ca3edec1-3ffe-4fe5-961f-671a6f32a67d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A62-787/2011                                                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00014-2010-1                                                    Procesinio sprendimo kategorija 36 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 28 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant atsakovo atstovei R.

Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo                 UAB „Šiaulių naujienos“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo                         2010 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Šiaulių naujienos“ skundÄ atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.

K. dėl sprendimo panaikinimo.          Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjo UAB „Šiaulių naujienos“ leidžiamame dienraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“                     (2009 m. birželio 20 d., Nr.141) iÅ¡spausdintame straipsnyje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“, be kita ko, buvo paskelbtas trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. K. adresuotas teiginys „... dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltÄ panelę, laukiančiÄ princo ant balto žirgo ir svajojančiÄ apie chirurgiÅ¡kai restauruotÄ rÅ«tų vainikėlį...“ bei A.

K. nedavus sutikimo paskelbta jo nuotrauka (b. l. 35).A. K. 2009 m. liepos 17 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių (toliau – ir Inspektorius) su skundu, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjo UAB „Šiaulių naujienos“ leidžiamame dienraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“ (2009 m. birželio 20 d., Nr.141) iÅ¡spausdintame straipsnyje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ iÅ¡ jo buvo pasityčiota, pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, iÅ¡spausdinta jo nuotrauka, negavus sutikimo, ir tokiu bÅ«du pažeista teisė              į privatų gyvenimÄ , pažeminta garbė ir orumas (b. l. 52-56).Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. SPR-79 (toliau – ir Sprendimas) nuspręsta pripažinti A.

K. skundÄ iÅ¡ dalies pagrįstu ir įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ UAB „Šiaulių naujienos“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIÄ®) 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio ir 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo (b. l. 11-18). Konstatuota, kad dienraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“ (2009 m. birželio 20 d., Nr. 141) publikacijoje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“                     paskelbtame teiginyje „O dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltÄ panelę, laukiančiÄ princo ant balto žirgo ir svajojančiÄ apie chirurgiÅ¡kai restauruotÄ rÅ«tų vainikėlį“ paskelbta neetiÅ¡ka, užgauli ir įžeidžianti nuomonė apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį A.

K., be to, be A. K. sutikimo paskelbta jo nuotrauka. II. PareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių naujienos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ â€žDėl publikacijoje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ („Šiaulių naujienos“, 2009 m. birželio 20 d., Nr. 141) paskelbtos informacijos“ Nr. SPR-79 dalyje, kurioje nuspręsta pripažinti A.

K. skundÄ iÅ¡ dalies pagrįstu ir įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ UAB „Šiaulių naujienos“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio ir 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, jog atsakovas pripažino du Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus: pirma, teiginyje ,,O dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltÄ panelę, laukiančiÄ princo ant balto žirgo ir svajojančiÄ apie chirurgiÅ¡kai restauruotÄ rÅ«tų vainikėlį“ paskelbus neetiÅ¡kÄ , užgauliÄ ir įžeidžiančiÄ nuomonę apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį, pažeistos VIÄ® 3 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos; antra, be trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo paskelbus jo nuotraukÄ , pažeistas                 VIÄ® 14 straipsnis.

PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimais, kuriuose buvo sprendžiama dėl Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo, pažymėjo, kad saviraiÅ¡kos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų. Å i laisvė, galiojanti su apribojimais, įtvirtintais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, taikytina ne tik informacijai arba idėjoms, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ir nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo.

Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai. Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad šiai laisvei taikomos išimtys, tačiau jos turi būti aiškinamos griežtai, o bet kokių apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Akcentavo, kad EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, jog turi būti aiškus skirtumas tarp fakto konstatavimo ir vertinamųjų teiginių. Faktų konstatavimas gali būti pademonstruojamas, tuo tarpu vertinamųjų teiginių teisingumas nepasiduoda įrodinėjimui.

Reikalavimo įrodyti vertinamojo teiginio teisingumÄ neįmanoma įvykdyti ir jis pažeidžia nuomonės laisvę, kuri yra esminė pagal Konvencijos 10 straipsnio garantuojamos teisės dalis. Atkreipė dėmesį, kad EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs ir tai, jog žurnalistų saviraiÅ¡kos laisvė gali apimti tam tikrÄ perdėjimÄ ar provokacijÄ bei hiperbolizavimÄ . Teigė, kad paminėtos nuostatos nuosekliai pripažįstamos ir nacionalinėje teisėje bei teismų praktikoje. PareiÅ¡kėjas, paminėjęs              VIÄ® 2 straipsnio 33 dalies ir 69 straipsnio nuostatas bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje  Nr. 3K-3-142/2006 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos             2003 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-853/2003, pažymėjo, kad žinia – tai informacija apie faktus ir duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, nuomonė yra subjektyvi.

Skirtingai nei žinių, paskelbtos nuomonės VIÄ® nesaisto tiesos kriterijumi, todėl iÅ¡reikÅ¡dami nuomonę per visuomenės informavimo priemones asmenys yra nevaržomi iÅ¡sakydami savo vidinį įsitikinimų, kadangi teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti yra konstitucinė vertybė. Nuomonė reiÅ¡kiama tiek atskleidžiant mintis apie bendro pobÅ«džio asmens idėjas, tiek iÅ¡sakant komentarus apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Teigė, kad atsakovas visiÅ¡kai be jokio reikalo nagrinėjo žodžio ,,marazmas“ medicininę prasmę ir padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , esÄ pareiÅ¡kėjas paskelbė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai neįgalus žmogus, praradęs kontaktÄ su aplinka ir siekiantis patenkinti savo fizinius poreikius.

Anot pareiškėjo, publikacijoje nieko panašaus nebuvo rašoma. Žodžių junginys „.....kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė...„ buvo panaudotas perkeltine prasme, o ne kaip medicininė diagnozė, kaip palyginimas. Pažymėjo, kad tiek straipsnio autorius, tiek didžioji dalis visuomenės tikrai nežino žodžio ,,marazmas“ medicininės prasmės, o juo labiau diagnozės ir jos pasireiškimo požymių. Atvirkščiai, visuomenėje šis žodis suvokiamas ir dažniausiai vartojamas, kai siekiama apibūdinti požiūrį, nuomonę, mintis ir asocijuojasi su žodžiais ,,niekai, paistalai“ ir pan.

Lietuvių kalbos žodynas buvo rengiamas Å¡eÅ¡is deÅ¡imtmečius, per tÄ laikÄ visuomenėje įvyko daugybė pokyčių, keitėsi (plėtėsi) žodžių reikÅ¡mės ir tebesikeičia. Be to, anot pareiÅ¡kėjo, žodžio reikÅ¡mė kalbėjimo procese priklauso nuo mikrokonteksto ir makrokonteksto. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigė, kad nepagrįsta ir atsakovo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė                               VIÄ® 14 straipsnio 3 dalį ir trečiojo suinteresuoto asmens teisę į privatų gyvenimÄ , kadangi laikraÅ¡tyje „Šaulių naujienos“ be trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo iÅ¡spausdino jo nutraukÄ .

Vadovaudamasis VIÄ® 2 straipsnio 40 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas privataus gyvenimo apibrėžimas, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia, kas laikoma privataus gyvenimo pažeidimu, nurodė, kad jis jokių pažeidimų nepadarė. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai taikė VIÄ® 14 straipsnio nuostatas, nes asmens fotografavimo sÄ lygos yra nustatytos VIÄ® 13 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose. Akcentavo, kad nei vienos iÅ¡ Å¡ių nuostatų nepažeidė.

Dėl VIÄ® 13 straipsnio pažeidimo, vadovaudamasis CK 2.22 straipsnio 1 ir                   2 dalimis, pažymėjo, kad laikraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“ su publikacija iÅ¡spausdintai nuotraukai trečiasis suinteresuotas asmuo fotografuotas vieÅ¡oje vietoje – teismo posėdžių salėje prieÅ¡ teismo posėdį (tretysis suinteresuotas asmuo matomas sėdintis už stalo su dokumentais rankose ir kt.). Teigė, kad atsakovas nepagrįstai apsiribojo VIÄ® 2 straipsnio 60 dalyje pateikta vieÅ¡ojo asmens samprata, nes Å¡ioje normoje, anot pareiÅ¡kėjo, pateiktas tik ex officio viešųjų asmenų pavyzdinis sÄ raÅ¡as, kuris nėra iÅ¡samus, o juo labiau nėra baigtinis.

Visuomeniniame gyvenime ir teismų praktikoje vieÅ¡aisiais asmenimis vieningai pripažįstami ir žinomi menininkai, sportininkai, žurnalistai, verslininkai, visuomenės veikėjai ir kt. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo UAB „Šiaulių naujienos“ skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigė, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu dėl jo žinomumo visuomenėje, ir nepagrįstai vadovavosi nebegaliojančioje               VIÄ® redakcijoje įtvirtintos viešųjų asmenų sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimu teismų praktikoje.

Pažymėjo, kad VIÄ® 2 straipsnio 60 dalyje įtvirtintas baigtinis viešųjų asmenų ir juos apibÅ«dinančių požymių sÄ raÅ¡as, į kurį nepatenka visuomenėje žinomi menininkai, sportininkai, žurnalistai, verslininkai ir kt. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra UAB „Telerena“, teikiančios kabelinės televizijos paslaugas, generalinis direktorius. Tokias pareigas einantis asmuo, anot atsakovo, negali bÅ«ti priskirtas valstybės politiko, teisėjo, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«no, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovo, dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvaujančio valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, kategorijoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo neturi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimų ir neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo. Vadovavimas kabelinės televizijos paslaugas teikiančiai įmonei nėra susijęs su valstybine veikla ir visuomenei reikÅ¡mingais interesais. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas, sprendime konstatavęs                 VIÄ® 3 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimÄ , suvaržė pareiÅ¡kėjo teisę                        į saviraiÅ¡kos laisvę.

Pažymėjo, kad nors Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta saviraiÅ¡kos laisvė, Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad naudojimasis Å¡ia laisve, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali bÅ«ti sÄ lygojamas tokių formalumų, sÄ lygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje bÅ«tinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar vieÅ¡osios tvarkos interesams, siekiant užkirsti keliÄ teises pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti keliÄ konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir neÅ¡aliÅ¡kumui garantuoti.

Teigė, kad analogiÅ¡kai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 25 straipsnio 3 dalyje, kas, anot atsakovo, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teisė reikÅ¡ti mintis ir skleisti informacijÄ gali bÅ«ti apribota tais atvejais, kai bÅ«tina apsaugoti kitų asmenų garbę bei orumÄ ir Å¡ių asmenų teises. Konkrečiu atveju tokį ribojimÄ , anot atsakovo, nustato                  VIÄ® 2 straipsnio 33 dalis, numatanti, kad nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.

Dėl Å¡ios priežasties, atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde suabsoliutino Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ saviraiÅ¡kos laisvę ir neatsižvelgė į tai, kad nuomonės, kurios turiniu ir raiÅ¡kos forma siekiama įžeisti kitÄ Å¾mogų ir jį pažeminti, reiÅ¡kimas laikytinas piktnaudžiavimu teise ir sukelia atsakomybę. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas teiginiu „O dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltÄ panelę, laukiančiÄ princo ant balto žirgo ir svajojančiÄ apie chirurgiÅ¡kai restauruotÄ rÅ«tų vainikėlį“ paskelbė trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį įžeidžiančiÄ ir žeminančiÄ informacijÄ , todėl piktnaudžiavo teise vieÅ¡ai reikÅ¡ti nuomonę ir peržengė teisės skleisti informacijÄ ribas.

Anot atsakovo, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad feljetonui netaikomi tokie patys reikalavimai bei žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijai kaip konkrečių įvykių aprašymui ar kitokiam realistinio pobūdžio straipsniui. Atsakovo teigimu, vadinamoji satyros laisvė yra sudėtinė saviraiškos laisvės dalis, todėl šio žanro (t. y. satyriniams) kūriniams taip pat taikomi                 VIĮ numatyti saviraiškos laisvės ribojimai, o viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai bei žurnalistai taip pat privalo laikytis VIĮ numatytų pagrindinių visuomenes informavimo principų ir pareigų.

Taip pat atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad ginčo objektu esančioje publikacijoje paskelbęs trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukÄ , nepažeidė jo teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ . Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo              16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007, pažymėjo, kad atsižvelgiant į VIÄ® 2 straipsnio            40 dalyje apibrėžtÄ privataus gyvenimo sÄ vokÄ , asmens privataus gyvenimo dalimi laikomos asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, kuriuos galima naudoti tik asmeniui sutikus.

Å io įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtina vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir žurnalistų pareiga, rengiant ir platinant vieÅ¡Ä jÄ informacijÄ , užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobÅ«džio informacijos apsaugÄ ,             o Å¡io straipsnio 2 dalis nustato, kad informacijÄ apie privatų gyvenimÄ galima skelbti, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas asmuo sutinka. Minėtos VIÄ® nuostatos garantuoja teisės į atvaizdÄ kaip tam tikros teisės į privatų gyvenimÄ dalies apsaugÄ ir užtikrina, kad asmens nuotrauka ar kitoks atvaizdas bus demonstruojamas, spausdinamas ar kitaip platinamas, taip pat pats asmuo fotografuojamas tik jo sutikimu.

Anot atsakovo, asmens sutikimas fotografuotis ex officio nereiÅ¡kia sutikimo davimo tokias nuotraukas atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti.                 VIÄ® 14 straipsnio 3 dalyje numatytos galimybės skelbti privataus pobÅ«džio informacijÄ be asmens sutikimo. Akcentavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo nufotografuotas  vieÅ¡ai  nagrinėjant  bylÄ Å iaulių miesto apylinkės teisme. PareiÅ¡kėjas, rengdamasis vieÅ¡ai paskelbti ginčo objektu esančiÄ publikacijÄ , nesikreipė į trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį dėl jo atvaizdo panaudojimo publikacijoje ir negavo jo sutikimo vieÅ¡ai paskelbti nuotraukÄ .

Trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauka publikacijoje buvo paskelbta ne siekiant praneÅ¡ti apie įvykį, kuriam vykstant asmuo buvo fotografuotas, bet kartu su jį įžeidžiančia ir užgaulia pareiÅ¡kėjo nuomone.Tretysis suinteresuotasis asmuo A. K. atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo UAB „Šiaulių naujienos“ skundo reikalavimus atmesti, o savo pozicijÄ pagrindė iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius. III. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,                           2010 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo UAB „Šiaulių naujienos“ skundÄ atmetė.Pirmosios instancijos teismas dėl Inspektoriaus Sprendime padarytos iÅ¡vados, kad A.

K. nuotrauka iÅ¡spausdinta negavus tam pastarojo sutikimo, vadovaudamasis VIÄ® 2 straipsnio 40 dalimi, kurioje įtvirtinta asmens privataus gyvenimo samprata, pažymėjo, kad asmens fotonuotraukos ir atvaizdas yra artimai susiję su pačiu asmeniu ir laikytini jo privataus gyvenimo dalimi. Nurodė, kad pagal VIÄ® 14 straipsnio 2 dalį informacijÄ apie privatų gyvenimÄ galima skelbti, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Byloje esantys įrodymai bei skunde nurodyti motyvai ir argumentai, anot teismo, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A.

K. nuotrauka Å¡alia „Šiaulių naujienos“ (2009 m. birželio 20 d., Nr. 141) iÅ¡spausdinto straipsnio „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ buvo paskelbta nesant VIÄ® 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų bei negavus paties asmens sutikimo. Nurodė, kad nors A. K. yra žinomas Å iaulių miesto verslininkas, kai kurių bendrovių akcininkas bei „Rotary“ klubo narys, minėtos aplinkybės (buvimas bendrovės akcininku ar klubo nariu) nenurodytos VIÄ® 2 straipsnio 60 dalyje, kur pateikta vieÅ¡ojo asmens sÄ voka.

Anot teismo, nagrinėjamu atveju A. K. nuotraukos paskelbimo negalima pateisinti ir ta aplinkybe, kad pati nuotrauka buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje – teismo posėdžių salėje – vien dėl tos priežasties, jog nagrinėjamu atveju,nuotraukos paskelbimas visiÅ¡kai nėra susijęs su visuomenės informavimu apie kokio nors teisminio ginčo, kuriame dalyvautų A. K., nagrinėjimÄ , o pati nuotrauka yra pateikiama straipsnio „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ kontekste.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad buvo pažeista asmens teisė į privatų gyvenimÄ , o tuo pačiu ir VIÄ® 14 straipsnio nuostatos. Dėl A. K. adresuojamo teiginio „... dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė...“ vertinimo, teismas, vadovaudamasis VIÄ® 3 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsnio 2 dalies 4 punktu, akcentavo, kad žurnalistai, informuodami visuomenę, savo veikloje privalo vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų reikalavimų, o atsižvelgęs į VIÄ® 2 straipsnio 33 dalies nuostatas, teigė, kad nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, nežeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo.

Pažymėjo, kad teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, jog nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonės autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1251/2000). Atkreipė dėmesį, kad EŽTT, aiÅ¡kindamas teisės skleisti informacijÄ turinį, yra nurodęs, jog teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ darė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų Å¡ios teisės ribų. Taip pat teismas yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ). Tačiau, anot teismo, EŽTT pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti.

Taigi, teismo nuomone, EŽTT orientuoja į tai, kad sprendžiant konfliktÄ , kilusį tarp teisės skleisti informacijÄ ir teisės į garbės ir orumo gynimÄ , bÅ«tina vadovautis Å¡ių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog asmens garbės ir orumo, gero vardo suabsoliutinimas ir teisių gynimas, esant menkiausiam netikslumui, reikÅ¡tų visuomenės teisės žinoti pažeidimÄ , nes teisė skleisti informacijÄ apima ir visuomenės teisę žinoti kas vyksta Å¡alyje ir pasaulyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai liečia informacijÄ , kuriÄ skelbti draudžia įstatymas (2000 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje               Nr. 3K-3-1286/2000).

Taigi, anot teismo, kiekvienu atveju, sprendžiant ginčus dėl VIÄ® nuostatų taikymo, bÅ«tina įvertinti, ar nepažeistas visuomenės intereso gauti informacijÄ bei asmens teisės                  į gyvenimo privatumÄ balansas. Teismas sutiko su Inspektoriaus iÅ¡vada, kad vertinant minėto teiginio „... dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė...“ atitikimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â VIÄ® įtvirtintoms nuostatoms, nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į ginčo objektu esančio teiginio paskelbimo aplinkybes, Å¡io teiginio raiÅ¡kos stilių bei į pačiame teiginyje vartojamo žodžio „marazmas“ reikÅ¡mę.

Teismas, atsižvelgęs į tarptautiniame žodžių žodyne įtvirtintÄ Å¾odis „marazmas“ reikÅ¡mę, sprendė, kad sÄ voka „marazmatikas“ apibÅ«dinant konkretų asmenį ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kiant tik savo nuomonę, neabejotinai sukuriamas subjektyvus ir neigiamas Å¡io asmens įvaizdis, kuris siejamas su fiziniu ir psichiniu asmens neįgalumu, todėl tokia nuomonė yra užgauli, neetiÅ¡ka, įžeidžianti. Atsižvelgus į tai, anot teismo, nagrinėjamame straipsnyje ginčo teiginiu iÅ¡reikÅ¡ta nuomone apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį A.

K. žeminama jo garbė ir orumas. Minėtame straipsnyje nėra pateikiama jokia aktuali bei visuomenei reikšminga informacija, todėl tokios nuomonės išreiškimu siekiama ne visuomenės informavimo apie aktualius ar reikšmingus įvykius tikslų, o tik pažeminti A. K.. Pareiškėjo skunde nurodyti motyvai, jog tokiu būdu buvo siekiama sustiprinti (hiperbolizuoti) išreiškiamas mintis, anot teismo, teisiškai nėra reikšmingi. Teismas konstatavo, kad skundžiamame Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos VIĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos.

PareiÅ¡kėjas dėl VIÄ® pažeidimų įspėtas teisėtai. Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, netenkintas ir praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo.                       IV. PareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių naujienos“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu, apeliaciniu skundu praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ â€žDėl publikacijoje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ („Šiaulių naujienos“, 2009 m. birželio 20 d., Nr. 141) paskelbtos informacijos“ Nr. SPR-79 dalyje, kurioje nuspręsta pripažinti A.

K. skundÄ iÅ¡ dalies pagrįstu ir įspėti vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ UAB „Šiaulių naujienos“ dėl VIÄ® 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio ir 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas apeliacinį skundÄ grindžia skundo, adresuoto pirmosios instancijos teismui, motyvais. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovo Sprendimas yra prieÅ¡taringas.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai be jokio reikalo nagrinėjo žodžio „marazmas“ medicininę prasmę ir padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , esÄ apeliantas paskelbė apie trečiojo suinteresuoto asmens fizinį ir psichinį neįgalumÄ . Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad žodžių junginys „...kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė...“ buvo neabejotinai panaudotas perkeltine prasme, o ne kaip medicininė diagnozė. Teigia, kad tokiu bÅ«du siekė tam tikro palyginimo.

Šiuo atveju buvo panaudotas ne dalykinis palyginimas, kaip iš esmės pripažino pirmosios instancijos teismas, bet meninis palyginimas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl apelianto argumentų, kad publikacija „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiškas nuo ištikimo gerbėjo“ yra ne reportažas ar konkrečių įvykių aprašymas, tačiau feljetonas, kuriam netaikomi tokie patys reikalavimai bei žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijai kaip konkrečių įvykių aprašymui ar kitokiam realistinio pobūdžio straipsniui.

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002 nurodė, kad žiniasklaidos priemonės turi tam tikrÄ interpretavimo laisvę, kas reiÅ¡kia, kad jos perteikiami duomenys gali bÅ«ti nevisiÅ¡kai tikslÅ«s dėl to, kad vartojamos literatÅ«rinės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės, siekiant tam tikrus aspektus paryÅ¡kinti ar sustiprinti įspÅ«dį skaitytojui. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas savo veikloje nėra nuoseklus.

Nurodo, kad viename savo sprendime „Dėl publikacijoje „Šiaulių televizorių gamykla – prisidirbusių ekspareigÅ«nų prieglauda“ („Šiaulių naujienos, 2009 m. spalio 5 d.,                 Nr. 229/16047) paskelbtos informacijos“ atsakovas nurodė, jog visuomenės informavimo priemonei nedraudžiama analizuojamÄ objektÄ apibÅ«dinti vartojant literatÅ«ros iÅ¡raiÅ¡kos priemones, suteikiant žodžiui perkeltinę reikÅ¡mę, hiperbolizuojant. Dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo vertinamas teisės į privatų gyvenimÄ (atvaizdÄ ) pažeidimas, pareiÅ¡kėjas tai pat vadovavosi skundo, adresuoto pirmosios instancijos teismui, motyvais.

Papildomai nurodė, kad laikraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“ 2009 m. birželio 20 d. su publikacija iÅ¡spausdintai nuotraukai trečiasis suinteresuotas asmuo buvo nufotografuotas vieÅ¡oje vietoje – teismo posėdžių salėje. Å iÄ aplinkybę savo sprendime pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos vaizdinis turinys jokių privataus gyvenimo aplinkybių neatskleidė, o trečiasis suinteresuotas asmuo nufotografuotas oficialiai apsirengęs (su Å¡varku, vienspalviais marÅ¡kiniais ir kaklaraiščiu), taigi nuotrauka nežemina jo garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos.

Pažymi, kad teisės į atvaizdÄ (privatų gyvenimÄ ) pažeidimo klausimu atsakovas savo veikloje nėra nuoseklus. Jau minėtame atsakovo sprendime taip pat buvo sprendžiamas galimas teisės į atvaizdÄ pažeidimo klausimas, tačiau tame sprendime atsakovas padarė diametraliai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Atsakovas nusprendė, kad pareiÅ¡kėjo teisė į atvaizdÄ nebuvo pažeista, kadangi nuotrauka daryta vieÅ¡oje vietoje – Å iaulių miesto apylinkės teisme prieÅ¡ teismo posėdį, situacija, kurioje buvo fotografuojama, nebuvo žeminanti garbę ir orumÄ .

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008 pažymėta, kad yra svarbi vidinė fotografuojamo asmens nuostata: jeigu asmuo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ bÅ«ti fotografuojamas, to turi bÅ«ti paisoma. Kaip matyti iÅ¡ fotonuotraukos, anot pareiÅ¡kėjo, trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. joje atrodo gerai nusiteikęs ir neprieÅ¡tarauja fotografuojamas.

Be to, reikÅ¡minga tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neabejotinai yra vieÅ¡as asmuo. Å iuo klausimu atkartojo pirmesniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Taip pat savo nuomonę grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2002, 2003 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003). Pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuolatinė veikla turi neabejotinÄ Ä¯takÄ vieÅ¡iesiems reikalams, kadangi jis yra susijęs kaip įmonių vadovas arba kaip dalyvis su visuomenės informavimo priemonėmis – Å iauliuose transliuojančia televizijos stotimi „S plius“ ir savaitraščiu „Šiauliai plius“.

Å iuo atveju, anot pareiÅ¡kėjo, vieÅ¡ieji reikalai suprastini plačiau nei vieÅ¡asis administravimas, o visuomenės informavimas neabejotinai susijęs su vieÅ¡aisiais reikalais. ReikÅ¡minga, anot pareiÅ¡kėjo, ir tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos jau anksčiau buvo publikuotos įvairiuose dideliais tiražais leidžiamuose leidiniuose. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo yra ne tik žinomas kraÅ¡to ir Å¡alies mastu žmogus, bet ir pats kryptingai ir nuosekliai siekė žinomumo, vieÅ¡ino savo atvaizdÄ ir pan.Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo UAB „Šiaulių naujienos“ apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotÄ ir teisės normomis pagrįstÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl sprendimas yra teisėtas ir turi bÅ«ti paliktas galioti. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, jog teismas, pripažinęs, kad pareiÅ¡kėjas teiginyje „o dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltÄ panelę, laukiančiÄ princo ant balto žirgo ir svajojančiÄ apie chirurgiÅ¡kai restauruotÄ rÅ«tų vainikėlį“ paskelbė informacijÄ , pažeidžiančiÄ VIÄ® 3 straipsnio 2 dalį ir                         41 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , suvaržė jo teisę į saviraiÅ¡kos laisvę.

Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti EŽTT pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai apie tai, kad saviraiÅ¡kos laisvė, galiojanti su apribojimais, įtvirtintais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, taikytina ne tik informacijai arba idėjoms, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ir nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo, kadangi tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo reikalavimai, ir apie tai, kad žurnalistų saviraiÅ¡kos laisvė gali apimti tam tikrÄ perdėjimÄ ar provokacijÄ bei hiperbolizavimÄ , gali bÅ«ti taikomi tik tada, kai vieÅ¡osios informacijos rengėjo skelbiama informacija iÅ¡ esmės nepažeidžia asmens teisių ir kai vieÅ¡osios informacijos rengėjas tokios informacijos skelbimu siekia teisėtų ir pagrįstų tikslų.

Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent siekiant neįžeisti, nepažeminti asmens ir tinkamai informuoti visuomenę, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas Å¡io asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir teisė į saviraiÅ¡kos laisvę turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų apribojimų. Teigia, kad tokia asmens teisių apsaugos ir visuomenės teisės gauti informacijÄ pusiausvyra turi bÅ«ti iÅ¡laikoma skelbiant tiek faktinio, tiek vertinamojo pobÅ«džio informacijÄ . Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus, kad ginčo objektu esančiame teiginyje buvo paskelbta nuomonė, kuri, atsižvelgiant į minėto teiginio paskelbimo aplinkybes, jo raiÅ¡kos stilių ir į pačiame teiginyje vartojamo žodžio „marazmas“ reikÅ¡mę, pagal savo pobÅ«dį ir prasmę yra trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį žeminanti ir įžeidžianti.

Pažymi, kad teismas, vertindamas ginčo objektu esantį teiginį, neprivalėjo teikti esminės reikÅ¡mės publikacijos žanro nustatymui ir įvertinimui, kadangi VIÄ® nustatyti reikalavimai, anot atsakovo, keliami visuomenės informavimo priemonėms, be iÅ¡imties taikomi visiems vieÅ¡osios informacijos rengėjo vieÅ¡ai skelbiamiems kÅ«riniams, neskirstant jų pagal stilių, žanrÄ ir pan., o publikacijos stiliaus ar žanro pasirinkimas negali bÅ«ti priemone, sudarančia galimybę vieÅ¡ai skelbti asmenį įžeidžiančiÄ ir žeminančiÄ informacijÄ .

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai suabsoliutino Konvencijos 10 straipsnio                   1 dalyje įtvirtintÄ saviraiÅ¡kos laisvę ir be jokio pagrindo ignoravo Konvencijos 10 straipsnio                     2 dalyje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus saviraiÅ¡kos laisvės apribojimus. Taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažinimo trečiojo suinteresuoto asmens vieÅ¡uoju asmeniu.

Teigia, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konkrečiu atveju negali būti taikoma, nes 2006 m. liepos 11 d. įsigaliojusi                    VIĮ 2 straipsnio 60 dalies redakcija nebenustato, jog viešaisiais asmenimis taip pat laikomi ir visuomeninėje veikloje dalyvaujantys asmenys, t. y. visuomenėje žinomi menininkai, sportininkai, žurnalistai, verslininkai ir kt. Atkreipia dėmesį, kad vadovavimas kabelinės televizijos paslaugas teikiančiai įmonei nėra susijęs su valstybine veikla ir visuomenei reikšmingais interesais.

Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiÅ¡kėjas nepažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ ir VIÄ® 14 straipsnio. Å iuo aspektu palaiko atsiliepimo į skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai vadovaujasi kitu, jo nurodytu, Inspektoriaus sprendimu, kadangi klaidingai interpretuoja Å¡iame sprendime pateiktus ginčo situacijos iÅ¡aiÅ¡kinimus, be to, Å¡iame sprendime buvo nustatytos visiÅ¡kai kitokios ginčo faktinės aplinkybės. Minėtame sprendime nustatyta, kad apeliantas paskelbė nežeminančio pobÅ«džio nuomones bei faktus apie asmenį ir be Å¡io asmens sutikimo paskelbė jo nuotraukÄ , darytÄ vieÅ¡oje vietoje.

Akcentuoja, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent nežeminančio pobÅ«džio informacijos paskelbimas tiek visos publikacijos, tiek nuotraukos kontekste nulėmė kitokį vieÅ¡osios informacijos rengėjo veiksmų teisėtumo įvertinimÄ .                Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: V.          Nagrinėjamo ginčo objektas – Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SPR-79, teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtame Sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių naujienos“ pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (byloje aktualios atitinkamai pažeidimų padarymo ir Sprendimo priėmimo metu galiojusios įstatymo redakcijos: 2008 m. liepos 14 d.

įstatymo redakcija Nr. X-1696 ir                                2009 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija Nr. XI-348) nuostatas dviem aspektais: pirma, dienraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“ (2009 m. birželio 20 d., Nr. 141) publikacijoje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ paskelbtame teiginyje „O dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltÄ panelę, laukiančiÄ princo ant balto žirgo ir svajojančiÄ apie chirurgiÅ¡kai restauruotÄ rÅ«tų vainikėlį“ paskelbta neetiÅ¡ka, užgauli ir įžeidžianti nuomonė apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį A.

K., taip pažeidžiant VIÄ® 3 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ ; antra, dienraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“   (2009 m. birželio 20 d., Nr. 141) publikacijoje „Ak tie gėjai niekadėjai arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ be A. K. sutikimo paskelbta jo nuotrauka, taip pažeidžiant VIÄ® 14 straipsnį.            PareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių naujienos“ apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo jo skundas netenkintas, ginčija visa apimtimi ir praÅ¡o panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SPR-79 dalį, kuria jis buvo pripažintas pažeidęs VIÄ® nuostatas.

Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi ABTÄ® 136 straipsniu, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka revizuodama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pasisako atskirai dėl kiekvieno pareiÅ¡kėjo UAB „Šiaulių naujienos“ padaryto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo epizodo.         Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir                    41 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimo.         Pagal paminėtas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo normas vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų, žurnalistų ir leidėjų veikla privalo bÅ«ti pagrįsta iÅ¡vardintais pagrindiniais visuomenės informavimo principais, kurie inter alia įpareigoja minėtus subjektus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbti žodžio, kÅ«rybos, religijos ir sÄ Å¾inės laisvę, nuomonių įvairovę, laikytis profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padėti plėtoti demokratijÄ , visuomenės atvirumÄ , skatinti visuomenės pilietiÅ¡kumÄ ir valstybės pažangÄ , stiprinti valstybės nepriklausomybę, ugdyti valstybinę kalbÄ , tautinę kultÅ«rÄ ir dorovę.

            Nagrinėjamu atveju Inspektorius, spręsdamas dėl A. K. pažeistos garbės ir orumo, ypatingai akcentuodamas pagarbos žmogui principÄ , konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių naujienos“ minėtų VIÄ® 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pamatinių reikalavimų nesilaikė, nes dienraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“ (2009 m. birželio 20 d., Nr. 141) publikacijoje „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ paskelbtame teiginyje „O dabar elgiatės kaip kokia subiurokratėjusi savivaldybės marazmatikė, vaidinanti nekaltÄ panelę, laukiančiÄ princo ant balto žirgo ir svajojančiÄ apie chirurgiÅ¡kai restauruotÄ rÅ«tų vainikėlį“ paskelbė neetiÅ¡kÄ , užgauliÄ ir įžeidžiančiÄ nuomonę apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį A.

K.. Pirmosios instancijos teismas Å¡iai iÅ¡vadai pritarė.                      PareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių naujienos“, neigdamas, kad pažeidė analizuojamas VIÄ® nuostatas, savo pozicijÄ grindžia teise į saviraiÅ¡kos laisvę, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Teisėjų kolegija pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.           Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta laisvė gauti ir skleisti informacijÄ .

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio                    1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiÅ¡kos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas. Nurodyta laisvė yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų, tačiau Å¡i laisvė nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį naudojimasis teise į saviraiÅ¡kos laisvę dėl to, kad tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali bÅ«ti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sÄ lygų, apribojimų, kurie nustatyti įstatymo ir kurie yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti, be kita ko, kitų asmenų garbę ar teises. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visuomenės informavimo laisvės principas, pagal kurį žmogus turi teisę nekliudomai ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ ir idėjas, tačiau kartu pažymėta, kad Å¡i laisvė gali bÅ«ti saistoma tam tikrų ribojimų, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje bÅ«tini apaugoti žmonių teises, inter alia orumÄ .

Pažymėtina ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: Handyside v. United Kingdom, 1976; Obsertver & Guardian v. United Kingdom, 1991;                        De Haes & Gijsels v. Begium, 1997; Lingens v. Austria, 1986 bylose).            Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo peržengtos saviraiÅ¡kos laisvės bei teisės skleisti informacijÄ ribos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio               6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Patikrinusi administracinę bylÄ joje surinktų įrodymų įvertinimo teisingumo aspektu, teisėjų kolegija atsižvelgia į iÅ¡vardintus argumentus bei, sutikdama su pirmosios instancijos teismo Å¡iuo klausimu iÅ¡dėstytais motyvais, pripažįsta jo padarytas iÅ¡vadas, kuriomis pritarta Inspektoriaus Sprendime iÅ¡dėstytai nuomonei, pagrįstas.

Analizuojant konkrečiÄ situacijÄ , buvo įvertinta visuma faktorių – ginčo objektu esančio teiginio paskelbimo aplinkybės, Å¡io teiginio raiÅ¡kos stilius, pačiame teiginyje vartojamo žodžio „marazmas“ reikÅ¡mė, sudarančių pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad ginčo teiginiu iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė pagal savo prasmę, pobÅ«dį, turinį ir formÄ yra akivaizdžiai žeminanti ir įžeidžianti. PareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai, nepagrįstai absoliutizuojant saviraiÅ¡kos laisvę, tačiau sÄ moningai ignoruojant Å¡iai laisvei nustatytus apribojimus, pirmosios instancijos teismo, taip pat ir Inspektoriaus, sprendimų teisingumo nepaneigia.

Tas faktas, kad publikacija buvo paraÅ¡yta feljetono stiliumi, teisiÅ¡kai situacijos nekeičia, nes neatleidžia nuo pareigos naudojantis informacijos laisve nepažeisti kitų žmogaus teisių ir laisvių. Taigi bet kokiu atveju turi bÅ«ti iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp visuomenės intereso gauti informacijÄ bei asmens teisių ir laisvių, kas, kaip nustatyta, Å¡iuo atveju nebuvo padaryta.                  Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 pažeidimo.          Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir platintojų pareiga užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo asmeninis ir jo Å¡eimos gyvenimas.

Pagal nurodyto VIÄ® 14 straipsnio 2 dalį informacijÄ apie privatų gyvenimÄ galima skelbti, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. VIÄ® 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta iÅ¡imtis iÅ¡ VIÄ® 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo. Analizuojant Å¡iÄ teisės normÄ lingvistiÅ¡kai, iÅ¡skirtinos tokios trys sÄ lygos, kurioms esant informacija apie privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama be žmogaus sutikimo: pirma, informacija turi padėti atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; antra, informacija turi bÅ«ti pateikiama vieÅ¡ai nagrinėjant bylÄ ; trečia, informacija turi bÅ«ti skelbiama apie vieÅ¡ojo asmens privatų gyvenimÄ ir turi atskleisti visuomeninę reikÅ¡mę turinčias privataus Å¡io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

              IÅ¡ skundžiamo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo                      Nr. SPR-79 turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju nurodyti VIÄ® pažeidimai pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių naujienos“ trečiojo suinteresuoto asmens A. K. nuotraukÄ Å¡alia dienraščio „Šiaulių naujienos“ (2009 m. birželio 20 d., Nr. 141) iÅ¡spausdinto straipsnio „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ paskelbė negavęs paties asmens sutikimo bei nesant VIÄ® numatytų sÄ lygų, atleidžiančių pareiÅ¡kėjÄ nuo pareigos gauti tokį asmens sutikimÄ .

             Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Inspektoriaus Sprendime išdėstytus motyvus, nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas UAB „Šiaulių naujienos“ Sprendime įvardintais veiksmais pažeidė                      VIĮ 14 straipsnio nuostatas dėl privataus gyvenimo apsaugos.              Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas UAB „Šiaulių naujienos“ nepagrįstai teigia, jog jo atveju taikytinos ne VIĮ 14 straipsnio, o VIĮ 13 straipsnio nuostatos.

PareiÅ¡kėjo nurodytoje teisės normoje ginamas siauresnis objektas – asmens teisė į atvaizdÄ â€“ ir įtvirtinami reikalavimai, taikomi asmenį filmuojant, fotografuojant, darant garso ir vaizdo įraÅ¡us. Kita vertus, jeigu tokiu bÅ«du, nors ir teisėtai, t. y. laikantis                       VIÄ® 13 straipsnyje nustatytų ribojimų, gauti duomenys patenka į privataus gyvenimo apsaugos sferÄ , tokios informacijos rengimui ir platinimui taikomi VIÄ® 14 straipsnyje nustatyti reikalavimai.             Analizuojant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintÄ materialinę teisės normÄ ir jÄ taikant, paminėtina VIÄ® 2 straipsnio 40 dalis, kurioje eksplicitiÅ¡kai atskleista, kas patenka į privataus gyvenimo sampratÄ .

Nurodyta, kad privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo Å¡eimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kuriÄ sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo Å«kinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susiraÅ¡inėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiÅ«ros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

             Įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad asmens fotonuotraukos ir atvaizdas yra artimai susiję su pačiu asmeniu ir pagal VIÄ® įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ laikytini jo privataus gyvenimo dalimi.             Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių naujienos“ trečiojo suinteresuoto asmens A. K. nuotraukÄ dienraÅ¡tyje UAB „Šiaulių naujienos“ Å¡alia straipsnio „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ iÅ¡spausdino, t. y. vieÅ¡ai paskelbė, neturėdamas jo sutikimo tokiam veiksmui atlikti.

Taigi, sprendžiant dėl VIÄ® 14 straipsnio pažeidimo, bÅ«tina nustatyti, ar tokį sutikimÄ pareiÅ¡kėjas privalėjo gauti, ar konkrečiu atveju susiklosčiusi situacija nepriskirtina VIÄ® 14 straipsnio 3 dalyje numatytoms iÅ¡imtims, kai asmens sutikimas nereikalingas.          IÅ¡ administracinės bylos medžiagos matyti, kad paskelbus A. K. fotonuotraukÄ nebuvo siekiama padėti atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Taip pat tokia informacija nebuvo pateikiama vieÅ¡ai nagrinėjant bylÄ .

Teisėjų kolegija konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad susiklosčiusi teisinė situacija nepatenka ir į VIÄ® 14 straipsnio 3 dalies aukščiau paminėtos trečiosios sÄ lygos (informacija turi bÅ«ti skelbiama apie vieÅ¡ojo asmens privatų gyvenimÄ ir turi atskleisti visuomeninę reikÅ¡mę turinčias privataus Å¡io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes) reguliavimo apimtį. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A.

K. nelaikytinas vieÅ¡uoju asmeniu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo prasme. Publikacijos paskelbimo metu galiojusio VIÄ® 2 straipsnio 60 dalyje, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde, buvo įtvirtintas iÅ¡samus kriterijų, pagal kuriuos asmuo laikomas vieÅ¡uoju, sÄ raÅ¡as. Nurodyta, kad vieÅ¡asis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

Ar konkretus asmuo priskirtinas nurodytų viešųjų asmenų kategorijoms, yra fakto klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien trečiojo suinteresuoto asmens buvimas verslininku, bendrovių direktoriumi, „Rotary“ klubo nariu, taip pat aplinkybė, jog informacija apie asmenį buvo paskelbta leidiniuose „Kas yra kas Å iaulių apskrityje“, „Kas yra kas Lietuvoje 2002“, jo nuotraukos vieÅ¡as platinimas, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo yra vieÅ¡as, nes Å¡ie kriterijai nepatenka į VIÄ® 2 straipsnio 60 dalyje pateiktos vieÅ¡ojo asmens sÄ vokos apibrėžtį.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K., kaip įmonės vadovo ar dalyvio, veikla, susijusi su Å iauliuose transliuojančia televizijos stotimi „S plius“ ir savaitraščiu „Šiauliai plius“, savo pobÅ«džiu nelaikytina veikla, turinti reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams, ir sudaranti pagrindÄ pripažinti jį vieÅ¡uoju asmeniu. PareiÅ¡kėjo paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2002) dėl visuomenės veikėjų, žinomų menininkų, sportininkų, žurnalistų ir kt. pripažinimo vieÅ¡aisiais asmenimis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes suformuota taikant ankstesnės redakcijos, galiojusios iki 2006 m. rugsėjo 1 d., t. y. kol buvo priimta 2006 m. liepos 11 d.

įstatymo redakcija Nr. X-752, VIÄ® teisės normas, pagal kurias vieÅ¡aisiais asmenimis buvo laikomi valstybės politikai, valstybės tarnautojai, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovai, taip pat asmenys, dalyvaujantys visuomeninėje ir politinėje veikloje.         Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas yra tampriai susijęs su civilinio teisinio pobÅ«džio aspektais (teisė į privatų gyvenimÄ , teisė į atvaizdÄ ). CK 2.23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas, taip pat nurodyta, kad informacija apie asmens privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama tik jo sutikimu.

CK 2.23 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas rinkti informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ pažeidžiant įstatymus, taip pat draudimas skleisti surinktÄ informacijÄ apie asmens privatų gyvenimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl asmens einamų pareigų ar padėties visuomenėje tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtÄ ir pagrįstÄ visuomenės interesÄ tokiÄ informacijÄ Å¾inoti. Atsižvelgiant į tai, paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, kurioje jis akcentavo, kad net ir vieÅ¡asis asmuo turi teisę į privatų gyvenimÄ .

Informacijos apie vieÅ¡Ä jį asmenį negalima rinkti ir skelbti bet kokiu bÅ«du ar skelbti bet kokiÄ informacijÄ . InformacijÄ apie vieÅ¡o asmens gyvenimÄ bÅ«tina rinkti teisėtais bÅ«dais, o surinktos ar turimos informacijos apie tokio asmens privatų gyvenimÄ paskelbimas turi turėti teisėtÄ tikslÄ , t. y. skelbiant tÄ informacijÄ , turi bÅ«ti siekiama informuoti visuomenę, patenkinti teisėtÄ ir pagrįstÄ interesÄ Å¾inoti tam tikrus vieÅ¡ojo asmens privataus gyvenimo faktus, o ne vien patenkinti visuomenės smalsumÄ .

Inter alia pažymėjo, kad asmens sutikimas nereikalingas, jeigu asmens nuotraukos publikavimÄ pateisina vieÅ¡asis interesas, tačiau jeigu tokio intereso nėra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiÅ¡kia Å¡io asmens teisės į atvaizdÄ pažeidimÄ . Taigi, net ir pripažinus A. K. vieÅ¡uoju asmeniu, atsižvelgiant į tai, kad, konkrečiu atveju trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos publikavimu nebuvo pateikta jokia vieÅ¡ojo intereso požiÅ«riu reikÅ¡minga informacija, Å¡is faktas teisiÅ¡kai situacijos nekeistų, nes bÅ«tų nepakankamas paneigti, jog pareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių naujienos“ pažeidė VIÄ® 14 straipsnio normas, įpareigojančias gerbti kito asmens privatų gyvenimÄ .             Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjo apeliaciniame skunde pateikta argumentacija ir nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra reikÅ¡mingos svarstant klausimÄ dėl asmens sutikimo fotografuotis gavimo, tačiau konkrečiu atveju kalbama apie asmens sutikimo publikuoti jo nuotraukÄ , laikomÄ privataus gyvenimo dalimi, privalomumÄ .

Tai dvi skirtingos teisinės situacijos, todėl ir minėti apeliacinio skundo argumentai nevertinami kaip nesusiję su nagrinėjama administracine byla. Taip pat teisėjų kolegija pripažįsta teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Inspektoriaus nevienodos praktikos, jam priimant sprendimus kitais atvejais. Å iuo aspektu akcentuotina, kad kiekviena situacija yra individuali ir vertintina konkrečių faktinių aplinkybių visumoje. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad tiek Žurnalistų etikos inspektorius, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių naujienos“ leidžiamame dienraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“ (2009 m. birželio 20 d., Nr. 141) iÅ¡spausdintu straipsniu „Ak tie gėjai niekadėjai, arba Atviras laiÅ¡kas nuo iÅ¡tikimo gerbėjo“ Sprendime nurodytomis aplinkybėmis pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies,                              14 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, už kÄ jis pagrįstai buvo įspėtas.

Teisę priimti tokio (įspėjamojo) pobÅ«džio administracinį sprendimÄ atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui – valstybės pareigÅ«nui, prižiÅ«rinčiam, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, ir inter alia turinčiam teisę nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiÅ¡kimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo bei teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ (VIÄ® 49 str. 1 d., 50 str. 1 d. 1 ir 2 p.) – numato                                   VIÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1 punktas.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiÅ¡kino ir taikė teisingai, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas prašė priteisti jo naudai iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas netenkinamas,         t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

           PareiÅ¡kėjo UAB „Šiaulių naujienos“ apeliacinio skundo netenkinti.           Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Nutartis neskundžiama.            Teisėjai                                                     Antanas Ablingis                                                                             Anatolijus Baranovas                                                                  Virgilijus Valančius