ca3fe594-2b4f-4e6a-8891-d7a22ad551cd · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-354/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61351-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.1.2.11; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.5.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 1 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimundo Jurgaičio, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, nuteistosios J.

L. gynėjui advokatui Ričardui Raliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. L. (S.) apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. (S.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: ? per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsipraÅ¡yti J.

M. pastarosios pasirinktu bÅ«du (žodžiu, raÅ¡tu, spaudoje ir panaÅ¡iai) už padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; ? per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; ? visÄ bausmės atlikimo laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio). Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J.

M. patikslintas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ J. L. (S.) priteista 223,30 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 380 Eur iÅ¡laidų, susijusių su advokato R. B. suteiktomis teisinėmis paslaugomis, atlyginimo. Tuo pačiu nuosprendžiu G. J. buvo iÅ¡teisinta pagal BK 284 straipsnį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

J. L. (S.) nuteista už tai, kad ji, negerbdama elementarių padoraus elgesio normų, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu dėl menkavertės dingsties demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė aplinkinių asmenų rimtį bei sukėlė jiems neigiamas emocijas, o bÅ«tent: 2017 m. rugpjūčio 19 d., apie 23.50 val., vieÅ¡ojoje vietoje – prie vaistinės (duomenys neskelbtini), tampė nukentėjusiÄ jÄ J. M. už plaukų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus, sutrenkė jai lÅ«pas, deÅ¡inę kÅ«no pusę, padarydama nukentėjusiajai J.

M. virÅ¡utinės lÅ«pos raudonio muÅ¡tinę žaizdÄ , apatinės lÅ«pos gleivinės kraujosruvÄ , deÅ¡inės kÅ«no pusės (dilbio, sėdmens ir blauzdos) poodines kraujosruvas, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. L. (S.) praÅ¡o panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti. 2.1. Skunde nuteistoji nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės apsiribojo tik nuosprendyje apraÅ¡ydamas ir iÅ¡vardydamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu jos, iÅ¡teisintosios G.

J., nukentėjusiosios, liudytojų D. M., D. V., D. R., D. R., R. S. parodymus, ikiteisminio tyrimo metus duotus E. S. ir G. L. parodymus, tačiau be jokių motyvų, neanalizuodamas ir nepagrįsdamas, kokiais konkrečiais motyvais, aplinkybėmis, faktais vadovaujantis atmetami bet kokie įrodymai, keliantys pagrįstas abejones dėl jai (nuteistajai) pareikštų kaltinimų. 2.2. Apeliantė mano, kad teismo nuosprendis yra prieštaringas, nes teismas nuosprendyje pažymi ir konstatuoja, jog nukentėjusiosios, liudytojų D.

M. ir D. V. (liudytojai yra nukentėjusiosios draugai), D. R. parodymai yra prieÅ¡taringi, prieÅ¡taraujantys tarpusavyje, be to, tų pačių liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja jų pačių duotiems parodymas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu dėl pačio konflikto pradžios, fizinio smurto panaudojimo aplinkybių ir pan., tačiau teismas tuo pačiu nuosprendžiu daro sau pačiam prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad: „Įvertinus kitus surinktus ir iÅ¡tirtus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, daroma iÅ¡vada, kad kaltinamoji J.

L. įvykio metu smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ....“. Nuteistoji pabrėžia, jog iÅ¡ paminėtų teismo viena kitai prieÅ¡taraujančių „iÅ¡vadų“, jų nekonkretizuojant, nemotyvuojant ir neiÅ¡dėstant, visiÅ¡kai nebeaiÅ¡ku, kokie tie kiti surinkti ir iÅ¡tirti duomenys, iÅ¡skyrus tarpusavyje, pačių sau prieÅ¡taraujančių nukentėjusiosios, visų paminėtų liudytojų parodymai. Be to, apeliantė teigia, jog teismas visiÅ¡kai nemotyvuodamas, vadovaudamasis tais pačiais nukentėjusiosios, tų pačių liudytojų tarpusavyje ir pačių sau prieÅ¡taraujančiais parodymais (kÄ nuosprendyje pažymi ir pats teismas) daro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog „nukentėjusioji ir minėti liudytojai vieningai teigė, kad smurtinius veiksmus pradėjo ne nukentėjusioji“, tačiau nenurodoma, kas pradėjo smurtinius veiksmus.

Apeliantė pabrėžia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais jos, išteisintosios G. J., E. S., R. S. parodymais, visiškai nevertino liudytojo N. P. parodymų, nors vadovavosi kitais prieštaringais įrodymais. Nuteistoji atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji, liudytojai D. V. ir D. M. nuo pat įvykio tyrimo pradžios apie jokius kitus asmenis, kurie matė ar kaip kitaip dalyvavo šiame konflikte, nenurodė, apie tai, kad konflikte vienaip ar kitaip dalyvavo kiti asmenys, nurodė būtent ji (nuteistoji) ir G.

J.. 2.3. Be to, skunde apeliantė nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovaujasi specialisto pateikta iÅ¡vada dėl nukentėjusiosios sužalojimo masto, bÅ«dų, tačiau nemotyvuotai atmeta specialisto iÅ¡vadÄ dėl jos (apeliantės) sužalojimo. Pažymi, kad teismas visiÅ¡kai nevertina prieÅ¡taringų nukentėjusiosios, liudytojų D. V. ir D. M. parodymų, kad nukentėjusioji jokiais veiksmais nesiprieÅ¡ino, neatliko jokių fizinių veiksmų nei jos (apeliantės), nei G.

J. atžvilgiu, nors tokie jų teikiami paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja ne tik jos (apeliantės), G. J. paaiÅ¡kinimams, bet ir D. R., G. L., D. R., E. S., R. S. duotiems parodymams. Apeliantė pastebi, kad teismas minėtas iÅ¡vadas bando motyvuoti su nuoroda į 2018 m. gegužės 25 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros priimtÄ nutarimÄ , kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl jos (apeliantės) sužalojimo J. M. atžvilgiu, esant jos bÅ«tinajai ginčiai ir jai (apeliantei) Å¡io nutarimo neginčijus, tačiau apeliantė pažymi, kad nutarimu pripažįstama, jog nukentėjusioji neva aktyviai gynėsi nuo jos (apeliantės) naudojamo fizinio smurto, tačiau tokių subjektyvių duomenų nenurodė nei pati nukentėjusioji, nei minėti liudytojai atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir juo labiau tokius pačius faktus bei aplinkybes nurodė ir dar kartÄ patvirtino atliekant įrodymų tyrimÄ teisme J.

M., D. M. ir D. V..

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistosios J. L. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 4. Nuteistosios J. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014). 5.1.

IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo J. L. nuteista pagal BK 284 straipsnį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingÄ ir byloje surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ J.

L. kaltės klausimu. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. L. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį naikinama, kaip neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir J. L. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisinama, nes byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų patvirtinančių, kad J. L. padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). 5.2. Apeliaciniame skunde J. L. pasisakydama dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nurodo, kad teismas jos atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį nesant jokių patikimų jos (apeliantės) kaltės įrodymų, o tik vadovaudamasis prieÅ¡taringais liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliantės argumentais. 5.3. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nuosprendyje iš esmės apsiribojo tik byloje esančių duomenų išvardijimu, tačiau nenurodė, kurie konkrečiai byloje esantys įrodymai patvirtina J. L. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, kokius konkrečiai veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko (galėjo atlikti) būtent J. L.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra patikimų duomenų, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas dėl konkrečių J.

L. atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pati nukentėjusioji J. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino visiÅ¡kai kitas ir prieÅ¡taringas įvykio aplinkybes nei nurodė byloje apklausti liudytojai, t. y. nukentėjusioji J. M. teigė, kad ne J. L., o kita mergina pradėjo naudoti jos atžvilgiu smurtinius veiksmus, ne J. L. jai (nukentėjusiajai) trenkė į veidÄ , ne dėl J. L. veiksmų ji nugriuvusi ant žemės, ir apskritai nukentėjusioji visų apklausų metu teigė, kad jos atžvilgiu smurtavusios dvi merginos (1 t., b. l. 174–175; 3 t., b. l. 36–39, 148–150), tačiau apylinkės teismas iÅ¡ esmės nemotyvuodamas, remdamasis nepatikimais ir prieÅ¡taringais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais (beje, apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas G.

J., nurodė, kad byloje esančių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai iÅ¡ esmės yra nepatikimi, t. y. nesutampantys) padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl J. L. atliktų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu. 5.4. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios J. M. parodymai nelaikytini patikimais ne tik todėl, kad jų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, tačiau ir dėl to, kad nukentėjusios parodymai, duoti teismo posėdyje, yra paremti prielaidomis ir yra prieÅ¡taringi dėl įvykio aplinkybių, t. y. nukentėjusioji pradžioje teisme nurodžiusi, kad pirmoji prie jos pribėgo G.

J. ir trenkė, o po to ji (nukentėjusioji) daugiau nieko nematė, gulėjo ant žemės, tik juto smÅ«gius, tampymÄ už plaukų, vėliau tos pačios apklausos metu jau aiÅ¡kino, kad pro pirÅ¡tų tarpus matė, kas prie jos prieina, tačiau, kas smÅ«giavo jai nukritus ant žemės, nematė, nes buvo užsidengusi veidÄ , dar vėliau nukentėjusioji teigė, jog matė, kaip J. L. tampė jai už plaukų, o dar vėliau nurodė, kad ji (nukentėjusioji) buvo užsimerkusi, tačiau kartais matė kaip jÄ spardo J.

L. ir G. J. (3 t., b. l. 148–150). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymai nelaikytini patikimais, pagrindo jais vadovautis nėra. Pastebėtina, kad pati J. L. viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, teigė smÅ«gių nukentėjusiajai nesudavusi, tik pastarÄ jÄ pastÅ«musi, nes nukentėjusioji jai griebusi už kaklo (3 t., b. l. 3–4, 5–6, 26–27, 36–39; 4 t., b. l. 15–16). 5.5. Kaip jau minėta, teisėjų kolegijos nuomone, byloje apklaustų liudytojų parodymais nėra pagrindo vadovautis, nes jų parodymai prieÅ¡tarauja tiek jų pačių duotiems parodymams, tiek ir kitų liudytojų bei nukentėjusiosios duotiems parodymams (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme) arba liudytojų parodymai apskritai nepatvirtina, kad bÅ«tent J.

L. atliko jai inkriminuotus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. 5.5.1. Pažymėtina, kad liudytojas D. M. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiajai buvo tik tampyta už plaukų, tačiau jokių kitų smurtinių veiksmų jos atžvilgiu atlikta nebuvo (2 t., b. l. 14–15). Kitoje apklausoje liudytojas D. M. jau nurodė naujas aplinkybes, kad J. L. nukentėjusiajai spyrusi į įvairias kÅ«no vietas (Å¡onus, kojas, blauzdas), tačiau apie plaukų tampymÄ jau nebenurodė (2 t., b. l. 16–17).

D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole jau nurodoma, kad J. L. ne tik spardė nukentėjusiÄ jÄ , bet jÄ ir tampė už plaukų (2 t., b. l. 19–29), o teisme D. M. vėl keitė parodymus apie įvykio metu J. L. atlikus veiksmus bei tos pačios apklausos metu nurodė prieÅ¡taringas aplinkybes, t. y. apklausos pradžioje teigė, kad ne J. L. parvertė nukentėjusiÄ jÄ ant žemės, o vėliau apklausiamas nurodė ne tik tai, kad bÅ«tent J. L. parvertė nukentėjusiÄ jÄ ant žemės, o dar pastarajai ir trenkė, o kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė minėtų aplinkybių, negalėjo paaiÅ¡kinti (3 t., b. l. 162–163). 5.5.2.

Liudytoja D. V. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. L. nukentėjusiajai tampė už plaukų (2 t., b. l. 32–33), kitoje apklausoje D. V. nurodė naujas aplinkybes, kad J. L. ne tik tampė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, bet ir pastarÄ jÄ spardė kojomis (2 t., b. l. 34–35). Parodymų patikrinimo vietoje metu D. V. nurodė dar ir kitas įvykio aplinkybes, t. y. kad J. L. ne tik spardė ir tampė nukentėjusiÄ jÄ už plaukų, bet ir pastarÄ jÄ laikė, kol kita mergina mušė nukentėjusiÄ jÄ (2 t., b. l. 37–46).

Teisme apklausta liudytoja D. V. nurodė kitokias aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu, t. y. teigė, kad matė, kaip J. L. tempė nukentėjusiajai už plaukų, be to, priešingai nei nurodė nukentėjusioji, D. V. aiškino, kad pirmoji nukentėjusiajai už plaukų tempė būtent J. L., tačiau tuo pačiu nurodė, kad konflikto pradžios ji nematė, nes pribėgusi prie nukentėjusiosios tik matė, kaip J. L. tempė už plaukų ant žemės gulinčiai nukentėjusiajai, tuo pačiu paaiškino, jog nematė, kad kuri nors iš merginų būtų sudavusi nukentėjusiajai.

Toliau duodama parodymus liudytoja D. V. nurodė savo kÄ tik pačios duotiems parodymams prieÅ¡taraujančias aplinkybes, jog J. L. draskė nukentėjusiajai plaukus ir tik tada nukentėjusioji nugriuvo ant žemės, be to, Å¡i liudytoja vėl nurodė naujÄ aplinkybę, jog ji bandė prilaikyti nukentėjusios plaukus, kad pastaroji plaukų nesusiteptų. Pažymėtina ir tai, jog D. V. negalėjo pasakyti, ar J. L. pataikė (įspyrė) nukentėjusiajai (3 t., b. l. 163–166). 5.5.3. Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė dar kitokias įvykio aplinkybes nei prieÅ¡ tai minėti liudytojai, t. y. aiÅ¡kino, jog bÅ«tent nukentėjusioji čiupo J.

L. už kaklo ir tik tada J. L. pastÅ«musi nukentėjusiÄ jÄ , kuri nuo pastÅ«mimo nugriuvo, nes nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi, įvykyje niekas iÅ¡ paÅ¡alinių daugiau nedalyvavo, tik J. L. ir nukentėjusioji (2 t., b. l. 48–49). 5.5.4. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis konflikto pradžios nematė, tik pamatė, kad J. L. ir nukentėjusioji gulėjo ant žemės susikibusios viena kitai į plaukus, niekas kitas nesikiÅ¡o į konfliktÄ , todėl jis (liudytojas R.

S.) merginas iÅ¡skyrė (2 t., b. l. 51–52). Parodymų patikrinimo vietoje metu R. S. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir duodamas parodymus (2 t., b. l. 60–67), apklausiamas teisme liudytojas R. S. taip pat nurodė, kad jis tik pamatė nukentėjusiÄ jÄ ir J. L. gulinčias ant žemės susikibusias už plaukų, jokių sužalojimų ant merginų jis nepastebėjo (4 t., b. l. 4–5). 5.5.5. Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su nukentėjusiÄ ja mušėsi tik J.

L., kad jis matė, jog buvo suduoti smÅ«giai rankomis, tačiau nepamena, kuri iÅ¡ merginų tai atliko, be to, nurodė matęs, kad abi merginos viena kitai įsikibo į plaukus ir po to nukrito ant žemės (2 t., b. l. 79–80). 5.5.6. Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad niekas nesimušė ir net nebandė prieiti ir muÅ¡tis, dar jis pasakė buvusioms merginoms: „Susirinkit ir važiuokit namo“, ir pastarosios iÅ¡važiavo (2 t., b. l. 86–87), o teisme apklaustas Å¡is liudytojas nurodė, kad paties konflikto detaliai nematė, tik matė, jog kažkas vyksta, ir priėjęs arčiau pamatė ant žemės sėdinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ , ant kurios jokių sužalojimų, suteptų drabužių nepastebėjo (3 t., b. l. 189–190). 5.5.7.

Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu teigė mačiusi, kaip J. L. ir nukentėjusioji viena kitai tampė už plaukų ir nuo to tampymosi pastarosios nukrito ant žemės, vartėsi ant žolyno, o kad bÅ«tų suduoti smÅ«giai nukentėjusiajai, ji nemačiusi, nukentėjusios rÅ«bai buvo sugadinti dėl voliojimosi ant žemės, nukentėjusiajai kraujas nebėgo, kad kÄ nors skaudėtų, nukentėjusioji nesakėi (2 t., b. l. 94–95). Teisme apklausta minėta liudytoja iÅ¡ esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jog vyko J.

L. ir nukentėjusiosios ristynės ant žolės susikibus viena kitai į plaukus, be to, ji (liudytoja) paaiškino, kad nematė, jog nukentėjusiajai būtų buvę suduoti smūgiai (3 t., b. l. 187–188). 5.5.8. Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, jog nukentėjusioji ir J. L. buvo susikibusios ir nukritusios ant žemės, tačiau nematė, kad būtų buvę suduoti smūgiai (2 t., b. l. 120–121). Teisme apklaustas D. R. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 189). 5.5.9.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta G. J. parodė, kad paties įvykio visiÅ¡kai nematė, tik matė, kaip nukentėjusioji griebė J. L. už kaklo ir vėliau pamatė nukentėjusiÄ jÄ sėdinčiÄ ant žemės (2 t., b. l. 138–139, 140–141). Kaip kaltinamoji apklausta apylinkės teisme G. J. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 14–15). 5.6. Taigi, byloje apklausti liudytojai, kurie tiesiogiai stebėjo įvykį, iÅ¡ esmės nurodė skirtingas įvykio aplinkybes ir versijas, vieni iÅ¡ jų teigė, kad J.

L. neatliko (arba jie nematė) jai inkriminuotų smurtinių veiksmų nukentėjusios atžvilgiu, kiti teigė prieÅ¡ingai, tačiau sutampančių liudytojų parodymų ar kitų duomenų byloje, kurie patvirtintų arba nukentėjusiosios, arba kurio nors kito liudytojo parodymus dėl to, kad J. L. trenkė nukentėjusiajai keletÄ kartų į įvairias kÅ«no vietas, Å¡ioje byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai D. M. ir D. V. viso proceso metu vis keitė parodymus, nurodė naujas įvykio aplinkybes ar detales, tačiau nenurodė tokį savo elgesį (parodymų keitimÄ ) pateisinančių priežasčių, o tai Å¡iuo atveju leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtų liudytojų duoti parodymai yra nepatikimi ir jais grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima.

Kaip jau minėta, kiti byloje apklausti liudytojai nurodė nematę, kad J. L. būtų trenkusi nukentėjusiajai, todėl jų parodymai nei paneigia, nei patvirtina J. L. kaltę, todėl ir šių liudytojų parodymais nėra pagrindo vadovautis. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykių yra praėjęs ilgas laiko tarpas, visi įvykyje dalyvavę asmenys yra arba draugai, arba pažįstami ir gali suderinti parodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pašalinti byloje esančius prieštaravimus ir abejones. 5.7.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konfliktas tarp J. L. ir nukentėjusiosios J. M. buvo, tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kokius konkrečiai tyčinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko bÅ«tent J. L.. Nors J. L. pripažino pastÅ«musi nukentėjusiÄ jÄ ir dėl to pastaroji nugriuvo, tačiau Å¡ių veiksmų atlikimu J. L. nebuvo kaltinama. Vien tai, kad byloje yra duomenys, jog nukentėjusiajai J. L. galimai buvo suėmusi (tempė/buvo įsikibusi) už plaukų, dar neleidžia daryti iÅ¡vados, kad vien tokiais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas J.

M., to nepatvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 1092/2017(04). 5.8. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016).

BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi tam, kad asmuo bÅ«tų nuteistas, reikia įrodyti nusikaltimo sudėties požymius jo veikoje. BPK 305 straipsnio 1 dalis įsakmiai reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje greta kitų aplinkybių bÅ«tų iÅ¡dėstoma: įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. 5.9.

Taigi, nors J. L. nuteista už tai, kad ji, negerbdama elementarių padoraus elgesio normų, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu dėl menkavertės dingsties demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė aplinkinių asmenų rimtį bei sukėlė jiems neigiamas emocijas, tačiau nei J. L. pateiktame kaltinime, nei skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nėra nurodoma, kokių kitų paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje J. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, bei kokiems aplinkiniams buvo demonstruojama nepagarba, kokių aplinkinių asmenų rimtis buvo sutrikdyta, bei kokiems asmenims buvo sukeltos neigiamos emocijas, todėl jau vien dėl Å¡ių priežasčių nebuvo pagrindo J.

L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad J. L. net nebuvo inkriminuota tai, kad ji sukėlė konkrečius, realius pavojingus BK 284 straipsnyje numatytus padarius, o tiesiog tiek kaltinime, tiek skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje buvo perraÅ¡yta BK 284 straipsnio dispozicija, nenurodant, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė minėtos veikos padariniai. Å iuo atveju vien BK 284 straipsnio dispozicijos perraÅ¡ymas, nesant konkrečių faktinių aplinkybių, nurodytų suformuluotame kaltinime bei skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, neleidžia daryti iÅ¡vados ir spręsti apie BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ .

Tai, kad asmenys konfliktuoja ir vienas kito atžvilgiu atlieka smurtinius veiksmus vieÅ¡oje vietoje, nesudaro pagrindo preziumuoti, jog buvo padaryta BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, nesant nustatytų kitų BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių (Å¡iuo atveju realių padarinių). 5.10. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas G. J. dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų, J. L. nuteisė ir dėl veikų (<...> ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus sutrenkė jai (nukentėjusiajai) lÅ«pas, deÅ¡inę kÅ«no pusę,), kurių padarymu ji net nebuvo kaltinama (J.

L. buvo kaltinama tik tokių veikų atlikimu – ji pribėgo ir tampė J. M. už plaukų, spyrė į įvairias kÅ«no vietas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių), todėl tai laikytina procesiniu pažeidimu, kuris Å¡iuo atveju taip pat neleidžia pripažinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priimto J. L. atžvilgiu teisėtu ir pagrįstu. 5.11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neatskleidė įvykio mechanizmo, nes liko nepaÅ¡alintos abejonės, kokius konkrečiai veiksmus atliko J.

L., kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė J. L. inkriminuotas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Tokiu atveju, kaip jau minėta, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis, o bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebėra galimybių gauti objektyvių duomenų, kurie leistų paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus tarp liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų, apylinkės teismas taip pat iÅ¡naudojo visas protingas galimybes siekdamas paÅ¡alinti byloje kilusius prieÅ¡taravimus, tačiau jų paÅ¡alinti nepavyko, todėl apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi prieÅ¡taringais liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais ir pripažino J.

L. kalta pagal BK 284 straipsnį. 5.12. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog nuteistosios J. L. veiksmai konflikto su J. M. metu sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamosios naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių nuteistosios J.

L. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina J. L. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Remiantis tuo, kad iÅ¡dėstyta, apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl J. L. pripažinimo kalta pagal BK 284 straipsnį naikinama ir J. L. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisinama, kaip nepadariusi veikos, turinčius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

6. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priimant naujÄ nuosprendį iÅ¡ naujo iÅ¡spręstinas ir byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad J. L. yra iÅ¡teisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalis), byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. M. patikslintas civilinis ieÅ¡kinys dėl jai sukeltos turtinės ir neturtinės žalos (3 t., b. l. 137–140) yra paliekamas nenagrinėtu, tačiau Å¡iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Esant Å¡ioms aplinkybėms J. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 800 Eur, esančias ar galinčias patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“ jos vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinamas.

7. Pažymėtina, kad nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J. M. patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje prašė priteisti ir jos patirtas procesines iÅ¡laidas, susidariusias dėl jai suteiktų advokato teisinių paslaugų apmokėjimo (3 t., b. l. 137–140). BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad J. L. yra išteisinama dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. patikslintame civiliniame ieškinyje pateiktas prašymas dėl minėtų proceso išlaidų atlyginimo yra atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl J.

L. (S.) pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: J. L. (S.) iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. M. patikslinto civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, pareikÅ¡tÄ J. L. (S.), palikti nenagrinėta. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J.

M. patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl patirtų procesinių iÅ¡laidų, susidariusių dėl suteiktų advokato teisinių paslaugų suteikimo, atmesti. Panaikinti J. L. (S.) paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ lėšas – 800 Eur, esančias ar galinčias patekti į AB (duomenys neskelbtini) jos vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Raimundas Jurgaitis Gražvydas PoÅ¡kus