų apie tai pranešęs pareigÅ«nams, susisiekęs su darbdaviu, informavęs iÅ¡krovimo vietos administracijÄ . Nors jis pripažino padaręs eismo įvykį ir dėl to gailėjosi, tačiau jis iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo nepajutęs, jog kliudė gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ ir nežinodamas, kad padarė eismo įvykį. Tai, T. V. nuomone, reiÅ¡kia, kad jo nuvažiavimas iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvo susijęs su siekimu iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliantas teigia, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, vairuotojui suvokiant, kad sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.T. V. manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , jo padaryto pažeidimo subjektyviosios pusės nesiaiÅ¡kino, kaltės klausimo visiÅ¡kai neanalizavo ir neaptarė.

Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ jis buvo nubaustas nenustačius jo kaltės turinio, neiÅ¡siaiÅ¡kinus, ar iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinta buvo tyčia, suvokiant padarytÄ pažeidimÄ bei siekiant iÅ¡vengti už jį atsakomybės, ir kokie byloje esantys įrodymai tai įrodo. Nurodo, kad jo paaiÅ¡kinimuose užfiksuota, kad jis nepastebėjo, jog kliudė gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ , iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo net neįtardamas, kad padarė pažeidimÄ . Mano, kad Å¡ios jo pasiaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos jokiais įrodymais.

Apeliantas teigia, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. T. V. nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei asmuo nepastebėjo sukėlęs eismo įvykį, traktuotina, kad jis nesiekė iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes ir tokios veikos nėra pagrindo vertinti kaip tyčinės. Todėl, apelianto nuomone, nesant vieno bÅ«tinųjų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių, byla dėl tokios veikos turėtų bÅ«ti nutraukta.T.

V. nurodo, kad jis Å¡iuo metu dirba A. L. transporto paslaugų įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbovietėje jis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas bei pareigingas vairuotojas. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis praras darbÄ â€“ vienintelį pragyvenimo Å¡altinį. Taip pat nurodo, kad pagal lanksčiosios paskolos be užstato sutartį iÅ¡ banko „(duomenys neskelbtini)“ jis yra paėmęs 7000 litų paskolÄ . Todėl netekus darbo, įsipareigojimų vykdymas iÅ¡ esmės bus apsunkintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK) praÅ¡o        T. V. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimÄ . Atsiliepime Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK nurodo, kad teisėje yra preziumuojamas įstatymų žinojimas, todėl T. V. privalėjo žinoti, kad už veikÄ , už kurios padarymÄ jis pripažintas kaltu, gali bÅ«ti baudžiamas pinigine bauda ir specialiosios teisės atėmimu, t. y. jis turėjo numatyti, kokios pasekmės gali kilti, tačiau jis lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti.

Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK teigia, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti, apeliantas, praÅ¡ydamas panaikinti, jo manymu, neteisingÄ sprendimÄ , piktnaudžiauja savo teisėmis. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ â€“ taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, visuomenės ir eismo saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimų padarymÄ . Apeliantas pripažįsta, kad padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtÄ pažeidimÄ . Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo T.

V. veikoje. Apeliantas, neigdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , nurodo, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos atžvilgiu nenustatęs jo tyčios, nepagrįstai jį nubaudė už šį pažeidimÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, nutartis administracinėje byloje Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1.

P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. V. pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .             ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs ir kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas KET.

Å is pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti padaromas tik tyčia (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. V. vairuojamas automobilis kliudė gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ ir jį apgadino (2, 6, 7, 9, 12, 14, 15 b. l.). Å io fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (26, 35, 36 b. l.). Nagrinėjamu atveju,                    T. V. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamÄ eismo įvykio apibrėžimÄ , kad eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas yra su Å¡iuo eismo įvykiu susijęs.KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. KET 231 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Å¡ių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka (KET 231.1. p.). KET 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Tačiau T. V., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, į tai nereagavo taip, kaip nustatyta KET ir pažeisdamas KET nuostatas, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad abejonių dėl T. V. tyčios, pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos, nėra. IÅ¡ T. V. paaiÅ¡kinimo ( 8 b. l.) matyti, kad jam atbulam iÅ¡važiuojant iÅ¡ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) g. Nr. 18, (duomenys neskelbtini), į gatvę, automobilis „VW Golf“ įjungė garsinį signalÄ ir rankomis parodė, kad jis toliau nebevažiuotų.

Tuomet jis įvažiavo atgal į teritorijÄ ir iÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo vairuojamÄ automobilį ir priekabÄ , tačiau ant jų nepastebėjęs jokių apgadinimų, iÅ¡važiavo. Å ias eismo įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. B. (9 b. l.). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad T. V., iÅ¡girdęs, jog jam važiuojant atbulam iÅ¡ teritorijos, sustojęs automobilis įjungė garsinį signalÄ ir rankomis rodė toliau nevažiuoti, suprato, kad kliudė gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ , ir todėl iÅ¡lipęs iÅ¡ savo vairuojamo automobilio apžiÅ«rėjo jį ir priekabÄ .

Be to, teismo posėdyje T. V. pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. kad važiuodamas transporto priemone atbulas atsitrenkė į gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ ir jį apgadinęs iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino (2, 26 b. l.). Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. V., suprasdamas, kad važiuodamas atbulas kliudė gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ , sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apeliantas, žinodamas, kokios yra vairuotojo pareigos po eismo įvykio, eismo įvykio vietoje neliko, todėl teismas konstatuoja, kad T.

V. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.Apeliaciniame skunde T. V. nurodo, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis praras darbÄ â€“ vienintelį pragyvenimo Å¡altinį. Teismas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali bÅ«ti neskiriamas tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnį, kuriame nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Nesant tokių ypatingų aplinkybių, Å¡velnesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-3132/2010, N662-5852/2009). Apelianto nurodytos aplinkybės – tai, kad jis Å¡iuo metu dirba A. L. transporto paslaugų įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, darbovietėje jis yra charakterizuojamas teigiamai, kaip drausmingas bei pareigingas vairuotojas, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis praras darbÄ â€“ vienintelį pragyvenimo Å¡altinį, kad jis yra pasiėmęs paskolÄ ir netekus darbo įsipareigojimų vykdymas pagal paskolos sutartį iÅ¡ esmės bus apsunkintas, teismo vertinimu, nėra iÅ¡skirtinio pobÅ«džio, sudarančios pagrindÄ Å¡velninti jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , t. y. neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Å ios aplinkybės reikÅ¡mingos parenkant nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribose ir, atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas T. V. už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrė minimalų ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, T. V. skirta administracinė nuobauda už jo padarytus pažeidimus atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis apylinkės teismas privalo raÅ¡yti teismo posėdžio protokolÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1333/2007).

Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančiÄ medžiagÄ . Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , administracine tvarka nubausto asmens, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiÅ¡kinimus.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir T.

V. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                          Irena Ivanovienė                                           Â