Legislator Case Law & Legislation
ca3fffdd-1fc9-4b72-beaa-c3241086c6f9 AI generated

ca3fffdd-1fc9-4b72-beaa-c3241086c6f9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ca3fffdd-1fc9-4b72-beaa-c3241086c6f9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 1 d. posėdyje priimtÄ sprendimÄ (2021 km. vasario 4 d. posėdžio protokolo Nr. RLK-5 2 d.) dėl atsisakymo tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – Santaros klinikos) 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“ Nr. SR-682, kuriuo praÅ¡oma pacientei L. S. kompensuoti gydymo iÅ¡laidas (toliau – Sprendimas);

Legislator headnote

AI generated

ca3fffdd-1fc9-4b72-beaa-c3241086c6f9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5114-815/2019 neįvykdytas, Komisijos sprendimas prieÅ¡tarauja taikytinai teisei. Teigia, kad Komisijai nevykdant įsiteisėjusio Teismo sprendimo, pareiÅ¡kėja 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Komisija 2021 m. sausio 28 d. informavo teismÄ , kad posėdis dėl Teismo sprendimo vykdymo vyks 2021 m. vasario 1 d. Teismas 2021 m. sausio 29 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI3-2551-484/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00735-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.4.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės, dalyvaujant pareiškėjos L. S. atstovei advokatei A.

S., trečiojo suinteresuoto asmens vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovui L. G., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. S. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijai, (trečiasis suinteresuotas asmuo – vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja L. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 1 d. posėdyje priimtÄ sprendimÄ (2021 km. vasario 4 d. posėdžio protokolo Nr. RLK-5 2 d.) dėl atsisakymo tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – Santaros klinikos) 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“ Nr. SR-682, kuriuo praÅ¡oma pacientei L. S. kompensuoti gydymo iÅ¡laidas (toliau – Sprendimas);

2) iÅ¡spręsti vaisto „Nivolumabas“ (toliau – ir Vaistas) kompensavimo pacientei L. S. klausimÄ iÅ¡ esmės, o nesant galimybės to padaryti, ginÄÄ iÅ¡spręsti kitu įstatymų nustatytu bÅ«du, užtikrinančiu realų pacientės teisių apgynimÄ . Skunde nurodo, kad Komisija, nesilaikydama terminų, pakartotinai iÅ¡nagrinėjo Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“ Nr. SR-682 ir priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ , kuriuo pakartotinai, jau trečiÄ kartÄ , neatsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 (toliau – Teismo sprendimas), ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-5114-815/2019, iÅ¡aiÅ¡kinimus atsisakė pareiÅ¡kėjai kompensuoti gydymÄ gyvybiÅ¡kai reikalingu Vaistu.

Teigia, kad toks Sprendimas užkerta keliÄ pareiÅ¡kėjai gauti labai retÄ sveikatos bÅ«klę efektyviai veikiantį gydymÄ , galintį prailginti jos gyvenimo trukmę. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad serga labai sunkia (mirtina) ir labai reta liga: „kepenų lÄ stelių karcinoma S5 nesant kepenų cirozės ir esant BRCA 1 (+) mutacijai“. Jai 2018 m. rugsėjo 19 d. pradėtas taikyti gydymas kompensuojamuoju vaistu „Sorafenibas“, pastebėjus agresyvų ligos progresavimÄ , 2019 m. vasario 12 d. gydymas nutrauktas.

Nesant kito efektyvaus kompensuojamo vaisto, Santaros klinikų gydytojų konsiliumas (toliau – Konsiliumas) 2019 m. vasario 15 d. priėmė sprendimÄ kreiptis į KomisijÄ su praÅ¡ymu kaip įmanoma greičiau, atsižvelgiant į agresyviÄ ligos eigÄ , kompensuoti pareiÅ¡kėjos gydymÄ vaistu „Nivolumabas“. Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. pateikė Komisijai praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjos gydymo vaistu „Nivolumabas“ kompensavimo. PareiÅ¡kėja nurodo, kad laukdama Komisijos sprendimo ir agresyviai progresuojant ligai, už savo asmenines lėšas įsigijo vaistÄ â€žNivolumabas“ ir pradėjo gydymÄ Å¡iuo vaistu.

Santaros klinikos 2019 m. kovo 27 d. gavo Komisijos raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos teikimo“ Nr. 4K-2238, kuriame nurodyta, jog Komisija nutarė nekompensuoti vaisto „Nivolumabas“ gydymo iÅ¡laidų. Santaros klinikos Apeliacinei komisijai 2019 m. balandžio 5 d. pateikė apeliacinį skundÄ Nr. SR 1228, kurį iÅ¡nagrinėjusi, Apeliacinė komisija 2019 m. gegužės 7 d. vienbalsiai nusprendė patenkinti Santaros klinikų apeliacinį skundÄ ir pavedė Komisijai pakartotinai svarstyti Santaros klinikų praÅ¡ymÄ .

Komisija, 2019 m. gegužės 16 d. pakartotinai iÅ¡nagrinėjusi Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjos gydymo vaistu „Nivolumabas“ kompensavimo, šį praÅ¡ymÄ atmetė iÅ¡ esmės vadovaudamasi tais pačiais argumentais, kaip ir priimdama 2019 m. kovo 18 d. sprendimÄ . PareiÅ¡kėja, nesutikusi su Komisijos sprendimu, 2019 m. birželio 21 d. teismui pateikė skundÄ . Teismas atsisakė skundÄ priimti, pareiÅ¡kėjai nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos.

Atsižvelgdama į teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kėja savarankiÅ¡kai pateikė apeliacinį skundÄ Apeliacinei komisijai, kuri 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu pranešė pareiÅ¡kėjai, jog jos apeliacinį skundÄ atmetė. Nesutikdama su ginčytinais sprendimais, pareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismÄ , kuris 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu patenkino jos skundÄ . Teismas, be kita ko, vertindamas Komisijos sprendimÄ , konstatavo, kad:

1) Komisijos sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, nėra iÅ¡samus, nenurodytos objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys, ypatingai susijusios su pareiÅ¡kėjos, sergančios kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozės ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos bÅ«klės nepriskyrimo prie labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių;

2) informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys yra netinkami sprendžiant klausimÄ dėl Pacientės sveikatos bÅ«klės priskyrimo labai retai sveikatos bÅ«klei, todėl Komisija privalo vadovautis tarptautinės mokslinės literatÅ«ros duomenimis;

3) Komisija, spręsdama klausimÄ dėl vaisto „Nivolumabas“ veiksmingumo, turi įvertinti ir jo veiksmingumÄ pacientei. Nurodo, kad Komisija, nepaisydama Teismo sprendimo ir teisės aktuose nustatytų terminų, 2020 m. kovo 5 d. vykusiame posėdyje pakartotinai priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ , kuriuo dar kartÄ atmetė Santaros klinikų praÅ¡ymÄ ir paliko mirtina liga sergančiÄ pacientę be jai bÅ«tino gydymo. PareiÅ¡kėja nesutikdama su Komisijos sprendimu pateikė skundÄ teismui. Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė jai palankų sprendimÄ , kuriuo, be kita ko, konstatavo, kad:

1) Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas (Komisija nevertino pareiÅ¡kėjai palankių ir Santaros klinikų praÅ¡ymÄ pagrindžiančių duomenų, kad pareiÅ¡kėja serga labai reta liga ir, kad vaistas „Nivolumabas“ yra efektyvus pareiÅ¡kėjai ir jÄ veikia teigiamai; Komisija nevertino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2020 m. vasario 26 d. raÅ¡te Nr. (122)2R499 pateiktos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė pripažintina labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle, taip pat Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančių Santaros klinikų bei pacientus vienijančių organizacijų pateiktų tarptautiniuose moksliniuose Å¡altiniuose skelbiamų kitos Europos valstybės – Italijos duomenų);

2) Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5114-815/2019 neįvykdytas, Komisijos sprendimas prieÅ¡tarauja taikytinai teisei. Teigia, kad Komisijai nevykdant įsiteisėjusio Teismo sprendimo, pareiÅ¡kėja 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Komisija 2021 m. sausio 28 d. informavo teismÄ , kad posėdis dėl Teismo sprendimo vykdymo vyks 2021 m. vasario 1 d. Teismas 2021 m. sausio 29 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

PareiÅ¡kėjos tvirtinimu, ji tik iÅ¡ teismo sužinojo, kad Komisija 2021 m. vasario 1 d. rengia posėdį, į kurį nei ji, nei jos atstovai nebuvo pakviesti. PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė A. S. kreipėsi į KomisijÄ ir Sveikatos apsaugos ministerijÄ su praÅ¡ymu įgyvendinti teisę į gynybÄ užtikrinant pareiÅ¡kėjos atstovų dalyvavimÄ Komisijos posėdyje. Komisijos 2021 m. vasario 1 d. posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė dar kartÄ pateikė argumentus dėl pareiÅ¡kėjos bÅ«klės priskyrimo labai retai bÅ«klei ir dėl vaisto „Nivolumabas“ veiksmingumo.

Komisija 2021 m. vasario 10 d. pateikė pareiÅ¡kėjai sprendimÄ , kuriuo jau trečiÄ kartÄ atsisakė skirti mirtina liga sergančiai pareiÅ¡kėjai bÅ«tino gydymo kompensavimÄ . PareiÅ¡kėjos manymu, Komisijos Sprendimas:

1) priimtas klaidingai įvertinus faktines aplinkybes, apibrėžiančias jos labai retos bÅ«klės kriterijus, su kuriais norminiai teisės aktai sieja gydymo kompensavimÄ ir dėl to nepagrįstai atsisakė kompensuoti gydymÄ ;

2) Komisija, bÅ«dama iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, du kartus sÄ moningai nevykdė teismo sprendimų, neatliko įrodymų tyrimo, netinkamai vertino pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad pacientė yra silpnesnioji pusė ir rėmėsi su nagrinėjimu atveju nesusijusiais duomenimis;

3) Komisijos Sprendimas priimtas neįvertinus norminiuose teisės aktuose įtvirtintos bÅ«tinosios gydymo kompensavimo skyrimo sÄ lygos – praÅ¡omo kompensuoti vaisto veiksmingumo;

4) Komisijos sprendimas, kuriuo ketvirtÄ kartÄ atsisakyta kompensuoti pareiÅ¡kėjos gydymÄ , kuriuo buvo esmingai apribotos jos konstitucinės teisės, kuris savo sukeliamais padariniais prilygintinas sankcijos paskyrimui, yra nepakankamai motyvuotas, priimant šį sprendimÄ buvo pažeistos pareiÅ¡kėjos konstitucinės teisės į gyvybę, į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ ir teisė į veiksmingÄ teisinę gynybÄ . PareiÅ¡kėja skunde vadovaujasi Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo priėmimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. V-1566, (toliau –Tvarkos apraÅ¡as) 8 punkto nuostatomis, pagal kurias Komisija, priimdama sprendimÄ dėl sveikatos bÅ«klės pripažinimo labai reta, nesant Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytuose registruose ir (ar) elektroninėse stebėsenos sistemose duomenų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti bÅ«klės retumÄ , arba jei jie yra netikslÅ«s, turi remtis tarptautinėje mokslinėje literatÅ«roje skelbiamais duomenimis ir Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiÅ«ros specialistus vienijančios organizacijos nuomone.

