2013-11-28 Nr. ATPB-296-4-70-3-02350-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-92/2013

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02350-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 53

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2-1872-13/2003 A. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje, padarymą skyrė 400 Lt baudą.

A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu jam paskirtą 400 Lt baudą pakeisti 20 valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi A. B. prašymą tenkino iš dalies ir nutraukė A. B. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – 400 Lt baudos – vykdymo procesą, suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui. Teismas pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, o A. B. sutinka atlikti nemokamus viešuosius darbus, jis yra tik iš dalies darbingas (jo darbingumas siekia 40 proc.), tuo tarpu nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Taip pat akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas dėl 400 Lt baudos paskyrimo A. B. buvo priimtas 2003 m. lapkričio 12 d., o antstoliui vykdyti perduotas 2003 m. gruodžio 12 d., t. y. nepažeidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių nutarimo perdavimo vykdyti termino. Tačiau atkreipė dėmesį, jog vykdomojoje byloje Nr. 41-544/2004, kuri antstolio A. B. 2004 m. vasario 10 d. patvarkymu buvo prijungta prie kitos vykdomosios bylos Nr. 41-2815/02, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad po baudos paskyrimo, laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., buvo aktyviai imtasi priemonių iš A. B. išieškoti baudą ar, kad jis vengė (trukdė) vykdyti nutarimą dėl baudos išieškojimo. Nors vykdomosiose bylose A. B. atžvilgiu kasmet buvo atliekamos užklausos dėl jo turimo turto, piniginių lėšų ar jo darbovietės, jos buvo atliekamos nereguliariai, tik kartą į metus ar dar rečiau, o apie nekilnojamąjį turtą nebuvo užklausta nė karto, todėl, teismo vertinimu, tai nelaikytina aktyviais išieškojimo veiksmais. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nuo 2003 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. per ilgesnį nei 2 metų laikotarpį antstolis jokių aktyvių dokumentais užfiksuotų vykdymo veiksmų neatliko, o nesant įrodymų, jog minėtu laikotarpiu nuobaudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi dėl A. B. kaltės, pripažintina, kad yra suėjęs administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, todėl vykdymo procesas turi būti nutrauktas.

Apeliaciniu skundu (pavadintas atskiruoju skundu) antstolis A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės – atmesti A. B. prašymą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Mano, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neanalizavo visų pateiktų duomenų apie skolos iš A. B. išieškojimą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei nepagrįstai konstatavo, kad antstolis neatliko jokių aktyvių dokumentais užfiksuotų veiksmų. Nurodo, jog antstolio A. B. kontoroje yra vykdomos 13 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš A. B., todėl jos visos turėtų būti vertinamos bendrai, nes vienoje vykdomojoje byloje atlikti veiksmai lemia skolos išieškojimą ir kitose bylose. Kartu akcentuoja, kad visos vykdomosios bylos antstolio patvarkymais yra prijungtos prie vykdomosios bylos Nr. 41-2815/02, o remiantis šioje byloje esančiais duomenimis, akivaizdu, jog teismo teiginiai, kad užklausos dėl A. B. turimo turto, piniginių lėšų ar jo darbovietės buvo atliekamos nereguliariai, tik kartą į metus ar dar rečiau, apie nekilnojamąjį turtą nebuvo užklausta nė karto, yra neteisingi. Kartu pabrėžia, kad A. B. patvarkymai dėl turto deklaravimo buvo siunčiami 2004 m. lapkričio 4 d., 2006 m. kovo 29 d., 2007 m. sausio 19 d. ir 2008 m. rugpjūčio 25 d., tačiau asmuo reikalaujamų dokumentų nepateikė, todėl galima teigti, kad jis nevykdė antstolio reikalavimų, taip trukdydamas vykdyti skolos išieškojimą. Be to, 2006 m. vasario 10 d. ir 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo surašyti patvarkymai bankams dėl A. B. lėšų banko sąskaitose areštavimo ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Pasisakydamas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, antstolis A. B. pabrėžia, kad A. B. yra tik iš dalies darbingas (jo darbingumas siekia 40 proc.), o nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims, todėl šiuo atveju bauda negali būti keičiama į nemokamus viešuosius darbus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. ATPK 308 straipsnio, reglamentuojančio nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatį, 1 dalis įtvirtina, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Tačiau teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1012-07). Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), nėra, duomenų, kad šis terminas būtų praleistas, byloje taip pat nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje bei kitose A. B. administracinių teisės pažeidimų bylose (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N575-90/2013, N575-93/2013, N575-94/2013, N575-95/2013, N575-98/2013 ir N575-104/2013) esančios medžiagos, antstolio A. B. kontoroje yra vykdomos 13 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš A. B., be kita ko, ir dėl 400 Lt skolos išieškojimo trečios eilės ieškovo – Lietuvos valstybės – naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2-1872-13/2003.

Iš minėtos medžiagos matyti, kad visos vykdomosios bylos antstolio patvarkymais buvo prijungtos prie vykdomosios bylos Nr. 41-2815/02, o antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš A. B., ėmėsi aktyvių priemonių, siekdamas surasti A. B. turtą bei pajamas ir išieškoti jam paskirtas baudas: periodiškai, ne rečiau kaip kas 2 metus, buvo atliekamos įvairios užklausos, bankams pateikiami patvarkymai dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikiami patvarkymai dėl informacijos pateikimo ir gauti išrašai apie asmenį, gauti VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir VĮ Registrų centro išrašai apie asmenį, gauti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys apie asmenį, be to, A.

B. ne kartą buvo siunčiami raginimai įvykdyti sprendimą ir patvarkymai dėl turto deklaravimo, tačiau jis reikalaujamų duomenų nepateikė. Tai įvertinus, konstatuotina, kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė A. B. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – 400 Lt baudos – vykdymo procesą.

Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta, todėl yra naikintina ir, vadovaujantis proceso operatyvumo bei ekonomiškumo, taip pat protingumo principais, priimtinas naujas nutarimas.

Nagrinėjamu atveju A. B. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu jam paskirtą 400 Lt baudą pakeisti 20 valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ATPK 314 straipsnio, reglamentuojančio nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą, 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausiai išieškojimas vykdomas iš pažeidėjo darbo užmokesčio arba kito uždarbio. Jei tokių pajamų nėra, antstolis nukreipia išieškojimą į asmeninį turtą (ATPK 314 str. 2 d.). To paties straipsnio 4 dalyje (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija, įsigaliojusi 2011 m. liepos 1 d.), numatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už 20 Lt baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalį asmuo laikomas darbingu, jei jam nustatoma 60–100 proc. darbingumo (20 str. 7 d. 3 p.); jei asmeniui nustatoma 30–55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos (20 str. 7 d. 2 p.); jei asmeniui nustatoma 0–25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis (20 str. 7 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad administracinė atsakomybė negali būti aiškinama bei taikoma plečiamai, todėl ir ATPK 314 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik darbingiems asmenims, negali būti traktuojama kaip leidžianti viešuosius darbus skirti ir iš dalies darbingiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-836/2012). Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos (b. l. 24) matyti, kad A. B. nustatytas 40 proc. darbingumas (asmuo yra tik iš dalies darbingas). Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju A. B. paskirta bauda negali būti keičiama nemokamais viešaisiais darbais, todėl jo prašymas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu jam paskirtą 400 Lt baudą 20 valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Antstolio A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą.

A. B. prašymo netenkinti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys