2023-09-20 Nr. AB-17092-3-62-3-01473-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-515-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-01473-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. C. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. C. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 2D-7916.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 20 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Inspekcijos 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 2D-7916, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2023 m. balandžio 11 d. prašymą.

Iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridedamų dokumentų buvo matyti, kad Inspekcija 2020 m. kovo 24 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-322-(15.2) (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo nurodė pareiškėjui atstatyti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (pirtį) 811 m, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas Privalomąjį nurodymą panaikinti. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 pareiškėjo ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1105-886/2022 Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2023 m. balandžio 11 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją ir prašė naikinti perteklinį Privalomojo nurodymo reikalavimą dėl statinio grąžinimo į buvusią padėtį ir atšaukti antstolės A. M. kontorai nukreiptą reikalavimą priverstiniam vykdymui, kadangi ne visas statinys yra (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostoje.

Inspekcija į pareiškėjo prašymą atsakė 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 2D-7916, kuriame nurodė, jog informuoja, kad pareiškėjo prašyme nurodytas statinys (pirtis) yra vientisas nekilnojamasis daiktas, kurio dalis patenka į (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės juostą, todėl konstatuojama, kad statinys (pirtis) patenka į minėtą (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostą ir Inspekcijos 2020 m. kovo 24 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra teisėtas.

Teismas įvertino, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pakeistas Privalomojo nurodymo turinys, t. y. Privalomajame nurodyme nebūtų nurodoma pareiškėjui grąžinti ginčo statinį į buvusią padėtį. Tačiau pažymėjo, jog Privalomojo nurodymo teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo sprendimu. Todėl, teismo vertinimu, ginčijamas Inspekcijos 2023 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 2D-7916 pats savaime pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Skundžiamame rašte pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, tik pateikiama informacija, kad statinys (pirtis) patenka į minėtą (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostą ir Inspekcijos 2020 m. kovo 24 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra teisėtas. Teismas pažymėjo, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nėra pagrindo pakartotinai vertinti Privalomojo nurodymo teisėtumo, todėl vien tik ginčijamo Inspekcijos rašto panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Kadangi pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti, pareiškėjui grąžintinas 2023 m. birželio 8 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėjimui iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, teismas atsisakė priimti nagrinėti jo skundą dėl Privalomojo nurodymo korekcijos, kurio pagrindiniai motyvai vėliau buvo pripažinti klaidinti ir todėl neatitinkantys faktinės padėties. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi tik atsakovo 2023 m. gegužės 9 d. atsakymu Nr. 2D-7916 pareiškėjui, kuriame atsakovas atsisakė pripažinti pareiškėjo vėliau pateiktus argumentus ir kurie anksčiau, Privalomojo nurodymo priėmimo metu, negalėjo būti pateikti. Pareiškėjas akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, Įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, procesas gali būti atnaujinamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą įvertinęs, kad ginčijamas Inspekcijos 2023 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 2D-7916 pats savaime pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių, jame pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, tik pateikiama informacija. Teismas pažymėjo, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nėra pagrindo pakartotinai vertinti Privalomojo nurodymo teisėtumo, todėl vien tik ginčijamo Inspekcijos rašto panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta kad Inspekcija 2020 m. kovo 24 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-322-(15.2), kuriuo nurodė pareiškėjui atstatyti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (pirtį) 811 m, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia teismui apskųsti Inspekcijos 2023 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 2D-7916, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą Inspekcijai. Šiuo prašymu pareiškėjas Inspekcijos prašė naikinti perteklinį Privalomojo nurodymo reikalavimą dėl statinio grąžinimo į buvusią padėtį ir atšaukti antstolės A. M. kontorai nukreiptą reikalavimą priverstiniam vykdymui, kadangi ne visas statinys yra (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostoje.

Inspekcija 2023 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 2D-7916 nurodė, jog informuoja, kad pareiškėjo prašyme nurodytas statinys (pirtis) yra vientisas nekilnojamasis daiktas, kurio dalis patenka į (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės juostą, todėl konstatuojama, kad statinys (pirtis) patenka į minėtą (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostą ir Inspekcijos 2020 m. kovo 24 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra teisėtas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas pagal pareiškėjo ieškinį yra patikrintas bendrosios kompetencijos teisme. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo ieškinys, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą, buvo atmestas. Minėtas sprendimas Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1105-886/2022 paliktas nepakeistas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija (15 str. 1 d.). Išsamias savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija, nustato ir surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (15 str. 5 d.).

Inspekcijos viršininkas 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtino Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (2022 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 1V-93 redakcija), kuris nustato: privalomųjų nurodymų, nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4, 5 dalyse ir 14 straipsnio 2 dalyje, priverstinio vykdymo organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (1.1 p.); savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo ar pastatyto statinio griovimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi), taip pat kitokio minėtos statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (1.2 p.). Aprašas taikomas visiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, organizuojantiems ir vykdantiems Apraše nurodytas procedūras (Aprašo 2 p.).

Aprašo 20.4 punkte nustatyta, kad Departamento (t. y. Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, į kurio veiklos teritoriją patenka statinio statybos darbai (Aprašo 5.3 p.)) direktorius ir / ar skyriaus vedėjas pagal kompetenciją vykdymo proceso metu gavus skolininkų prašymus ar iškilus kitoms nenumatytoms aplinkybėms ar svarbioms priežastims, nagrinėja skolininkų prašymus ar kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo. Departamento direktoriaus pasirašytu sprendimu iki 2 mėnesių gali būti sustabdomas griovimo darbų vykdymas ar atidedami vykdymo veiksmai. SVP specialistas (t. y. Departamento Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo statybos priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros darbuotojas (Aprašo 5.19 p.)) apie priimtus sprendimus nedelsiant informuoja skolininkus, viešųjų pirkimų specialistą (jei parengta paraiška ar sudaryta griovimo darbų rangos sutartis), teisininką, pasamdytą rangovą. Teisininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo apie priimtą sprendimą sustabdyti griovimo darbų vykdymą ar atidėti vykdymo veiksmus informuoja atsakingą antstolį (o jeigu priimtas sprendimas atidėti vykdymo veiksmus – parengia antstoliui tokį prašymą) ir kitus asmenis, su kurių funkcijomis susijusi ši informacija.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atlikti teisės aktais įgaliotas viešojo administravimo subjektas, atstovauja valstybei vykdant valstybės naudai jau priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl savavališkos statybos, t. y. veikia jau susiklosčiusių ir teismo keliu išspręstų statybos teisinių santykių srityje, siekdama efektyvesnio ir koncentruotesnio tokių teisinių santykių valstybinės kontrolės procedūrų užbaigimo (šiuo aspektu plačiau žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-822/2020).

Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, kuri, kaip minėta nustato Inspekcijos atsakingo pareigūno funkciją (įgaliojimus) nagrinėti skolininkų prašymus, spręsti dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo, apie priimtus sprendimus informuoti kitus vykdymo procese dalyvaujančius asmenis (be kita ko, ir antstolį). Taigi, nors privalomojo nurodymo (teismo sprendimo) vykdymas yra vykdymo proceso dalykas, tačiau Inspekcija, būdama privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo procedūrų organizatoriumi, išnagrinėjo pareiškėjo kreipimąsi ir pateikė skundžiamą 2023 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 2D-7916, veikdama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir Aprašo nuostatų pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas siekia tik pakeisti Privalomojo nurodymo turinį ir jo ketinamas inicijuoti ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl Inspekcijos 2023 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 2D-7916, parengtas išnagrinėjus pareiškėjo kreipimąsi (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), negali būti administracinės bylos dalyku (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.), todėl skundžiama nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu yra naikintina.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nėra pagrindo pakartotinai vertinti Privalomojo nurodymo teisėtumo.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-261/2020). Sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai: šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-665-1062/2018).

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašomo panaikinti Inspekcijos 2023 m. gegužės 9 d. rašto Nr. 2D-7916 turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog privalomojo nurodymo teisėtumas buvo patikrintas teismine tvarka bendrosios kompetencijos teisme, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes šioje byloje pareiškėjo inicijuotas ginčas ir minėtoje civilinėje byloje nagrinėti ginčai nėra tapatūs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas siekia apskųsti Inspekcijos 2023 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 2D-7916, kuriuo buvo išspręstas pareiškėjo konkretus prašymas Inspekcijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. C. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė