ca38435d-e890-4ad6-893a-33643acc2a5f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1338-592/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20782-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei KaÅ¡inskei, vertėjaujant Helenai Žemaitel, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei A. U., atsakovėms D. V. ir S. R. bei jų advokatui Zigmantui Benečiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovėms D. V. ir S. R. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) nutraukti 2012-07-02 Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį Nr. 1.39- N12/1322, sudarytÄ su D. V.;

2) iÅ¡keldinti atsakoves D. V. ir S. R. su joms priklausančiu turtu iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. IeÅ¡kovė nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau - Savivaldybė). Savivaldybėstaryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieÅ¡kovei patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

Butas išnuomotas S. R. 1974 metais. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1998-04-16 Sprendimu Nr. 728V „Dėl pagalbinių patalpų (duomenys neskelbtini) statuso keitimo ir išnuomojimo R. R.“ SP UAB „Šnipiškių ūkis" su S. R. sudarė 1998-04-30 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-08-14 įsakymu Nr. 30-1697 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo O.

V. ir D. V.“ buvo sudaryta 2008-09-11 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N08/0741 su SĮ „Vilniaus miesto būstas“. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ duomenimis O. V. (D. V. brolis) mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-18 įsakymu Nr. 30-1313 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ su D. V. sudaryta 2012-07-02 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39- N12/1322.

Bute Å¡iuo metu gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja D. V. ir S. R.. Dėl D. V. ir jos motinos S. R. asocialaus gyvenimo bÅ«do, nuolatinio girtuokliavimo, triukÅ¡mavimo, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimų ir agresyvaus elgesio buvo nuolat gaunami (duomenys neskelbtini) namo gyventojo A. B. skundai, nuolat kviečiama policija. IeÅ¡kovės turimais duomenimis Bute periodiÅ¡kai lankosi paÅ¡aliniai asmenys, kurie taip pat prisideda prie girtuokliavimo ir triukÅ¡mo kėlimo. IÅ¡ 2017-06-09 raÅ¡to dėl informacijos pateikimo apie D.

V. Å¡eimÄ , atliktų apsilankymų Å¡eimos namuose matyti, kad D. V. nei karto nebuvo blaivios bÅ«senos, tai pat pastebėta, kad namuose ne visada bÅ«na palaikoma tvarka ir Å¡vara. Kambariuose tvyro nemalonus kvapas, kartais juntamas alkoholio tvaikas. Pažymi, kad atsakovės namuose dažnai lankosi įtartinos reputacijos asmenys ir D. V. ne kartÄ Ä¯spėta dėl netinkamų asmenų įsileidimo į namus. 2020-01-08 buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo apie Buto nuomininkų elgesį ir triukÅ¡mÄ , kuriame taip pat buvo praneÅ¡ama, jog nuo 2018-05-28 iki 2020-01-07 buvo registruota 12 praneÅ¡imų. 2020-02-28 gautas Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakymas ir pateiktas Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie D.

V. registruotus administracinės teisės nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad 2020-01-01 22val. 20 min. (duomenys neskelbtini), D. V. nakties metu bÅ«dama namuose sukėlė triukÅ¡mÄ , garsiai Å¡Å«kavo, rėkavo, tokiais savo veiksmais sutrikdydama kaimynų ramybę ir poilsį. D. V. nubausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 str. 1 d. 2020-02-27 0 val. 40 min. adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas vieÅ¡osios rimties trikdymas. BÅ«dama Bute D.

V. garsiai Å¡Å«kavo, rėkavo neleisdama kaimynams ilsėtis, tuo trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį. D. V. nubausta pagal Administracinių nusižengimo kodekso 488 str. 2 d. Pažymi, kad D. V. taip pat buvo bausta už gyvÅ«nų laikymo taisyklių pažeidimus bei važiavimÄ be transporto bilieto. Pagrindinė buto nuomininkė D. V. buvo informuota ir įpareigota iki 2020-06-25 geranoriÅ¡kai atlaisvinti ButÄ nuo visų jai priklausančių daiktų, tačiau Butas iki Å¡iol nebuvo atlaisvintas. Pagrindinė buto nuomininkė D.

V. geranoriÅ¡kai nemoka nuomos mokesčių. IeÅ¡kinio parengimo metu yra susidariusi 896,48 Eur skola už bÅ«sto nuomÄ . Mokesčių nemokėjimas yra dar viena aplinkybė konstatuojant, jog yra pagrindas iÅ¡keldinti iÅ¡ užimamų patalpų. Pažymi, kad CK 6.611 straipsnio nuostatų pagrindu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinti iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo Å¡eimos ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jÄ naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi.

IeÅ¡kovės nuomone, toks nuomininkės elgesys laikytinas aplaidžiu, nerÅ«pestingu ir nesÄ Å¾iningu, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ateityje situacija nesikeis. Tokia susidariusi situacija yra vertintina kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl tik iÅ¡keldinimas Å¡iuo atveju yra proporcinga priemonė. Vertinant kasacinio teismo akcentuojamÄ asmens teisės į bÅ«stÄ prioritetÄ , pažymi, jogÅ¡ios teisės apsauga ir gynimas teismų praktikoje neturėtų bÅ«ti suabsoliutinta.

Tokio pobÅ«džio bylosekartu turėtų bÅ«ti vertinami ir kiti teisės principai, ypač asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas, nuomojantsavivaldybės socialinį bÅ«stÄ : esant socialinio bÅ«sto trÅ«kumui, neiÅ¡keldinus asmenų, kurie yra ne tikbe teisinio pagrindo užima ginčo patalpas, bet taip pat nevykdo ir pareigos mokėti už buto nuomÄ ,nėra užtikrinama asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ ir laukiančių eilėje šį bÅ«stÄ iÅ¡sinuomoti, teisės ir teisėti interesai.

Atsakovės pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti. Jos nurodė, kad skola už socialinį bÅ«stÄ susidarė pablogėjus atsakovių materialiniai padėčiai bei dėl to, kad tikėjosi mokesčių lengvatų, dėl to mokėjo ne visus mokesčius, tikėjosi perskaičiavimo. Å iuo metu skola sumokėta ir įsipareigoja laiku mokėti bÅ«sto nuomos mokestį. Kadangi skolos nebėra, dėl Å¡ios priežasties iÅ¡keldinti negalima. Ä®rodymų, kad S. R. veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , nuolatos girtuokliauja, triukÅ¡mauja, pažeidinėja vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , elgiasi agresyviai, ieÅ¡kovė nepateikia.

Visi įrodymai teikiami D. V. vardu. Dėl kaimyno A. B. pažymi, kad jos buvo pareiÅ¡kusios pretenzijas dėl garsios muzikos, todėl jis pradėjo neadekvačiai elgtis - aplinkiniams kaimynams pasakė, kad iÅ¡gyvendins mus iÅ¡ buto, pradėjo nemandagiai elgtis, mėtyti ekskrementus, mėsgalius prie buto durų, pradėjo raÅ¡yti nepagrįstus skundus. A. B. nurodymas, kad bute gyventojai veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , nedirba, geria, triukÅ¡mauja, laiko nelegalų alkoholio taÅ¡kÄ , kabinėjasi ir kt. yra netiesa.

CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas, o CK 6.589 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad fiziniai asmenys, nustoję būti šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas ir jo šeimos nariai. Net ir nutraukus nuomos sutartį su D. V., S. R. išlieka teisė naudotis būstu ir teisė tapti pagrindine nuomininke bei reikalauti sudaryti su ja buto nuomos sutartį.

Pažymi, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika už pažeidimÄ griežčiausiai taikomÄ teisinę priemonę - bÅ«sto netekimÄ - teismas taiko individualiai ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti Å¡iÄ priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų paÅ¡alinimo bÅ«dus. Mano, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo atsakovėms netekti Buto. Visi ieÅ¡kovės teiginiai dėl asocialumo yra iÅ¡ piktybiÅ¡kai prieÅ¡ atsakovę D.

V. nusiteikusio kaimyno A. B. žodžių. Sutinka dėl minimų 12 pranešimų policijai, tačiau šie pranešimai yra vienintelio asmens A. B., kuris keršija atsakovėms. D. V. pripažįsta, kad elgėsi netinkamai neprižiūrėdama triukšmo kilimo atskirais atvejais, tačiau, iškeldinimas dėl nurodytų pažeidimų ir nebūtų kaimyno kaltinimų būtų neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo sunkumo bausmė, nepagrįstai suvaržanti teises. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

IeÅ¡kovės atstovė patvirtino skolos apmokėjimo faktÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytas iÅ¡imtis.

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigÄ ir įrodymų vertinimÄ . Analizuojant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ bÅ«sto netekimo bylose, pažymėtina, kad Å¡io teismo ne kartÄ kritikuotos situacijos, kai nacionalinės valdžios institucijos įpareigodavo iÅ¡keldinti, formaliai pasiremdamos nacionaline teise ir nurodydamos, jog pagal teisės aktus asmuo nebeturi teisės gyventi atitinkamame bÅ«ste, tačiau neapsvarstydamos visos faktinės asmens situacijos ir taikomos priemonės proporcingumo (žr., pvz.,McCann v.

United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2014). Dėl teisės į bÅ«sto neliečiamybę Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į bÅ«sto neliečiamybę. Tačiau bendriausia prasme Å¡is straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų bÅ«stÄ (nesuteikia teisės bÅ«ti aprÅ«pintam bÅ«stu (namais) (žr., pvz., EŽTT 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Jane Smith prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.).

EŽTT praktikoje plėtojama bÅ«sto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu bÅ«stu ar bÅ«stu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiÅ¡kėjai. Konvencijos 8 straipsniu galima remtis net tada, kai asmens teisė gyventi tam tikrose patalpose yra ginčijama. Pagal EŽTT praktikÄ Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama bÅ«sto neliečiamybės teise gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne to asmens vardu (žr., pvz., Prokopovich prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 58255/00, par. 36;

Winterstein ir kiti prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 27013/07, par. 141), taip pat asmenys, kurie yra bÅ«sto nuomininko partneriai. Å i koncepcija taip pat gali apimti ilgai trunkantį gyvenimÄ giminaičiui priklausančioje patalpoje (žr. Mente? ir kiti prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 23186/94, par. 73). Konvencijos 8 straipsnis taip pat gali bÅ«ti taikomas socialinio bÅ«sto (kuriuo pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip nuomininkas) kontekste, nors pagal nacionalinę teisę bÅ«sto laikino naudojimo teisė yra pasibaigusi (žr.

McCann prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 46; Brežec prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 7177/10, par. 36). Formuojamoje teismų praktikoje pasisakoma, kad asmens teisė į bÅ«sto neliečiamumÄ Konvencijos 8 straipsnio prasme kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tÄ bÅ«stÄ Ä¯gijo, gyveno jame turėdamas teisinį pagrindÄ , lemiamÄ Ä¯takÄ Konvencijos 8 straipsniui taikyti turi gyvenimo ginčo bÅ«ste trukmė ir susiklostę asmens pakankami ir tęstiniai ryÅ¡iai su bÅ«stu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad nepakanka vien nurodyti teisinį pagrindÄ nuomininkui iÅ¡keldinti, bÅ«tina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi bÅ«ti ginami; savivaldybė, reikÅ¡dama reikalavimÄ iÅ¡keldinti nuomininkÄ , turi detalizuoti nuomininko iÅ¡keldinimu siekiamÄ tikslÄ , nurodyti galimÄ kitų asmenų teisės į socialinį bÅ«stÄ ar kitokios teisės gynybos bÅ«tinumÄ ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019 39–44 punktus).

Sprendžiant asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų socialinio bÅ«sto patalpų klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta Å¡alių (neteisėtai patalpas užėmusių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad savavaliÅ¡ko patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į bÅ«sto neliečiamybę, tačiau Å¡i teisė gali bÅ«ti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių, t. y. klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į bÅ«sto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi bÅ«ti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019 62 punktÄ ir jame nurodytÄ teismų praktikÄ ).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovės savo elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinti iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jÄ naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jį perdavė ieÅ¡kovei patikėjimo teise valdyti. 2012-07-02 su D. V. sudaryta Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N12/1322, kuria jai perduotas naudoti ginčo butas. Bute gyvena atsakovės D. V. ir jos motina S. R.. Atsakovėms buvo siÅ«loma persikelti gyventi į kitas atskiras gyvenamÄ sias patalpas, tačiau jos nesutiko, motyvuodamos, kad S. R. reikalinga dukters pagalba, joms gyventi kartu yra patogiau.

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina tai, kad atsakovės neaugina nepilnamečių vaikų, o atsakovei D. V. apribota motinos valdžia ir nepilnametis perduotas kitų asmenų globai. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-576-931/2018 nuspręsta laikinai apriboti D. V. motinos valdžiÄ vaiko atžvilgiu ir atmesti jos prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaiko grÄ Å¾inimo į Å¡eimÄ , konstatuojant, kad 2014 m. vasario 19 d.

D. V. ir S. M. Å¡eima įraÅ¡yta į Vilniaus miesto socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus apskaitÄ , 2014 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokolas patvirtina, kad buvo nutarta, jog D. V. lankys tėvystės įgÅ«džių lavinimo užsiėmimas Vilniaus miesto socialinės paramos centre, dažnai darysis testÄ dėl papildomų narkotinių medžiagų vartojimo, įsipareigojo vengti, kad jos bute lankytųsi įtartini asmenys; rekomenduota lankytis Anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupes, Socialinių paramos centre individualias psichologų konsultacijas, tačiau ji užsiėmimų nelankydavo, namuose pastebėta neÅ¡vara, kartais juntamas net alkoholio kvapas;

Socialinė darbuotoja 2017 m. rugsėjo 20 d. informavo skyrių, kad situacija D. V. Å¡eimoje iÅ¡lieka be didesnių teigiamų pokyčių, D. V. tik dalinai vykdo įsipareigojimus, nors ji apsvaigusi nepastebėta, tačiau socialinė darbuotoja pažymėjo, kad jos namuose lankosi prastos reputacijos asmenys. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1136-930/2019 nuspręsta nustatyti D. V. neterminuotÄ motinos valdžios apribojimÄ , konstatuojant, kad po motinos valdžios laikino apribojimo pastaroji vartoja alkoholį, neblaivi atvyko į 2018-11-27 teismo parengiamÄ jį posėdį; nuo motinos valdžios laikino apribojimo praėjo 10 mėnesių, tačiau asmuo nepradėjo vykdyti pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nebesiima veiksmų susigrÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ ; nebedirba, nepagerino savo gyvenimo sÄ lygų (gyvena vaiko poreikių neatitinkančiame ir saugios aplinkos neužtikrinančiame socialiniame bÅ«ste), retai lanko vaikÄ , iÅ¡laikymo vaikui neteikia, nelanko Anoniminių narkomanų grupių ir individualių psichologo konsultacijų, vartoja alkoholį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-949-1057/2021 pripažinta, kad D. V. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, konstatuojant, jog D. V. įgijo nenustatytÄ kiekį stipraus naminio alkoholinio gėrimo ir jį, turėdama tikslÄ realizuoti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2020-11-27 13.35 val., kol policijos pareigÅ«nai atlikę kratÄ rado ir paėmė 10 vnt. plastikinių 5 litrų talpos butelių, kuriuose buvo 51310 cm3 (51,31 litro) naminiai stiprÅ«s alkoholiniai gėrimai ir kurių tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija – 42,7%– 44,2%.

Pažymėtina, kad teismas rėmėsi liudytojo A. B., kuris buvo apklaustas ir nagrinėjamoje byloje, parodymais. Tai leidžia teismui kritiškai vertinti šios atsakovės paaiškinimus, tuo pačiu kritiškai vertinti ir pastarosios motinos, kuri toleravo ir toleruoja dukters elgesį, paaiškinimus (CPK 185 straipsnis). Teismas neturi pagrindo nesiremti nuosekliais ir detaliais liudytojų A. B., A. B. ir E. N. parodymais, kuriais iš esmės patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes. A. B. paaiškino, kad ginčo name gyvena trys šeimos (jo šeimoje auga mažametis).

Atsakovės Bute pardavinėja alkoholį, girdisi triukÅ¡mas, vyksta muÅ¡tynės, kiekvienÄ dienÄ lankosi paÅ¡aliniai asmenys, policija kviečiama kas antra - trečia savaitė, tai vyksta ir naktimis, buvo grasinta jam ir jo žmonai, jį užpuolė dabartinis D. V. draugas. Liudytoja A. B., A. B. sutuoktinė, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Buto girdi keiksmažodžius, triukÅ¡mÄ , atsakovės nuolat parduoda alkoholį, kasdien pas jas lankosi paÅ¡aliniai asmenys. Ji su vyru augina 7 metų vaikÄ . Liudytojas E. N. paaiÅ¡kino, kad gyvena Å¡alia esančiame name apie 4 metus.

Atsakovės kelia triukÅ¡mÄ , užsiima nelegalia veikla iÅ¡ alkoholio, jų lankytojai Å¡lapinasi, Å¡iukÅ¡lina, tai mato vaikai. PrieÅ¡ savaitę iki jo apklausos buvo atvykusi policija dėl muÅ¡tynių. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai apie D. V. administracinius nusižengimus, susijusius su triukÅ¡mu Bute (ir naktį), neteisėtu Å¡uns laikymu ir kitais nusižengimais, taip pat leidžia labiau tikėti minėtų liudytojų parodymais. Teismo nuomone, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visuma pakankamai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , kurie nagrinėjamu atveju proporcingai užtikrina ieÅ¡kovės ginamas teises, t. y. konstatuotina, kad atsakovės netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi, kad atsakovės nėra savikritiÅ¡kos, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad jų (atsakovių) elgesys ateityje pasikeis iÅ¡ esmės, todėl nutrauktina ginčo sutartis ir atsakovės iÅ¡keldintinos iÅ¡ Buto su joms priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 1.5, 6.38, 6.611 straipsniai, CPK 178, 179, 182, 185 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis). IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovių priteistina į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis 18,66 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iÅ¡ kiekvienos po 9,33 Eur (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai). Dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant Å¡is sprendimas skelbiamas raÅ¡ytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Patenkinti ieškinį visiškai. Nutraukti savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012-07-02 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N12/1322. Iškeldinti atsakoves D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su joms priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iÅ¡ atsakovių D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ iÅ¡ kiekvienos po 9,33 Eur (devynis eurus 33 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Igoris Kasimovas