ca394d14-3100-4f3a-b883-dcf901301dd2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

               Administracinė byla Nr. A2.6.-1569-784/2014Proceso Nr. 4-68-3-00851-2014-2                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5. (S)                                                                            VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. kovo 25 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingai Krupauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,- n u s t a t ė: A. S., 2013-11-19 apie 07.24 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir attrenkė į apsauginę tvorÄ ir kelio ženklus bei nuvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora ir kelio ženklai. Å iais savo veiksmais A.

S. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.Teismo posėdžio metu A. S. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nurodė, kad ketinimo bėgti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo, iÅ¡ jos pasiÅ¡alino tik todėl, kad ten dirbantys kelio darbininkai nurodė, jog žala nebuvo padaryta. Tai, jog jis neturėjo ketinimo bėgti, jo manymu, rodo ir jo veiksmai eismo įvykio vietoje, t. y. specialiųjų tarnybų – tralo kvietimas, bendravimas su ten buvusiais darbininkais, automobilio palikimas netoli eismo įvykio vietos.

Taip pat pažymėjo, kad buvusiems darbininkams jokių kontaktinių duomenų nepaliko, nes jie jam jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė. Ten buvusiems darbininkams pasakė, kad automobilio grįš vakare. Po kurio laiko grįžus į eismo įvykio vietÄ , automobilio joje neberado. Sužinojo, kad automobilį iÅ¡tempė policija. Å iuo metu žalÄ yra pilnai atliginęs.Teismo posėdžio metu liudytojas T. T. paaiÅ¡kino, kad 2013-11-19 A. S. vairuodamas automobilį, naktį įvažiavo į griovį.

Iš pradžių bandė automobilį traukti patys, tačiau nepavykus, kvietė tarnybas. Atvykus pirmajai tarnybai, automobilio ištraukti nepavyko, todėl buvo iškviestas kitas tralas, kuris automobilį ištraukė tik apie 7 val. ryto. Susirinkę kelininkai, tarp jų ir S. R. pretenzijų jokių neturėjo. Ištraukus automobilį, jį paliko netoli eismo įvykio vietos. Susitarus su ten buvusiais kelininkais, jie išėjo namo. Namo išėjo tik todėl, jog buvo žodinis susitarimas ir pretenzijų niekas niekam neturėjo.

S. R. jam yra sakęs, kad jis pretenzijų neturi, ir kad jie nepasiÅ¡alino. Taip pat pastarasis jam minėjo, kad jei jis bÅ«tų nekvietęs policijos pareigÅ«nų, padarytÄ Å¾alÄ jam tektų mokėti iÅ¡ savo kiÅ¡enes.Teismo posėdžio metu liudytojas S. R. paaiÅ¡kino, kad atvykęs į darbo vietÄ apie 7 val. ryto, matė, kad iÅ¡ tranšėjos traukiamas automobilis. PaÅ¡nekėjęs su automobilio vairuotoju, jis nufotografavo automobilio valstybinį numerį ir nuvyko į bazę. Automobilio vairuotojo neklausė nei vardo, nei pavardės, pastarajam sakė, kad susitars jei reikės atlyginti žalÄ .

Automobilio vairuotojas neprieÅ¡taravo žalos atlyginimui. Vėliau pagalvojęs, kad jam reikės ieÅ¡koti eismo įvykio kaltininko, nutarė paskambinti 112 ir paklausti ar įvykis užregistruotas. Kadangi įvykis nebuvo užregistruotas, jis pasakė automobilio numerius ir jį užregistravo. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

A. S. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, numatytÄ pažeidimÄ Ä¯rodyta iÅ¡ esmės tiek jo paties paaiÅ¡kinimu esančiu administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek duotu teismo posėdžio metu, taip pat liudytojų parodymais, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, fotolentele. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad iÅ¡ byloje surinktų įrodymų yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

S. veikoje yra visi ATPK straipsnio 2 dalyje, numatyto pažeidimo sudėties požymiai.ATPK 130 straispnio 1 dalis numato, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

A. S. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, t. y. dėl to, kad apgadinęs tvorÄ ir kelio ženklus, jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, sprendžiant, ar asmens padaryti veiksmai pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti padarytos žalos mastÄ , paties asmens elgesį po eismo įvykio.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A.

S. neneigė aplinkybės, jog įvyko eismo įvykis, tačiau teigė, kad iš eismo įvykio išvyko tik todėl, kad įvykio vietoje buvę darbininkai, nurodė, kad jokių pretenzijų jam neturi. Be to, nurodė, kad po eismo įvykio ištraukus automobilį iš griovio, jis nebuvo išgabentas iš įvykio vietos, o pastatytas už 50 metrų, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, bei darbininkus informuojant, kad automobilio pasiimti atvyks vakare. Iš teismo posėdžio metu duoto liudytojo S. R. paaiškinimo nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu kilusių padarynių su eismo įvykio kaltininku buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl žalos atlyginimo.

Liudytojas nurodė, kad jis nepaklausė eismo įvykį sukėlusio vairuotojo anketinių duomenų, tačiau su pastaruoju kalbėjo, kad susitars jei reikės atlyginti žalÄ . Ä® policijÄ apie įvykį pranešė tik todėl, kad norėjo sužinoti ar įvykis yra užregistruotas, ar ne, bei tam, kad pačiam nereiktų ieÅ¡koti kaltininko. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos iÅ¡vados dėl A. S. veikos kaip sÄ moningo tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nors yra nustatyti administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai, tačiau tyčios nėra.

Pastebėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tiek iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančių policijos pareigÅ«nų surinktų duomenų, tiek bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A.

S. dėl eismo įvykio metų kilusios žalos pretenzijų nėra. Å iÄ Å¾alÄ kaltininkas atlygino ir jos neginčijo. Be to, A. S. veiksmai po eismo įvykio rodo, kad jis neturėjo ketinimo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo manymu, byloje esančių ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma rodo, kad nėra paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, jog jis apie eismo įvykį nepranešė, tik todėl, kad buvo gavęs ten buvusių darbininkų patvirtinimÄ , kad dėl galimos žalos jokių pretenzijų jam nėra.

Tai reiÅ¡kia, kad jo veiksmuose pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Å¡ioje dalyje nutrauktina. A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir gailėjosi bei savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas nuobaudÄ už pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, lengvinančių aplinkybių buvimÄ , kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei daro iÅ¡vadÄ , kad nuobaudos tikslai bus pasiekti A.

S. už įvykdytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , skiriant administracinę nuobaudÄ , kurios dydis skiriamas vadovaujantis ATPK 302 str. nuostata.Vadovaudamasis ATPK 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas, n u t a r i a: A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 200 Lt baudÄ . A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudÄ pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   Gediminas Viederis