Teigia, kad Å¡iuos duomenis Komisijai pateikė Santaros klinikos ir atitinkamos srities gydytojus vienijančios organizacijos – Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija ir Lietuvos gastroenterologų draugija. Teigia, kad nepaisant teisinio reguliavimo ir dviejų įsiteisėjusių teismo sprendimų, Sprendime nepagrįstai remiamasi netiksliais informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis. Komisija, vertindama, koks yra asmenų, sergančių kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozės, skaičius, cituoja nereprezentatyvius duomenis.

PareiÅ¡kėja mano, kad Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į objektyvius Konsiliumo iÅ¡vadoje, Lietuvos onkologų chemoterapeutų, Lietuvos gastroenterologų draugijų raÅ¡tuose pateiktus duomenis dėl jos sveikatos bÅ«klės priskyrimo labai retai bÅ«klei, nesivadovavo Tvarkos apraÅ¡o 5 punktu, Teismo sprendime nurodytais argumentais, todėl priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad, spręsdamas klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės priskyrimo labai retai bÅ«klei, Konsiliumas vertino pareiÅ¡kėjos diagnostinių tyrimų rezultatus ir iÅ¡vados 2, 3 punktuose nurodė, kad pareiÅ¡kėjai diagnozuota kepenų lÄ stelių karcinoma S5 (retos ligos kodas ORPHA: 88673) nesant kepenų cirozės. Konsiliumas 2019 m. vasario 15 d., Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija 2019 m. vasario 19 d., atsižvelgdami į tai, kad pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos deÅ¡imtÄ jį pataisytÄ ir papildytÄ leidimÄ , pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė neatitinka jokio tikslaus kodo, o atitinkamai informacinė sistema „Sveidra“ nekaupia duomenų, kiek pacientų Lietuvoje serga kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozės, vadovavosi Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalimi bei Tvarkos apraÅ¡o 5 punktu ir rėmėsi tarptautinėje mokslinėje literatÅ«roje skelbiamais Å¡iam individualiam atvejui aktualiais duomenimis.

Atkreipia dėmesį, kad Nacionalinio vėžio instituto registras nekaupia duomenų apie hepatoceliulinės kepenų lÄ stelių karcinomos nesant kepenų cirozės atvejų skaičių Lietuvoje. Taip pat nekaupia ir apie BRCA 1 (+) mutacijas sergant hepatoceliuline kepenų lÄ stelių karcinoma. Nors literatÅ«ros duomenimis tokia kombinacija laikytina labai reta bÅ«kle. Dėl to tenka vadovautis kitų Å¡alių duomenimis, atrenkant kiek įmanoma tinkamus duomenis tam tikrų bÅ«klių paplitimui Lietuvoje nustatyti, kaip nurodyta Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte.

Atsižvelgiant į tai, Komisijai buvo pateikti kitos Europos SÄ jungos valstybės – Italijos, kuri turi Kepenų vėžio registrÄ , duomenys. Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija nurodė, kad pagal Italijoje 20 metų Kepenų vėžio registre rinktus duomenis, hepatoceliulinė karcinoma, nesant kepenų cirozės, pasitaiko tik 2 procentams pacientų (2 atvejai 1 000 000 gyventojų). Å ios pozicijos laikosi ir Komisijai duomenis pateikusi Lietuvos gastroenterologų draugija. Atsižvelgdama į tai, pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozės yra labai reta sveikatos bÅ«klė ir teigia, kad Å¡ie statistiniai duomenys atitinka Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalį (ne daugiau kaip 1 diagnozuotas atvejis 200 000 gyventojų).

PareiÅ¡kėjos teigimu, aplinkybę, kad informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys yra netinkami vertinimui, ar jos sveikatos bÅ«klė yra labai reta, teismo posėdžio metu (2019 m. lapkričio 27 d.) patvirtino ir gydytojas Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro prof. L. G., kuris nurodė, kad informacinėje sistemoje „Sveidra“ nekaupiami duomenys apie kasmet naujai diagnozuojamų kepenų lÄ stelių karcinomos nesant kepenų cirozės atvejų skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ne visais diagnozuotais atvejais yra atliekami histologiniai tyrimai, neįmanoma gauti reprezentatyvių duomenų, kiek kiekvienais metais nustatoma naujų kepenų lÄ stelių karcinomos nesant kepenų cirozės atvejų.

Dėl to „Sveidra“ duomenimis remtis negalima. Å iÄ pozicijÄ patvirtino ir teismas, sprendime konstatuodamas, kad Komisija yra neteisi vadovaudamasi, be kita ko, informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, nes jie neatsako į klausimus apie pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klę. Pažymi, kad tarptautinės mokslinės literatÅ«ros duomenys, patvirtinantys jos bÅ«klės retumÄ , buvo pateikti jau 2019 m. vasario 21 d., kai buvo pateiktas Santaros klinikų praÅ¡ymas kompensuoti gydymÄ vaistu „Nivolumabas“.

Italijos vėžio registro duomenys (ITA.LI.CA) buvo ir yra pagrindinis reprezentatyvus įrodymas (duomenys rinkti iš 11 centrų 21 metus, visi atvejai patvirtinti „aukso standarto“ tyrimo metodais – biopsija ar operacine medžiaga), nes tai vienintelis tyrimas, kurio: (i) reprezentatyvi imtis – 3 027; (ii) tikslas buvo išsiaiškinti, kiek asmenų serga hepatoceliuline karcinoma nesant kepenų cirozės. Be to, tai vienintelis įrodymas, kurį patvirtino Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos (Lietuvos onkologų chemoterapeutų, Lietuvos gastroenterologų draugijos), kaip to reikalauja Aprašo 8 punktas.

Tačiau Komisija, nepaisydama Teismo sprendimo, Tvarkos apraÅ¡o, nustatytų Teismo sprendimo įgyvendinimo terminų, pateiktų anksčiau Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos ir Lietuvos gastroenterologų draugijos iÅ¡vadų dėl bÅ«klės retumo, vėl iÅ¡ naujo formaliai ir kryptingai ėmė rinkti duomenis, leidžiančius neskirti jai gydymo ir vilkinti procesÄ . Pasak pareiÅ¡kėjos, Santaros klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau ? Kauno klinikos) Komisijai pateiktų atsakymų analizė tik įrodo, kad be jokio konteksto, aiÅ¡kių kriterijų, įstaigos į tuos pačius klausimus teikė skirtingus, prieÅ¡taringus duomenis, rėmėsi skirtingais Å¡altiniais ir dėl to padarė skirtingas iÅ¡vadas.

Pavyzdžiui, Santaros klinikos patvirtino, kad pacientės bÅ«klė yra labai reta liga, o Kauno klinikos klaidingai nurodė, jog hepatoceliulinė karcinoma nėra įtraukta į orphanet retų ligų sÄ raÅ¡Ä , nors iÅ¡ tiesų yra ir šį faktÄ patvirtino Komisija. Nacionalinis vėžio institutas, nesant nacionalinio vėžio registro, skaičiavimus atliko remdamasis hipotetinėmis prielaidomis, nenurodydamas Å¡altinių. Taigi, Komisija priimdama SprendimÄ rėmėsi vėl kitais, vertinamÄ individualų pareiÅ¡kėjos atvejį neatitinkančiais, nereprezentatyviais, mažos imties, dažnai vieno centro retrospektyviais duomenimis, kurių kepenų cirozės diagnozė buvo patvirtinta biopsija ar operacine medžiaga tik daliai pacientų.

Komisija neatliko iÅ¡samaus pateiktų įrodymų vertinimo, neįrodė, kad Italijos vėžio registro 21 metų kaupti duomenys, patvirtinantys, kad jos sveikatos bÅ«klė yra labai reta, yra nepatikimi. Komisija neatsižvelgė į tai, kad sprendžiamas gyvybės ir mirties klausimas, o ji (pacientė) laikytina silpnesniÄ ja puse. Pažymi, kad tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su vieÅ¡Ä ja administracija kilus neaiÅ¡kumams ar nesant pakankamų duomenų bÅ«klės retumui patvirtinti „Sveidros“ sistemoje, teisė aiÅ¡kintina pacientės naudai, siekiant subalansuoti nelygias Å¡alių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės Å¡alies, apsaugÄ .

KiekvienÄ kartÄ po teismų sprendimų Komisijos inicijuojamas naujų duomenų apie bÅ«klės retumÄ rinkimas, neatsižvelgiant į teismų sprendimus, pareiÅ¡kėjos tvirtinimu, jai neleidžia užtikrinti objektyvaus ir teisingo proceso. Apgynusi savo teises teisme, tokios galimybės ji nebeturi Komisijoje, kas sudaro prielaidas Komisijai piktnaudžiauti teisėmis, nevykdyti teismų sprendimų. Vertinant visÄ procesÄ (tiek vykstantį Komisijoje, tiek teisme) kaip vieningÄ teisinį procesÄ , tiesos nustatymas, kaip pagrindinis tikslas, tampa neįmanomas, teisinė fikcija.

PareiÅ¡kėja teigia, kad, atsisakydama skirti kompensavimÄ jos gydymui, Komisija klaidingai vertino faktines aplinkybes, apibrėžiančias jos labai retos bÅ«klės kriterijus, su kuriais norminiai teisės aktai sieja gydymo kompensavimÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir dėl to nepagrįstai atsisakė kompensuoti gydymÄ . Tai suponuoja, kad ginčijamas Komisijos sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, jos sveikatos bÅ«klė turi bÅ«ti pripažinta labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle, o klausimas iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės arba ginčas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas kitu įstatyme numatytu bÅ«du, kuris ne formaliai, o realiai užtikrintų jos teises.

Nurodo, kad Komisija nevertino vaisto terapinės naudos. Komisija, pakartotinai imituodama klausimo nagrinėjimÄ , pateikė sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms klausimÄ dėl vaistų, skirtinų gydyti jos labai retÄ sveikatos bÅ«klę. Pažymi, kad taikytinoje teisėje apskritai nėra reikalavimo kiekvienos sveikatos bÅ«klės, įskaitant labai retos, gydymui turėti atskirÄ vaistÄ . Be to, Komisija yra informuota, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. vasarį pradėjo gydymÄ veiksmingu vaistu „Nivolumabas“ ir dėl jo efektyvumo vis dar yra gyva.

Dėl to visiÅ¡kai nepagrįstas yra tokio klausimo kėlimas. PareiÅ¡kėjos teigimu, vaistinis preparatas „Nivolumabas“ atitinka Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto nuostatas, t. y. gali pailginti paciento iÅ¡gyvenamumÄ ir (ar) sumažinti neįgalumÄ (ar neleisti neįgalumui didėti), efektyviai veikdamas Å¡iÄ bÅ«klę sukeliančius veiksnius – etiologinius (veiksniai, lemiantys ligos atsiradimÄ ) ir (ar) patogenezinius (veiksniai, lemiantys klinikinę ligos eigÄ ).

Vaisto „Nivolumabas“ terapinė vertė yra pagrįsta oficialiai skelbiamais duomenimis, kaip to reikalauja Tvarkos apraÅ¡o 10.3 punktas. Vaisto veiksmingumÄ Ä¯rodo oficialÅ«s klinikiniai tyrimai, kurių duomenys Komisijai pateikti Konsiliumo iÅ¡vadoje ir kuriuos Komisija nepagrįstai ignoravo: (1) Klinikinio tyrimo (NCT01658878, CheckMate 040) metu pacientams, gydytiems vaistu „Nivolumabas“, bendras atsako dažnis (anglų kalba – overall response rate) pagal RECIST 1.1 (anglų kalba – The Response Evaluation Criteria in Solid Tumors) buvo 14,3 proc. (95 proc.

CI), pilnas atsakas (anglų kalba – complete response) 1,9 proc., dalinis atsakas (anglų kalba – partial response) 12,3 proc. Tuo tarpu pagal mRECIST (anglų kalba – modified RECIST) atsako į gydymÄ vertinimo kriterijus bendras atsako dažnis – 18,2 proc. (95 proc. CI), pilnas atsakas – 3,2 proc., dalinis atsakas – 14,9 proc. Pagal Komisijai pateiktus įrodymus, pagal RECIST 1.1 – 1,9 proc. pacientams, o pagal mRECIST– 3,2 proc. pacientams, sirgusiems kepenų lÄ stelių karcinoma ir gydytų vaistu „Nivolumabas“, nustatytas pilnas atsakas į gydymÄ (remisija).

Tai reiÅ¡kia, kad gydymo Vaistu dėka nenustatoma jokių vėžio požymių. Atitinkamai, kaip nurodyta aukščiau, daliai pacientų nustatytas dalinis atsakas į gydymÄ Vaistu, t. y. dėl Å¡io vaisto veiksmingumo sumažėjo navikas ar vėžio plitimas. Tai įrodo vaistinio preparato akivaizdžiÄ naudÄ , kuri kaip svarbus kriterijus nurodytas ir Europos Komisijos praneÅ¡ime dėl 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų. Vaisto veiksmingumui įrodyti pateikiami cituojamo klinikinio tyrimo susisteminti duomenys.

Vadovaujantis Kaplan Meier metodika, iÅ¡gyvenamumo tikimybė gydant vaistu „Nivolumabas“ 15,6 mėn., kai Å¡is vaistas taikomas kaip antros eilės gydymas po vaisto „Sorafenibas“ (Nexavar, Bayer AG, NCT01658878, CheckMate 040). Tuo tarpu studijos SHARP duomenimis (NCT00105443), gydant vaistu „Sorafenibas“, pacientų iÅ¡gyvenamumo tikimybė 10,7 mėn. Tai įrodo, kad iÅ¡plitusios kepenų lÄ stelių karcinomos gydymas Vaistu yra nemažiau efektyvus nei gydymas vaistu „Sorafenibas“, kuriuo kepenų lÄ stelių karcinomos gydymas kompensuojamas Lietuvos Respublikoje ir kuris jai buvo netinkamas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Europos medicinos onkologijos draugija (anglų kalba – European Society for Medical Oncology), remdamasi CheckMate 4594 klinikine studija, konstatavo, kad lÄ stelių karcinomos gydymas Vaistu, lyginant su gydymu vaistu „Sorafenibas“, sukelia gerokai mažiau nepageidaujamų reakcijų, prailgina pacientų iÅ¡gyvenamumÄ , didesnei pacientų daliai gautas dalinis arba pilnas atsakas į gydymÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, neabejotinÄ vaisto veiksmingumÄ Ä¯rodo už jos asmenines lėšas 2019 m. vasario pabaigoje pradėtas gydymas Vaistu.

Dėl Vaisto veiksmingumo pareiÅ¡kėja jau 6 kartus virÅ¡ijo iÅ¡gyvenamumo rodiklius. Liga stabilizuota, neįgalumas nedidėja. Pažymi, kad Komisija veikia kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris turi laikytis gero administravimo principo, įtvirtinto tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijoje. Pagal šį principÄ Komisijos sprendimai turi bÅ«ti objektyvÅ«s, motyvuoti ir priimami per priimtinÄ laikÄ , Komisija turi pareigÄ imtis aktyvių veiksmų siekiant nustatyti objektyvius duomenis sprendimui pagrįsti.

Tokį imperatyvų reikalavimÄ Komisijos sprendimui kelia ir VieÅ¡ojo administravimo 8 straipsnio normos. Remdamasi tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėja teigia, kad Komisija nepagrįstai atsisakė skirti kompensavimÄ jos gydymui jai veiksmingu Vaistu, toks sprendimas priimtas neįvertinus įrodymų apie Å¡io vaisto veiksmingumÄ , todėl Sprendimas neatitinka taikytinų Tvarkos apraÅ¡o normų ir dėl to turi bÅ«ti panaikintas bei turi bÅ«ti pripažinta, kad gydymas Vaistu gali pailginti jos iÅ¡gyvenamumÄ ir sumažinti neįgalumÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, jai gydymas Vaistu yra gyvybiÅ¡kai reikalingas, tačiau jos subjektinių teisių gynimo klausimas nėra nagrinėjimas skubiai, pažeidžiami teisės aktuose nustatyti terminai, per kuriuos Komisija turi iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymus, skundus. PareiÅ¡kėja nurodo esanti priversta tęsti ne tik kovÄ su liga, tačiau ir teisinę kovÄ už teisę į gyvybę, kuri tęsiasi jau daugiau nei 24 mėnesius. Teigia, kad Å¡i procesų epopėja, leidžianti kaskart administracinei institucijai pasitaisyti arba priimti naujus tapačius aktus, programuoja tolesnius teisinius ginčus, tuo neadekvačiai užkraunant jų ginčijimo naÅ¡tÄ asmeniui.

Vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. kovo 7 sprendimu byloje Stanka Mirković prieÅ¡ JuodkalnijÄ , peticijos Nr. 33781/15, 49, 62-63 p.; 2008 m. vasario 28 d. sprendimu byloje Tserkva Sela Sosulivka prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimÄ byloje Zylkov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 5613/04). Pažymi, jog Komisija neatsižvelgė į tai, kad dėl priimto Sprendimo neigiami padariniai kyla jai, kuri, sirgdama labai reta liga – kepenų lÄ stelių karcinoma, nesant kepenų cirozės ir turėdama vis dar kompensuotÄ kepenų funkcijÄ , paliekama be jokio veiksmingo gydymo su agresyviu ligos progresavimu.

PareiÅ¡kėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio nuostata, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo preambule ir mano, kad Komisijos Sprendimas tiesiogiai pažeidžia pagrindines asmens konstitucines teises: teisę į gyvybę ir orumÄ , paneigia normÄ , kad asmens sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė. Atsižvelgdama į tai, kad Komisija yra neįvykdžiusi jau dviejų teismų sprendimų, dėl ko jos teisės iki Å¡iol nebuvo apgintos net teismo pagalba, o teismo sprendimo teisinė galia ir autoritetas Å¡iuo individualiu atveju nebeteko jokios prasmės, pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo visus pateikiamus reikalavimus iÅ¡spręsti teisme, nebegrÄ Å¾inant jų nagrinėti dar vienÄ kartÄ Komisijai.

Å iuo pagrindu pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo priimti tokio turinio sprendimÄ , kuris užkirstų keliÄ bet kokioms galimybėms Komisijai ignoruoti teismo sprendimo įvykdymÄ bei paminti teismo sprendimo teisinę galiÄ ir autoritetÄ . Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija) su skundu nesutinka. Ministerija atsiliepime į skundÄ vadovaujasi Farmacijos įstatymo 592 straipsnio, Tvarkos apraÅ¡o ir Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr.  V- 1566, (toliau – Darbo reglamentas) nuostatomis ir teigia, kad pagrindinis reikalavimas žmogaus sveikatos būklę laikyti labai reta yra ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus. Pažymi, kad jei duomenų nėra ar jie nėra tikslūs, duomenys vertinami atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus. Teigia, jog Sprendime aiškiai nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebėsenos sistemų duomenis pareiškėjos būklė nėra labai reta.

Ministerijos nuomone, Komisijos turimų duomenų pakanka šiai išvadai suformuoti. Teigia, jog negalima vadovautis tik tarptautiniais duomenimis, kadangi vėžinių susirgimų rūšys ir jų kiekis skirtingose pasaulio šalyse bei žemynuose skiriasi labai stipriai. Tuo nori atkreipti dėmesį, kad vienos šalies fiksuojama statistika konkrečių ligų atvejų visiškai netinka kitos šalies esamai padėčiai vertinti, tiek dėl genetinių žmonių ypatybių, tiek dėl pačių šalių išsivystymo lygio, sveikatos apsaugos prieinamu, mitybos įpročių ir daugelių kitų dedamųjų.

Pažymi, kad vadovaujantis Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalimi, labai retos būklės atvejų skaičius nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebėsenos sistemų duomenimis. Šiuo atveju Lietuvos Respublikoje tokius duomenis valdo, apibendrina ir pagal poreikį įstaigoms teikia Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) iš informacinės sistemos „Sveidra“. Pažymi, kad Farmacijos įstatyme numatyta išimtis, jog tais atvejais, kai tokių duomenų nėra ar jie netikslūs, vadovaujamasi tarptautine moksline literatūra, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus.

Pažymi, jog šiuo atveju turima statistika ir informacija yra pakankama, išsami ir tiksli, todėl ja nesivadovauti Komisija priimdama sprendimus neturi teisinio pagrindo. Ginčijamas Sprendimas paremtas privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis. Šios sistemos tikslas – informacinių technologijų priemonėmis apdoroti duomenis apie asmeniui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo socialinio draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, ir valdyti PSDF biudžeto administravimo, VLK ir teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) veiklos koordinavimo bei kontrolės funkcijų vykdymo procesus.

Informacinės sistemos „Sveidra“ uždaviniai – teikti vieÅ¡Ä sias elektronines paslaugas, susijusias su asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu ir jų iÅ¡laidų apmokėjimu PSDF biudžeto lėšomis; automatizuoti VLK ir TLK veiklos koordinavimo bei kontrolės procesus; automatizuoti duomenų apie PSDF biudžeto lėšų naudojimÄ analizės procedÅ«ras; automatizuoti PSDF biudžeto lėšų administravimo kontrolę. PaaiÅ¡kina, kad remiantis Komisijos darbo reglamentu, sprendimus priima kvalifikuoti ir kompetentingi asmenys, praktikuojantis medikai.

Pažymi, kad Komisija turi teisę gauti iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos padalinių ir gydymo įstaigų visÄ reikiamÄ informacijÄ sprendimams priimti, taip pat turi teisę kreiptis dėl papildomos informacijos į Ministerijos specialistus konsultantus, pacientų ar gydytojų organizacijas ir kitas institucijas. Atsižvelgiant į tai, Komisija vykdydama jai suteiktÄ teisę kreipėsi į kompetentingas institucijas. Pažymi, kad bÅ«klės retumÄ pagrindžiančių duomenų vertinimo teisė ir sprendimo dėl bÅ«klės pripažinimo labai reta bei sprendimo dėl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo iÅ¡laidų bei asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidų kompensavimo priima Komisija, vadovaudamasi Tvarkos apraÅ¡o ir Komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka.

Tai, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su Komisijos vertinimu, nereiÅ¡kia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Atsižvelgdama į visÄ Komisijos Sprendimo priėmimo metu turimÄ informacijÄ , viešųjų registrų duomenis, bei teisės aktų nuostatas, Ministerija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos bÅ«klė neatitinka Farmacijos įstatyme ir Tvarkos apraÅ¡e įtvirtinto labai retos bÅ«klės apibrėžimo ir jam keliamų sÄ lygų. Pažymi ir tai, kad Ministerija su ginču susijusios informacijos nevaldo ir negali tikrinti tarpinstitucinės komisijos priimamų sprendimų teisėtumo.

Ministerijos pagrindinė funkcija, vadovaujantis Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 2 dalimi sudaryti KomisijÄ , patvirtinant jÄ sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Komisijos darbo reglamento 8 punkte įtvirtinta, kad iÅ¡ VLK darbuotojų sudaromas Komisijos sekretoriatas (ne mažiau kaip 2 Komisijos sekretoriai) Komisijai techniÅ¡kai aptarnauti. Nurodo, kad Komisija, vadovaudamasi kompetentingų institucijų pateikta informacija, sistemose esančia oficialia statistika bei tarptautine literatÅ«ra bei kompetentingų įstaigų pateikta informacija priėmė ginčijamÄ SprendimÄ , kuriuo nusprendė netenkinti Santaros klinikų praÅ¡ymo ir skundžiamu raÅ¡tu informavo, kad pacientės L.

S. gydymas vaistiniu preparatu Opdivo (veiklioji medžiaga „nivolumabas“) nebus kompensuojamas, nes neatitinka Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos apraÅ¡o 2.2. papunktyje nurodyto labai retos žmogaus sveikatos bÅ«klės paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kstančių gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ) bei nėra statistiÅ¡kai patikimų oficialiai skelbiamų duomenų apie Vaisto įtakÄ bendro iÅ¡gyvenamumo pailgėjimui. Pažymi, jog Å¡iuo atveju buvo priimtas motyvuotas iÅ¡samus Sprendimas, kuris buvo iÅ¡siųstas tiek Santaros klinikoms, tiek pačiai pareiÅ¡kėjai.

Sprendime be faktinių aplinkybių nurodyta, ir apskundimo tvarka bei terminai. PaaiÅ¡kina ir tai, kad vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI-5114-815/2019, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu buvo panaikinta Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalis, artimiausiame posėdyje, remiantis teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, Komisija pakartotinai įvertino Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682.

Komisijos sprendimas buvo panaikintas dėl nepakankamo pagrįstumo ir motyvų nebuvimo. Komisija, vykdydama teismo sprendimÄ , 2020 m. kovo 5 d. priėmė naujÄ sprendimÄ (protokolo) Nr. RLK-5, kuriuo atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3335-815/2020 panaikino 2020 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimÄ ir įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti vieÅ¡osios įstaigos Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 „Dėl vaisto „Nivolumabas“ kompensavimo“.

Ginčijamas Sprendimas priimtas bÅ«tent vykdant šį Teismo sprendimÄ . Todėl Ministerija laiko atmestinais pareiÅ¡kėjos teiginius, kad ji ir Komisija nevykdo teismų sprendimų. Atsakovė Komisija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame su juo nesutinka. Komisija mano, kad jos priimtas Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas tiek teisės aktų nuostatomis, faktinėmis aplinkybėmis bei moksliniais tyrimais bei nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė pagal taikytinÄ teisę priskiriama labai retai žmogaus sveikatos bÅ«klei.

Nurodo, kad Komisija SprendimÄ priėmė vadovaudamasi Farmacijos įstatymo bei Tvarkos apraÅ¡o ir Komisijos darbo reglamento nuostatomis. Sprendimas taip pat paremtas aktualia informacija, gauta iÅ¡ Santaros klinikų (2021 m. sausio 11 d. raÅ¡tas Nr. SR-159), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (2021 m. sausio 14 d. raÅ¡tas Nr. (S-(1.26)-469) ir Nacionalinio vėžio instituto (2021 m. sausio 26 d. raÅ¡tas Nr. R3-82). Gautuose raÅ¡tuose kompetentingos institucijos konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė niekaip negali bÅ«ti įvardijama kaip labai reta sveikatos bÅ«klė.

Sprendime dėstomi duomenys taip pat paremti privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ informacija. Paaiškina, kad pagrindinis reikalavimas žmogaus sveikatos būklę laikyti labai reta yra ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebėsenos sistemų duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos būklė nėra labai reta. Mano, kad Komisijos turimų duomenų pakanka šiai išvadai pagrįsti.

Teigia, kad negalima vadovautis tik tarptautiniais duomenimis, kadangi vėžinių susirgimų rūšys ir jų kiekis skirtingose pasaulio Å¡alyse bei žemynuose skiriasi labai stipriai. Pažymi, kad Farmacijos įstatyme numatyta iÅ¡imtis, jog tais atvejais, kai tokių duomenų nėra ar jie netikslÅ«s, vadovaujamasi tarptautine moksline literatÅ«rÄ kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus. Tvirtina, jog Å¡iuo atveju turima statistika ir informacija yra pakankama, iÅ¡sami ir tiksli, todėl ja nesivadovauti Komisija priimdama sprendimus neturėjo teisinio pagrindo.

Nurodo, kad Komisija, vykdydama teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 dėl vaisto „Nivolumabas“ skyrimo pareiÅ¡kėjai įvertino: pareiÅ¡kėjos atstovės advokatės A. S. nuomonę ir argumentus, susipažino su jos baigiamÄ ja kalba, pasakyta 2020 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, Komisijos posėdžio metu iÅ¡dėstytais argumentais, kad vertinti šį atvejį laikantis teismo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad pacientė yra silpnoji pusė, kad jai savo lėšomis įsigytas gydymas yra efektyvus;

2) informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2019 m. registruotas 241 pacientas, kuriems pirmÄ kartÄ nustatyta kepenų lÄ stelių karcinoma (Hepatoceliulinė karcinoma, Hepatoma) (TLK-10-AM žymima kodu C22.0), o 2020 m. – 230 pacientų;

3) interneto tinklapio www.orpha.net duomenimis KLK (ORPHA: 88673) paplitimas 15/100 000 gyventojų per metus, o sergamumas 3,221/100 000 gyventojų per metus;

4) gydymo įstaigų raÅ¡tuose nurodytas kepenų lÄ stelių karcinomos (toliau – KLK) be kepenų cirozės dažnis skirtingose Å¡alyse yra: Lenkijoje -15 %, Vokietijoje - 47,2 ir 22,2 %, Å vedijoje dažnis augo nuo 6,8 % 2004 m. iki 15,8 % 2016 metais, Lietuvoje (Santaros klinikų raÅ¡te nurodyti 2004 m. duomenys) apie 45 %;

5) gydymo įstaigų raÅ¡tuose pateiktÄ informacijÄ : kad BRCA I (+) mutacija nėra reikÅ¡minga nei klasifikuojant KLK, nei parenkant jos gydymÄ . KLK gydymo gairėse (ESMO ir NCCN) nėra pateikta rekomendacijų, kurios siÅ«lytų KLK be kepenų cirozės, kai nustatyta BRCA I (+) gydyti kitaip, nei kitus sergančiuosius KLK;

6) Slovėnijos Liublijanos onkologijos instituto pateikiamÄ mokslinę informacijÄ , kad Slovėnijoje bendras KLK atvejų skaičius 2014 m. buvo panaÅ¡us kaip Lietuvoje (208 atvejai) ir iÅ¡ jų be cirozės yra 20 proc. atvejų (https://www.onkoi.si/zaJavnost_in_bolnike/vrste_raka/tumorjiJeter_in_zolcnega_sistema);

7) duomenis apie pačios pacientės būklę: pacientų, kuriems nustatyta metastazavusi KLK ir kurie gydyti vaistu „Sorafenibas“ informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis 2019 m. buvo 51 pacientas, 2020 m. – 53 pacientai. Galimai Vaistas galėtų būti skiriamas visų pacientų, sergančių KLK, gydymui, jei toks vaisto skyrimas būtų pagrįstas išsamiais klinikiniais tyrimais ir dėl jo išlaidų kompensavimo būtų priimti kitais teisės aktais reglamentuojami sprendimai.

Mano, jog Å¡iuo atveju buvo priimtas motyvuotas, iÅ¡samus Sprendimas, kuris buvo iÅ¡siųstas tiek Santaros klinikoms tiek pačiai pareiÅ¡kėjai. Sprendime be faktinių aplinkybių nurodyta ir apskundimo tvarka bei terminai. Pažymi, kad Apeliacinė komisija – tai yra ikiteisminė privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka dėl Komisijos priimtų sprendimų. Mano, kad Komisijos Sprendimas atitinka visus administraciniam sprendimams keliamus reikalavimus, numatytus VieÅ¡ojo administravimo įstatyme. Komisija nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo teiginiais, kad ji vilkino teismo sprendimų vykdymÄ .

Taip pat nurodo, kad tai, jog pareiÅ¡kėja nesutinka su nustatyta faktine situacija, nereiÅ¡kia, jog Sprendimas yra neteisėtas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Santaros klinikos sutinka su pareiÅ¡kėjos skundu ir mano, kad jis turėtų bÅ«ti tenkinamas. Atsiliepime į skundÄ pažymi, kad Santaros klinikų pozicija dėl skundžiamu Sprendimu vertinto gydymo skyrimo buvo ir yra tokia pati, kokia buvo iÅ¡reikÅ¡ta ir nuosekliai palaikoma nuo pat 2019 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. SR- 682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“ pateikto praÅ¡ymo.

Tai yra, Santos klinikų specialistų vertinimu, pareiÅ¡kėjai, kuri serga kepenų lÄ stelių karcinoma S5 nesant kepenų cirozės, turėtų bÅ«ti kompensuojamas gydymas vaistu „Nivolumabas“. Nurodo, kad Santaros klinikų argumentai dėl siÅ«lomo gydymo kompensavimo yra pateikti Santaros klinikų raÅ¡tuose, pateiktuose su pareiÅ¡kėjos skundu, į kuriuos Komisija nepagrįstai neatsižvelgė. PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡ esmės jame nurodytais argumentais ir prašė skundÄ tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu taip pat palaikė pareiÅ¡kėjos skundÄ , prašė jį tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje Komisijai buvo pateiktas net „aukÅ¡tesnis“ įrodymas nei klinikiniai tyrimai apie Vaisto efektyvumÄ , t. y. pačios pareiÅ¡kėjos, kuriai ir praÅ¡oma kompensuoti gydymÄ Å¡iuo vaistu, tyrimų duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad ji ypač teigiamai reaguoja į gydymÄ Å¡iuo vaistu. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos posėdyje, vykusiame 2021 m. vasario 1 d., priimto sprendimo Nr. RLK-5 2 dalies, kuriuo netenkintas Santaros klinikų praÅ¡ymas kompensuoti pareiÅ¡kėjai vaisto „Nivolumabas“ įsigijimo iÅ¡laidų.

Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“ kreipėsi į Valstybinę ligonių kasÄ , praÅ¡ydamos kompensuoti gydymÄ vaistu Novilumabu pacientei L. S., kuri serga kepenų lÄ stelių karcinoma S5 nesant kepenų cirozės (TLK10:C22.0). Prie praÅ¡ymo, be kita ko, pridėjo 2019 m. vasario 15 d. Santaros klinikų gydytojų konsiliumo iÅ¡vadas ir Lietuvos chemoterapeutų draugijos 2019 m. vasario 19 d. iÅ¡vadÄ dėl bÅ«klės pripažinimo labai reta bÅ«kle ir vaisto terapinės vertės įvertinimo.

Komisija 2019 m. kovo 26 d. raÅ¡tu Nr. 4K-2238 „Dėl informacijos teikimo“ informavo apie 2019 m. kovo 18 d. posėdyje priimtÄ sprendimÄ . RaÅ¡te nurodoma, jog informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2018 m. buvo registruoti 214 pacientų, kuriems pirmÄ kartÄ nustatyta diagnozė – kepenų lÄ stelių karcinoma (pagal TLK-10-AM žymima kodu C22.0). Å iuo raÅ¡tu Komisija informavo, jog ji nutarė nekompensuoti pareiÅ¡kėjos gydymo vaistu „Nivolumabas“ iÅ¡laidų, nes pareiÅ¡kėja neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus sveikatos bÅ«klės paplitimo kriterijaus ir nėra pateikta statistiÅ¡kai patikimų oficialiai skelbiamų duomenų apie Vaisto įtakÄ bendro iÅ¡gyvenamumo pailgėjimui.

Santaros klinikos 2019 m. balandžio 5 d. Apeliacinei komisijai pateikė raÅ¡tÄ Nr. SR-1228 „Apeliacinis skundas dėl Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių iÅ¡laidų kompensavimo komisijos priimto sprendimo“, praÅ¡ydamos įpareigoti KomisijÄ pakartotinai svarstyti jų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ dėl Vaisto kompensavimo. Apeliacinė komisija 2019 m. gegužės 10 d. posėdyje nutarė patenkinti Santaros klinikų apeliacinį skundÄ ir pavedė Komisijai pakartotinai, laikantis teisės aktuose nustatytų sprendimo priėmimo terminų, svarstyti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ , priimant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnyje ir Tvarkos apraÅ¡o 53 punkto reikalavimus atitinkantį sprendimÄ bei tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė neatitinka labai retos žmogaus sveikatos bÅ«klės, aiÅ¡kiai nurodyti tokio sprendimo motyvus.

Apeliacinė komisija nurodė, jog Komisijos 2019 m. kovo 18 d. sprendime nėra nurodyta, kodėl pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė nepriskirta prie labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių, jame neatsižvelgta į tarptautinės mokslinės literatÅ«ros duomenis, taip pat pažeistas Tvarkos apraÅ¡o 22 punkte nustatytas sprendimo priėmimo terminas. Taip pat nesilaikyta reikalavimų, jog Komisijos sprendimas bÅ«tų iÅ¡samus, nenurodytos objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys, ypatingai susijusios su pareiÅ¡kėjos, sergančios kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozės ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos bÅ«klės nepriskyrimo prie labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių.

Santaros klinikos 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡tu Nr. SR-1668 „Dėl vaisto „Nivolumabo“ kompensavimo“ kreipėsi į KomisijÄ , praÅ¡ydama, be kita ko, atsižvelgti ir į Apeliacinės komisijos raÅ¡tÄ , kuriame pavedama pakartotinai svarstyti šį praÅ¡ymÄ . Komisija 2019 m. gegužės 16 d. posėdyje nutarė nekompensuoti vaisto „Nivolumabas“ įsigijimo iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjos gydymui, nes jos sveikatos bÅ«klė neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus sveikatos bÅ«klės paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kst. gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ) ir nėra pateikta statistiÅ¡kai patikimų oficialiai skelbiamų duomenų apie Vaisto įtakÄ bendro iÅ¡gyvenamumo pailgėjimu.

Apie šį posėdyje priimtÄ sprendimÄ Santaros klinikos buvo informuotos 2019 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu Nr. 4K-3726 „Dėl informacijos pateikimo“. Lietuvos informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, praÅ¡ydama panaikinti Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kuria atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 „Dėl vaisto „Nivolumabo“ kompensavimo“ dėl kompensavimo pareiÅ¡kėjos gydymo iÅ¡laidų ir įpareigoti KomisijÄ atlikti veiksmus – skubiai iÅ¡ naujo, laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos, iÅ¡nagrinėti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma kompensuoti pareiÅ¡kėjai gydymo iÅ¡laidas, ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimÄ dėl Å¡io praÅ¡ymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4118-596/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02279-2019-5) atsisakė priimti skundÄ nurodydamas, jog pareiÅ¡kėja, nesutikdama su Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) 5 dalimi, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , privalėjo šį sprendimÄ apskųsti Apeliacinei komisijai. Kadangi pareiÅ¡kėja nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo dėl Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) 5 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Komisijos atlikti veiksmus nagrinėjimo tvarkos, pareiÅ¡kėjos skundÄ teismas atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-555-602/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiÅ¡kėjos skundo priėmimo klausimÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. LVAT nurodė, jog Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 592 straipsnyje numatyta, jog praÅ¡ymÄ dėl konkretaus paciento, kuriam nustatyta labai reta bÅ«klė, gydymo iÅ¡laidų kompensavimo Komisijai pateikia pacientÄ gydanti atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga.

Komisija sprendimÄ dėl konkretaus paciento gydymo iÅ¡laidų kompensavimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o skubiais atvejais, kai pacientÄ bÅ«tina nedelsiant gydyti, – ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos. Kai trÅ«ksta duomenų sprendimui priimti, Komisija skiria ekspertizę ir sprendimÄ priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos (bet ne vėliau, negu leidžia paciento bÅ«klė) (7 punktas). Jeigu pareiÅ¡kėjas nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę pateikti skundÄ sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (9 punktas).

Teismas pažymėjo, jog Farmacijos įstatyme nėra reglamentuojamos pacientės teisės ir pareigos procedÅ«roje, kurios metu Komisija nagrinėja gydymo įstaigos praÅ¡ymÄ . Taigi susidaro tokia situacija, kad asmeniui, kuris susiduria su itin reikÅ¡mingu jo sveikatai neigiamu sprendimu nėra sudarytos sÄ lygos jį apskųsti, kadangi Farmacijos įstatymas reglamentuoja Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijos sprendimo apskundimo galimybę tik gydymo įstaigai.

PareiÅ¡kėjai, gavusiai jos netenkinantį sprendimÄ ir įstatyme nesant instrumentų, kaip ji galėtų įgyvendinti savo teisę skųsti jos teisėms ir pareigoms įtakÄ darantį sprendimÄ , turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos jį apskųsti teismui. PareiÅ¡kėja skundÄ dėl 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimo 2019 m. liepos 8 d. pateikė Apeliacinei komisijai, praÅ¡ydama pavesti Komisijai pakartotinai svarstyti Santaros klinikų praÅ¡ymÄ ir priimti motyvuotÄ sprendimÄ . Apeliacinė komisija, 2019 m. rugpjūčio 12 d. posėdžio metu, nutarė atmesti pareiÅ¡kėjos 2019 m. liepos 8 d. skundÄ dėl Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo, kadangi nagrinėjamu atveju Farmacijos įstatyme nenumatyta paciento teisė tiesiogiai kreiptis dėl labai retos bÅ«klės nustatymo ir gydymo iÅ¡laidų kompensavimo ar apskųsti tokį sprendimÄ apeliacine tvarka.

PareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“, kuriuo praÅ¡oma kompensuoti pareiÅ¡kėjai gydymo iÅ¡laidas;

2) panaikinti Apeliacinės komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. vykusiame posėdyje priimtÄ sprendimÄ (protokolÄ ), kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos skundas;

3) įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma kompensuoti pareiÅ¡kėjos gydymo iÅ¡laidas ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI-5114-815/2019, kuriuo pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino. Teismas sprendime, be kita ko, nurodė, kad Komisijos sprendimas nėra iÅ¡samus, nenurodytos objektyviais ir patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys, ypatingai susijusios su pareiÅ¡kėjos, sergančios kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozės ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos bÅ«klės nepriskyrimo prie labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog Komisija nepagrįstai vadovavosi tik Valstybinės ligonių kasos duomenimis, be kita ko, informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, taip pat Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis, nes jie neatsako į klausimus apie pareiÅ¡kėjos, sergančios kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozės ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos bÅ«klę. Teismas, panaikinęs Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“, įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma kompensuoti pareiÅ¡kėjos gydymo iÅ¡laidas ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimÄ .

Komisija 2020 m. kovo 19 d. raÅ¡tu Nr. 4K-2096 informavo Santaros klinikas ir pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad 2020 m. kovo 5 d. posėdyje, baigusi svarstyti Santaros klinikų 2020 m. vasario 13 d. praÅ¡ymÄ dėl vaisto „Nivolumabas“ kompensavimo pacientei L. S., sergančiai kepenų lÄ stelių karcinoma, nutarė nekompensuoti vaisto „Nivolumabas“ įsigijimo iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjai, nes Å¡is atvejis neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus sveikatos bÅ«klės paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kst. gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ), taip pat Å¡is vaistas neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 10.2 papunkčio reikalavimų, t. y. labai retai bÅ«klei gydyti skirtas vaistinis preparatas „Nivolumabas“ negali pailginti iÅ¡gyvenamumo ar sumažinti neįgalumo ir 10.3 papunkčio reikalavimų, t. y. nėra oficialiai skelbiamų duomenų apie vaistinio preparato „Nivolumabo“ įtakÄ bendro iÅ¡gyvenamumo pailgėjimui.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimu, pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: panaikino Komisijos posėdyje 2020 m. kovo 5 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-5 10 dalį, kurioje atsisakyta tenkinti Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 „Dėl vaisto „Nivolumabas“ kompensavimo“, kuriuo praÅ¡oma kompensuoti pacientei L.

S. gydymo iÅ¡laidas ir įpareigojo KomisijÄ iÅ¡ naujo šį Santaros klinikų praÅ¡ymÄ . Komisijai nevykdant įsiteisėjusio 2020 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo, pareiÅ¡kėja 2021 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Teismas 2021 m. sausio 29 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Komisija 2021 m. vasario 1 d. posėdyje, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020, pakartotinai iÅ¡nagrinėjo Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl vaisto Novilumabo kompensavimo”, kuriame nusprendė nekompensuoti Vaisto įsigijimo iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjos gydymui.

PareiÅ¡kėja nesutikimÄ su Komisijos Sprendimu grindžia Å¡iais argumentais:

1) Komisijos Sprendimas priimtas klaidingai įvertinus faktines aplinkybes, apibrėžiančias jos labai retos bÅ«klės kriterijus, su kuriais norminiai teisės aktai sieja gydymo kompensavimÄ ir dėl to nepagrįstai atsisakė kompensuoti gydymÄ ;

2) Komisija, bÅ«dama iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, du kartus sÄ moningai nevykdė teismų sprendimų, neatliko įrodymų tyrimo, netinkamai vertino pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad pacientė yra silpnesnioji pusė ir rėmėsi su nagrinėjimu atveju nesusijusiais duomenimis;

3) Komisijos Sprendimas priimtas neįvertinus norminiuose teisės aktuose įtvirtintos bÅ«tinosios gydymo kompensavimo skyrimo sÄ lygos – praÅ¡omo kompensuoti vaisto veiksmingumo;

4) Komisijos Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, priimant šį sprendimÄ buvo pažeistos pareiÅ¡kėjos konstitucinės teisės į gyvybę, į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ ir teisė į veiksmingÄ teisinę gynybÄ . Taigi, Å¡ioje byloje yra svarbu nustatyti, ar Komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 ir priimdama SprendimÄ , tinkamai jį motyvavo, t. y. ar tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klę, nepripažindama jos labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle, taip pat, ar vertino Vaisto veiksmingumÄ .

Komisija, priimdama sprendimus dėl labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu (toliau – ir Farmacijos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566 patvirtintu Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo priėmimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as). Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad labai reta (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus) žmogaus sveikatos bÅ«kle (toliau – labai reta bÅ«klė) laikoma gyvybei gresiantis ir (ar) žymų nuolatinį neįgalumÄ sukeliantis sveikatos sutrikimas, kuriam gali bÅ«ti taikomas efektyvus etiologinį veiksnį (veiksnys, lemiantis ligos atsiradimÄ ) ar patogenezinį veiksnį (veiksnys, lemiantis klinikinę ligos eigÄ ) veikiantis gydymo bÅ«das, kurio iÅ¡laidos Å¡iai labai retai bÅ«klei gydyti kitais bÅ«dais nekompensuojamos, galintis pailginti paciento iÅ¡gyvenamumÄ ir (ar) sumažinti neįgalumÄ (ar neleisti neįgalumui didėti).

Labai retos bÅ«klės atvejų skaičius nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebėsenos sistemų duomenimis, o tais atvejais, kai tokių duomenų nėra ar jie netikslÅ«s, vadovaujantis tarptautine moksline literatÅ«ra, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Lietuvos ypatumus. Labai retos bÅ«klės atvejų skaičiaus įvertinimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ministras. Nustatant konkrečios labai retos bÅ«klės atvejų skaičių, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiÅ«ros specialistus vienijančios organizacijos nuomonę.

IÅ¡ Komisijos Sprendimo turinio, matyti, kad Komisija sprendimÄ nekompensuoti pareiÅ¡kėjai gydymo vaistu „Novilumabas“ priėmė konstatavusi, kad jos atvejis neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus bÅ«klės paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kst. gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ). Pagal Tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , duomenimis, pagrindžiančiais, kad bÅ«klė yra labai reta, pripažįstami atitinkami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų registrų ir (ar) elektroninių stebėsenos sistemų duomenys (Å¡ių sistemų duomenys turi bÅ«ti patvirtinti duomenų administratorių paraÅ¡u).

Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad, jei Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytuose registruose ir (ar) elektroninėse stebėsenos sistemose nėra duomenų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti bÅ«klės retumÄ , arba jei jie yra netikslÅ«s, remiamasi tarptautinėje mokslinėje literatÅ«roje skelbiamais duomenimis, atrenkant, kiek tai įmanoma, tinkamus duomenis tam tikrų bÅ«klių paplitimui Lietuvoje nustatyti. Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte nustatyta, kad Komisija, priimdama sprendimÄ dėl sveikatos bÅ«klės pripažinimo labai reta bÅ«kle, atsižvelgia į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) nuomonę apie sveikatos bÅ«klės retumÄ (naujai diagnozuotų sveikatos bÅ«klės atvejų skaičių per metus), pagrįstÄ privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ (toliau – „Sveidra“) duomenimis arba Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nurodytais atvejais – tarptautinėje mokslinėje literatÅ«roje skelbiamais duomenimis, ir į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiÅ«ros specialistus vienijančios organizacijos nuomonę.

Teismas įsiteisėjusiame 2019 m. gruodžio 6 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-5114-815/2019 konstatavo, kad Komisija yra neteisi vadovaudamasi tik Valstybinės ligonių kasos duomenimis, be kita ko, informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, taip pat Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, nes jie neatsako į klausimus apie pareiÅ¡kėjos, sergančios kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozės ir esant BRCA 1 geno mutacijai, sveikatos bÅ«klę. Todėl Komisija privalėjo vadovautis Tvarkos apraÅ¡o 5 punktu, nes Komisijos surinkti duomenys yra nepakankami.

Teismas administracinėje byloje Nr. eI3-3335-811/2020 2020 m. lapkričio 3 d. priimtame sprendime pažymėjo, kad Komisija ir vėl vadovavosi Valstybinės ligonių kasos 2020 m. vasario 25 d. raÅ¡tu Nr. 4K-1496, kuriame nėra pateikta jokių Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytuose registruose ir (ar) elektroninėse stebėsenos sistemose esančių duomenų, kaip to yra reikalaujama pagal Tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ . Teismas Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad Komisija nevertino pareiÅ¡kėjai palankių ir Santaros klinikų praÅ¡ymÄ pagrindžiančių duomenų, kad pareiÅ¡kėja serga labai reta liga ir, kad vaistas „Nivolumabas“ yra efektyvus pareiÅ¡kėjai ir jÄ veikia teigiamai, o rėmėsi duomenimis, kurie neatitinka pareiÅ¡kėjos asmeninių savybių (ypač – rasės) ir sveikatos bÅ«klės, todėl yra netinkami vertinti priimant sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos gydymo.

Taip pat teismas nurodė, kad Komisija priimdama ginčijamÄ SprendimÄ nepripažinti pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klės labai reta, ne tik nesivadovavo, bet ir nevertino valstybės institucijos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2020 m. vasario 26 d. raÅ¡te Nr. (122)2R- 499 pateiktos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė pripažintina labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle, taip pat Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančių Santaros klinikų bei pacientus vienijančių organizacijų pateiktų tarptautiniuose moksliniuose Å¡altiniuose skelbiamų kitos Europos valstybės – Italijos duomenų, bet vertino tiek geografiÅ¡kai, tiek ir rasiniu pagrindu nuo Lietuvos ir jos gyventojų nutolusių Kinijos ar Japonijos duomenis apie sergamumÄ kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozės. Nustatyta, kad Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymo kompensuoti pareiÅ¡kėjos gydymÄ Vaistu grindė Italijos vėžio registro duomenimis (ITA.LI.CA) (duomenys rinkti iÅ¡ 11 centrų 21 metus, jo reprezentatyvi imtis – 3 027, tikslas – iÅ¡siaiÅ¡kinti, kiek asmenų serga hepatoceliuline karcinoma nesant kepenų cirozės), 2019 m. vasario 15 d.

Gydytojų konsiliumo iÅ¡vadomis (toliau – Gydytojų konsiliumo iÅ¡vados) ir 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos raÅ¡tu (toliau – Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos iÅ¡vados). Gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose dėl bÅ«klės retumÄ patvirtinančių statistinių duomenų ir duomenų Å¡altinių nurodyta, kad: „Retos ligos kodas – ORHA:88673. HCC atsirandančios nesant kepenų cirozės yra reta bÅ«klė. LiteratÅ«ros duomenimis JAV dažnis – 0,06 atvejai 100000 gyventojų (Santohosh Gaddiketi Hepatocellular Carcinoma in tje Noncirrhotic Liver July 2014, Volume 203, Number 1 AJR- https:www.ajronline.prg/doi/full/10.2214/AJR.13.11511)“;

„pagal TLK-10-AM diagnozei HCC žymėti naudojamas C22.0 kodas, neiÅ¡skiriant pacientų, turinčių ir neturinčių kepenų cirozės“; „MÅ«sų žiniomis, Lietuvoje nėra sisteminami duomenys dėl pacientų, sergančių HCC (nesant kepenų cirozės). Dėl to teikiami tarptautinėje mokslinėje literatÅ«roje skelbiami duomenys pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ .“ Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos iÅ¡vadose „Dėl bÅ«klės pripažinimo labai reta bÅ«kle ir vaisto terapinės vertės įvertinimo“, nurodyta, kad remiantis Orphanet (ORPHA88673) duomenimis, sergamumas HCC yra 1/100000 per metus, o HCC, nesant kepenų cirozės, pasitaiko tik 2 proc. pacientų (Giannini E.G., Marenco S., Bruzzone L.

Hepatocellular Carcinoma in patients without ciirrhosis in Italy. Dig Liver Dis. 2013; 45:164-169). Taigi, HCC, nesant kepenų cirozės, pasak Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos, galima vertinti kaip ultra retÄ ligÄ â€“ 2 /100000 per metus. Kaip matyti, Å¡ios iÅ¡vados grindžiamos patvirtinant Italijos vėžio registro duomenis. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau – Tarnyba) 2020 m. vasario 26 d. raÅ¡te Nr. (122)2R-499 nurodyta, kad remiantis ParaiÅ¡koje (turima omenyje Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682) pateiktais duomenimis (sergamumu JAV ir Italijoje) bei Tvarkos apraÅ¡o 2.2 punktu (bÅ«klė laikoma labai reta, jei per metus diagnozuojamas ne daugiau kaip vienas naujas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų), paraiÅ¡koje nurodyta bÅ«klė, Tarnybos nuomone, atitinka labai retos bÅ«klės apibÅ«dinimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Sprendimo turinio, atlikdama pakartotinį Santaros klinikų praÅ¡ymo vertinimÄ , Komisija aukščiau nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų, kaip buvo nurodyta teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendime, nevertino, o, vadovaudamasi Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros specialistus ekspertus, praÅ¡ydama pateikti iÅ¡vadas Å¡iais klausimais:

1) Ar galima hepatoceliulinę karcinomÄ , nesant kepenų cirozės, laikyti labai reta bÅ«kle? 2) Ar galima kepenų lÄ stelių karcinomÄ S5, nesant kepenų cirozės, kai pacientas turi BRCA I (+) genetinę mutacijÄ , laikyti labai reta bÅ«kle? 3) Ar BRCA I (+) genetinės mutacijos nustatymas turi įtakos hepatoceliulinės karcinomos, nesant kepenų cirozės, gydymo parinkimui? Ar yra žinoma vaistų, kurie yra efektyvesni, skiriant juos hepatoceliulinės karcinomos, nesant kepenų cirozės, gydymui, jei yra kartu nustatyta ir BRCA I (+) genetinė mutacija? 4) Koks kepenų lÄ stelių karcinomos (KLK) be cirozės naujų atvejų skaičius (arba procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo visų KLK atvejų bÅ«tų nurodyti atvejai be kepenų cirozės ar su kepenų ciroze) kitose Vakarų Europos Å¡alyse, esančiose arčiau Lietuvos negu Italija, yra pateiktas papildomoje tarptautinėje mokslinėje literatÅ«roje ir bÅ«tų tinkamas arba panaÅ¡us į tokių atvejų skaičių Lietuvoje? 5) ar yra Lietuvos mokslininkų paskelbtų publikacijų, kuriose bÅ«tų apraÅ¡ytas kepenų lÄ stelių karcinoimos (KLK) be kepenų cirozės naujų atvejų skaičius (arba procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo visų KLK atvejų bÅ«tų nurodyti atvejai be kepenų cirozės ar su kepenų ciroze)? Gavusi sveikatos priežiÅ«ros specialistų ekspertų atsakymus, Komisija Sprendimo iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos atvejis neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus bÅ«klės paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kst. gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ), grindė Å¡iais duomenimis ir įrodymais: informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, kad 2019 m. registruotas 241 pacientas, kuriems pirmÄ kartÄ nustatyta kepenų lÄ stelių karcinoma (Hepatoceliulinė karcinoma, Hepatoma; toliau – KLK) (TLK-10-AM žymima kodu C22.0), o 2020 m.

– 230 pacientų; Interneto tinklapio www.orpha.net duomenimis, kad KLK (ORPHA:88673) paplitimas 15/100 000 gyventojų per metus, o sergamumas 3,221/100 000 gyventojų per metus; Santaros klinikų 2021 m. sausio 11 d. rašte Nr. SR-159, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų 2021 m. sausio 14 d. rašte Nr. (S-(1.26)-469) ir Nacionalinio vėžio instituto 2021 m. sausio 26 d. rašte Nr. R3-82 (toliau – Gydymo įstaigų raštai) nurodytais duomenimis, kad KLK be kepenų cirozės dažnis skirtingose šalyse yra:

Lenkijoje – 15 proc., Vokietijoje – 47,2 ir 22,2 proc., Å vedijoje dažnis augo nuo 6,8 proc. 2004 m. iki 15,8 proc. 2016 metais, Lietuvoje (Santaros klinikų raÅ¡te nurodyti 2004 m. duomenys) apie 45 proc.; paminėtų gydymo įstaigų raÅ¡tuose pateikta informacija, kad BRCA I (+) mutacija nėra reikÅ¡minga nei klasifikuojant KLK, nei parenkant jos gydymÄ . KLK gydymo gairėse (ESMO ir NCCN) nėra pateikta rekomendacijų, kurios siÅ«lytų KLK be kepenų cirozės, kai nustatyta BRCA I (+) gydyti kitaip, nei kitus sergančiuosius KLK;

Slovėnijos Liublijanos onkologijos instituto pateikiama moksline informacija, kad Slovėnijoje bendras KLK atvejų skaičius 2014 m. buvo panašus kaip Lietuvoje (208 atvejai) ir iš jų be cirozės yra 20 proc. atvejų (https://www.onkoi.si/zaJavnost_in_bolnike/vrste_raka/tumorjiJeter_in_zolcnega_sistema); duomenis apie pačios pacientės būklę: pacientų, kuriems nustatyta metastazavusi KLK ir kurie gydyti vaistu „Sorafenibas“ informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis 2019 m. buvo 51 pacientas, 2020 m.

– 53 pacientai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjai yra diagnozuota kepenų lÄ stelių karcinoma S5, nesant kepenų cirozės ir turint BRCA I (+) genetinę mutacijÄ . Kaip matyti, Komisijos vertinti informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys atspindi tik asmenų, kuriems pirmÄ kartÄ nustatyta kepenų lÄ stelių karcinoma (TLK-10-AM žymima kodu C22.0), duomenis Lietuvoje, tačiau jokių duomenų apie tai, kokiam asmenų skaičiui pagal naujų atvejų paplitimÄ yra (ar) buvo nustatyta kepenų lÄ stelių karcinoma nesant kepenų cirozės ir esant BRCA 1 geno mutacijai, t. y. atitinkančių pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klę, nėra.

Tokios informacijos nėra ir Sprendime cituojamuose Interneto tinklapio www.orpha.net duomenyse. Kaip jau minėta, nesant Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytuose registruose ir (ar) elektroninėse stebėsenos sistemose duomenų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti bÅ«klės retumÄ , arba jei jie yra netikslÅ«s, remiamasi tarptautinėje mokslinėje literatÅ«roje skelbiamais duomenimis, atrenkant, kiek tai įmanoma, tinkamus duomenis tam tikrų bÅ«klių paplitimui Lietuvoje nustatyti. Santaros klinikos 2021 m. sausio 11 d. raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SR-159, atsakydamos į Komisijos klausimus, taip pat nurodė, kad Å¡i bÅ«klė gali bÅ«ti laikoma labai reta Lietuvoje.

Santaros klinikų duomenimis, Lietuvoje naujų KLK be cirozės atvejų galėtų būti 0,48-1,28 atvejų 100 000 gyventojų. Šiame rašte taip pat paaiškintos KLK atsiradimo priežastys bei nurodyta šalių statistika dėl KLK be cirozės paplitimo: Italijoje sudaro tik 1,7 proc. (52/3027), JAV nuo 6,7 proc. iki 50,1 proc., Japonijoje – 38 proc., Vokietijoje dviejų studijų duomenimis – 47,2 proc. ir 22,2 proc., Ispanijoje 7,5 proc. iš 332 pacientų, Švedijoje nuo 6,8 proc. 2004 m. iki15,8 proc. 2016 m.

Santaros klinikos rašte nurodė ir tai, kad Vėžio ligų registro GLOBOCAN duomenimis, kepenų vėžiu Lietuvoje 2020 m. sirgo 278 paciento. Paaiškinta, kad į šį skaičių įtraukti ir intrahepatinių latakų karcinoma bei kitais kepenų piktybiniais navikais sergantys pacientai, kas sudaro apie trečdalį. Iš likusių 200, pasak Santaros klinikų, galimai KLK segančių pacientų nuo 6 iki 16 proc. galėtų sirgti KLK be cirozės, t. y. 12 iki 32 naujų atvejų 2,5 mln. gyventojų arba 0,48-1,28 atvejų 100 000 gyventojų.

Atsižvelgdamos į KLK be cirozės retumÄ , Santaros klinikos taip pat pateikė iÅ¡vadÄ , kad KLK nesant kepenų cirozės, kai pacientas turi BRCA I (+) genetinę mutacijÄ , taip pat laikytina reta sveikatos bÅ«kle. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau – Kauno klinikos) 2021 m. sausio 14 d. raÅ¡te Nr. (S-1.26)-469 atsiuntė LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos specialistų atsakymus į Komisijos pateiktus klausimus. Pasak LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos specialistų hepatoceliulinė karcinoma (toliau ir HCC) nėra reta liga, ji nėra įtraukta į Orphanet retų ligų sÄ raÅ¡Ä , taip pat nelaikytina labai reta bÅ«kle kepenų lÄ stelių karcinoma, kai nėra cirozės ir pacientas turi BRCA I (+) genetinę mutacijÄ .

Remiantis rašte nurodytais informacijos šaltiniais taip pat nurodoma, kad 80 proc. HCC vystosi cirozės pažeistose kepenyse, tuo tarpu 20 proc. HCC atvejų cirozės požymių nenustatoma. LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos specialistų žiniomis, nėra paskelbta publikacijų apie HCC, kai kartu yra cirozė ar jos nėra. Nacionalinis vėžio institutas (toliau – Institutas) 2021 m. sausio 26 d. rašte Nr. R3-82 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad jo turimais duomenimis, 2015 m.

Lietuvoje buvo nustatyti 102 KLK atvejai. Pažymėjo, kad institutas nekaupia duomenų apie kepenų cirozės atvejus sergant KLK. Pasak Instituto, remiantis pateiktais mokslinės literatūros šaltiniais, KLK nesant cirozės atvejai gretimose valstybėse sudaro 14-20 proc. visų KLK atvejų, o tai sudarytų 14-20 atvejų per metus. Mano, Kad Lietuvoje KLK be cirozės naujų atvejų skaičius turėtų būti panašus į gretimų valstybių. Nacionalinio vėžio instituto apskaičiavimais, naujų KLK atvejų be cirozės dažnis sudarytų 0,96-1,38 atvejus 200 000 gyventojų.

Vidutinis naujų atvejų skaičius viršija 1/200000 gyventojų, todėl KLK nesant cirozės, Instituto vertinimu, neturėtų būti laikoma labai reta būkle vadovaujantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nurodytais kriterijais. Tačiau Instituto nuomone, pagal prieinamus mokslinės literatūros duomenis, atvejai, kuomet KLK sergančiam pacientui nustatoma BRCA I (+) genetinė mutacija yra pavieniai (įvairių šaltinių duomenimis iki 2 proc. KLK atvejų), todėl turėtų būti laikytini labai reta būkle.

Teismo vertinimu, Gydymo įstaigų raÅ¡tuose pateikiami mokslinėje literatÅ«roje skelbiami duomenys nėra pakankami patvirtinti Komisijos sprendimo iÅ¡vadų, kad pareiÅ¡kėjos bÅ«klė – KLK nesant cirozės ir turint BRCA I (+) genetinę mutacijÄ , neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunkčio kriterijų, t. y. nelaikytina reta bÅ«kle. Todėl visos abejonės nagrinėjamu atveju vertinamos pacientės naudai. Gydymo raÅ¡tuose cituojami skirtingų mokslinės literatÅ«ros Å¡altinių duomenys parodo KLK nesant cirozės dažnį Europos ar kitose valstybėse, tačiau jokių duomenų apie sergamumÄ pareiÅ¡kėjai diagnozuota liga – KLK nesant cirozės ir turint BRCA I (+) genetinę mutacijÄ , nėra.

Be to, Komisijai pateiktų Gydymo įstaigų atsakymų analizė rodo, kad įstaigos į tuos pačius klausimus dėl bÅ«klės retumo teikė skirtingus, prieÅ¡taringus duomenis, rėmėsi skirtingais Å¡altiniais ir dėl to padarė skirtingas iÅ¡vadas. Pavyzdžiui, Santaros klinikos patvirtino, kad pacientės bÅ«klė yra labai reta liga, o Kauno klinikos nurodė, jog hepatoceliulinė karcinoma nėra įtraukta į Orphanet retų ligų sÄ raÅ¡Ä , nors faktÄ Komisija pati patvirtino. Nacionalinis vėžio institutas skaičiavimus atliko remdamasis hipotetinėmis prielaidomis ir jų nepagrindė.

Be to, Nacionalinis vėžio institutas pripažino, kad atvejai, kuomet KLK sergančiam pacientui nustatoma BRCA I (+) genetinė mutacija yra pavieniai, todėl turėtų bÅ«ti laikytini labai reta bÅ«kle. Komisija Sprendime aiÅ¡kių motyvų, kodėl vienus gydymo įstaigų argumentus dėl pareiÅ¡kėjos bÅ«klės pripažinimo reta atmetė, o kitus pripažino tinkamais, nenurodo. Atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte nustatyta, jog Komisija, priimdama sprendimÄ dėl sveikatos bÅ«klės pripažinimo labai reta bÅ«kle, atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiÅ«ros specialistus vienijančios organizacijos nuomonę.

Å ioje byloje atitinkamos srities gydytojus vienijančios net dvi organizacijos – Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija ir Lietuvos gastroenterologų draugija, neįskaitant pareiÅ¡kėjÄ gydančių tretinio (aukščiausio) lygio sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančių Santaros klinikų, pateikė savo pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėjos bÅ«klė laikytina labai reta bÅ«kle, kuriÄ pagrindė dokumentais bei tarptautinėje mokslinėje literatÅ«roje skelbiamais duomenimis apie tai, kad pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė yra labai reta žmogaus sveikatos bÅ«klė, atitinkanti Farmacijos įstatyme ir Tvarkos apraÅ¡e nustatytus kriterijus labai retai bÅ«klei, tačiau Komisija, priimdama SprendimÄ , Å¡ių duomenų taip pat nevertino, nors, kaip minėta, tai nurodė teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendime.

Taigi, Komisija objektyviais argumentais ir įrodymais nepaneigė Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡yme ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė yra labai reta žmogaus sveikatos bÅ«klė. Komisija nesilaikė Tvarkos apraÅ¡o 8 punkto reikalavimų, todėl Komisijos Sprendimo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos atvejis neatitinka Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunktyje nurodyto labai retos žmogaus bÅ«klės paplitimo kriterijaus (1 atvejis iÅ¡ 200 tÅ«kst. gyventojų pagal naujų atvejų paplitimÄ ) yra nepagrįsta.

Tvarkos apraÅ¡o 10 punkte nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui (toliau – pacientas), kuriam nustatyta labai reta bÅ«klė, gali bÅ«ti kompensuojamos Å¡iuos kriterijus atitinkančio vaistinio preparato įsigijimo iÅ¡laidos: 10.1. vaistinis preparatas yra skiriamas gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodytai žmogaus sveikatos bÅ«klei gydyti, atsižvelgiant bent į vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: 10.1.1. vaistinis preparatas atitinka 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p.

21) apibrėžtÄ retųjų vaistų sÄ vokÄ (angl. orphan medicinal product); 10.1.2. vaistinis preparatas yra užregistruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Europos Bendrijos vaistinių preparatų registre kaip vaistinis preparatas gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodytai bÅ«klei gydyti ? užregistruota terapinė indikacija nurodoma vaistinio preparato charakteristikų santraukoje; 10.1.3. vaistinis preparatas pagal savo veikimo mechanizmÄ gali bÅ«ti skiriamas gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodytai bÅ«klei gydyti, remiantis oficialiai skelbiamomis tarptautinėmis gydymo rekomendacijomis, metodikomis arba gairėmis, nors gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodyta bÅ«klė nenurodoma vaistinio preparato charakteristikų santraukoje kaip terapinė indikacija; 10.1.4. vardinis vaistinis preparatas gali bÅ«ti skiriamas gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodytai bÅ«klei gydyti, jei apie jį tarptautinėje mokslinėje literatÅ«roje ir (ar) oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami jo tinkamumÄ gydytojų konsiliumo iÅ¡vadose nurodytai bÅ«klei gydyti patvirtinantys duomenys; 10.2. vaistinio preparato terapinė nauda yra pagrįsta iÅ¡matuojamais rodikliais; 10.3. pagal VLK direktoriaus patvirtintÄ tvarkÄ nustatoma, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžete numatyta pakankamai lėšų labai retoms bÅ«klėms gydyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendime nurodė Komisijai, kad ji, be kita ko, turi vertinti ir duomenis apie pačios pacientės bÅ«klę, nes, pasak trečiojo suinteresuoto asmens atstovo, ji tikrai teigiamai veikiama vaisto „Nivolumabas“. PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad vaistinis preparatas „Nivolumabas“ atitinka Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto nuostatas, t. y. gali pailginti paciento iÅ¡gyvenamumÄ ir (ar) sumažinti neįgalumÄ (ar neleisti neįgalumui didėti), efektyviai veikdamas Å¡iÄ bÅ«klę sukeliančius veiksnius – etiologinius (veiksniai, lemiantys ligos atsiradimÄ ) ir (ar) patogenezinius (veiksniai, lemiantys klinikinę ligos eigÄ ), o Vaisto „Nivolumabas“ terapinė vertė yra pagrįsta oficialiai skelbiamais duomenimis, kaip to reikalauja Tvarkos apraÅ¡o 10.3 punktas.

Vaisto veiksmingumÄ Ä¯rodo oficialÅ«s klinikiniai tyrimai, kurių duomenys Komisijai pateikti Konsiliumo iÅ¡vadoje, bei pačios pareiÅ¡kėjos sveikatos tyrimai ir bÅ«klė. PareiÅ¡kėja tiek Komisijai, tiek teismui pateikė klinikinių tyrimų duomenis, kurie, anot jos, patvirtina Vaisto atitikimÄ ApraÅ¡o 10 punkto kriterijams. Kaip jau minėta, Komisija dėl Å¡ių klinikinių duomenų atitikimo Tvarkos apraÅ¡o 10 punkto nuostatoms Sprendime nepasisakė ir jų nepaneigė, SprendimÄ priėmė vadovaudamasi iÅ¡imtinai Tvarkos apraÅ¡o 2.2 papunkčiu.

Komisija Sprendime tik pažymėjo, kad galimai Vaistas galėtų būti skiriamas visų pacientų, sergančių KLK, gydymui, jei toks vaisto skyrimas būtų pagrįstas išsamiais klinikiniais tyrimais ir dėl jo išlaidų kompensavimo būtų priimti kitais teisės aktais reglamentuojami sprendimai. Pateiktose Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos išvadose nurodyta, kad remiantis FDA rekomendacijomis bei NCCN gairėmis (nors vaistas nėra patvirtintas minėtai indikacijai EMA) Nivolumabas taikomas gydant pacientus, kuriems nustatyta nerezektabili arba metastatinė hepatoceliulinė karcinoma ir liga progresuoja po gydymo Sorafenibu.

Klinikiuose tyrimuose stebėtas 6 mėn. iÅ¡gyvenamumas. Bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjai gydymas Vaistu pradėtas 2019 m. vasario pabaigoje. PareiÅ¡kėja pagal Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos iÅ¡vadose pateiktÄ informacijÄ jau 6 kartus virÅ¡ijo iÅ¡gyvenamumo rodiklius. Medicininiai duomenys patvirtina, kad liga stabilizuota, neįgalumas nedidėja. Tai rodo, kad gydymas Vaistu yra veiksmingas. Vaisto veiksmingumÄ patvirtino teismo posėdyje ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas. Pažymėtina, kad Komisija, kaip kolegialus vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.

Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerÄ administravimÄ reiÅ¡kia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laikÄ (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas objektyvumo principas yra vienas iÅ¡ demokratinės valstybės administravimo principų.

Laikantis objektyvumo principo, vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrÄ sias faktines aplinkybes, kurios nustatomos iÅ¡aiÅ¡kinus visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės priimant sprendimÄ ir kritiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Pažymėtina, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, pagal kuriuos administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, nuostatos taip pat įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjektams pareigÄ priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindÄ , kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

Pabrėžtina, kad galimybė kompensuoti labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle sergančiam asmeniui gydymÄ tam tikrais vaistais atsirado tik nuo 2016 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Ä®statymo papildymo 59-2 straipsniu įstatymas, priimtas 2015 m. birželio 25 d., kurio aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, registruoto 2014 m. lapkričio 10 d. (registracijos Nr. XIIP-2541) 1 punkte nurodyta, kad: „Šiuo metu Lietuva modernaus gydymo prieinamumu atsilieka nuo daugelio Europos valstybių.

Sveikatos apsaugos sistemos iÅ¡laidų dalis skirta vaistų kompensavimui 2008-2013 m. nedidėjo, didėjimas numatytas tik 2015 m., tačiau Å¡is didėjimas yra minimalus. Farmacijos kompanijų asociacija (EFPIA) t. y. kompanijų, tiekiančių inovatyvius vaistus į LietuvÄ asociacija, 2014 m. liepos mėnesį pasirašė susitarimÄ su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Å iame susitarime numatomas situacijos monitoringas ir abipusiai veiksmai, nukreipti į tai, kad bÅ«tų pagerintas inovatyvių vaistų prieinamumas.

Tokios pastangos yra sveikintinos ir ilgai lauktos. <…> Parengto projekto tikslas – efektyvesnės, skaidresnės ir pacientų lÅ«kesčius atitinkančios vaistų kompensavimo sistemos sukÅ«rimas. Parengto projekto uždaviniai – įtvirtinti aiÅ¡kiÄ , efektyviai veikiančiÄ vaistų kompensavimo tvarkÄ , kuri leistų su turimais ribotais iÅ¡tekliais užtikrinti geresnį inovatyvių vaistų prieinamumÄ .” Bylos duomenys ir raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja serga labai reta liga ir kad vaistas „Nivolumabas“ yra efektyvus pareiÅ¡kėjai ir jÄ veikia teigiamai, tačiau Komisija nagrinėjamu atveju rėmėsi netinkamais duomenimis, kurie neatitinka pareiÅ¡kėjos asmeninių savybių ir sveikatos bÅ«klės. Komisija jau trečiÄ kartÄ priėmė objektyviais įrodymais nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Tokiu bÅ«du Komisija ne tik nesilaikė teismų sprendimų, pažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 9 punkte nustatytus įstatymo virÅ¡enybės ir objektyvumo principus, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, bet ir veikė prieÅ¡ingai tikslui, dėl kurio įgyvendinimo ji buvo įsteigta – užtikrinti, kad labai reta žmogaus sveikatos bÅ«kle sergantis asmuo efektyviai ir skaidriai gautų jo lÅ«kesčius atitinkantį gydymÄ inovatyviais vaistais. Todėl Komisijos 2021 m. vasario 1 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-5 2 dalis, kurioje atsisakyta tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 „Dėl vaisto „Nivolumabas“ kompensavimo“, kuriuo praÅ¡oma kompensuoti pacientei L.

S. gydymo iÅ¡laidas, naikintina kaip nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, pažeidžiant teisę į gerÄ administravimÄ , jos aspektÄ , kad Komisija turi pareigÄ pagrįsti savo sprendimus (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas). Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos amžių bei sveikatos bÅ«klę, į tai, kad ji daugiau nei 24 mėnesius nesulaukia teigiamo Komisijos sprendimo dėl jos vartojamo vaisto kompensavimo, siekdamas padėti pareiÅ¡kėjai įgyvendinti jos teisę į tinkamÄ sveikatos aprÅ«pinimÄ , teismas, vadovaudamasis operatyvumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčas teisme turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. Todėl teismui panaikinus SprendimÄ , Komisija įpareigotina priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimÄ tenkinti Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“, kuriuo praÅ¡oma kompensuoti pacientei L.

S. gydymo iÅ¡laidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktu, 133 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos L. S. skundÄ tenkinti. Panaikinti Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijos posėdyje 2021 m. vasario 1 d. priimto sprendimo (protokolo) Nr. RLK-5 dalį, kuria atsisakyta tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“.

Ä®pareigoti Labai retų žmogaus sveikatos bÅ«klių gydymo iÅ¡laidų kompensavimo komisijÄ tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. SR-682 „Dėl vaisto Nivolumabo kompensavimo“ ir Å¡iuo klausimu priimti atitinkamÄ sprendimÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė