ca3ef995-6db1-47f6-bd09-9902ec8ea1c5 · Klaipėdos apygardos teismas

                Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-417-380/2014                                                          Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00129-2014-2                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARTIS 2014 m. birželio 16 d.

Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimo ir n u s t a t ė:              D. K. 2014 m. vasario 12 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. vasario 12 d., 20.44 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,53 promilės), vairavo transporto priemonę „BMW 528“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tuo bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.              Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo D. K. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimÄ ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. administracinę nuobaudÄ â€“ 2500 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. 4 mėn.             D.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimÄ . Teigia, kad prieÅ¡ atliekant neblaivumo (girtumo) patikrinimÄ nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinti teisiniai padariniai, nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė, jog gali nesutikti su gautais alkotesterio neblaivumo (girtumo) duomenimis ir kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ detalesniam kraujo iÅ¡tyrimui. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , neiÅ¡tyrė labai svarbios aplinkybės, kad privažiavus ekipažui su pareigÅ«nais, nebuvo pastebėtas D.

K. vairuojantis automobilį, automobilio variklis nebuvo užvestas, net automobilio raktelių nebuvo uždegimo spynelėje, todėl vien ta aplinkybė, jog apeliantas buvo iÅ¡gėręs ir jam priklauso automobilis negali bÅ«ti traktuojama, kad D. K., vairavo savo automobilį. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų nustatančių šį faktÄ . Taip pat ir pareigÅ«nai D. M. ir M. K. savo praneÅ¡imuose ir teisminėje apklausoje nurodė, jog D. K. aptiko minėtame stovinčiame automobilyje, sėdintį vairuotojo vietoje.

Teigia, jog automobilis „BMW 528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo nuosavybė, todėl gali sėdėti jame kur tik panorės. Nei vienas asmuo, nei liudytojai, nei pareigūnai nematė jo neblaivaus (girto) vairuojančio automobilį. Pirmosios instancijos teismas išsiaiškinęs, jog P. pranešė apie tai, jog automobilis nuvažiavęs nuo kelio, nebandė apklausti minėtos liudininkės, nors ji galėtų nurodyti kas vairavo automobilį ar dėl kokių priežasčių automobilis nuvažiavo į griovį.

Teismui nebuvo pateiktas vaizdo įraÅ¡as dėl įvykio, nes dėl techninių kliūčių neveikė filmavimo įranga. Mano, jog teismas turėjo nustatyti dėl kokių techninių kliūčių neveikė vaizdo ir garso aparatÅ«ra ir nuo kokio tikslaus laiko ji neveikė, pripažinti, kad tai grubus pažeidimas, turintis labai didelės įtakos nutarimo paskelbimui, nes iÅ¡jungta vaizdo ir garso aparatÅ«ra aiÅ¡kiai parodo pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, kurie sÄ moningai suprato darantys pažeidimÄ , nes kitu atveju nebÅ«tų bÅ«tinybės slėpti Å¡io vaizdo įraÅ¡o.

Mano, jog policijos pareigÅ«nai suinteresuoti bylos baigtimi, nes buvo nesilaikyta tarnybinių automobilių naudojimosi taisyklių, grubÅ«s nustatytos tvarkos neblaivumo (girtumo) nustatymui padaryti pažeidimai.              Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į D. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimÄ . Ä®rodymai, kad D.

K. padarė administracinį teisės pažeidimÄ surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje.             Apeliacinis skundas atmestinas.              ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, laikydamasis ATPK 257 str.

įtvirtintų nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad D. K. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutarimÄ grindė laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei įvertinęs jų visumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog D.

K. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis, be to, pats D. K. neginčija fakto, kad 2014 m. vasario 12 d. buvo neblaivus.              Vertinant D. K. padarytÄ veikÄ , teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais ir parodymais duotais teismo posėdžio metu (b. l. 4-5, 29-30), asmens blaivumo testu (b. l.

18) ir kita byloje esančia medžiaga. Visais Å¡iais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. vasario 12 d., 20.44 val., D. K. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Liudytojas M. K. parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog neblaivus vairuotojas nuvažiavo nuo kelio. Atvykus į įvykio vietÄ D. K. paaiÅ¡kino, jog vairavo automobilį, norėdamas prasilenkti su kitu automobiliu, nuvažiavo į griovį. Bendraujant su vairuotoju nuo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. D. K. pasakė, jog vairavo iÅ¡gėręs, pasitikrino alkotesteriu girtumÄ .

Tačiau pradėjus raÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pradėjo neigti vairavęs, teigė, jog vairavo kitas asmuo, tačiau nepasakė kas (b. l. 29-30). Jo parodymus patvirtino ir liudytojas D. M.. D. K. teismo posėdžio metu teigė, jog automobilį vairavo jo draugas A. Ž., kuris buvo blaivas. Teigė, jog A. Ž. iÅ¡vykęs į AnglijÄ (b. l. 22). D. K. nurodė, jog jis nežino kur gyvena A. Ž., negali jam prisiskambinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone apelianto D. K. versija, jog įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o jo draugas A.

Ž., nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, policijos pareigūnai A. Ž. prie automobilio nematė, jeigu kaip teigia D. K. automobilį vairavo A. Ž. neaišku kodėl jis nepaskambino jam ir nepaprašė tai patvirtinti policijos pareigūnams. Be to, lieka neaišku, kodėl iš karto po įvykio jis policijos pareigūnams nepasakė, kas vairavo automobilį, o tik teismo posėdžio metu įvardino vairavusį asmenį, kurio nepavyko surasti.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje esantys duomenis nepatvirtina D. K. versijos, kad įvykio metu automobilį vairavo A. Ž..             Apeliaciniame skunde teigia, jog prieÅ¡ atliekant neblaivumo (girtumo) patikrinimÄ D. K. nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinti teisiniai padariniai, teisė, jog gali nesutikti su gautais alkotesterio neblaivumo (girtumo) duomenimis ir kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ detalesniam kraujo iÅ¡tyrimui. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad D.

K. sutiko pasitikrinti alkotesteriu. Buvo nustatytas 2,53 promilių – vidutinis girtumo laipsnis. Su alkotesterio rezultatais sutiko (b. l. 18). Nei paaiškinime, nei teismo posėdžio metu, alkotesterio rezultatų neginčijo, nesakė, jog jam nebuvo paaiškintos jo teisės, iki apeliacinio skundo padavimo jokių duomenų apie tai nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas atmetamas.              Dėl apelianto argumento, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė P., kuri galėjo nurodyti automobilį vairavusį asmenį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

Ä®vertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jų pakanka D. K. kaltei dėl ATPK 126 str. 4 d. nustatyto pažeidimo padarymo pagrįsti.             Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigÅ«nų M. K. ir D. M. parodymais, nes jie buvo nuoseklÅ«s, teismo posėdžio metu duoti parodymai sutapo su tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta informacija. Nors apeliantas teigė, jog policijos pareigÅ«nai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, nes nebuvo laikomasi tarnybinių automobilių naudojimosi taisyklėmis, buvo padaryti grubÅ«s nustatytos tvarkos neblaivumo (girtumo) nustatymui pažeidimai, tačiau Å¡is apelianto argumentas nepagrįstas, nes tokių duomenų byloje nėra.

Tai, kad Kelių policijos biuras negalėjo pateikti vaizdo ir garso įrašo, nes dėl techninių kliūčių automobilyje neveikė filmavimo įranga, neleidžia daryti išvados, jog taip buvo siekiama nuslėpti daromus pareigūnų pažeidimus.              Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad būtent apeliantas vairavo automobilį.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. K. veikoje yra visi ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už Å¡io pažeidimo padarymÄ . Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:

             D. K. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimÄ nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                   Aurelija Sadauskaitė