ca381733-545c-4aeb-bc14-8d1efefdbe06 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eA2-2178-436/2018 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00008-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.38.; 3.4.5.20.; 3.3.1.18.2. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-7144-829/2018 pagal pareiÅ¡kėjo G.

B. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad A. Z. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K. J. B. 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

5. PareiÅ¡kėjas G. B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. sužinojo, jog pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso T. Z. (1972/8000), ir A. Z. (6028/8000). T. Z. nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 2018 m. liepos 19 d. pirkimo pardavimo sutartis, o A. Z. – Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad minėto pastato dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jam, kadangi 1998 m. gegužės 26 d. GerdžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovės turtas buvo iÅ¡dalintas 28 pajininkams. Vėliau 4 likviduotos GerdžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovės pajininkai (ar jų paveldėtojai), sudarydami su pareiÅ¡kėju daiktinių teisių į pastatÄ perleidimo sutartis, perleido savo turimas teises į arkinio sandėlio (toliau – pastato) dalį. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas teigia įgijęs pastato dalį už 975 Lt, kas sudaro 12,18 proc. bendros daikto vertės. A.

Z. ir K. J. B., kuris vėliau pirkimo pardavimo sutartimi pardavė savo įgyto turto dalį T. Z., nuosavybės teises į jį įgijo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-I057-443/2018 nustačius įgyjamosios senaties faktÄ . BÅ«damas ginčo pastato bendraturčiu, nebuvo įtrauktas į procesÄ kaip suinteresuotas bylos baigtimi asmuo.

6. Suinteresuotas asmuo A. Z. prašė atmesti G. B. praÅ¡ymÄ . Nurodė, kad A. Z. ir K. J. B. kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, kadangi buvo vieninteliai teisėti sandėlio valdytojai, sÄ Å¾iningai valdę šį turtÄ . Kadangi A. Z. ir K. J. B. įgijo iÅ¡ bendrovės pajininkų visus pajus, kurių sumai parduotas sandėlis, jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie niekinius sandorius, kuriuos pateikė į bylÄ pareiÅ¡kėjas.

J. K. tariamas įpėdinis V. M., G. A., L. V. ir R. T. perleido pareiÅ¡kėjui teises, kurių patys neturėjo. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių sandorių sudarymo metu sandorių dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo. Be to nurodo, kad praÅ¡ymas yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 3 mėnesių terminÄ . PareiÅ¡kėjas sužinojo apie sprendimÄ vėliausiai 2018 m. pavasarį, kadangi jis, nepagrįstai laikydamas save sandėlio savininku, nuolat konfliktavo su suinteresuotu asmeniu Å¡iuo klausimu, o suinteresuotas asmuo, siekdamas apginti savo teises, turėjo pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ti apie sprendimÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjas galėjo nedelsdamas kreiptis į advokatÄ teisinės pagalbos, tačiau tai padarė per vėlai.

7. Suinteresuotas asmuo K. J. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad pagal 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo priėmimo aktÄ Nr. 82 pareiÅ¡kėjui nebuvo perduotas ir dėl to nepriklauso nei vienas sandėlio pajus. Dėl minėtos priežasties, A. Z. ir K. J. B. neturėjo teisinio pagrindo į pradėtÄ civilinę bylÄ Ä¯traukti pareiÅ¡kėjo, kaip suinteresuoto asmens. Antra, pareiÅ¡kėjo pateiktos daiktinių teisių perleidimo sutartys yra negaliojančios bei abejotino tikrumo. J. K. tariamas įpėdinis V. M., G. A., L. V. ir R. T. perleido pareiÅ¡kėjui teises, kurių patys neturėjo. Trečia, A. Z. ir K. J. B. naudai sudarytos pajų perleidimo sutartys ir pareiÅ¡kimai yra sudarytos pirmiau nei pareiÅ¡kėjo bei nėra nuginčytos įstatyme nustatyta tvarka, todėl yra laikytinos galiojančiomis visa apimtimi.

8. Suinteresuoti asmenys VÄ® Registrų centras, VÄ® Turto bankas, Å akių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Å akių skyrius prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė Å¡iuos argumentus: 9.1. 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo akte Nr. 82 nurodyta, kad GerdžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas A.

R. ir nariai L. S., K. B., A. M., G. K. Ž. perduoda GerdžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovės pajininkui (pajininkams): L. V., G. A., J. K. ir P. V. bei kitiems 24 pajininkams arkinį sandėlį. Å ie asmenys turtÄ priėmė ir pasirašė, kad jį gavo. Minėtiems asmenims statinys buvo perduotas kaip atlygis (pajais). IÅ¡ akto nustatyta, jog GerdžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija nutarė už pajus skirti L. V., G. A., J. K. ir P. V. tam tikro bendrovės turto dalį, o Å¡ie pasirašė, kad turtÄ gavo. 9.2. 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktas Nr. 82 pasiraÅ¡ytas iki įsigaliojant naujajam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), todėl reikalavimai sandorio formai ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui nustatyti taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m.

CK normos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 straipsnis). Lietuvos Respublikos žemės Å«kio bendrovių įstatymo 20 straipsnyje (1997 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. VIII-562) nebuvo nustatytas reikalavimas notariÅ¡kai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį, kuriuo bendrovės nariui už jo pajų perleidžiama bendrovės turto dalis. L. V., G. A., J. K., P. V. ir GerdžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovė buvo sudarę tokį sandorį ir aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ perduoti priimti bendrovės turto dalį, atitinkančiÄ L.

V., G.-P. A., J. K. ir P. V. pajų. 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo priėmimo aktas Nr. 82 yra nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ patvirtinantys dokumentas. 9.3. PareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė keturias daiktinių teisių į pastatÄ perleidimo sutartis: 1) 2012 m. gegužės 28 d. sudarytÄ sutartį tarp pareiÅ¡kėjo ir V. M., esančio J. K. turto paveldėtoju; 2) 2012 m. gegužės 28 d. sudarytÄ sutartį tarp pareiÅ¡kėjo ir G.-P. A.; 3) 2012 m. gegužės 25 d. sudarytÄ sutartį tarp pareiÅ¡kėjo ir R.

T., esančios P. A. V., turto paveldėtoja; 4) 2012 m. gegužės 25 d. sudarytÄ sutartį tarp pareiÅ¡kėjo ir L. V.. PareiÅ¡kėjo teismui pateiktos sutartys pasiraÅ¡ytos galiojant naujajam CK, todėl turi bÅ«ti taikomos Å¡io įstatymo nuostatos. CK 1.74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notarine forma turi bÅ«ti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, iÅ¡skyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu Å¡iame kodekse nenustatyta kitaip.

CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. 9.4. Kitokių įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindu spręsti, kad pareiÅ¡kėjas turi tam tikrų teisių į ginčo objektÄ , nėra pateikta. Pats pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, jog pastato dalimi jis nesinaudojo, nes tÄ daryti draudė A. Z., tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų įregistruoti ginčo turtÄ savo vardu. 9.5. Nenustačius pareiÅ¡kėjo G. B. nuosavybės teisės į ginčo objektÄ egzistavimo fakto, nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 objektyviai gali turėti įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai 10. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas G. B. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. nutartį bei atnaujinti procesÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018. Skunde nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 10.1. Teismas be pagrindo sprendė, kad susitarimai yra nuosavybės teisę perleidžiantys dokumentai, kadangi pagal bylos duomenis akivaizdu, jog nuosavybės teisė į statinį negalėjo bÅ«ti perleista, nes statinys buvo neįteisintas.

Tad susitarimais buvo perleistos tik teisės nuosavybės teise įgyti bendrovei priklausiusiÄ sandėlio dalį. 10.2. Notarinės formos nesilaikymas neužkerta teisės įgyti nuosavybę įgyjamosios senaties pagrindu. 10.3. Teismas nevertino suinteresuotų asmenų A. Z. ir K. J. B. pajų, kuriais buvo grindžiamas sÄ Å¾iningas daikto įgijimas, įsigijimo teisėtumo. Pirma, pajai negalėjo bÅ«ti perduoti kaip nuosavybė, antra – su buvusiais pajininkais galimai buvo neatsiskaityta. 10.4. Teismas neįvertino pateiktų duomenų iÅ¡ policijos, kurie patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas mėgino ginti savo nuosavybę nuo suinteresuotų asmenų kiÅ¡imosi.

11. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo A. Z. pažymi, kad įgijo 6 028 Lt vertės pajų, akto pagrindu suteikiančių teises į sandėlį. Susitarimai yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu apelianto teiginiai dėl jo naudai sudarytų susitarimų formos ir vertinimo yra pagrįsti jo subjektyvia nuomone, tačiau neatitinka nei tuo metu buvusio teisinio reguliavimo, nei teisminės praktikos. Be to, Å¡i aplinkybė nėra tiek reikÅ¡minga, kiek ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas teises įgijo iÅ¡ Å¡ias teises jau perleidusių asmenų. Todėl pareiÅ¡kėjas nėra tinkamas subjektas dėl proceso atnaujinimo byloje.

12. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo K. J. B. praÅ¡o teismo nutartį palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Apeliantas sutartis interpretuoja savo naudai, tačiau jo pateiktos daiktinių teisių perleidimo sutartys yra niekinės, kadangi jomis buvo perleista neturima daiktinė teisė.

13. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodo aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti laikomos pagrindu atnaujinti procesÄ .

14. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ praÅ¡o atskirojo skundo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad 1998 metais buvo likviduota GerdžiÅ«nų žemės Å«kio bendrovė, kurios likvidacinė komisija 1998 m. gegužės 26 d. 28-iems bendrovės pajininkams be kito turto perdavė sandėlį dalimis, atitinkančiomis turėtų pajų skaičių, pagal 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktÄ Nr.

82. Tarp minėtų 28 asmenų pareiÅ¡kėjo nebuvo. Suinteresuotas asmuo A. Z. raÅ¡ytinių susitarimų pagrindu įgijo iÅ¡ viso 6 028 Lt vertės pajų, akto pagrindu suteikiančių teises į sandėlį, o suinteresuotas asmuo K. J. B. įgijo 1 972 Lt vertės pajų, akto pagrindu suteikiančių teises į sandėlį (iÅ¡ viso 8 000 Lt vertės pajų). Suinteresuoti asmenys A. Z., faktiÅ¡kai valdę sandėlį, kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kuris civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 buvo nustatytas.

17. PareiÅ¡kėjas G. B. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 pateikdamas keturias 2012 metų gegužės mėnesį sudarytas daiktinių teisų pagal pajus perleidimo sutartis, kurių pagrindu, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis įgijo daiktines teises į sandėlio dalį (975,00 Lt iÅ¡ 8 000 Lt). PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jo teisės yra pažeistos, teismo procesiniu sprendimu yra pasisakyta dėl jam priklausančio turto dalies nuosavybės, dėl to turi bÅ«ti atnaujintas procesas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjo pateikiamomis sutartimis daiktinės teisės pagal pajus buvo perleistos antrÄ kart.

18. Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ laikydamas, kad daiktinių teisių perleidimo sutartys, sudarytos po naujojo CK įsigaliojimo turėjo bÅ«ti sudaromos notarine tvarka, nesilaikius Å¡io įpareigojimo jos laikytinos niekinėmis, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiÅ¡kėjo interesai praÅ¡omoje atnaujinti civilinėje byloje yra pažeidžiami ir yra bylos atnaujinimo pagrindas. Su tokia nutartimi nesutinka pareiÅ¡kėjas atskirÄ jį skundÄ grįsdamas aplinkybėmis, kad teismas be pagrindo sprendė dėl pagrindo atnaujinti procesÄ byloje nebuvimo, t. y. netinkamu procesinės teisės normų taikymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis – įrodymų vertinimas, CPK 366 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

20. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, todėl teismas pasisakys dėl atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu 21. Konstitucinė teisė į teisminę gynybÄ garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , reikalaujant apginti pažeistÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Å i teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ), apeliacinį (atskirÄ jį) ir kasacinį skundÄ , bet ir suinteresuoto asmens teisę praÅ¡yti teismo atnaujinti procesÄ byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

22. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebÅ«tų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko iÅ¡taisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės virÅ¡enybės principas įtvirtintas kaip bendro KonvencijÄ taikančių Å¡alių paveldo dalis.

Vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti peržiÅ«rėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisė atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo.

Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiÅ¡kimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiÅ¡kimo Nr. 8564/02) ir kt.). Taigi, spręsdamas dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

23. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis); prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Ä®statymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiÅ¡kėjui veikiant sÄ Å¾iningai ir aktyviai.

24. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. tuo, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų bÅ«ti atnaujintas Å¡iuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ ir jame nedalyvavo, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ Å¡io asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimÄ galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiÅ¡kinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007).

26. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali bÅ«ti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris praÅ¡o atnaujinti procesÄ , turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektÄ . Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylÄ , akivaizdu, kad teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylÄ asmens teisių bei pareigų į ginčo objektÄ .

Jeigu į bylÄ neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektÄ , tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005). Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi bÅ«ti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog dėl proceso Å¡alių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryÅ¡io pasikeitė pastarųjų turinys.

Nenustačius Å¡io pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir bÅ«tų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes bÅ«tų sudarytos sÄ lygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018, kurioje nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas, jog A. Z. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K. J. B. 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal pareiÅ¡kėjo G. B. (nedalyvavusio byloje) praÅ¡ymÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, priėjęs prie iÅ¡vados, kad praÅ¡ymas paduotas netinkamo subjekto. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 priimtu sprendimu ir Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat pareiÅ¡kėjo pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atsisakyti atnaujinti procesÄ byloje, nėra teisinga.

28. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo sandėlio vertė yra 8 000 Lt. Suinteresuotas asmuo A. Z. raÅ¡ytinių susitarimų pagrindu įgijo iÅ¡ viso 6 028 Lt, o K. J. B. įgijo 1 972 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į sandėlį. RaÅ¡ytiniai susitarimai buvo sudaryti 1998 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu. PareiÅ¡kėjas G. B., praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ taip pat pateikė keturis raÅ¡ytinius susitarimus dėl 975 Lt vertės daiktinių teisių į sandėlį perleidimo.

Rašytiniai susitarimai buvo sudaryti 2012 m. gegužės 25 d. – 2012 m. gegužės 28 d. laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti sandoriai neatitinka daiktinių teisių perleidimo sandoriams reikalaujamos notarinės formos (tokia nuostata galioja nuo 2001 m. liepos 1 d., CK 1.74 straipsnio 1 dalis), todėl laikė, kad pareiškėjas realiai neįgijo perleidžiamų daiktinių teisių, o jo pateikiami sandoriai yra niekiniai. Tačiau pastebėtina, kad suinteresuotų asmenų A.

Z. ir K. J. B. dalis pateiktų susitarimų dėl pajų, suteikiančių teises į sandėlį, perleidimo, taip pat sudaryti jau galiojant minėtam teisiniam reguliavimui (A. Z. pateikti rašytiniai susitarimai dėl 2 972 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į sandėlį, perleidimo, K. J. B. pateikti susitarimai dėl 300 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į sandėlį, perleidimo), nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nesprendė, kad šie susitarimai yra niekiniai ir neatsisakė ginti suinteresuotų asmenų teigimu jų turimos nuosavybės teisių.

29. Kartu pažymėtina, kad P. V. įpėdinė R. T., taip pat L. V., tiek A. Z. ir K. J. B., tiek vėliau pareiÅ¡kėjui A. Z. tas pačias daiktines teises perleido abu kartus galiojant naujam reguliavimui dėl sandorio formos. Todėl, jei bÅ«tų sprendžiama, kad abu Å¡ie sandoriai niekiniai, tam tikras teises į sandėlį bÅ«tų iÅ¡laikę P. V. įpėdinė R. T. bei L. V., kas reikÅ¡tų, jog teismo sprendimas, kuriuo nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas, kad A. Z. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K. J. B. 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ sandėlį, pažeidžia ir Å¡ių asmenų interesus.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas apskritai neturi subjektinės teisės į ginčo objektÄ â€“ sandėlį, ir turimų pajų, suteikiančių teises į sandėlį, pagrindu negalėtų įgyti nuosavybės teisės į turto dalį kartu su suinteresuotais asmenimis A. Z. ir K. J. B. nuosavybės teisės, tuo pačiu, kaip ir suinteresuoti asmenys, pagrindu ar kitu pagrindu (pavyzdžiui, reikÅ¡damas savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

31. Kaip minėta, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali bÅ«ti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai ir Å¡is asmuo negali apginti savo teisių kita tvarka. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas iÅ¡vadai, kad teismo sprendimas praÅ¡omame atnaujinti procese panaikino apeliantui teisę įrodinėti ginčo statinio dalies nuosavybės teisę pagal turimus daiktinių teisių perleidimo sandorius, kas reiÅ¡kia, jog panaikino pareiÅ¡kėjo materialiÄ sias teises ir pareigas. Kartu nurodytina, kad pirmosios instancijos teismo konstatuotas niekinio sandorio faktas sudarytų kliÅ«tis pareiÅ¡kėjui reikÅ¡ti reikalavimus dėl nuosavybės teisės fakto pripažinimo atskiroje byloje.

32. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas atnaujinti procesÄ byloje konstatuojant, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 priimtu sprendimu nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas, kad A. Z. ir K. J. B. įgijo nuosavybės teises į visÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ sandėlį, buvo pažeistos G. B. teisės.

33. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesÄ neteisingai įvertino Å¡ios bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas, todėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduoti tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas