ca3cfafe-6dde-4d30-b7ae-4986e68c8db7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-528-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00719-2009-9                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 29.2.; 34.1.; 34.4.; 34.5.; 124.1.;124.2.7.; 121.14.; 121.18.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 24 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės suinteresuoto asmens I.

J., atstovaujamos advokato Mindaugo PaukÅ¡tės, apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-245-445/2014 pagal pareiÅ¡kėjo D. Å . praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1426-308/2009.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas D. Å . kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1426-308/2009; panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimÄ Å¡ioje byloje bei atmesti pareiÅ¡kėjos I.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. Å . po J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, bei priteisti iÅ¡ I. J. jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 2-5). Nurodė, kad J. M. 1998-09-15 testamentu visÄ turtÄ paliko pareiÅ¡kėjui, jis palikimÄ priėmė aktyviais veiksmais – faktiÅ¡kai valdydamas paveldimÄ turtÄ ir juo rÅ«pindamasis, kaip savo.

PareiÅ¡kėjas, kaip testamentinis įpėdinis, nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu į civilinę bylÄ Nr. 2-1426-308/2009, kurioje buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad O. K. priėmė palikimÄ po tėvo J. M. mirties, faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl prašė atnaujinti procesÄ Å¡ioje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes 2009-11-19 sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.Suinteresuotas asmuo – pareiÅ¡kėja I.

J. su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 61-62). Nurodė, kad D. Å . galėjo paveldėti tik pagal testamentÄ , o ne faktiniu palikimo priėmimu ir valdymu. Be to, D. Å . be svarbių priežasčių yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, ir praÅ¡o jį taikyti.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVarėnos rajono apylinkės teismas, atnaujinęs procesÄ byloje, 2014 m. spalio 21 d. sprendimu praÅ¡ymÄ tenkino – panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-1426-308/2009 ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ atmetė pareiÅ¡kėjos I.

J. pareiÅ¡kimÄ , kad O. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ ; nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. Å . po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, bei priteisė iÅ¡ I. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 109-116). Teismas nustatė, kad J. M. po jo mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę ir pagal įraÅ¡us nekilnojamojo turto registre jis yra žemės sklypų savininkas.

Teismo nuomone, liudytojų R. V., R. N., O. Å . parodymai, pažyma apie apmokėjimus už suvartotÄ elektros energijÄ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto po J. M. mirties rÅ«pinosi likusia sodyba: gyveno pats ir leido gyventi kitam asmeniui, kitiems asmenims leido naudotis žemės sklypu, tvarkė statinius ir aplinkÄ apie juos, mokėjo privalomÄ mokestį. Teismas sprendė, kad D. Å . įrodė aplinkybes, jog jis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .

Teismo nuomone ir 2001 m. raÅ¡ytinis praÅ¡ymas notarei, kad J. M. palikimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal sudarytÄ testamentÄ , patvirtina jo aktyvius veiksmus dėl palikimo priėmimo. Tai, kad D. Å . nuo 2004 m. iki 2010 m. gyveno užsienio valstybėje nekeičia palikimo priėmimo esmės. Å iuo atveju svarbu – palikimo atsiradimo momentas ir įpėdinio veiksmai, atlikti siekiant priimti palikimÄ . Tolimesnis faktinis disponavimas palikimu, kuris buvo priimtas, gali bÅ«ti vykdomas tiek paties įpėdinio, tiek per kitus asmenis tokiu bÅ«du, kurį pasirenka įpėdinis.

Teismas konstatavo, kad pagal I. J. pareiÅ¡kimÄ nagrinėjant bylÄ dėl palikimo priėmimo po J. M. mirties, liudytojas A. J. – pareiÅ¡kėjos sutuoktinis tvirtino, kad palikimÄ priėmė O. K.. Toje pačioje byloje liudytoja A. B. nurodė, kad O. K. priėmė visÄ turtÄ po savo sutuoktinio mirties, o ji tokias aplinkybes žino dėl to, kad pažįsta pareiÅ¡kėjÄ . Teismas sprendė, kad tokie įrodymai nėra pakankami ir patikimi, kad remiantis vien Å¡iais įrodymais bÅ«tų galima konstatuoti juridinio fakto nustatymÄ .

Å eimos nariai ir asmenys, kuriuos sieja artimi bičiulystės tarpusavio santykiai, kelia pagrįstas abejones dėl jų duodamų parodymų patikimumo. Byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad privalomuosius mokesčius mokėjo D. Å ., o I. J. savo pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo pagal faktinį valdymÄ net nebuvo nurodžiusi aplinkybių, kad ji mokėjo mokestį už suvartotÄ elektros energijÄ po J. M. mirties. Teismo vertinimu tai leidžia labiau tikėti D. Å . nurodytomis aplinkybėmis nei I. J.. Nors suinteresuotas asmuo – pareiÅ¡kėjas nėra siejamas su palikėju J.

M. kraujo giminyste, tačiau teisė į J. M. turtÄ jam tenka per sudarytÄ testamentÄ . Alytaus 2 notarų biuro notarė R. S. pažyma patvirtino, kad J. M. testamentas, sudarytas 1998-09-15 Alytaus m. 2 notarų biure, nepakeistas, nepanaikintas. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens – pareiÅ¡kėjos I. J. atstovo reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį Å¡iems santykiams yra nepagrįstas, kadangi CPK nenumato termino, per kurį turi bÅ«ti kreipiamasi į teismÄ , siekiant nusistatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje pareiÅ¡kėjo bei liudytojų parodymais, taip pat raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės, kad D. Å . palikimÄ priėmė iÅ¡ karto po palikimo atsiradimo, palikimo faktinis valdymas buvo vykdomas visÄ laikÄ iki pat kreipimosi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo I. J. praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimÄ , taikant ieÅ¡kinio bei praÅ¡ymo padavimo senaties terminÄ atmesti D.

Å . praÅ¡ymÄ , o jei teismas pripažins, kad buvo pažeista proceso atnaujinimo procedÅ«ra, grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo, įpareigojant teismÄ iÅ¡spręsti proceso atnaujinimo klausimÄ ir priimti dėl to nutartį, kuri gali bÅ«ti skundžiama, bei priteisti iÅ¡ D. Å . visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 122-125). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ iÅ¡sprendė, pažeisdamas CPK 370 straipsnio nuostatas.

CK 5.50 straipsnyje nustatytas terminas palikimui priimti. PareiÅ¡kėjas pats pripažįsta, jog praleido trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti ir nepraÅ¡o jo atnaujinti, todėl paveldėti pagal testamentÄ jis neturi teisės. Be to, yra praleistas ir bendrasis deÅ¡imties metų terminas reikÅ¡ti bet kokius reikalavimus, susijusius su siekiamu paveldėti turtu. Praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas yra savarankiÅ¡kas pagrindas netenkinti D. Å . praÅ¡ymo. Be to, teismas vienu metu ne tik iÅ¡nagrinėjo proceso atnaujinimo klausimÄ , bet kartu ir praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , taip eliminuodamas apeliantės galimybę skųsti teismo nutartį dėl proceso atnaujinimo.

2. Teismas taip pat neteisingai vertino ir taikė teisės normas reglamentuojančias paveldėjimÄ . Pagal CK 5.11 straipsnį D. Å . neturi teisinio pagrindo save laikyti įpėdiniu bei reikÅ¡ti reikalavimÄ Ä¯ J. M. palikimÄ , kadangi jis nėra subjektas, turintis paveldėjimo teisę. Vien testamento sudarymas nereiÅ¡kia, jog jame nurodytas asmuo gali bÅ«ti laikomas potencialiu paveldėtoju, nes paveldėti pagal testamentÄ D. Å . jau nebegali. Be to, D. Å . bei velionio J. M. nesiejo jokie giminystės ryÅ¡iai, todėl vadovaujantis CK 5.11 straipsniu D.

Å . neturi teisės paveldėti J. M. turto.3. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl mirusiojo J. M. turto faktinio valdymo fakto. D. Å ., net ir turėdamas teisę paveldėti, to padaryti negalėtų, nes neįrodė aplinkybių, jog iÅ¡ tiesų turtu rÅ«pinosi.Atsiliepime į suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas D. Å . prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 129-133). Nurodė, kad sprendimas priimtas, nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, remiantis įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Byloje pateikta visuma įrodymų, kad J. M. palikimÄ D. Å . priėmė aktyviais veiksmais, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ . Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes naudojimasis turtu, jo valdymas prasidėjo nuo pat J. M. mirties ir tęsiasi iki Å¡iol. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1426-308/2009 D. Å . pateikė I. J. skundÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Apeliantė turėjo galimybę apskųsti teismo nutartį, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismo nutarties neskundė.

Apeliantės argumentai dėl pareiÅ¡kėjo paveldėjimo teisės yra nepagrįsti. Testamentu palikėjas atėmė paveldėjimo teisę iÅ¡ įstatyminių įpėdinių. J. M. palikimÄ priėmė D. Å ..Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka nepateikta.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , turi teisę priimti vienÄ iÅ¡ CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinių sprendimų: praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimÄ ar nutartį pakeisti; panaikinti teismo sprendimÄ (nutartį) ir priimti naujÄ sprendimÄ (nutartį). Nepaisant to, kokį procesinį sprendimÄ teismas priima pagal CPK straipsnio 2 dalį – nutartį ar sprendimÄ â€“ jų procesinė reikÅ¡mė yra vienoda ta prasme, kad tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, kuriais pasisakoma dėl ginčo baigties.

Todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka turi bÅ«ti tikrinamas pagal dalyvaujančių byloje asmenų apeliacinius skundus, laikantis CPK XVI skyriaus pirmojo skirsnyje įtvirtintų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimas, kuria, pakartotinai iÅ¡nagrinėjus bylÄ , buvo atmestas apeliantės I.

J. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po J. M. mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas D. Å ., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. IÅ¡ bylos aplinkybių nustatyta, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-1426-308/2009, b.l. 5). Po J. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (civilinė byla Nr. 2-1426-308/2009, b.l. 9), todėl 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kėja I. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J.

M. mirties palikimÄ priėmė jo dukra O. K., pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (civilinė byla Nr. 2-1426-308/2009, b.l. 3-4). Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino (civilinė byla Nr. 2-1426-308/2009, b.l. 3-4). Byloje taip pat nustatyta, jog 2013 m. sausio 31 d. pareiÅ¡kėjas D. Å . kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. M. mirties jis priėmė palikimÄ , pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (civilinė byla Nr. 2-239-547/2009, b.l. 3-5).

Palikėjas J. M. visÄ savo turtÄ testamentu, sudarytu 1998 m. rugsėjo 15 d. ir patvirtintu Alytaus 2-ojo notarų biuro notarės R. J. (registro Nr. 8804) paliko pareiÅ¡kėjui D. Å . (civilinė byla Nr. 2-239-547/2009, b.l. 12), testamentas nėra pakeistas ar panaikintas (civilinė byla Nr. 2-239-547/2009, b.l. 90). Palikėjui J. Å . po mirties Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 38-8758 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir miÅ¡kÄ (civilinė byla Nr. 2-239-547/2009, b.l. 16-22).

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino (civilinė byla Nr. 2-239-547/2009, b.l. 136-140). Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu minėtas Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiÅ¡kėjo D. Å . pareiÅ¡kimas atmestas.  PareiÅ¡kėjas D. Å . 2014 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1426-308/2009 (b.l. 2-3). Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (b.l. 58-60).    Dėl proceso atnaujinimo.

Apeliantės teigimu, teismas eliminavo apeliantės galimybę skųsti teismo nutartį dėl proceso atnaujinimo. Toks apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartys, kuriomis atnaujinamas procesas byloje nėra nei apeliacijos, nei kasacijos objektas ir atskiraisiais skundais neskundžiamos (CPK 370 str. 3).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad atnaujinus procesÄ bylÄ nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes Å¡is klausimas jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006).

Tačiau minėta taisyklė turi bÅ«ti taikoma ribotai, t.y. draudimas spręsti – buvo ar ne – pagrindas procesui atnaujinti taikytinas tik proceso atnaujinimo klausimui spręsti, bet netaikomas dėl ginčo priimto procesinio sprendimo pagrįstumo įvertinimui, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , o tokio pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos tik proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 str. 4 d.). Tai reiÅ¡kia, kad atnaujintas procesas turi bÅ«ti tęsiamas ir negali bÅ«ti nutrauktas vien dėl to, kad pagrindo atnaujinti procesÄ iÅ¡ tiesų nebuvo.

Jeigu atnaujinus procesÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukÅ¡tesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumÄ paaiÅ¡kėja, kad proceso atnaujinimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, tai teismas turi priimti vienÄ iÅ¡ CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja civilinio proceso principai, proceso atnaujinimo instituto tikslai bei proceso teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).

Nutartyje atnaujinti procesÄ teismas nurodė, kad priimdamas 2009-11-19 sprendimÄ teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ asmens (pareiÅ¡kėjo D. Å .) materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo iÅ¡vada sutinka ir sprendžia, jog buvo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje. Dėl ieÅ¡kinio senaties. Apeliantės I. J. teigimu pareiÅ¡kėjas D. Å . yra praleidęs ne tik terminÄ palikimui priimti, bet ir bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl negali reikÅ¡ti jokių reikalavimų, susijusiu su paveldimu turtu.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t.y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (1964 m. CK 587 str. 1 d., CK 5.50 str. 1 d.), t.y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimÄ , o tam, kad įgytų palikimÄ Ä¯statyme nustatytu bÅ«du, jis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais bÅ«dais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (1964 m.

CK 587 str., CK 5.50 str.).Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje bei iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK 587 straipsnyje nustatyti atitinkami terminai, t.y. palikimas atsiradęs po palikėjo J. M. mirties (duomenys neskelbtini). turėjo bÅ«ti priimtas per 6 mėnesius paduodant pareiÅ¡kimÄ notarų biurui arba pradedant paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (galiojusio CK 587 str. 2 d., 3 d.).

PareiÅ¡kėjo D. Å . teigimu jis priėmė palikimÄ pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Lygiai taip pat teigia ir pareiÅ¡kėja I. J., kas reiÅ¡kia, jog abi Å¡alys ar viena iÅ¡ jų galimai atliko veiksmus palikimui priimti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pradedant paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį Å¡iems santykiams yra nepagrįstas, nes įstatyme nėra nustatytas terminas, per kurį turi bÅ«ti kreipiamasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Dėl teismo sprendimo. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias Å¡io Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Civilinėje byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas buvo keliamas klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad po J. M. mirties palikimÄ priėmė jo dukra O. K., pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (civilinė byla Nr. 2-1426-308/2009, b.l. 3-4).

Ir apeliantė I. J., ir pareiÅ¡kėjas D. Å . teigia, kad po J. M. mirties tiek O. K., tiek D. Å . priėmė palikimÄ pradėdami ir jį faktiÅ¡kai valdyti. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus dėl mirusiojo J. M. turto faktinio valdymo fakto. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės su Å¡iuo apeliantės argumentu sutinka ir pažymi, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. M. sutuoktinė M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-1426-308/2009, b.l. 6), O. K. mirė (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-1426-308/2009, b.l. 12).

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl fakto, kad O. K. priėmė palikimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nevertino kiekvieno iÅ¡ pretendentų į mirusiojo palikimÄ faktinių veiksmų ir jų pobÅ«džio, elgesio nuoseklumo, aktyvumo, kiek skyrėsi įpėdinių veiksmai, nelygino kiekvieno įpėdinio elgesio su kito įpėdinio elgesiu – kuris elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ . Byloje liko neiÅ¡aiÅ¡kinto aplinkybės, kaip O.

K. ar D. Å . naudojosi J. M. priklausiusiu turtu, rÅ«pinosi nuosavybės atkÅ«rimo klausimais, o atkÅ«rus nuosavybės teises disponavo Å¡iuo turtu, mokėjo mokesčius ir kt. Be to, teismas, savo sprendimÄ grįsdamas 2001-02-20 D. Å . raÅ¡ytu praÅ¡ymu notarų biurui (civilinė byla Nr. 2-239-547/2013, b.l. 125) nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų tarp Å¡io praÅ¡ymo ir 2009-08-25 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro raÅ¡to, kad po J. M. mirties paveldėjimo bylų notarų biure nėra užvesta, o savo iÅ¡vadÄ grindė tik vienu argumentu, kad I.

J. nenurodė kas mokėjo mokesčius, o jos praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ patvirtino liudytojai A. J. (pareiÅ¡kėjos vyras) ir A. B., kurių parodymai, teismo nuomone, nėra pakankami ir patikimi. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiÅ¡kai, o pirmosios instancijos teismo Å¡iuo klausimu padaryta iÅ¡vada laikytina nepakankamai argumentuota. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas panaikindamas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ ir nuspręsdamas I.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmesti neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), o dėl byloje bÅ«tinų iÅ¡tirti ir nustatyti faktinių aplinkybių masto Å¡ios aplinkybė negali bÅ«ti paÅ¡alintos apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl I. J. pareiÅ¡kimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ naikintina ir Å¡i bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Apeliantė nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodė, jog D.

Å . neturi teisinio pagrindo save laikyti įpėdiniu bei reikÅ¡ti reikalavimÄ Ä¯ J. M. palikimÄ . Kaip jau minėta civilinėje byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas buvo keliamas klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad po J. M. mirties palikimÄ priėmė jo dukra O. K., pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakartotinai nagrinėti bylÄ tik pagal joje pareikÅ¡tus reikalavimus, t.y. I. J. 2009-09-17 pareiÅ¡kimÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J.

M. mirties D. Å . priėmė palikimÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Nei praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, nei atskiru procesiniu dokumentu byloje nebuvo pareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas reikalavimas, atitinkantis ne tik bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111-115 str., 135 str.), bet ir specialiuosius reikalavimus (CPK 447 str.), sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str.). Juolab, kad ginčas dėl palikimo priėmimo pagal D. Å . pareiÅ¡kimÄ yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo pareiÅ¡kėjo D.

Å . pareiÅ¡kimas – atmestas (b.l. 8-10), o procesas civilinėje byloje Nr. 2-239-547/2013 nėra atnaujintas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog apskritai naujų reikalavimų pareiÅ¡kimas atnaujintame procese nėra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007).

Naujų reikalavimų atnaujintoje byloje reiÅ¡kimas gali bÅ«ti nulemtas tais pagrindais, pagal kuriuos procesas iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-37-57/2008). Dėl to byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikÅ¡ti naujus reikalavimus, tikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindÄ ir CPK 141 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108//2009; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010; kt.).

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismo sprendimas dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad po J. M. mirties D. Å . priėmė palikimÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti nustatymo, naikintinas, kaip priimtas nesant nustatyta tvarka pateikto procesinio dokumento, atitinkančio CPK procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus bei peržengiant ribas, kuriomis buvo apibrėžtas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 330 str.). Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas dėl I.

J. pareiÅ¡kimo nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, naikindamas teismo sprendimÄ galėjo neteisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, Å¡ie pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir jo dalį, kuria buvo panaikintas Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas ir atmestas I.

J. pareiÅ¡kimas dėl juridinę fakto nustatymo perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), o bylÄ . BylÄ grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimas spręstinas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu, teismasn u t a r i a:Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ dalyje dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas I.

J. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pakeitimo arba panaikinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėja                                                                                               Žibutė Budžienė