ca3fffdd-1fc9-4b72-beaa-c3241086c6f9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijos (toliau â Komisija) 2021 m. vasario 1 d. posÄdyje priimtÄ sprendimÄ (2021 km. vasario 4 d. posÄdžio protokolo Nr. RLK-5 2 d.) dÄl atsisakymo tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikų (toliau â Santaros klinikos) 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ âDÄl vaisto Nivolumabo kompensavimoâ Nr. SR-682, kuriuo praÅ¡oma pacientei L. S. kompensuoti gydymo iÅ¡laidas (toliau â Sprendimas);
Legislator headnote
AI generatedca3fffdd-1fc9-4b72-beaa-c3241086c6f9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. eI-5114-815/2019 neįvykdytas, Komisijos sprendimas prieÅ¡tarauja taikytinai teisei. Teigia, kad Komisijai nevykdant įsiteisÄjusio Teismo sprendimo, pareiÅ¡kÄja 2021 m. sausio 25 d. kreipÄsi į teismÄ dÄl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Komisija 2021 m. sausio 28 d. informavo teismÄ , kad posÄdis dÄl Teismo sprendimo vykdymo vyks 2021 m. vasario 1 d. Teismas 2021 m. sausio 29 d. iÅ¡davÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. eI3-2551-484/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00735-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.4.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų JÅ«ratÄs GaidytÄs-LavrinoviÄ, Inos KirkutienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Jolantos VÄgelienÄs, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos L. S. atstovei advokatei A.
S., treÄiojo suinteresuoto asmens vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikų atstovui L. G., uždarame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos L. S. skundÄ atsakovÄms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijai, (treÄiasis suinteresuotas asmuo â vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninÄ Santaros klinikos) dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄja L. S. kreipÄsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o:
1) panaikinti Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijos (toliau â Komisija) 2021 m. vasario 1 d. posÄdyje priimtÄ sprendimÄ (2021 km. vasario 4 d. posÄdžio protokolo Nr. RLK-5 2 d.) dÄl atsisakymo tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikų (toliau â Santaros klinikos) 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ âDÄl vaisto Nivolumabo kompensavimoâ Nr. SR-682, kuriuo praÅ¡oma pacientei L. S. kompensuoti gydymo iÅ¡laidas (toliau â Sprendimas);
2) iÅ¡sprÄsti vaisto âNivolumabasâ (toliau â ir Vaistas) kompensavimo pacientei L. S. klausimÄ iÅ¡ esmÄs, o nesant galimybÄs to padaryti, ginÄÄ iÅ¡sprÄsti kitu įstatymų nustatytu bÅ«du, užtikrinanÄiu realų pacientÄs teisių apgynimÄ . Skunde nurodo, kad Komisija, nesilaikydama terminų, pakartotinai iÅ¡nagrinÄjo Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ âDÄl vaisto Nivolumabo kompensavimoâ Nr. SR-682 ir priÄmÄ nemotyvuotÄ sprendimÄ , kuriuo pakartotinai, jau treÄiÄ kartÄ , neatsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkriÄio 3 d. sprendimo, priimto administracinÄje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 (toliau â Teismo sprendimas), ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto administracinÄje byloje Nr. eI-5114-815/2019, iÅ¡aiÅ¡kinimus atsisakÄ pareiÅ¡kÄjai kompensuoti gydymÄ gyvybiÅ¡kai reikalingu Vaistu.
Teigia, kad toks Sprendimas užkerta keliÄ pareiÅ¡kÄjai gauti labai retÄ sveikatos bÅ«klÄ efektyviai veikiantį gydymÄ , galintį prailginti jos gyvenimo trukmÄ. PareiÅ¡kÄja paaiÅ¡kina, kad serga labai sunkia (mirtina) ir labai reta liga: âkepenų lÄ stelių karcinoma S5 nesant kepenų cirozÄs ir esant BRCA 1 (+) mutacijaiâ. Jai 2018 m. rugsÄjo 19 d. pradÄtas taikyti gydymas kompensuojamuoju vaistu âSorafenibasâ, pastebÄjus agresyvų ligos progresavimÄ , 2019 m. vasario 12 d. gydymas nutrauktas.
Nesant kito efektyvaus kompensuojamo vaisto, Santaros klinikų gydytojų konsiliumas (toliau â Konsiliumas) 2019 m. vasario 15 d. priÄmÄ sprendimÄ kreiptis į KomisijÄ su praÅ¡ymu kaip įmanoma greiÄiau, atsižvelgiant į agresyviÄ ligos eigÄ , kompensuoti pareiÅ¡kÄjos gydymÄ vaistu âNivolumabasâ. Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. pateikÄ Komisijai praÅ¡ymÄ dÄl pareiÅ¡kÄjos gydymo vaistu âNivolumabasâ kompensavimo. PareiÅ¡kÄja nurodo, kad laukdama Komisijos sprendimo ir agresyviai progresuojant ligai, už savo asmenines lÄÅ¡as įsigijo vaistÄ âNivolumabasâ ir pradÄjo gydymÄ Å¡iuo vaistu.
Santaros klinikos 2019 m. kovo 27 d. gavo Komisijos raÅ¡tÄ âDÄl informacijos teikimoâ Nr. 4K-2238, kuriame nurodyta, jog Komisija nutarÄ nekompensuoti vaisto âNivolumabasâ gydymo iÅ¡laidų. Santaros klinikos Apeliacinei komisijai 2019 m. balandžio 5 d. pateikÄ apeliacinį skundÄ Nr. SR 1228, kurį iÅ¡nagrinÄjusi, ApeliacinÄ komisija 2019 m. gegužÄs 7 d. vienbalsiai nusprendÄ patenkinti Santaros klinikų apeliacinį skundÄ ir pavedÄ Komisijai pakartotinai svarstyti Santaros klinikų praÅ¡ymÄ .
Komisija, 2019 m. gegužÄs 16 d. pakartotinai iÅ¡nagrinÄjusi Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ dÄl pareiÅ¡kÄjos gydymo vaistu âNivolumabasâ kompensavimo, šį praÅ¡ymÄ atmetÄ iÅ¡ esmÄs vadovaudamasi tais paÄiais argumentais, kaip ir priimdama 2019 m. kovo 18 d. sprendimÄ . PareiÅ¡kÄja, nesutikusi su Komisijos sprendimu, 2019 m. birželio 21 d. teismui pateikÄ skundÄ . Teismas atsisakÄ skundÄ priimti, pareiÅ¡kÄjai nesilaikius konkreÄiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos iÅ¡ankstinio nagrinÄjimo ne per teismÄ tvarkos.
Atsižvelgdama į teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kÄja savarankiÅ¡kai pateikÄ apeliacinį skundÄ Apeliacinei komisijai, kuri 2019 m. rugpjÅ«Äio 16 d. raÅ¡tu praneÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjai, jog jos apeliacinį skundÄ atmetÄ. Nesutikdama su ginÄytinais sprendimais, pareiÅ¡kÄja 2019 m. rugsÄjo 13 d. kreipÄsi į teismÄ , kuris 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu patenkino jos skundÄ . Teismas, be kita ko, vertindamas Komisijos sprendimÄ , konstatavo, kad:
1) Komisijos sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, nÄra iÅ¡samus, nenurodytos objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys, ypatingai susijusios su pareiÅ¡kÄjos, serganÄios kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozÄs ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos bÅ«klÄs nepriskyrimo prie labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių;
2) informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenys yra netinkami sprendžiant klausimÄ dÄl PacientÄs sveikatos bÅ«klÄs priskyrimo labai retai sveikatos bÅ«klei, todÄl Komisija privalo vadovautis tarptautinÄs mokslinÄs literatÅ«ros duomenimis;
3) Komisija, sprÄsdama klausimÄ dÄl vaisto âNivolumabasâ veiksmingumo, turi įvertinti ir jo veiksmingumÄ pacientei. Nurodo, kad Komisija, nepaisydama Teismo sprendimo ir teisÄs aktuose nustatytų terminų, 2020 m. kovo 5 d. vykusiame posÄdyje pakartotinai priÄmÄ nemotyvuotÄ sprendimÄ , kuriuo dar kartÄ atmetÄ Santaros klinikų praÅ¡ymÄ ir paliko mirtina liga serganÄiÄ pacientÄ be jai bÅ«tino gydymo. PareiÅ¡kÄja nesutikdama su Komisijos sprendimu pateikÄ skundÄ teismui. Teismas 2020 m. lapkriÄio 3 d. priÄmÄ jai palankų sprendimÄ , kuriuo, be kita ko, konstatavo, kad:
1) Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas (Komisija nevertino pareiÅ¡kÄjai palankių ir Santaros klinikų praÅ¡ymÄ pagrindžianÄių duomenų, kad pareiÅ¡kÄja serga labai reta liga ir, kad vaistas âNivolumabasâ yra efektyvus pareiÅ¡kÄjai ir jÄ veikia teigiamai; Komisija nevertino ValstybinÄs vaistų kontrolÄs tarnybos 2020 m. vasario 26 d. raÅ¡te Nr. (122)2R499 pateiktos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ pripažintina labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle, taip pat Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžianÄių Santaros klinikų bei pacientus vienijanÄių organizacijų pateiktų tarptautiniuose moksliniuose Å¡altiniuose skelbiamų kitos Europos valstybÄs â Italijos duomenų);
2) Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. eI-5114-815/2019 neįvykdytas, Komisijos sprendimas prieÅ¡tarauja taikytinai teisei. Teigia, kad Komisijai nevykdant įsiteisÄjusio Teismo sprendimo, pareiÅ¡kÄja 2021 m. sausio 25 d. kreipÄsi į teismÄ dÄl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Komisija 2021 m. sausio 28 d. informavo teismÄ , kad posÄdis dÄl Teismo sprendimo vykdymo vyks 2021 m. vasario 1 d. Teismas 2021 m. sausio 29 d. iÅ¡davÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .
PareiÅ¡kÄjos tvirtinimu, ji tik iÅ¡ teismo sužinojo, kad Komisija 2021 m. vasario 1 d. rengia posÄdį, į kurį nei ji, nei jos atstovai nebuvo pakviesti. PareiÅ¡kÄjos atstovÄ advokatÄ A. S. kreipÄsi į KomisijÄ ir Sveikatos apsaugos ministerijÄ su praÅ¡ymu įgyvendinti teisÄ Ä¯ gynybÄ užtikrinant pareiÅ¡kÄjos atstovų dalyvavimÄ Komisijos posÄdyje. Komisijos 2021 m. vasario 1 d. posÄdyje pareiÅ¡kÄjos atstovÄ dar kartÄ pateikÄ argumentus dÄl pareiÅ¡kÄjos bÅ«klÄs priskyrimo labai retai bÅ«klei ir dÄl vaisto âNivolumabasâ veiksmingumo.
Komisija 2021 m. vasario 10 d. pateikÄ pareiÅ¡kÄjai sprendimÄ , kuriuo jau treÄiÄ kartÄ atsisakÄ skirti mirtina liga serganÄiai pareiÅ¡kÄjai bÅ«tino gydymo kompensavimÄ . PareiÅ¡kÄjos manymu, Komisijos Sprendimas:
1) priimtas klaidingai įvertinus faktines aplinkybes, apibrÄžianÄias jos labai retos bÅ«klÄs kriterijus, su kuriais norminiai teisÄs aktai sieja gydymo kompensavimÄ ir dÄl to nepagrįstai atsisakÄ kompensuoti gydymÄ ;
2) Komisija, bÅ«dama iÅ¡ankstinio nagrinÄjimo ne teismo tvarka institucija, du kartus sÄ moningai nevykdÄ teismo sprendimų, neatliko įrodymų tyrimo, netinkamai vertino pateiktus duomenis, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad pacientÄ yra silpnesnioji pusÄ ir rÄmÄsi su nagrinÄjimu atveju nesusijusiais duomenimis;
3) Komisijos Sprendimas priimtas neįvertinus norminiuose teisÄs aktuose įtvirtintos bÅ«tinosios gydymo kompensavimo skyrimo sÄ lygos â praÅ¡omo kompensuoti vaisto veiksmingumo;
4) Komisijos sprendimas, kuriuo ketvirtÄ kartÄ atsisakyta kompensuoti pareiÅ¡kÄjos gydymÄ , kuriuo buvo esmingai apribotos jos konstitucinÄs teisÄs, kuris savo sukeliamais padariniais prilygintinas sankcijos paskyrimui, yra nepakankamai motyvuotas, priimant šį sprendimÄ buvo pažeistos pareiÅ¡kÄjos konstitucinÄs teisÄs į gyvybÄ, į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ ir teisÄ Ä¯ veiksmingÄ teisinÄ gynybÄ . PareiÅ¡kÄja skunde vadovaujasi Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų dÄl labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo priÄmimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. V-1566, (toliau âTvarkos apraÅ¡as) 8 punkto nuostatomis, pagal kurias Komisija, priimdama sprendimÄ dÄl sveikatos bÅ«klÄs pripažinimo labai reta, nesant Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose numatytuose registruose ir (ar) elektroninÄse stebÄsenos sistemose duomenų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti bÅ«klÄs retumÄ , arba jei jie yra netikslÅ«s, turi remtis tarptautinÄje mokslinÄje literatÅ«roje skelbiamais duomenimis ir Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiÅ«ros specialistus vienijanÄios organizacijos nuomone.
Teigia, kad Å¡iuos duomenis Komisijai pateikÄ Santaros klinikos ir atitinkamos srities gydytojus vienijanÄios organizacijos â Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija ir Lietuvos gastroenterologų draugija. Teigia, kad nepaisant teisinio reguliavimo ir dviejų įsiteisÄjusių teismo sprendimų, Sprendime nepagrįstai remiamasi netiksliais informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenimis. Komisija, vertindama, koks yra asmenų, serganÄių kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozÄs, skaiÄius, cituoja nereprezentatyvius duomenis.
PareiÅ¡kÄja mano, kad Komisija nepagrįstai neatsižvelgÄ Ä¯ objektyvius Konsiliumo iÅ¡vadoje, Lietuvos onkologų chemoterapeutų, Lietuvos gastroenterologų draugijų raÅ¡tuose pateiktus duomenis dÄl jos sveikatos bÅ«klÄs priskyrimo labai retai bÅ«klei, nesivadovavo Tvarkos apraÅ¡o 5 punktu, Teismo sprendime nurodytais argumentais, todÄl priÄmÄ nepagrįstÄ , neteisÄtÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kÄja nurodo, kad, sprÄsdamas klausimÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄs priskyrimo labai retai bÅ«klei, Konsiliumas vertino pareiÅ¡kÄjos diagnostinių tyrimų rezultatus ir iÅ¡vados 2, 3 punktuose nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjai diagnozuota kepenų lÄ stelių karcinoma S5 (retos ligos kodas ORPHA: 88673) nesant kepenų cirozÄs. Konsiliumas 2019 m. vasario 15 d., Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija 2019 m. vasario 19 d., atsižvelgdami į tai, kad pagal TarptautinÄs statistinÄs ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos deÅ¡imtÄ jį pataisytÄ ir papildytÄ leidimÄ , pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ neatitinka jokio tikslaus kodo, o atitinkamai informacinÄ sistema âSveidraâ nekaupia duomenų, kiek pacientų Lietuvoje serga kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozÄs, vadovavosi Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalimi bei Tvarkos apraÅ¡o 5 punktu ir rÄmÄsi tarptautinÄje mokslinÄje literatÅ«roje skelbiamais Å¡iam individualiam atvejui aktualiais duomenimis.
Atkreipia dÄmesį, kad Nacionalinio vÄžio instituto registras nekaupia duomenų apie hepatoceliulinÄs kepenų lÄ stelių karcinomos nesant kepenų cirozÄs atvejų skaiÄių Lietuvoje. Taip pat nekaupia ir apie BRCA 1 (+) mutacijas sergant hepatoceliuline kepenų lÄ stelių karcinoma. Nors literatÅ«ros duomenimis tokia kombinacija laikytina labai reta bÅ«kle. DÄl to tenka vadovautis kitų Å¡alių duomenimis, atrenkant kiek įmanoma tinkamus duomenis tam tikrų bÅ«klių paplitimui Lietuvoje nustatyti, kaip nurodyta Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte.
Atsižvelgiant į tai, Komisijai buvo pateikti kitos Europos SÄ jungos valstybÄs â Italijos, kuri turi Kepenų vÄžio registrÄ , duomenys. Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija nurodÄ, kad pagal Italijoje 20 metų Kepenų vÄžio registre rinktus duomenis, hepatoceliulinÄ karcinoma, nesant kepenų cirozÄs, pasitaiko tik 2 procentams pacientų (2 atvejai 1 000 000 gyventojų). Å ios pozicijos laikosi ir Komisijai duomenis pateikusi Lietuvos gastroenterologų draugija. Atsižvelgdama į tai, pareiÅ¡kÄja daro iÅ¡vadÄ , kad kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozÄs yra labai reta sveikatos bÅ«klÄ ir teigia, kad Å¡ie statistiniai duomenys atitinka Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalį (ne daugiau kaip 1 diagnozuotas atvejis 200 000 gyventojų).
PareiÅ¡kÄjos teigimu, aplinkybÄ, kad informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenys yra netinkami vertinimui, ar jos sveikatos bÅ«klÄ yra labai reta, teismo posÄdžio metu (2019 m. lapkriÄio 27 d.) patvirtino ir gydytojas Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro prof. L. G., kuris nurodÄ, kad informacinÄje sistemoje âSveidraâ nekaupiami duomenys apie kasmet naujai diagnozuojamų kepenų lÄ stelių karcinomos nesant kepenų cirozÄs atvejų skaiÄių. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ne visais diagnozuotais atvejais yra atliekami histologiniai tyrimai, neįmanoma gauti reprezentatyvių duomenų, kiek kiekvienais metais nustatoma naujų kepenų lÄ stelių karcinomos nesant kepenų cirozÄs atvejų.
DÄl to âSveidraâ duomenimis remtis negalima. Å iÄ pozicijÄ patvirtino ir teismas, sprendime konstatuodamas, kad Komisija yra neteisi vadovaudamasi, be kita ko, informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenimis, nes jie neatsako į klausimus apie pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ. Pažymi, kad tarptautinÄs mokslinÄs literatÅ«ros duomenys, patvirtinantys jos bÅ«klÄs retumÄ , buvo pateikti jau 2019 m. vasario 21 d., kai buvo pateiktas Santaros klinikų praÅ¡ymas kompensuoti gydymÄ vaistu âNivolumabasâ.
Italijos vÄžio registro duomenys (ITA.LI.CA) buvo ir yra pagrindinis reprezentatyvus įrodymas (duomenys rinkti iÅ¡ 11 centrų 21 metus, visi atvejai patvirtinti âaukso standartoâ tyrimo metodais â biopsija ar operacine medžiaga), nes tai vienintelis tyrimas, kurio: (i) reprezentatyvi imtis â 3 027; (ii) tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek asmenų serga hepatoceliuline karcinoma nesant kepenų cirozÄs. Be to, tai vienintelis įrodymas, kurį patvirtino Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiÅ«ros specialistus vienijanÄios organizacijos (Lietuvos onkologų chemoterapeutų, Lietuvos gastroenterologų draugijos), kaip to reikalauja ApraÅ¡o 8 punktas.
TaÄiau Komisija, nepaisydama Teismo sprendimo, Tvarkos apraÅ¡o, nustatytų Teismo sprendimo įgyvendinimo terminų, pateiktų anksÄiau Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos ir Lietuvos gastroenterologų draugijos iÅ¡vadų dÄl bÅ«klÄs retumo, vÄl iÅ¡ naujo formaliai ir kryptingai ÄmÄ rinkti duomenis, leidžianÄius neskirti jai gydymo ir vilkinti procesÄ . Pasak pareiÅ¡kÄjos, Santaros klinikų, Nacionalinio vÄžio instituto, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikų (toliau ? Kauno klinikos) Komisijai pateiktų atsakymų analizÄ tik įrodo, kad be jokio konteksto, aiÅ¡kių kriterijų, įstaigos į tuos paÄius klausimus teikÄ skirtingus, prieÅ¡taringus duomenis, rÄmÄsi skirtingais Å¡altiniais ir dÄl to padarÄ skirtingas iÅ¡vadas.
Pavyzdžiui, Santaros klinikos patvirtino, kad pacientÄs bÅ«klÄ yra labai reta liga, o Kauno klinikos klaidingai nurodÄ, jog hepatoceliulinÄ karcinoma nÄra įtraukta į orphanet retų ligų sÄ raÅ¡Ä , nors iÅ¡ tiesų yra ir šį faktÄ patvirtino Komisija. Nacionalinis vÄžio institutas, nesant nacionalinio vÄžio registro, skaiÄiavimus atliko remdamasis hipotetinÄmis prielaidomis, nenurodydamas Å¡altinių. Taigi, Komisija priimdama SprendimÄ rÄmÄsi vÄl kitais, vertinamÄ individualų pareiÅ¡kÄjos atvejį neatitinkanÄiais, nereprezentatyviais, mažos imties, dažnai vieno centro retrospektyviais duomenimis, kurių kepenų cirozÄs diagnozÄ buvo patvirtinta biopsija ar operacine medžiaga tik daliai pacientų.
Komisija neatliko iÅ¡samaus pateiktų įrodymų vertinimo, neįrodÄ, kad Italijos vÄžio registro 21 metų kaupti duomenys, patvirtinantys, kad jos sveikatos bÅ«klÄ yra labai reta, yra nepatikimi. Komisija neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad sprendžiamas gyvybÄs ir mirties klausimas, o ji (pacientÄ) laikytina silpnesniÄ ja puse. Pažymi, kad tokia teisinÄ asmens padÄtis lemia, kad santykyje su vieÅ¡Ä ja administracija kilus neaiÅ¡kumams ar nesant pakankamų duomenų bÅ«klÄs retumui patvirtinti âSveidrosâ sistemoje, teisÄ aiÅ¡kintina pacientÄs naudai, siekiant subalansuoti nelygias Å¡alių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnÄs Å¡alies, apsaugÄ .
KiekvienÄ kartÄ po teismų sprendimų Komisijos inicijuojamas naujų duomenų apie bÅ«klÄs retumÄ rinkimas, neatsižvelgiant į teismų sprendimus, pareiÅ¡kÄjos tvirtinimu, jai neleidžia užtikrinti objektyvaus ir teisingo proceso. Apgynusi savo teises teisme, tokios galimybÄs ji nebeturi Komisijoje, kas sudaro prielaidas Komisijai piktnaudžiauti teisÄmis, nevykdyti teismų sprendimų. Vertinant visÄ procesÄ (tiek vykstantį Komisijoje, tiek teisme) kaip vieningÄ teisinį procesÄ , tiesos nustatymas, kaip pagrindinis tikslas, tampa neįmanomas, teisinÄ fikcija.
PareiÅ¡kÄja teigia, kad, atsisakydama skirti kompensavimÄ jos gydymui, Komisija klaidingai vertino faktines aplinkybes, apibrÄžianÄias jos labai retos bÅ«klÄs kriterijus, su kuriais norminiai teisÄs aktai sieja gydymo kompensavimÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas ir dÄl to nepagrįstai atsisakÄ kompensuoti gydymÄ . Tai suponuoja, kad ginÄijamas Komisijos sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, jos sveikatos bÅ«klÄ turi bÅ«ti pripažinta labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle, o klausimas iÅ¡nagrinÄtas iÅ¡ esmÄs arba ginÄas turi bÅ«ti iÅ¡sprÄstas kitu įstatyme numatytu bÅ«du, kuris ne formaliai, o realiai užtikrintų jos teises.
Nurodo, kad Komisija nevertino vaisto terapinÄs naudos. Komisija, pakartotinai imituodama klausimo nagrinÄjimÄ , pateikÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms klausimÄ dÄl vaistų, skirtinų gydyti jos labai retÄ sveikatos bÅ«klÄ. Pažymi, kad taikytinoje teisÄje apskritai nÄra reikalavimo kiekvienos sveikatos bÅ«klÄs, įskaitant labai retos, gydymui turÄti atskirÄ vaistÄ . Be to, Komisija yra informuota, kad pareiÅ¡kÄja 2019 m. vasarį pradÄjo gydymÄ veiksmingu vaistu âNivolumabasâ ir dÄl jo efektyvumo vis dar yra gyva.
DÄl to visiÅ¡kai nepagrįstas yra tokio klausimo kÄlimas. PareiÅ¡kÄjos teigimu, vaistinis preparatas âNivolumabasâ atitinka Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto nuostatas, t. y. gali pailginti paciento iÅ¡gyvenamumÄ ir (ar) sumažinti neįgalumÄ (ar neleisti neįgalumui didÄti), efektyviai veikdamas Å¡iÄ bÅ«klÄ sukelianÄius veiksnius â etiologinius (veiksniai, lemiantys ligos atsiradimÄ ) ir (ar) patogenezinius (veiksniai, lemiantys klinikinÄ ligos eigÄ ).
Vaisto âNivolumabasâ terapinÄ vertÄ yra pagrįsta oficialiai skelbiamais duomenimis, kaip to reikalauja Tvarkos apraÅ¡o 10.3 punktas. Vaisto veiksmingumÄ Ä¯rodo oficialÅ«s klinikiniai tyrimai, kurių duomenys Komisijai pateikti Konsiliumo iÅ¡vadoje ir kuriuos Komisija nepagrįstai ignoravo: (1) Klinikinio tyrimo (NCT01658878, CheckMate 040) metu pacientams, gydytiems vaistu âNivolumabasâ, bendras atsako dažnis (anglų kalba â overall response rate) pagal RECIST 1.1 (anglų kalba â The Response Evaluation Criteria in Solid Tumors) buvo 14,3 proc. (95 proc.
CI), pilnas atsakas (anglų kalba â complete response) 1,9 proc., dalinis atsakas (anglų kalba â partial response) 12,3 proc. Tuo tarpu pagal mRECIST (anglų kalba â modified RECIST) atsako į gydymÄ vertinimo kriterijus bendras atsako dažnis â 18,2 proc. (95 proc. CI), pilnas atsakas â 3,2 proc., dalinis atsakas â 14,9 proc. Pagal Komisijai pateiktus įrodymus, pagal RECIST 1.1 â 1,9 proc. pacientams, o pagal mRECISTâ 3,2 proc. pacientams, sirgusiems kepenų lÄ stelių karcinoma ir gydytų vaistu âNivolumabasâ, nustatytas pilnas atsakas į gydymÄ (remisija).
Tai reiÅ¡kia, kad gydymo Vaistu dÄka nenustatoma jokių vÄžio požymių. Atitinkamai, kaip nurodyta aukÅ¡Äiau, daliai pacientų nustatytas dalinis atsakas į gydymÄ Vaistu, t. y. dÄl Å¡io vaisto veiksmingumo sumažÄjo navikas ar vÄžio plitimas. Tai įrodo vaistinio preparato akivaizdžiÄ naudÄ , kuri kaip svarbus kriterijus nurodytas ir Europos Komisijos praneÅ¡ime dÄl 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 141/2000 dÄl retųjų vaistų. Vaisto veiksmingumui įrodyti pateikiami cituojamo klinikinio tyrimo susisteminti duomenys.
Vadovaujantis Kaplan Meier metodika, iÅ¡gyvenamumo tikimybÄ gydant vaistu âNivolumabasâ 15,6 mÄn., kai Å¡is vaistas taikomas kaip antros eilÄs gydymas po vaisto âSorafenibasâ (Nexavar, Bayer AG, NCT01658878, CheckMate 040). Tuo tarpu studijos SHARP duomenimis (NCT00105443), gydant vaistu âSorafenibasâ, pacientų iÅ¡gyvenamumo tikimybÄ 10,7 mÄn. Tai įrodo, kad iÅ¡plitusios kepenų lÄ stelių karcinomos gydymas Vaistu yra nemažiau efektyvus nei gydymas vaistu âSorafenibasâ, kuriuo kepenų lÄ stelių karcinomos gydymas kompensuojamas Lietuvos Respublikoje ir kuris jai buvo netinkamas.
Atkreipia dÄmesį į tai, kad Europos medicinos onkologijos draugija (anglų kalba â European Society for Medical Oncology), remdamasi CheckMate 4594 klinikine studija, konstatavo, kad lÄ stelių karcinomos gydymas Vaistu, lyginant su gydymu vaistu âSorafenibasâ, sukelia gerokai mažiau nepageidaujamų reakcijų, prailgina pacientų iÅ¡gyvenamumÄ , didesnei pacientų daliai gautas dalinis arba pilnas atsakas į gydymÄ . PareiÅ¡kÄjos teigimu, neabejotinÄ vaisto veiksmingumÄ Ä¯rodo už jos asmenines lÄÅ¡as 2019 m. vasario pabaigoje pradÄtas gydymas Vaistu.
DÄl Vaisto veiksmingumo pareiÅ¡kÄja jau 6 kartus virÅ¡ijo iÅ¡gyvenamumo rodiklius. Liga stabilizuota, neįgalumas nedidÄja. Pažymi, kad Komisija veikia kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris turi laikytis gero administravimo principo, įtvirtinto tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijoje. Pagal šį principÄ Komisijos sprendimai turi bÅ«ti objektyvÅ«s, motyvuoti ir priimami per priimtinÄ laikÄ , Komisija turi pareigÄ imtis aktyvių veiksmų siekiant nustatyti objektyvius duomenis sprendimui pagrįsti.
Tokį imperatyvų reikalavimÄ Komisijos sprendimui kelia ir VieÅ¡ojo administravimo 8 straipsnio normos. Remdamasi tuo, kas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄja teigia, kad Komisija nepagrįstai atsisakÄ skirti kompensavimÄ jos gydymui jai veiksmingu Vaistu, toks sprendimas priimtas neįvertinus įrodymų apie Å¡io vaisto veiksmingumÄ , todÄl Sprendimas neatitinka taikytinų Tvarkos apraÅ¡o normų ir dÄl to turi bÅ«ti panaikintas bei turi bÅ«ti pripažinta, kad gydymas Vaistu gali pailginti jos iÅ¡gyvenamumÄ ir sumažinti neįgalumÄ .
PareiÅ¡kÄjos teigimu, jai gydymas Vaistu yra gyvybiÅ¡kai reikalingas, taÄiau jos subjektinių teisių gynimo klausimas nÄra nagrinÄjimas skubiai, pažeidžiami teisÄs aktuose nustatyti terminai, per kuriuos Komisija turi iÅ¡nagrinÄti praÅ¡ymus, skundus. PareiÅ¡kÄja nurodo esanti priversta tÄsti ne tik kovÄ su liga, taÄiau ir teisinÄ kovÄ už teisÄ Ä¯ gyvybÄ, kuri tÄsiasi jau daugiau nei 24 mÄnesius. Teigia, kad Å¡i procesų epopÄja, leidžianti kaskart administracinei institucijai pasitaisyti arba priimti naujus tapaÄius aktus, programuoja tolesnius teisinius ginÄus, tuo neadekvaÄiai užkraunant jų ginÄijimo naÅ¡tÄ asmeniui.
Vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. kovo 7 sprendimu byloje Stanka MirkoviÄ prieÅ¡ JuodkalnijÄ , peticijos Nr. 33781/15, 49, 62-63 p.; 2008 m. vasario 28 d. sprendimu byloje Tserkva Sela Sosulivka prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimÄ byloje Zylkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 5613/04). Pažymi, jog Komisija neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad dÄl priimto Sprendimo neigiami padariniai kyla jai, kuri, sirgdama labai reta liga â kepenų lÄ stelių karcinoma, nesant kepenų cirozÄs ir turÄdama vis dar kompensuotÄ kepenų funkcijÄ , paliekama be jokio veiksmingo gydymo su agresyviu ligos progresavimu.
PareiÅ¡kÄja vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio nuostata, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo preambule ir mano, kad Komisijos Sprendimas tiesiogiai pažeidžia pagrindines asmens konstitucines teises: teisÄ Ä¯ gyvybÄ ir orumÄ , paneigia normÄ , kad asmens sveikata yra didžiausia visuomenÄs socialinÄ ir ekonominÄ vertybÄ. Atsižvelgdama į tai, kad Komisija yra neįvykdžiusi jau dviejų teismų sprendimų, dÄl ko jos teisÄs iki Å¡iol nebuvo apgintos net teismo pagalba, o teismo sprendimo teisinÄ galia ir autoritetas Å¡iuo individualiu atveju nebeteko jokios prasmÄs, pareiÅ¡kÄja praÅ¡o teismo visus pateikiamus reikalavimus iÅ¡sprÄsti teisme, nebegrÄ Å¾inant jų nagrinÄti dar vienÄ kartÄ Komisijai.
Å iuo pagrindu pareiÅ¡kÄja praÅ¡o teismo priimti tokio turinio sprendimÄ , kuris užkirstų keliÄ bet kokioms galimybÄms Komisijai ignoruoti teismo sprendimo įvykdymÄ bei paminti teismo sprendimo teisinÄ galiÄ ir autoritetÄ . AtsakovÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau â Ministerija) su skundu nesutinka. Ministerija atsiliepime į skundÄ vadovaujasi Farmacijos įstatymo 592 straipsnio, Tvarkos apraÅ¡o ir Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr.  V- 1566, (toliau â Darbo reglamentas) nuostatomis ir teigia, kad pagrindinis reikalavimas žmogaus sveikatos bÅ«klÄ laikyti labai reta yra ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus. Pažymi, kad jei duomenų nÄra ar jie nÄra tikslÅ«s, duomenys vertinami atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus. Teigia, jog Sprendime aiÅ¡kiai nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebÄsenos sistemų duomenis pareiÅ¡kÄjos bÅ«klÄ nÄra labai reta.
Ministerijos nuomone, Komisijos turimų duomenų pakanka Å¡iai iÅ¡vadai suformuoti. Teigia, jog negalima vadovautis tik tarptautiniais duomenimis, kadangi vÄžinių susirgimų rūšys ir jų kiekis skirtingose pasaulio Å¡alyse bei žemynuose skiriasi labai stipriai. Tuo nori atkreipti dÄmesį, kad vienos Å¡alies fiksuojama statistika konkreÄių ligų atvejų visiÅ¡kai netinka kitos Å¡alies esamai padÄÄiai vertinti, tiek dÄl genetinių žmonių ypatybių, tiek dÄl paÄių Å¡alių iÅ¡sivystymo lygio, sveikatos apsaugos prieinamu, mitybos įproÄių ir daugelių kitų dedamųjų.
Pažymi, kad vadovaujantis Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalimi, labai retos bÅ«klÄs atvejų skaiÄius nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebÄsenos sistemų duomenimis. Å iuo atveju Lietuvos Respublikoje tokius duomenis valdo, apibendrina ir pagal poreikį įstaigoms teikia ValstybinÄ ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau â VLK) iÅ¡ informacinÄs sistemos âSveidraâ. Pažymi, kad Farmacijos įstatyme numatyta iÅ¡imtis, jog tais atvejais, kai tokių duomenų nÄra ar jie netikslÅ«s, vadovaujamasi tarptautine moksline literatÅ«ra, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus.
Pažymi, jog Å¡iuo atveju turima statistika ir informacija yra pakankama, iÅ¡sami ir tiksli, todÄl ja nesivadovauti Komisija priimdama sprendimus neturi teisinio pagrindo. GinÄijamas Sprendimas paremtas privalomojo sveikatos draudimo informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenimis. Å ios sistemos tikslas â informacinių technologijų priemonÄmis apdoroti duomenis apie asmeniui suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, iÅ¡duotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių iÅ¡laidos apmokamos Privalomojo socialinio draudimo fondo (toliau â PSDF) biudžeto lÄÅ¡omis, ir valdyti PSDF biudžeto administravimo, VLK ir teritorinių ligonių kasų (toliau â TLK) veiklos koordinavimo bei kontrolÄs funkcijų vykdymo procesus.
InformacinÄs sistemos âSveidraâ uždaviniai â teikti vieÅ¡Ä sias elektronines paslaugas, susijusias su asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu ir jų iÅ¡laidų apmokÄjimu PSDF biudžeto lÄÅ¡omis; automatizuoti VLK ir TLK veiklos koordinavimo bei kontrolÄs procesus; automatizuoti duomenų apie PSDF biudžeto lÄšų naudojimÄ analizÄs procedÅ«ras; automatizuoti PSDF biudžeto lÄšų administravimo kontrolÄ. PaaiÅ¡kina, kad remiantis Komisijos darbo reglamentu, sprendimus priima kvalifikuoti ir kompetentingi asmenys, praktikuojantis medikai.
Pažymi, kad Komisija turi teisÄ gauti iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos padalinių ir gydymo įstaigų visÄ reikiamÄ informacijÄ sprendimams priimti, taip pat turi teisÄ kreiptis dÄl papildomos informacijos į Ministerijos specialistus konsultantus, pacientų ar gydytojų organizacijas ir kitas institucijas. Atsižvelgiant į tai, Komisija vykdydama jai suteiktÄ teisÄ kreipÄsi į kompetentingas institucijas. Pažymi, kad bÅ«klÄs retumÄ pagrindžianÄių duomenų vertinimo teisÄ ir sprendimo dÄl bÅ«klÄs pripažinimo labai reta bei sprendimo dÄl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo iÅ¡laidų bei asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidų kompensavimo priima Komisija, vadovaudamasi Tvarkos apraÅ¡o ir Komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka.
Tai, kad pareiÅ¡kÄja nesutinka su Komisijos vertinimu, nereiÅ¡kia, kad Sprendimas yra neteisÄtas. Atsižvelgdama į visÄ Komisijos Sprendimo priÄmimo metu turimÄ informacijÄ , viešųjų registrų duomenis, bei teisÄs aktų nuostatas, Ministerija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjos bÅ«klÄ neatitinka Farmacijos įstatyme ir Tvarkos apraÅ¡e įtvirtinto labai retos bÅ«klÄs apibrÄžimo ir jam keliamų sÄ lygų. Pažymi ir tai, kad Ministerija su ginÄu susijusios informacijos nevaldo ir negali tikrinti tarpinstitucinÄs komisijos priimamų sprendimų teisÄtumo.
Ministerijos pagrindinÄ funkcija, vadovaujantis Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 2 dalimi sudaryti KomisijÄ , patvirtinant jÄ sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Komisijos darbo reglamento 8 punkte įtvirtinta, kad iÅ¡ VLK darbuotojų sudaromas Komisijos sekretoriatas (ne mažiau kaip 2 Komisijos sekretoriai) Komisijai techniÅ¡kai aptarnauti. Nurodo, kad Komisija, vadovaudamasi kompetentingų institucijų pateikta informacija, sistemose esanÄia oficialia statistika bei tarptautine literatÅ«ra bei kompetentingų įstaigų pateikta informacija priÄmÄ ginÄijamÄ SprendimÄ , kuriuo nusprendÄ netenkinti Santaros klinikų praÅ¡ymo ir skundžiamu raÅ¡tu informavo, kad pacientÄs L.
S. gydymas vaistiniu preparatu Opdivo (veiklioji medžiaga ânivolumabasâ) nebus kompensuojamas, nes neatitinka Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos apraÅ¡o 2.2. papunktyje nurodyto labai retos žmogaus sveikatos bÅ«klÄs paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kstanÄių gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ) bei nÄra statistiÅ¡kai patikimų oficialiai skelbiamų duomenų apie Vaisto įtakÄ bendro iÅ¡gyvenamumo pailgÄjimui. Pažymi, jog Å¡iuo atveju buvo priimtas motyvuotas iÅ¡samus Sprendimas, kuris buvo iÅ¡siųstas tiek Santaros klinikoms, tiek paÄiai pareiÅ¡kÄjai.
Sprendime be faktinių aplinkybių nurodyta, ir apskundimo tvarka bei terminai. PaaiÅ¡kina ir tai, kad vykdant įsiteisÄjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. eI-5114-815/2019, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu buvo panaikinta Komisijos 2019 m. gegužÄs 16 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalis, artimiausiame posÄdyje, remiantis teismo sprendime iÅ¡dÄstytais motyvais, Komisija pakartotinai įvertino Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682.
Komisijos sprendimas buvo panaikintas dÄl nepakankamo pagrįstumo ir motyvų nebuvimo. Komisija, vykdydama teismo sprendimÄ , 2020 m. kovo 5 d. priÄmÄ naujÄ sprendimÄ (protokolo) Nr. RLK-5, kuriuo atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkriÄio 3 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eI3-3335-815/2020 panaikino 2020 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimÄ ir įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti vieÅ¡osios įstaigos Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 âDÄl vaisto âNivolumabasâ kompensavimoâ.
GinÄijamas Sprendimas priimtas bÅ«tent vykdant šį Teismo sprendimÄ . TodÄl Ministerija laiko atmestinais pareiÅ¡kÄjos teiginius, kad ji ir Komisija nevykdo teismų sprendimų. AtsakovÄ Komisija pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame su juo nesutinka. Komisija mano, kad jos priimtas Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas tiek teisÄs aktų nuostatomis, faktinÄmis aplinkybÄmis bei moksliniais tyrimais bei nÄra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ pagal taikytinÄ teisÄ priskiriama labai retai žmogaus sveikatos bÅ«klei.
Nurodo, kad Komisija SprendimÄ priÄmÄ vadovaudamasi Farmacijos įstatymo bei Tvarkos apraÅ¡o ir Komisijos darbo reglamento nuostatomis. Sprendimas taip pat paremtas aktualia informacija, gauta iÅ¡ Santaros klinikų (2021 m. sausio 11 d. raÅ¡tas Nr. SR-159), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (2021 m. sausio 14 d. raÅ¡tas Nr. (S-(1.26)-469) ir Nacionalinio vÄžio instituto (2021 m. sausio 26 d. raÅ¡tas Nr. R3-82). Gautuose raÅ¡tuose kompetentingos institucijos konstatavo, jog pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ niekaip negali bÅ«ti įvardijama kaip labai reta sveikatos bÅ«klÄ.
Sprendime dÄstomi duomenys taip pat paremti privalomojo sveikatos draudimo informacinÄs sistemos âSveidraâ informacija. PaaiÅ¡kina, kad pagrindinis reikalavimas žmogaus sveikatos bÅ«klÄ laikyti labai reta yra ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus. Å iuo atveju Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebÄsenos sistemų duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjos bÅ«klÄ nÄra labai reta. Mano, kad Komisijos turimų duomenų pakanka Å¡iai iÅ¡vadai pagrįsti.
Teigia, kad negalima vadovautis tik tarptautiniais duomenimis, kadangi vÄžinių susirgimų rūšys ir jų kiekis skirtingose pasaulio Å¡alyse bei žemynuose skiriasi labai stipriai. Pažymi, kad Farmacijos įstatyme numatyta iÅ¡imtis, jog tais atvejais, kai tokių duomenų nÄra ar jie netikslÅ«s, vadovaujamasi tarptautine moksline literatÅ«rÄ kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus. Tvirtina, jog Å¡iuo atveju turima statistika ir informacija yra pakankama, iÅ¡sami ir tiksli, todÄl ja nesivadovauti Komisija priimdama sprendimus neturÄjo teisinio pagrindo.
Nurodo, kad Komisija, vykdydama teismo 2020 m. lapkriÄio 3 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 dÄl vaisto âNivolumabasâ skyrimo pareiÅ¡kÄjai įvertino: pareiÅ¡kÄjos atstovÄs advokatÄs A. S. nuomonÄ ir argumentus, susipažino su jos baigiamÄ ja kalba, pasakyta 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posÄdyje, Komisijos posÄdžio metu iÅ¡dÄstytais argumentais, kad vertinti šį atvejį laikantis teismo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad pacientÄ yra silpnoji pusÄ, kad jai savo lÄÅ¡omis įsigytas gydymas yra efektyvus;
2) informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenimis, 2019 m. registruotas 241 pacientas, kuriems pirmÄ kartÄ nustatyta kepenų lÄ stelių karcinoma (HepatoceliulinÄ karcinoma, Hepatoma) (TLK-10-AM žymima kodu C22.0), o 2020 m. â 230 pacientų;
3) interneto tinklapio www.orpha.net duomenimis KLK (ORPHA: 88673) paplitimas 15/100 000 gyventojų per metus, o sergamumas 3,221/100 000 gyventojų per metus;
4) gydymo įstaigų raÅ¡tuose nurodytas kepenų lÄ stelių karcinomos (toliau â KLK) be kepenų cirozÄs dažnis skirtingose Å¡alyse yra: Lenkijoje -15 %, Vokietijoje - 47,2 ir 22,2 %, Å vedijoje dažnis augo nuo 6,8 % 2004 m. iki 15,8 % 2016 metais, Lietuvoje (Santaros klinikų raÅ¡te nurodyti 2004 m. duomenys) apie 45 %;
5) gydymo įstaigų raÅ¡tuose pateiktÄ informacijÄ : kad BRCA I (+) mutacija nÄra reikÅ¡minga nei klasifikuojant KLK, nei parenkant jos gydymÄ . KLK gydymo gairÄse (ESMO ir NCCN) nÄra pateikta rekomendacijų, kurios siÅ«lytų KLK be kepenų cirozÄs, kai nustatyta BRCA I (+) gydyti kitaip, nei kitus serganÄiuosius KLK;
6) SlovÄnijos Liublijanos onkologijos instituto pateikiamÄ mokslinÄ informacijÄ , kad SlovÄnijoje bendras KLK atvejų skaiÄius 2014 m. buvo panaÅ¡us kaip Lietuvoje (208 atvejai) ir iÅ¡ jų be cirozÄs yra 20 proc. atvejų (https://www.onkoi.si/zaJavnost_in_bolnike/vrste_raka/tumorjiJeter_in_zolcnega_sistema);
7) duomenis apie paÄios pacientÄs bÅ«klÄ: pacientų, kuriems nustatyta metastazavusi KLK ir kurie gydyti vaistu âSorafenibasâ informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenimis 2019 m. buvo 51 pacientas, 2020 m. â 53 pacientai. Galimai Vaistas galÄtų bÅ«ti skiriamas visų pacientų, serganÄių KLK, gydymui, jei toks vaisto skyrimas bÅ«tų pagrįstas iÅ¡samiais klinikiniais tyrimais ir dÄl jo iÅ¡laidų kompensavimo bÅ«tų priimti kitais teisÄs aktais reglamentuojami sprendimai.
Mano, jog Å¡iuo atveju buvo priimtas motyvuotas, iÅ¡samus Sprendimas, kuris buvo iÅ¡siųstas tiek Santaros klinikoms tiek paÄiai pareiÅ¡kÄjai. Sprendime be faktinių aplinkybių nurodyta ir apskundimo tvarka bei terminai. Pažymi, kad ApeliacinÄ komisija â tai yra ikiteisminÄ privaloma ginÄų nagrinÄjimo tvarka dÄl Komisijos priimtų sprendimų. Mano, kad Komisijos Sprendimas atitinka visus administraciniam sprendimams keliamus reikalavimus, numatytus VieÅ¡ojo administravimo įstatyme. Komisija nesutinka su pareiÅ¡kÄjos skundo teiginiais, kad ji vilkino teismo sprendimų vykdymÄ .
Taip pat nurodo, kad tai, jog pareiÅ¡kÄja nesutinka su nustatyta faktine situacija, nereiÅ¡kia, jog Sprendimas yra neteisÄtas. TreÄiasis suinteresuotas asmuo Santaros klinikos sutinka su pareiÅ¡kÄjos skundu ir mano, kad jis turÄtų bÅ«ti tenkinamas. Atsiliepime į skundÄ pažymi, kad Santaros klinikų pozicija dÄl skundžiamu Sprendimu vertinto gydymo skyrimo buvo ir yra tokia pati, kokia buvo iÅ¡reikÅ¡ta ir nuosekliai palaikoma nuo pat 2019 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. SR- 682 âDÄl vaisto Nivolumabo kompensavimoâ pateikto praÅ¡ymo.
Tai yra, Santos klinikų specialistų vertinimu, pareiÅ¡kÄjai, kuri serga kepenų lÄ stelių karcinoma S5 nesant kepenų cirozÄs, turÄtų bÅ«ti kompensuojamas gydymas vaistu âNivolumabasâ. Nurodo, kad Santaros klinikų argumentai dÄl siÅ«lomo gydymo kompensavimo yra pateikti Santaros klinikų raÅ¡tuose, pateiktuose su pareiÅ¡kÄjos skundu, į kuriuos Komisija nepagrįstai neatsižvelgÄ. PareiÅ¡kÄjos atstovÄ teismo posÄdžio metu palaikÄ pareiÅ¡kÄjos skundÄ iÅ¡ esmÄs jame nurodytais argumentais ir praÅ¡Ä skundÄ tenkinti.
TreÄiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posÄdžio metu taip pat palaikÄ pareiÅ¡kÄjos skundÄ , praÅ¡Ä jį tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje Komisijai buvo pateiktas net âaukÅ¡tesnisâ įrodymas nei klinikiniai tyrimai apie Vaisto efektyvumÄ , t. y. paÄios pareiÅ¡kÄjos, kuriai ir praÅ¡oma kompensuoti gydymÄ Å¡iuo vaistu, tyrimų duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad ji ypaÄ teigiamai reaguoja į gydymÄ Å¡iuo vaistu. Teismas k o n s t a t u o j a : NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl Komisijos posÄdyje, vykusiame 2021 m. vasario 1 d., priimto sprendimo Nr. RLK-5 2 dalies, kuriuo netenkintas Santaros klinikų praÅ¡ymas kompensuoti pareiÅ¡kÄjai vaisto âNivolumabasâ įsigijimo iÅ¡laidų.
Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. SR-682 âDÄl vaisto Nivolumabo kompensavimoâ kreipÄsi į ValstybinÄ ligonių kasÄ , praÅ¡ydamos kompensuoti gydymÄ vaistu Novilumabu pacientei L. S., kuri serga kepenų lÄ stelių karcinoma S5 nesant kepenų cirozÄs (TLK10:C22.0). Prie praÅ¡ymo, be kita ko, pridÄjo 2019 m. vasario 15 d. Santaros klinikų gydytojų konsiliumo iÅ¡vadas ir Lietuvos chemoterapeutų draugijos 2019 m. vasario 19 d. iÅ¡vadÄ dÄl bÅ«klÄs pripažinimo labai reta bÅ«kle ir vaisto terapinÄs vertÄs įvertinimo.
Komisija 2019 m. kovo 26 d. raÅ¡tu Nr. 4K-2238 âDÄl informacijos teikimoâ informavo apie 2019 m. kovo 18 d. posÄdyje priimtÄ sprendimÄ . RaÅ¡te nurodoma, jog informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenimis, 2018 m. buvo registruoti 214 pacientų, kuriems pirmÄ kartÄ nustatyta diagnozÄ â kepenų lÄ stelių karcinoma (pagal TLK-10-AM žymima kodu C22.0). Å iuo raÅ¡tu Komisija informavo, jog ji nutarÄ nekompensuoti pareiÅ¡kÄjos gydymo vaistu âNivolumabasâ iÅ¡laidų, nes pareiÅ¡kÄja neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus sveikatos bÅ«klÄs paplitimo kriterijaus ir nÄra pateikta statistiÅ¡kai patikimų oficialiai skelbiamų duomenų apie Vaisto įtakÄ bendro iÅ¡gyvenamumo pailgÄjimui.
Santaros klinikos 2019 m. balandžio 5 d. Apeliacinei komisijai pateikÄ raÅ¡tÄ Nr. SR-1228 âApeliacinis skundas dÄl Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių iÅ¡laidų kompensavimo komisijos priimto sprendimoâ, praÅ¡ydamos įpareigoti KomisijÄ pakartotinai svarstyti jų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ dÄl Vaisto kompensavimo. ApeliacinÄ komisija 2019 m. gegužÄs 10 d. posÄdyje nutarÄ patenkinti Santaros klinikų apeliacinį skundÄ ir pavedÄ Komisijai pakartotinai, laikantis teisÄs aktuose nustatytų sprendimo priÄmimo terminų, svarstyti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ , priimant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â VAÄ®) 8 straipsnyje ir Tvarkos apraÅ¡o 53 punkto reikalavimus atitinkantį sprendimÄ bei tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ neatitinka labai retos žmogaus sveikatos bÅ«klÄs, aiÅ¡kiai nurodyti tokio sprendimo motyvus.
ApeliacinÄ komisija nurodÄ, jog Komisijos 2019 m. kovo 18 d. sprendime nÄra nurodyta, kodÄl pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ nepriskirta prie labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių, jame neatsižvelgta į tarptautinÄs mokslinÄs literatÅ«ros duomenis, taip pat pažeistas Tvarkos apraÅ¡o 22 punkte nustatytas sprendimo priÄmimo terminas. Taip pat nesilaikyta reikalavimų, jog Komisijos sprendimas bÅ«tų iÅ¡samus, nenurodytos objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys, ypatingai susijusios su pareiÅ¡kÄjos, serganÄios kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozÄs ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos bÅ«klÄs nepriskyrimo prie labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių.
Santaros klinikos 2019 m. gegužÄs 14 d. raÅ¡tu Nr. SR-1668 âDÄl vaisto âNivolumaboâ kompensavimoâ kreipÄsi į KomisijÄ , praÅ¡ydama, be kita ko, atsižvelgti ir į ApeliacinÄs komisijos raÅ¡tÄ , kuriame pavedama pakartotinai svarstyti šį praÅ¡ymÄ . Komisija 2019 m. gegužÄs 16 d. posÄdyje nutarÄ nekompensuoti vaisto âNivolumabasâ įsigijimo iÅ¡laidų pareiÅ¡kÄjos gydymui, nes jos sveikatos bÅ«klÄ neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus sveikatos bÅ«klÄs paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kst. gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ) ir nÄra pateikta statistiÅ¡kai patikimų oficialiai skelbiamų duomenų apie Vaisto įtakÄ bendro iÅ¡gyvenamumo pailgÄjimu.
Apie šį posÄdyje priimtÄ sprendimÄ Santaros klinikos buvo informuotos 2019 m. gegužÄs 24 d. raÅ¡tu Nr. 4K-3726 âDÄl informacijos pateikimoâ. Lietuvos informacinÄs sistemos âLITEKOâ duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja pateikÄ skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, praÅ¡ydama panaikinti Komisijos 2019 m. gegužÄs 16 d. sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kuria atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 âDÄl vaisto âNivolumaboâ kompensavimoâ dÄl kompensavimo pareiÅ¡kÄjos gydymo iÅ¡laidų ir įpareigoti KomisijÄ atlikti veiksmus â skubiai iÅ¡ naujo, laikantis teisÄs aktais nustatytos tvarkos, iÅ¡nagrinÄti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma kompensuoti pareiÅ¡kÄjai gydymo iÅ¡laidas, ir priimti teisÄs aktų reikalavimus atitinkantį sprendimÄ dÄl Å¡io praÅ¡ymo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eI-4118-596/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02279-2019-5) atsisakÄ priimti skundÄ nurodydamas, jog pareiÅ¡kÄja, nesutikdama su Komisijos 2019 m. gegužÄs 16 d. sprendimo (protokolo) 5 dalimi, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , privalÄjo šį sprendimÄ apskųsti Apeliacinei komisijai. Kadangi pareiÅ¡kÄja nesilaikÄ privalomos ikiteisminio ginÄo dÄl Komisijos 2019 m. gegužÄs 16 d. sprendimo (protokolo) 5 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Komisijos atlikti veiksmus nagrinÄjimo tvarkos, pareiÅ¡kÄjos skundÄ teismas atsisakÄ priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ABTÄ®) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â LVAT) 2019 m. rugsÄjo 25 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. eAS-555-602/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį panaikino ir perdavÄ pareiÅ¡kÄjos skundo priÄmimo klausimÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. LVAT nurodÄ, jog Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 592 straipsnyje numatyta, jog praÅ¡ymÄ dÄl konkretaus paciento, kuriam nustatyta labai reta bÅ«klÄ, gydymo iÅ¡laidų kompensavimo Komisijai pateikia pacientÄ gydanti atitinkamos srities tretinÄs asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga.
Komisija sprendimÄ dÄl konkretaus paciento gydymo iÅ¡laidų kompensavimo priima ne vÄliau kaip per 10 darbo dienų, o skubiais atvejais, kai pacientÄ bÅ«tina nedelsiant gydyti, â ne vÄliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos. Kai trÅ«ksta duomenų sprendimui priimti, Komisija skiria ekspertizÄ ir sprendimÄ priima ne vÄliau kaip per 30 darbo dienų nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos (bet ne vÄliau, negu leidžia paciento bÅ«klÄ) (7 punktas). Jeigu pareiÅ¡kÄjas nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisÄ pateikti skundÄ sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (9 punktas).
Teismas pažymÄjo, jog Farmacijos įstatyme nÄra reglamentuojamos pacientÄs teisÄs ir pareigos procedÅ«roje, kurios metu Komisija nagrinÄja gydymo įstaigos praÅ¡ymÄ . Taigi susidaro tokia situacija, kad asmeniui, kuris susiduria su itin reikÅ¡mingu jo sveikatai neigiamu sprendimu nÄra sudarytos sÄ lygos jį apskųsti, kadangi Farmacijos įstatymas reglamentuoja Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijos sprendimo apskundimo galimybÄ tik gydymo įstaigai.
PareiÅ¡kÄjai, gavusiai jos netenkinantį sprendimÄ ir įstatyme nesant instrumentų, kaip ji galÄtų įgyvendinti savo teisÄ skųsti jos teisÄms ir pareigoms įtakÄ darantį sprendimÄ , turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos jį apskųsti teismui. PareiÅ¡kÄja skundÄ dÄl 2019 m. gegužÄs 16 d. Komisijos sprendimo 2019 m. liepos 8 d. pateikÄ Apeliacinei komisijai, praÅ¡ydama pavesti Komisijai pakartotinai svarstyti Santaros klinikų praÅ¡ymÄ ir priimti motyvuotÄ sprendimÄ . ApeliacinÄ komisija, 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. posÄdžio metu, nutarÄ atmesti pareiÅ¡kÄjos 2019 m. liepos 8 d. skundÄ dÄl Komisijos 2019 m. gegužÄs 16 d. priimto sprendimo, kadangi nagrinÄjamu atveju Farmacijos įstatyme nenumatyta paciento teisÄ tiesiogiai kreiptis dÄl labai retos bÅ«klÄs nustatymo ir gydymo iÅ¡laidų kompensavimo ar apskųsti tokį sprendimÄ apeliacine tvarka.
PareiÅ¡kÄja 2019 m. rugsÄjo 16 d. kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:
1) panaikinti Komisijos 2019 m. gegužÄs 16 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 âDÄl vaisto Nivolumabo kompensavimoâ, kuriuo praÅ¡oma kompensuoti pareiÅ¡kÄjai gydymo iÅ¡laidas;
2) panaikinti ApeliacinÄs komisijos 2019 m. rugpjÅ«Äio 12 d. vykusiame posÄdyje priimtÄ sprendimÄ (protokolÄ ), kuriuo atmestas pareiÅ¡kÄjos skundas;
3) įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma kompensuoti pareiÅ¡kÄjos gydymo iÅ¡laidas ir priimti teisÄs aktus atitinkantį sprendimÄ . Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pareiÅ¡kÄjos skundÄ , 2019 m. gruodžio 6 d. priÄmÄ sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. eI-5114-815/2019, kuriuo pareiÅ¡kÄjos skundÄ tenkino. Teismas sprendime, be kita ko, nurodÄ, kad Komisijos sprendimas nÄra iÅ¡samus, nenurodytos objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys, ypatingai susijusios su pareiÅ¡kÄjos, serganÄios kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozÄs ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos bÅ«klÄs nepriskyrimo prie labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių.
Taip pat teismas atkreipÄ dÄmesį, jog Komisija nepagrįstai vadovavosi tik ValstybinÄs ligonių kasos duomenimis, be kita ko, informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenimis, taip pat ValstybinÄs vaistų kontrolÄs duomenimis, nes jie neatsako į klausimus apie pareiÅ¡kÄjos, serganÄios kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozÄs ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos bÅ«klÄ. Teismas, panaikinÄs Komisijos 2019 m. gegužÄs 16 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 âDÄl vaisto Nivolumabo kompensavimoâ, įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma kompensuoti pareiÅ¡kÄjos gydymo iÅ¡laidas ir priimti teisÄs aktus atitinkantį sprendimÄ .
Komisija 2020 m. kovo 19 d. raÅ¡tu Nr. 4K-2096 informavo Santaros klinikas ir pareiÅ¡kÄjÄ apie tai, kad 2020 m. kovo 5 d. posÄdyje, baigusi svarstyti Santaros klinikų 2020 m. vasario 13 d. praÅ¡ymÄ dÄl vaisto âNivolumabasâ kompensavimo pacientei L. S., serganÄiai kepenų lÄ stelių karcinoma, nutarÄ nekompensuoti vaisto âNivolumabasâ įsigijimo iÅ¡laidų pareiÅ¡kÄjai, nes Å¡is atvejis neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus sveikatos bÅ«klÄs paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kst. gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ), taip pat Å¡is vaistas neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 10.2 papunkÄio reikalavimų, t. y. labai retai bÅ«klei gydyti skirtas vaistinis preparatas âNivolumabasâ negali pailginti iÅ¡gyvenamumo ar sumažinti neįgalumo ir 10.3 papunkÄio reikalavimų, t. y. nÄra oficialiai skelbiamų duomenų apie vaistinio preparato âNivolumaboâ įtakÄ bendro iÅ¡gyvenamumo pailgÄjimui.
PareiÅ¡kÄja, nesutikdama su Komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimu, pateikÄ skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2020 m. lapkriÄio 3 d. administracinÄje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 pareiÅ¡kÄjos skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: panaikino Komisijos posÄdyje 2020 m. kovo 5 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-5 10 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 âDÄl vaisto âNivolumabasâ kompensavimoâ, kuriuo praÅ¡oma kompensuoti pacientei L.
S. gydymo iÅ¡laidas ir įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo šį Santaros klinikų praÅ¡ymÄ . Komisijai nevykdant įsiteisÄjusio 2020 m. lapkriÄio 3 d. teismo sprendimo, pareiÅ¡kÄja 2021 m. sausio 25 d. kreipÄsi į teismÄ dÄl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Teismas 2021 m. sausio 29 d. iÅ¡davÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Komisija 2021 m. vasario 1 d. posÄdyje, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkriÄio 3 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. eI3-3335-811/2020, pakartotinai iÅ¡nagrinÄjo Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ âDÄl vaisto Novilumabo kompensavimoâ, kuriame nusprendÄ nekompensuoti Vaisto įsigijimo iÅ¡laidų pareiÅ¡kÄjos gydymui.
PareiÅ¡kÄja nesutikimÄ su Komisijos Sprendimu grindžia Å¡iais argumentais:
1) Komisijos Sprendimas priimtas klaidingai įvertinus faktines aplinkybes, apibrÄžianÄias jos labai retos bÅ«klÄs kriterijus, su kuriais norminiai teisÄs aktai sieja gydymo kompensavimÄ ir dÄl to nepagrįstai atsisakÄ kompensuoti gydymÄ ;
2) Komisija, bÅ«dama iÅ¡ankstinio nagrinÄjimo ne teismo tvarka institucija, du kartus sÄ moningai nevykdÄ teismų sprendimų, neatliko įrodymų tyrimo, netinkamai vertino pateiktus duomenis, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad pacientÄ yra silpnesnioji pusÄ ir rÄmÄsi su nagrinÄjimu atveju nesusijusiais duomenimis;
3) Komisijos Sprendimas priimtas neįvertinus norminiuose teisÄs aktuose įtvirtintos bÅ«tinosios gydymo kompensavimo skyrimo sÄ lygos â praÅ¡omo kompensuoti vaisto veiksmingumo;
4) Komisijos Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, priimant šį sprendimÄ buvo pažeistos pareiÅ¡kÄjos konstitucinÄs teisÄs į gyvybÄ, į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ ir teisÄ Ä¯ veiksmingÄ teisinÄ gynybÄ . Taigi, Å¡ioje byloje yra svarbu nustatyti, ar Komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkriÄio 3 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 ir priimdama SprendimÄ , tinkamai jį motyvavo, t. y. ar tinkamai įvertino pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ, nepripažindama jos labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle, taip pat, ar vertino Vaisto veiksmingumÄ .
Komisija, priimdama sprendimus dÄl labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu (toliau â ir Farmacijos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566 patvirtintu Sprendimų dÄl labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo priÄmimo tvarkos apraÅ¡u (toliau â ir Tvarkos apraÅ¡as). Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad labai reta (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus) žmogaus sveikatos bÅ«kle (toliau â labai reta bÅ«klÄ) laikoma gyvybei gresiantis ir (ar) žymų nuolatinį neįgalumÄ sukeliantis sveikatos sutrikimas, kuriam gali bÅ«ti taikomas efektyvus etiologinį veiksnį (veiksnys, lemiantis ligos atsiradimÄ ) ar patogenezinį veiksnį (veiksnys, lemiantis klinikinÄ ligos eigÄ ) veikiantis gydymo bÅ«das, kurio iÅ¡laidos Å¡iai labai retai bÅ«klei gydyti kitais bÅ«dais nekompensuojamos, galintis pailginti paciento iÅ¡gyvenamumÄ ir (ar) sumažinti neįgalumÄ (ar neleisti neįgalumui didÄti).
Labai retos bÅ«klÄs atvejų skaiÄius nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebÄsenos sistemų duomenimis, o tais atvejais, kai tokių duomenų nÄra ar jie netikslÅ«s, vadovaujantis tarptautine moksline literatÅ«ra, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus. Labai retos bÅ«klÄs atvejų skaiÄiaus įvertinimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ministras. Nustatant konkreÄios labai retos bÅ«klÄs atvejų skaiÄių, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiÅ«ros specialistus vienijanÄios organizacijos nuomonÄ.
IÅ¡ Komisijos Sprendimo turinio, matyti, kad Komisija sprendimÄ nekompensuoti pareiÅ¡kÄjai gydymo vaistu âNovilumabasâ priÄmÄ konstatavusi, kad jos atvejis neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus bÅ«klÄs paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kst. gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ). Pagal Tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , duomenimis, pagrindžianÄiais, kad bÅ«klÄ yra labai reta, pripažįstami atitinkami Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebÄsenos sistemų duomenys (Å¡ių sistemų duomenys turi bÅ«ti patvirtinti duomenų administratorių paraÅ¡u).
Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad, jei Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose numatytuose registruose ir (ar) elektroninÄse stebÄsenos sistemose nÄra duomenų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti bÅ«klÄs retumÄ , arba jei jie yra netikslÅ«s, remiamasi tarptautinÄje mokslinÄje literatÅ«roje skelbiamais duomenimis, atrenkant, kiek tai įmanoma, tinkamus duomenis tam tikrų bÅ«klių paplitimui Lietuvoje nustatyti. Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad Komisija, priimdama sprendimÄ dÄl sveikatos bÅ«klÄs pripažinimo labai reta bÅ«kle, atsižvelgia į ValstybinÄs ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau â VLK) nuomonÄ apie sveikatos bÅ«klÄs retumÄ (naujai diagnozuotų sveikatos bÅ«klÄs atvejų skaiÄių per metus), pagrįstÄ privalomojo sveikatos draudimo informacinÄs sistemos âSveidraâ (toliau â âSveidraâ) duomenimis arba Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nurodytais atvejais â tarptautinÄje mokslinÄje literatÅ«roje skelbiamais duomenimis, ir į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiÅ«ros specialistus vienijanÄios organizacijos nuomonÄ.
Teismas įsiteisÄjusiame 2019 m. gruodžio 6 d. sprendime, priimtame administracinÄje byloje Nr. eI-5114-815/2019 konstatavo, kad Komisija yra neteisi vadovaudamasi tik ValstybinÄs ligonių kasos duomenimis, be kita ko, informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenimis, taip pat ValstybinÄs vaistų kontrolÄs tarnybos duomenimis, nes jie neatsako į klausimus apie pareiÅ¡kÄjos, serganÄios kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozÄs ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos bÅ«klÄ. TodÄl Komisija privalÄjo vadovautis Tvarkos apraÅ¡o 5 punktu, nes Komisijos surinkti duomenys yra nepakankami.
Teismas administracinÄje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 2020 m. lapkriÄio 3 d. priimtame sprendime pažymÄjo, kad Komisija ir vÄl vadovavosi ValstybinÄs ligonių kasos 2020 m. vasario 25 d. raÅ¡tu Nr. 4K-1496, kuriame nÄra pateikta jokių Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose numatytuose registruose ir (ar) elektroninÄse stebÄsenos sistemose esanÄių duomenų, kaip to yra reikalaujama pagal Tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ . Teismas Å¡iame sprendime taip pat nurodÄ, kad Komisija nevertino pareiÅ¡kÄjai palankių ir Santaros klinikų praÅ¡ymÄ pagrindžianÄių duomenų, kad pareiÅ¡kÄja serga labai reta liga ir, kad vaistas âNivolumabasâ yra efektyvus pareiÅ¡kÄjai ir jÄ veikia teigiamai, o rÄmÄsi duomenimis, kurie neatitinka pareiÅ¡kÄjos asmeninių savybių (ypaÄ â rasÄs) ir sveikatos bÅ«klÄs, todÄl yra netinkami vertinti priimant sprendimÄ dÄl pareiÅ¡kÄjos gydymo.
Taip pat teismas nurodÄ, kad Komisija priimdama ginÄijamÄ SprendimÄ nepripažinti pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄs labai reta, ne tik nesivadovavo, bet ir nevertino valstybÄs institucijos ValstybinÄs vaistų kontrolÄs tarnybos 2020 m. vasario 26 d. raÅ¡te Nr. (122)2R- 499 pateiktos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ pripažintina labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle, taip pat Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžianÄių Santaros klinikų bei pacientus vienijanÄių organizacijų pateiktų tarptautiniuose moksliniuose Å¡altiniuose skelbiamų kitos Europos valstybÄs â Italijos duomenų, bet vertino tiek geografiÅ¡kai, tiek ir rasiniu pagrindu nuo Lietuvos ir jos gyventojų nutolusių Kinijos ar Japonijos duomenis apie sergamumÄ kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozÄs. Nustatyta, kad Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymo kompensuoti pareiÅ¡kÄjos gydymÄ Vaistu grindÄ Italijos vÄžio registro duomenimis (ITA.LI.CA) (duomenys rinkti iÅ¡ 11 centrų 21 metus, jo reprezentatyvi imtis â 3 027, tikslas â iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek asmenų serga hepatoceliuline karcinoma nesant kepenų cirozÄs), 2019 m. vasario 15 d.
Gydytojų konsiliumo iÅ¡vadomis (toliau â Gydytojų konsiliumo iÅ¡vados) ir 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos raÅ¡tu (toliau â Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos iÅ¡vados). Gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose dÄl bÅ«klÄs retumÄ patvirtinanÄių statistinių duomenų ir duomenų Å¡altinių nurodyta, kad: âRetos ligos kodas â ORHA:88673. HCC atsirandanÄios nesant kepenų cirozÄs yra reta bÅ«klÄ. LiteratÅ«ros duomenimis JAV dažnis â 0,06 atvejai 100000 gyventojų (Santohosh Gaddiketi Hepatocellular Carcinoma in tje Noncirrhotic Liver July 2014, Volume 203, Number 1 AJR- https:www.ajronline.prg/doi/full/10.2214/AJR.13.11511)â;
âpagal TLK-10-AM diagnozei HCC žymÄti naudojamas C22.0 kodas, neiÅ¡skiriant pacientų, turinÄių ir neturinÄių kepenų cirozÄsâ; âMÅ«sų žiniomis, Lietuvoje nÄra sisteminami duomenys dÄl pacientų, serganÄių HCC (nesant kepenų cirozÄs). DÄl to teikiami tarptautinÄje mokslinÄje literatÅ«roje skelbiami duomenys pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ .â Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos iÅ¡vadose âDÄl bÅ«klÄs pripažinimo labai reta bÅ«kle ir vaisto terapinÄs vertÄs įvertinimoâ, nurodyta, kad remiantis Orphanet (ORPHA88673) duomenimis, sergamumas HCC yra 1/100000 per metus, o HCC, nesant kepenų cirozÄs, pasitaiko tik 2 proc. pacientų (Giannini E.G., Marenco S., Bruzzone L.
Hepatocellular Carcinoma in patients without ciirrhosis in Italy. Dig Liver Dis. 2013; 45:164-169). Taigi, HCC, nesant kepenų cirozÄs, pasak Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos, galima vertinti kaip ultra retÄ ligÄ â 2 /100000 per metus. Kaip matyti, Å¡ios iÅ¡vados grindžiamos patvirtinant Italijos vÄžio registro duomenis. ValstybinÄs vaistų kontrolÄs tarnybos (toliau â Tarnyba) 2020 m. vasario 26 d. raÅ¡te Nr. (122)2R-499 nurodyta, kad remiantis ParaiÅ¡koje (turima omenyje Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682) pateiktais duomenimis (sergamumu JAV ir Italijoje) bei Tvarkos apraÅ¡o 2.2 punktu (bÅ«klÄ laikoma labai reta, jei per metus diagnozuojamas ne daugiau kaip vienas naujas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų), paraiÅ¡koje nurodyta bÅ«klÄ, Tarnybos nuomone, atitinka labai retos bÅ«klÄs apibÅ«dinimÄ .
Kaip matyti iÅ¡ Sprendimo turinio, atlikdama pakartotinį Santaros klinikų praÅ¡ymo vertinimÄ , Komisija aukÅ¡Äiau nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų, kaip buvo nurodyta teismo 2020 m. lapkriÄio 3 d. sprendime, nevertino, o, vadovaudamasi Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 4 dalimi, kreipÄsi į sveikatos priežiÅ«ros specialistus ekspertus, praÅ¡ydama pateikti iÅ¡vadas Å¡iais klausimais:
1) Ar galima hepatoceliulinÄ karcinomÄ , nesant kepenų cirozÄs, laikyti labai reta bÅ«kle? 2) Ar galima kepenų lÄ stelių karcinomÄ S5, nesant kepenų cirozÄs, kai pacientas turi BRCA I (+) genetinÄ mutacijÄ , laikyti labai reta bÅ«kle? 3) Ar BRCA I (+) genetinÄs mutacijos nustatymas turi įtakos hepatoceliulinÄs karcinomos, nesant kepenų cirozÄs, gydymo parinkimui? Ar yra žinoma vaistų, kurie yra efektyvesni, skiriant juos hepatoceliulinÄs karcinomos, nesant kepenų cirozÄs, gydymui, jei yra kartu nustatyta ir BRCA I (+) genetinÄ mutacija? 4) Koks kepenų lÄ stelių karcinomos (KLK) be cirozÄs naujų atvejų skaiÄius (arba procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo visų KLK atvejų bÅ«tų nurodyti atvejai be kepenų cirozÄs ar su kepenų ciroze) kitose Vakarų Europos Å¡alyse, esanÄiose arÄiau Lietuvos negu Italija, yra pateiktas papildomoje tarptautinÄje mokslinÄje literatÅ«roje ir bÅ«tų tinkamas arba panaÅ¡us į tokių atvejų skaiÄių Lietuvoje? 5) ar yra Lietuvos mokslininkų paskelbtų publikacijų, kuriose bÅ«tų apraÅ¡ytas kepenų lÄ stelių karcinoimos (KLK) be kepenų cirozÄs naujų atvejų skaiÄius (arba procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo visų KLK atvejų bÅ«tų nurodyti atvejai be kepenų cirozÄs ar su kepenų ciroze)? Gavusi sveikatos priežiÅ«ros specialistų ekspertų atsakymus, Komisija Sprendimo iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjos atvejis neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus bÅ«klÄs paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kst. gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ), grindÄ Å¡iais duomenimis ir įrodymais: informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenimis, kad 2019 m. registruotas 241 pacientas, kuriems pirmÄ kartÄ nustatyta kepenų lÄ stelių karcinoma (HepatoceliulinÄ karcinoma, Hepatoma; toliau â KLK) (TLK-10-AM žymima kodu C22.0), o 2020 m.
â 230 pacientų; Interneto tinklapio www.orpha.net duomenimis, kad KLK (ORPHA:88673) paplitimas 15/100 000 gyventojų per metus, o sergamumas 3,221/100 000 gyventojų per metus; Santaros klinikų 2021 m. sausio 11 d. raÅ¡te Nr. SR-159, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2021 m. sausio 14 d. raÅ¡te Nr. (S-(1.26)-469) ir Nacionalinio vÄžio instituto 2021 m. sausio 26 d. raÅ¡te Nr. R3-82 (toliau â Gydymo įstaigų raÅ¡tai) nurodytais duomenimis, kad KLK be kepenų cirozÄs dažnis skirtingose Å¡alyse yra:
Lenkijoje â 15 proc., Vokietijoje â 47,2 ir 22,2 proc., Å vedijoje dažnis augo nuo 6,8 proc. 2004 m. iki 15,8 proc. 2016 metais, Lietuvoje (Santaros klinikų raÅ¡te nurodyti 2004 m. duomenys) apie 45 proc.; paminÄtų gydymo įstaigų raÅ¡tuose pateikta informacija, kad BRCA I (+) mutacija nÄra reikÅ¡minga nei klasifikuojant KLK, nei parenkant jos gydymÄ . KLK gydymo gairÄse (ESMO ir NCCN) nÄra pateikta rekomendacijų, kurios siÅ«lytų KLK be kepenų cirozÄs, kai nustatyta BRCA I (+) gydyti kitaip, nei kitus serganÄiuosius KLK;
SlovÄnijos Liublijanos onkologijos instituto pateikiama moksline informacija, kad SlovÄnijoje bendras KLK atvejų skaiÄius 2014 m. buvo panaÅ¡us kaip Lietuvoje (208 atvejai) ir iÅ¡ jų be cirozÄs yra 20 proc. atvejų (https://www.onkoi.si/zaJavnost_in_bolnike/vrste_raka/tumorjiJeter_in_zolcnega_sistema); duomenis apie paÄios pacientÄs bÅ«klÄ: pacientų, kuriems nustatyta metastazavusi KLK ir kurie gydyti vaistu âSorafenibasâ informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenimis 2019 m. buvo 51 pacientas, 2020 m.
â 53 pacientai. Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjai yra diagnozuota kepenų lÄ stelių karcinoma S5, nesant kepenų cirozÄs ir turint BRCA I (+) genetinÄ mutacijÄ . Kaip matyti, Komisijos vertinti informacinÄs sistemos âSveidraâ duomenys atspindi tik asmenų, kuriems pirmÄ kartÄ nustatyta kepenų lÄ stelių karcinoma (TLK-10-AM žymima kodu C22.0), duomenis Lietuvoje, taÄiau jokių duomenų apie tai, kokiam asmenų skaiÄiui pagal naujų atvejų paplitimÄ yra (ar) buvo nustatyta kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozÄs ir esant BRCA 1 geno mutacijai, t. y. atitinkanÄių pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ, nÄra.
Tokios informacijos nÄra ir Sprendime cituojamuose Interneto tinklapio www.orpha.net duomenyse. Kaip jau minÄta, nesant Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose numatytuose registruose ir (ar) elektroninÄse stebÄsenos sistemose duomenų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti bÅ«klÄs retumÄ , arba jei jie yra netikslÅ«s, remiamasi tarptautinÄje mokslinÄje literatÅ«roje skelbiamais duomenimis, atrenkant, kiek tai įmanoma, tinkamus duomenis tam tikrų bÅ«klių paplitimui Lietuvoje nustatyti. Santaros klinikos 2021 m. sausio 11 d. raÅ¡te âDÄl informacijos pateikimoâ Nr. SR-159, atsakydamos į Komisijos klausimus, taip pat nurodÄ, kad Å¡i bÅ«klÄ gali bÅ«ti laikoma labai reta Lietuvoje.
Santaros klinikų duomenimis, Lietuvoje naujų KLK be cirozÄs atvejų galÄtų bÅ«ti 0,48-1,28 atvejų 100 000 gyventojų. Å iame raÅ¡te taip pat paaiÅ¡kintos KLK atsiradimo priežastys bei nurodyta Å¡alių statistika dÄl KLK be cirozÄs paplitimo: Italijoje sudaro tik 1,7 proc. (52/3027), JAV nuo 6,7 proc. iki 50,1 proc., Japonijoje â 38 proc., Vokietijoje dviejų studijų duomenimis â 47,2 proc. ir 22,2 proc., Ispanijoje 7,5 proc. iÅ¡ 332 pacientų, Å vedijoje nuo 6,8 proc. 2004 m. iki15,8 proc. 2016 m.
Santaros klinikos raÅ¡te nurodÄ ir tai, kad VÄžio ligų registro GLOBOCAN duomenimis, kepenų vÄžiu Lietuvoje 2020 m. sirgo 278 paciento. PaaiÅ¡kinta, kad į šį skaiÄių įtraukti ir intrahepatinių latakų karcinoma bei kitais kepenų piktybiniais navikais sergantys pacientai, kas sudaro apie treÄdalį. IÅ¡ likusių 200, pasak Santaros klinikų, galimai KLK seganÄių pacientų nuo 6 iki 16 proc. galÄtų sirgti KLK be cirozÄs, t. y. 12 iki 32 naujų atvejų 2,5 mln. gyventojų arba 0,48-1,28 atvejų 100 000 gyventojų.
Atsižvelgdamos į KLK be cirozÄs retumÄ , Santaros klinikos taip pat pateikÄ iÅ¡vadÄ , kad KLK nesant kepenų cirozÄs, kai pacientas turi BRCA I (+) genetinÄ mutacijÄ , taip pat laikytina reta sveikatos bÅ«kle. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄ Kauno klinikos (toliau â Kauno klinikos) 2021 m. sausio 14 d. raÅ¡te Nr. (S-1.26)-469 atsiuntÄ LSMU ligoninÄs Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos specialistų atsakymus į Komisijos pateiktus klausimus. Pasak LSMU ligoninÄs Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos specialistų hepatoceliulinÄ karcinoma (toliau ir HCC) nÄra reta liga, ji nÄra įtraukta į Orphanet retų ligų sÄ raÅ¡Ä , taip pat nelaikytina labai reta bÅ«kle kepenų lÄ stelių karcinoma, kai nÄra cirozÄs ir pacientas turi BRCA I (+) genetinÄ mutacijÄ .
Remiantis raÅ¡te nurodytais informacijos Å¡altiniais taip pat nurodoma, kad 80 proc. HCC vystosi cirozÄs pažeistose kepenyse, tuo tarpu 20 proc. HCC atvejų cirozÄs požymių nenustatoma. LSMU ligoninÄs Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos specialistų žiniomis, nÄra paskelbta publikacijų apie HCC, kai kartu yra cirozÄ ar jos nÄra. Nacionalinis vÄžio institutas (toliau â Institutas) 2021 m. sausio 26 d. raÅ¡te Nr. R3-82 âDÄl informacijos pateikimoâ nurodÄ, kad jo turimais duomenimis, 2015 m.
Lietuvoje buvo nustatyti 102 KLK atvejai. PažymÄjo, kad institutas nekaupia duomenų apie kepenų cirozÄs atvejus sergant KLK. Pasak Instituto, remiantis pateiktais mokslinÄs literatÅ«ros Å¡altiniais, KLK nesant cirozÄs atvejai gretimose valstybÄse sudaro 14-20 proc. visų KLK atvejų, o tai sudarytų 14-20 atvejų per metus. Mano, Kad Lietuvoje KLK be cirozÄs naujų atvejų skaiÄius turÄtų bÅ«ti panaÅ¡us į gretimų valstybių. Nacionalinio vÄžio instituto apskaiÄiavimais, naujų KLK atvejų be cirozÄs dažnis sudarytų 0,96-1,38 atvejus 200 000 gyventojų.
Vidutinis naujų atvejų skaiÄius virÅ¡ija 1/200000 gyventojų, todÄl KLK nesant cirozÄs, Instituto vertinimu, neturÄtų bÅ«ti laikoma labai reta bÅ«kle vadovaujantis ValstybinÄs vaistų kontrolÄs tarnybos nurodytais kriterijais. TaÄiau Instituto nuomone, pagal prieinamus mokslinÄs literatÅ«ros duomenis, atvejai, kuomet KLK serganÄiam pacientui nustatoma BRCA I (+) genetinÄ mutacija yra pavieniai (įvairių Å¡altinių duomenimis iki 2 proc. KLK atvejų), todÄl turÄtų bÅ«ti laikytini labai reta bÅ«kle.
Teismo vertinimu, Gydymo įstaigų raÅ¡tuose pateikiami mokslinÄje literatÅ«roje skelbiami duomenys nÄra pakankami patvirtinti Komisijos sprendimo iÅ¡vadų, kad pareiÅ¡kÄjos bÅ«klÄ â KLK nesant cirozÄs ir turint BRCA I (+) genetinÄ mutacijÄ , neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunkÄio kriterijų, t. y. nelaikytina reta bÅ«kle. TodÄl visos abejonÄs nagrinÄjamu atveju vertinamos pacientÄs naudai. Gydymo raÅ¡tuose cituojami skirtingų mokslinÄs literatÅ«ros Å¡altinių duomenys parodo KLK nesant cirozÄs dažnį Europos ar kitose valstybÄse, taÄiau jokių duomenų apie sergamumÄ pareiÅ¡kÄjai diagnozuota liga â KLK nesant cirozÄs ir turint BRCA I (+) genetinÄ mutacijÄ , nÄra.
Be to, Komisijai pateiktų Gydymo įstaigų atsakymų analizÄ rodo, kad įstaigos į tuos paÄius klausimus dÄl bÅ«klÄs retumo teikÄ skirtingus, prieÅ¡taringus duomenis, rÄmÄsi skirtingais Å¡altiniais ir dÄl to padarÄ skirtingas iÅ¡vadas. Pavyzdžiui, Santaros klinikos patvirtino, kad pacientÄs bÅ«klÄ yra labai reta liga, o Kauno klinikos nurodÄ, jog hepatoceliulinÄ karcinoma nÄra įtraukta į Orphanet retų ligų sÄ raÅ¡Ä , nors faktÄ Komisija pati patvirtino. Nacionalinis vÄžio institutas skaiÄiavimus atliko remdamasis hipotetinÄmis prielaidomis ir jų nepagrindÄ.
Be to, Nacionalinis vÄžio institutas pripažino, kad atvejai, kuomet KLK serganÄiam pacientui nustatoma BRCA I (+) genetinÄ mutacija yra pavieniai, todÄl turÄtų bÅ«ti laikytini labai reta bÅ«kle. Komisija Sprendime aiÅ¡kių motyvų, kodÄl vienus gydymo įstaigų argumentus dÄl pareiÅ¡kÄjos bÅ«klÄs pripažinimo reta atmetÄ, o kitus pripažino tinkamais, nenurodo. Atkreiptinas dÄmesys, kad Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte nustatyta, jog Komisija, priimdama sprendimÄ dÄl sveikatos bÅ«klÄs pripažinimo labai reta bÅ«kle, atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiÅ«ros specialistus vienijanÄios organizacijos nuomonÄ.
Å ioje byloje atitinkamos srities gydytojus vienijanÄios net dvi organizacijos â Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija ir Lietuvos gastroenterologų draugija, neįskaitant pareiÅ¡kÄjÄ gydanÄių tretinio (aukÅ¡Äiausio) lygio sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikianÄių Santaros klinikų, pateikÄ savo pozicijÄ , kad pareiÅ¡kÄjos bÅ«klÄ laikytina labai reta bÅ«kle, kuriÄ pagrindÄ dokumentais bei tarptautinÄje mokslinÄje literatÅ«roje skelbiamais duomenimis apie tai, kad pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ yra labai reta žmogaus sveikatos bÅ«klÄ, atitinkanti Farmacijos įstatyme ir Tvarkos apraÅ¡e nustatytus kriterijus labai retai bÅ«klei, taÄiau Komisija, priimdama SprendimÄ , Å¡ių duomenų taip pat nevertino, nors, kaip minÄta, tai nurodÄ teismas 2020 m. lapkriÄio 3 d. sprendime.
Taigi, Komisija objektyviais argumentais ir įrodymais nepaneigÄ Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡yme ir prie jo pridÄtuose dokumentuose nurodytos aplinkybÄs, kad pareiÅ¡kÄjos sveikatos bÅ«klÄ yra labai reta žmogaus sveikatos bÅ«klÄ. Komisija nesilaikÄ Tvarkos apraÅ¡o 8 punkto reikalavimų, todÄl Komisijos Sprendimo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjos atvejis neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus bÅ«klÄs paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kst. gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ) yra nepagrįsta.
Tvarkos apraÅ¡o 10 punkte nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui (toliau â pacientas), kuriam nustatyta labai reta bÅ«klÄ, gali bÅ«ti kompensuojamos Å¡iuos kriterijus atitinkanÄio vaistinio preparato įsigijimo iÅ¡laidos: 10.1. vaistinis preparatas yra skiriamas gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodytai žmogaus sveikatos bÅ«klei gydyti, atsižvelgiant bent į vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: 10.1.1. vaistinis preparatas atitinka 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 141/2000 dÄl retųjų vaistų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p.
21) apibrÄžtÄ retųjų vaistų sÄ vokÄ (angl. orphan medicinal product); 10.1.2. vaistinis preparatas yra užregistruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Europos Bendrijos vaistinių preparatų registre kaip vaistinis preparatas gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodytai bÅ«klei gydyti ? užregistruota terapinÄ indikacija nurodoma vaistinio preparato charakteristikų santraukoje; 10.1.3. vaistinis preparatas pagal savo veikimo mechanizmÄ gali bÅ«ti skiriamas gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodytai bÅ«klei gydyti, remiantis oficialiai skelbiamomis tarptautinÄmis gydymo rekomendacijomis, metodikomis arba gairÄmis, nors gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodyta bÅ«klÄ nenurodoma vaistinio preparato charakteristikų santraukoje kaip terapinÄ indikacija; 10.1.4. vardinis vaistinis preparatas gali bÅ«ti skiriamas gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodytai bÅ«klei gydyti, jei apie jį tarptautinÄje mokslinÄje literatÅ«roje ir (ar) oficialiai skelbiamose tarptautinÄse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairÄse) pateikiami jo tinkamumÄ gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodytai bÅ«klei gydyti patvirtinantys duomenys; 10.2. vaistinio preparato terapinÄ nauda yra pagrįsta iÅ¡matuojamais rodikliais; 10.3. pagal VLK direktoriaus patvirtintÄ tvarkÄ nustatoma, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau â PSDF) biudžete numatyta pakankamai lÄšų labai retoms bÅ«klÄms gydyti.
Atkreiptinas dÄmesys, kad teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendime nurodÄ Komisijai, kad ji, be kita ko, turi vertinti ir duomenis apie paÄios pacientÄs bÅ«klÄ, nes, pasak treÄiojo suinteresuoto asmens atstovo, ji tikrai teigiamai veikiama vaisto âNivolumabasâ. PareiÅ¡kÄja skunde teigia, kad vaistinis preparatas âNivolumabasâ atitinka Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto nuostatas, t. y. gali pailginti paciento iÅ¡gyvenamumÄ ir (ar) sumažinti neįgalumÄ (ar neleisti neįgalumui didÄti), efektyviai veikdamas Å¡iÄ bÅ«klÄ sukelianÄius veiksnius â etiologinius (veiksniai, lemiantys ligos atsiradimÄ ) ir (ar) patogenezinius (veiksniai, lemiantys klinikinÄ ligos eigÄ ), o Vaisto âNivolumabasâ terapinÄ vertÄ yra pagrįsta oficialiai skelbiamais duomenimis, kaip to reikalauja Tvarkos apraÅ¡o 10.3 punktas.
Vaisto veiksmingumÄ Ä¯rodo oficialÅ«s klinikiniai tyrimai, kurių duomenys Komisijai pateikti Konsiliumo iÅ¡vadoje, bei paÄios pareiÅ¡kÄjos sveikatos tyrimai ir bÅ«klÄ. PareiÅ¡kÄja tiek Komisijai, tiek teismui pateikÄ klinikinių tyrimų duomenis, kurie, anot jos, patvirtina Vaisto atitikimÄ ApraÅ¡o 10 punkto kriterijams. Kaip jau minÄta, Komisija dÄl Å¡ių klinikinių duomenų atitikimo Tvarkos apraÅ¡o 10 punkto nuostatoms Sprendime nepasisakÄ ir jų nepaneigÄ, SprendimÄ priÄmÄ vadovaudamasi iÅ¡imtinai Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunkÄiu.
Komisija Sprendime tik pažymÄjo, kad galimai Vaistas galÄtų bÅ«ti skiriamas visų pacientų, serganÄių KLK, gydymui, jei toks vaisto skyrimas bÅ«tų pagrįstas iÅ¡samiais klinikiniais tyrimais ir dÄl jo iÅ¡laidų kompensavimo bÅ«tų priimti kitais teisÄs aktais reglamentuojami sprendimai. Pateiktose Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos iÅ¡vadose nurodyta, kad remiantis FDA rekomendacijomis bei NCCN gairÄmis (nors vaistas nÄra patvirtintas minÄtai indikacijai EMA) Nivolumabas taikomas gydant pacientus, kuriems nustatyta nerezektabili arba metastatinÄ hepatoceliulinÄ karcinoma ir liga progresuoja po gydymo Sorafenibu.
Klinikiuose tyrimuose stebÄtas 6 mÄn. iÅ¡gyvenamumas. Bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kÄjai gydymas Vaistu pradÄtas 2019 m. vasario pabaigoje. PareiÅ¡kÄja pagal Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos iÅ¡vadose pateiktÄ informacijÄ jau 6 kartus virÅ¡ijo iÅ¡gyvenamumo rodiklius. Medicininiai duomenys patvirtina, kad liga stabilizuota, neįgalumas nedidÄja. Tai rodo, kad gydymas Vaistu yra veiksmingas. Vaisto veiksmingumÄ patvirtino teismo posÄdyje ir treÄiojo suinteresuoto asmens atstovas. PažymÄtina, kad Komisija, kaip kolegialus vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.
Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisÄ Ä¯ gerÄ administravimÄ reiÅ¡kia, kad institucijos reikalus turÄtų tvarkyti neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laikÄ (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybÄs institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinÄje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisÄs aktų nuostatų.
Pagal gero administravimo principÄ valstybÄs institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-422/2009). VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas objektyvumo principas yra vienas iÅ¡ demokratinÄs valstybÄs administravimo principų.
Laikantis objektyvumo principo, vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrÄ sias faktines aplinkybes, kurios nustatomos iÅ¡aiÅ¡kinus visas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs priimant sprendimÄ ir kritiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkriÄio 26 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A662-1010/2014). PažymÄtina, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, pagal kuriuos administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turÄjusios aplinkybÄs, administracinio sprendimo motyvai, nuostatos taip pat įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjektams pareigÄ priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindÄ , kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rÄmÄsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dÄstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.
Be to, Å¡i teisÄs norma siejama su teisÄtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisÄs aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisÄs normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A502-1037/2010).
PabrÄžtina, kad galimybÄ kompensuoti labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle serganÄiam asmeniui gydymÄ tam tikrais vaistais atsirado tik nuo 2016 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Ä®statymo papildymo 59-2 straipsniu įstatymas, priimtas 2015 m. birželio 25 d., kurio aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, registruoto 2014 m. lapkriÄio 10 d. (registracijos Nr. XIIP-2541) 1 punkte nurodyta, kad: âÅ iuo metu Lietuva modernaus gydymo prieinamumu atsilieka nuo daugelio Europos valstybių.
Sveikatos apsaugos sistemos iÅ¡laidų dalis skirta vaistų kompensavimui 2008-2013 m. nedidÄjo, didÄjimas numatytas tik 2015 m., taÄiau Å¡is didÄjimas yra minimalus. Farmacijos kompanijų asociacija (EFPIA) t. y. kompanijų, tiekianÄių inovatyvius vaistus į LietuvÄ asociacija, 2014 m. liepos mÄnesį pasiraÅ¡Ä susitarimÄ su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Å iame susitarime numatomas situacijos monitoringas ir abipusiai veiksmai, nukreipti į tai, kad bÅ«tų pagerintas inovatyvių vaistų prieinamumas.
Tokios pastangos yra sveikintinos ir ilgai lauktos. <â¦> Parengto projekto tikslas â efektyvesnÄs, skaidresnÄs ir pacientų lÅ«kesÄius atitinkanÄios vaistų kompensavimo sistemos sukÅ«rimas. Parengto projekto uždaviniai â įtvirtinti aiÅ¡kiÄ , efektyviai veikianÄiÄ vaistų kompensavimo tvarkÄ , kuri leistų su turimais ribotais iÅ¡tekliais užtikrinti geresnį inovatyvių vaistų prieinamumÄ .â Bylos duomenys ir raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄja serga labai reta liga ir kad vaistas âNivolumabasâ yra efektyvus pareiÅ¡kÄjai ir jÄ veikia teigiamai, taÄiau Komisija nagrinÄjamu atveju rÄmÄsi netinkamais duomenimis, kurie neatitinka pareiÅ¡kÄjos asmeninių savybių ir sveikatos bÅ«klÄs. Komisija jau treÄiÄ kartÄ priÄmÄ objektyviais įrodymais nepagrįstÄ ir neteisÄtÄ sprendimÄ .
Tokiu bÅ«du Komisija ne tik nesilaikÄ teismų sprendimų, pažeidÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 9 punkte nustatytus įstatymo virÅ¡enybÄs ir objektyvumo principus, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, bet ir veikÄ prieÅ¡ingai tikslui, dÄl kurio įgyvendinimo ji buvo įsteigta â užtikrinti, kad labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle sergantis asmuo efektyviai ir skaidriai gautų jo lÅ«kesÄius atitinkantį gydymÄ inovatyviais vaistais. TodÄl Komisijos 2021 m. vasario 1 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-5 2 dalis, kurioje atsisakyta tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 âDÄl vaisto âNivolumabasâ kompensavimoâ, kuriuo praÅ¡oma kompensuoti pacientei L.
S. gydymo iÅ¡laidas, naikintina kaip nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikius teisÄs aktų nuostatas, pažeidžiant teisÄ Ä¯ gerÄ administravimÄ , jos aspektÄ , kad Komisija turi pareigÄ pagrįsti savo sprendimus (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas). Atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjos amžių bei sveikatos bÅ«klÄ, į tai, kad ji daugiau nei 24 mÄnesius nesulaukia teigiamo Komisijos sprendimo dÄl jos vartojamo vaisto kompensavimo, siekdamas padÄti pareiÅ¡kÄjai įgyvendinti jos teisÄ Ä¯ tinkamÄ sveikatos aprÅ«pinimÄ , teismas, vadovaudamasis operatyvumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad ginÄas teisme turi bÅ«ti iÅ¡sprÄstas iÅ¡ esmÄs. TodÄl teismui panaikinus SprendimÄ , Komisija įpareigotina priimti teisÄs aktų reikalavimus atitinkantį sprendimÄ tenkinti Vilniaus universiteto ligoninÄ Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 âDÄl vaisto Nivolumabo kompensavimoâ, kuriuo praÅ¡oma kompensuoti pacientei L.
S. gydymo iÅ¡laidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktu, 133 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjos L. S. skundÄ tenkinti. Panaikinti Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijos posÄdyje 2021 m. vasario 1 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-5 dalį, kuria atsisakyta tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninÄ Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 âDÄl vaisto Nivolumabo kompensavimoâ.
Ä®pareigoti Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijÄ tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 âDÄl vaisto Nivolumabo kompensavimoâ ir Å¡iuo klausimu priimti atitinkamÄ sprendimÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjos JÅ«ratÄ GaidytÄ-LavrinoviÄ Ina KirkutienÄ Jolanta VÄgelienÄ