ca38d202-c6d3-4166-abcf-dbba8424946d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-173-431/2014                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03030-2013-4                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A.

P. ir O. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. K. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, A. P. ir O. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje – R. Ž..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2013-10-03 susitarimÄ Nr. 9503, sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, A.

P. ir O. P., dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarkos.Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams A. P. ir O. P. atlikti bet kokius veiksmus, kuriais galėtų bÅ«ti apsunkinta, suvaržyta ar kitaip apribota galimybė ieÅ¡kovei naudotis 0,0615 ha ploto žemės sklypo dalimi, 2010-11-09 plane pažymėta indeksu I. Å ioje žemės sklypo dalyje naikinti medžius, želdinius ir augalus.

Nurodo, kad ginčijamu susitarimu nustatyta tvarka yra visiÅ¡kai neracionali, nes ieÅ¡kovei atitenkantis žemės sklypas padalintas į dvi dalis, atsakovai po susitarimo pateikimo ieÅ¡kovei, ėmėsi įgyvendinti susitarimu nustatytÄ ginčo žemės sklypu tvarkÄ , perkėlė savo tvoros dalį į ieÅ¡kovės naudojamÄ Å¾emės sklypo dalį, pareiÅ¡kė reikalavimÄ nukelti jos tvorÄ , paÅ¡alinti vaismedžius ir kitus želdinius iÅ¡ jiems ginčijamu susitarimu atitenkančios sklypo dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovams A. P. ir O. P. atlikti bet kokius veiksmus, kuriais galėtų bÅ«ti apsunkinta, suvaržyta ar kitaip apribota galimybė ieÅ¡kovei T. K. naudotis 0,0615 ha ploto žemės sklypo dalimi, 2010-11-09 plane pažymėta indeksu I, Å¡ioje žemės sklypo dalyje naikinti medžius, želdinius ir augalus.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės pateiktame 2010-11-09 plane, pasiraÅ¡ytame T.

K., R. Ž. ir A. P., nustatytos ribos nesutampa su 2013-09-24 plane nustatytomis atsakovų A. P. ir O. P. žemės sklypo ribomis. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės pateiktÄ O. P. reikalavimÄ nukelti nuo jai priklausančio sklypo tvorÄ (metalines konstrukcijas), nukelti medžius ir augalus, į tai, kad atsakovams laikinosiomis apsaugos priemonėmis nenustatoma jokių papildomų naudojimosi savo nuosavybe apribojimų, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovai A. P. ir O. P. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje ginčo dalyku yra 2013-10-03 susitarimas Nr. 9503 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovų dėl žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarkos. Ieškovė neprašo nustatyti naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o 2010 m. rugpjūčio mėnesį sudarytas žemės sklypo planas nėra susitarimas, atitinkantis CK 4.81 straipsnio reikalavimus.

Todėl nėra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Laikųjų apsaugos priemonių taikymas nėra pakankamai aiÅ¡kus vykdymo prasme, nes 2010-11-09 žemės sklypo plane M 1:500 nėra pažymėta 0,0615 ha ploto, skirto ieÅ¡kovės naudojimui.Atsiliepimu į atsakovų A. P. ir O. P. atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė T. K. praÅ¡o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Nurodo, jog ginčijamas susitarimas pasiraÅ¡ytas, nesuderinus nustatomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos su kitais žemės sklypo naudotojais – ieÅ¡kove ir trečiuoju asmeniu.

Susitarimu nustatyta tvarka yra neracionali, nes ieÅ¡kovei atitenkantis žemės sklypas padalintas į dvi atskiras dalis, kurios atitolusios viena nuo kitos. Be to, atsakovams atitenkančioje žemės sklypo dalyje yra dalis ieÅ¡kovės tvora, daržas, vaismedžiai ir vaiskrÅ«miai. Po ginčijamo susitarimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, atsakovai perkėlė savo tvoros dalį į ieÅ¡kovės naudojamo sklypo dalį, pareiÅ¡kė reikalavimÄ nukelti ieÅ¡kovei priklausančiÄ tvorÄ , paÅ¡alinti jos vaismedžius ir kitus želdinius nuo jiems atitenkančios žemės sklypo dalies.

Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai nekliudomai galėtų imtis Å¡ių neteisėtų veiksmų, iÅ¡kirsti ieÅ¡kovės augalus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog jai kartu su atsakovais A. P., O. P. ir trečiuoju asmeniu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Namų valdos žemės sklypu ieÅ¡kovė su kitais bendrasavininkais ilgÄ laikÄ naudojosi bendru žodiniu susitarimu. 2010-08-24 bendrasavininkai pasirašė žemės sklypo planÄ , kuriame buvo nurodytos kiekvieno iÅ¡ jų faktiÅ¡kai naudojamos sklypo dalys.

Pagal bylos Å¡alių praÅ¡ymÄ dėl leidimo iÅ¡sipirkti namų valdos žemės sklypÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemėtvarkos skyrius 2010-11-09 sudarė žemės sklypo planÄ . Pagal 2012-05-03 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymÄ Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-2188 buvo nuspręsta parduoti 0,1537 ha ploto žemės sklypÄ , kuris atitiko 2010-11-09 sklypo planÄ , tokiomis dalimis: ieÅ¡kovei 0,0615 ha ploto žemės sklypo dalį, atsakovui A. P. – 0,0768 ha ir trečiajam asmeniui – 0,0154 ha.

Atsakovai 2013-10-12 pateikė ieÅ¡kovei naudojimosi žemės sklypu schemÄ , kuri neatitiko faktiÅ¡kai esančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovai Nekilnojamojo turto registre įregistravo jiems priklausančiÄ sklypo dalį pagal 2013-10-03 susitarimÄ Nr. 9503, pasiraÅ¡ytÄ tik atsakovų A. P., O. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos. Å is susitarimas nebuvo derinamas su ieÅ¡kove ir trečiuoju asmeniu. Ginčijamu susitarimu buvo padidinta prie pat gyvenamojo namo atsakovams priklausančio žemės sklypo dalis, kuris užima ieÅ¡kovės ir jos tėvų nuo 1960 m. naudojamos žemės teritorijÄ , kurioje yra ieÅ¡kovės statyta tvora, daržas, auga jos vaismedžiai ir vaiskrÅ«miai.

Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti šį susitarimÄ negaliojančiu (b.l. 2-6). IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog atsakovai pradėjo įgyvendinti ginčijamu susitarimu nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , perkėlė savo tvoros dalį į ieÅ¡kovės naudojamo sklypo dalį, pateikė ieÅ¡kovei raÅ¡tiÅ¡kÄ reikalavimÄ nukelti tvorÄ , paÅ¡alinti vaismedžius ir vaiskrÅ«mius (b.l. 8-9).CPK 145 str. 2 d. įvirtintas ekonomiÅ¡kumo principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia draudimÄ bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobÅ«džio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai bÅ«tina siekiant užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Taigi teismas turi parinkti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymÄ , kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. EkonomiÅ¡kumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.IÅ¡ aukščiau nurodytų bylos aplinkybių ir atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų argumentų matyti, jog ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

IeÅ¡kovė nesutinka su Nekilnojamojo turto registre nustatyta tvarka, kadangi atsakovams priskirtoje žemės sklypo dalyje yra jos tvora, daržas, vaismedžiai ir vaiskrÅ«miai, o atsakovai reikalauja juos paÅ¡alinti. Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia Å¡alių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Teismas Å¡iuo atveju neturi pareigos aiÅ¡kintis, ar ieÅ¡kovės pateiktas 2010-08-24 žemės sklypo planas pripažintinas bendrasavininkų susitarimu, turinčiu CK 4.81 straipsnyje numatytÄ reikÅ¡mę, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo metu nustatytina aplinkybė.

IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakovų reikalavimÄ nukelti nuo ginčijamu susitarimu jiems priskirtos žemės sklypo dalies ieÅ¡kovės tvorÄ bei medžius ir augalus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovams trukdyti ieÅ¡kovei naudotis jai priskirto dydžio sklypo dalimi pagal 2010-11-09 sudarytÄ planÄ , ieÅ¡kovė turės iÅ¡ardyti savo tvorÄ bei nukelti savo ilgus metus augintus vaismedžius ir vaiskrÅ«mius, tai yra faktiÅ¡kai sunaikinti savo užaugintÄ sodÄ , kurio nebus įmano greitai atstatyti, teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovai galės pareikÅ¡ti aukščiau minėtus reikalavimus ieÅ¡kovei. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tikslingai, siekiant apsaugoti ieÅ¡kovę nuo galimo jos sukurto sodo sunaikinimo.  Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovų dėmesį, jog jeigu jiems nėra aiÅ¡ki teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis ar jos tinkamas įvykdymas, jie turi teisę pagal CPK 278 straipsnį kreiptis į nutartį priėmusį teismÄ dėl jos iÅ¡aiÅ¡kinimo.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė