ca3230a2-d4f2-4cd6-b71d-3a117c542da5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-966-422/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00432-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 23 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų ir Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų atstovui Dariui Kulevičiui, nedalyvaujant pareiškėjui V.

M., atsakovų Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams, PravieniÅ¡kių valstybės įmonei prie pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių valstybės įmonės prie pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas V.

M., patikslinęs reikalavimus, Kauno apygardos administracinio teismo prašo:

1) pripažinti, kad įstatymo nustatytÄ terminÄ skundui į teismÄ paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminÄ atnaujinti;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybės įmonės prie PravieniÅ¡kių 1-ųįų pataisos namų 196,46 Lt (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is Lt 46 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus pataisos namų 185,25 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis Lt 25 ct) neteisingai iÅ¡skaičiuotų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų Valstybės įmonės prie PravieniÅ¡kių 1-ųįų pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų solidariai 23000 Lt (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius Lt) dydžio neturtinę žalÄ ;

5) priteisti iš atsakovų valstybei visas bylinėjimosi išlaidas;

6) priteisti iÅ¡ atsakovų pareiÅ¡kėjui jo patirtas bylinėjimosi (įskaitant paÅ¡to iÅ¡laidas pagal pareiÅ¡kėjo teismui pateiktus paskaičiavimus) iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis atsakovo įsakymais buvo priimtas į elektrotechnikos gaminių cecho pagalbinio darbininko bei elektrotechnikos ir metalo apdirbimo cecho liftininko pareigas po 0,25 etato mokant darbo užmokestį pagal nustatytÄ valandinį tarifinį atlygį. PareiÅ¡kėjo skaičiavimais, jo valandinis tarifinis atlygis atliekant kiekvienÄ iÅ¡ nurodytų pareigų yra lygus 2,09 Lt.

Kadangi per darbo dienÄ iÅ¡ viso jis dirbdavo po 4 darbo valandas, todėl per darbo dienÄ turėdavo uždirbti ne mažiau kaip 8,36 Lt. Nurodė, jog liftininko pareigose faktiÅ¡kai dirbo iki 2009 m. gruodžio 14 d. PravieniÅ¡kių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 7/05-2 jis buvo atleistas iÅ¡ pagalbinio darbininko pareigų nuo 2010 m. sausio 11 d., nors faktiÅ¡kai pagalbiniu darbininku, kaip ir liftininku, dirbo iki 2009 m. gruodžio 14 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovas iki Å¡iol jam yra nesumokėjęs darbo užmokesčio už 2009 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius 196,46 Lt.

Å i suma susidarė atsakovui sumokėjus ne už visÄ pareiÅ¡kėjo dirbtÄ laikÄ . PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, jog 2009 m. lapkričio mėnesį liftininku ir pagalbiniu darbininku dirbo 21 darbo dienÄ , tačiau už šį mėnesį jam buvo iÅ¡mokėta 62,70 Lt. PareiÅ¡kėjo skaičiavimais, iÅ¡ viso atsakovas jam nesumokėjo už 2009 m. lapkričio mėnesį 112,86 Lt darbo užmokesčio sumÄ . 2009 m. gruodžio mėnesį pareiÅ¡kėjas nurodė dirbęs 10 darbo dienų, už kurias jam apskritai nebuvo sumokėta, t. y. už gruodžio mėnesį nesumokėta 83,60 Lt.

Be to, nurodė, kad Vilniaus pataisos namai neteisėtai iÅ¡skaičiavo 185,25 Lt privalomo sveikatos draudimo įmokų, kadangi nuteistieji dirba ne pagal darbo sutartis, nuteistųjų laisvės atėmimu asmenų sveikatos priežiÅ«ra apmokama iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, o valstybiniu socialiniu draudimu nuteistieji nedraudžiami, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytÄ nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimÄ . Kadangi atsakovai atliko minėtus neteisėtus veiksmus, dėl kurių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nervinę emocinę įtampÄ , savo reputacijos pablogėjimÄ , pareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių valstybės įmonės prie pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų, solidariai priteisti 23000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovas PravieniÅ¡kių valstybės įmonė prie pataisos namų atsiliepime į skundÄ ir teismo posėdžių metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas. PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 4 „Dėl nuteistųjų laikininkų įdarbinimo vasario mėnesį“ buvo priimtas į Cecho pagalbinio darbininko pareigas 0,25 pareigybės nuo 2007 m. vasario 12 d., mokant darbo užmokestį pagal nustatytÄ valandinį tarifinį atlygį, taikant koeficientÄ , kuris nustatomas pagal pareigybei keliamus reikalavimus.

PareiÅ¡kėjo atliekami darbai pagal Cecho pagalbinio darbininko pareigybę buvo priskiriami nesudėtingų (pagalbinių) darbų 1 kategorijai, atliekamiems darbams nereikėjo pradinių profesinių įgÅ«džių, todėl, atsižvelgiant į atliekamų darbų sudėtingumÄ , pareiÅ¡kėjui buvo taikomas dirbant Å¡iose pareigose 0,43 darbo užmokesčio koeficientas, kurio vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. PareiÅ¡kėjas Cecho pagalbinio darbininko pareigose faktiÅ¡kai dirbo iki 2009 m. lapkričio 13 d., o nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2010 m. sausio 11 d. jis faktiÅ¡kai Å¡ių pareigų dėl susidariusios sunkios Filiale Nr. 3 finansinės ir ekonominės padėties, ženkliai sumažėjus gamybos apimčiai bei gaunamų užsakymų kiekiui, nevykdė.

Kadangi pareiÅ¡kėjas, kaip ir daugelis kitų nuteistųjų, nuo 2009 m. lapkričio mėn. vidurio į darbÄ nebuvo vedamas ir faktiÅ¡kai nedirbo, todėl ir darbo užmokestis jam už faktiÅ¡kai nedirbtÄ laikÄ pagrįstai nebuvo mokamas. PareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2010 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 7/05-2 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbÄ â€œ atleistas iÅ¡ Filialo Nr. 3 Cecho pagalbinio darbininko pareigų 0,25 pareigybės nuo 2010 m. sausio 11 d.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 7/05-33 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbÄ â€œ buvo priimtas į Filialo Nr. 3 Cecho liftininko pareigas 0,25 pareigybės nuo 2008 m. balandžio 15 d., mokant darbo užmokestį taip pat pagal nustatytÄ valandinį tarifinį atlygį, taikant koeficientÄ , kuris nustatomas pagal pareigybei keliamus reikalavimus. PareiÅ¡kėjo atliekami darbai pagal Cecho liftininko pareigybę taip pat buvo priskiriami nesudėtingų (pagalbinių) darbų 1 kategorijai, atliekamiems darbams nereikėjo pradinių profesinių įgÅ«džių, todėl, atsižvelgiant į atliekamų darbų sudėtingumÄ , pareiÅ¡kėjui buvo taikomas dirbant Å¡iose pareigose 0,43 darbo užmokesčio koeficientas, kurio vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Filialo Nr. 3 Cecho antrame ir trečiame aukÅ¡tuose visiÅ¡kai sustabdžius gamybÄ ir negaminant juose jokios produkcijos, pareiÅ¡kėjas Cecho liftininko pareigose faktiÅ¡kai dirbo iki 2009 m. liepos 31 d., t. y. iki atleidimo iÅ¡ Å¡ių pareigų dienos (įskaitytinai). PareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2009 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 7/05-45 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbÄ â€œ atleistas iÅ¡ Filialo Nr. 3 Cecho liftininko pareigų 0,25 pareigybės nuo 2009 m. liepos 31 d.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui darbo užmokestis kiekvienÄ mėnesį buvo apskaičiuojamas pagal per mėnesį dirbtų valandų skaičių, kuris iki 2009 m. liepos 31 d. jam dirbant dvejose pareigose (pagalbinio darbininko ir liftininko) kiekvienÄ darbo dienÄ nevirÅ¡ydavo 6 darbo valandų normos, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. (dirbant jau tik pagalbinio darbininko pareigose) iki 2009 m. rugsėjo 30 d. kiekvienÄ darbo dienÄ nevirÅ¡ydavo 5 darbo valandų normos, nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. kiekvienÄ darbo dienÄ nevirÅ¡ydavo 4 darbo valandų normos, o nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. kiekvienÄ darbo dienÄ nevirÅ¡ydavo 3 darbo valandų normos, padauginant iÅ¡ jo atžvilgiu apskaičiuoto valandinio tarifinio atlygio, ir jis atsispindi PravieniÅ¡kių valstybės įmonės prie pataisos namų atitinkamai kiekvieno mėnesio paskaičiuotose darbo užmokesčio lapeliuose.

Kadangi pareiÅ¡kėjui darbo užmokestis už visÄ faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ taikant valandinį tarifinį atlygį buvo apskaičiuotas teisingai ir visiÅ¡kai iÅ¡mokėtas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas. PravieniÅ¡kių valstybės įmonė prie pataisos namų taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 4,25 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų ir 73,67 Lt transporto iÅ¡laidų, viso 77,92 Lt iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Atsakovas Vilniaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.

Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog privalomojo sveikatos draudimo įmokas Vilniaus pataisos namai iÅ¡ V. M. darbo užmokesčio iÅ¡skaičiavo teisėtai. PaaiÅ¡kino, jog 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, buvo nustatyta atskira privalomojo sveikatos draudimo įmoka, pakeičianti iki Å¡iol taikytus atskaitymus nuo gyventojų pajamų mokesčio. Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1 ir 2 d. buvo nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Kadangi dirbantys nuteistieji nėra draudžiami visų rÅ«Å¡ių socialiniu draudimu, iÅ¡skyrus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimÄ , todėl dirbančių nuteistųjų mokėtinos įmokos buvo nepriskirtinos Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1 ir 2 d. reglamentavimo sričiai, jos buvo priskirtinos prie Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 8 d. nurodytų pajamų, nuo kurių turėjo bÅ«ti mokamos 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, kuriuo iš esmės buvo pakeistas 17 str. 8 d. nustatytas reglamentavimas, nebeliko prievolės dirbantiems nuteistiesiems mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo gautų pajamų, kadangi jos buvo mokamos nuo gaunamų iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pašalpų išskaičiuojamo gyventojų pajamų mokesčio. Atsakovo manymu, pagal tuo metu (nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31) galiojusias Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, Vilniaus pataisos namai privalėjo šias įmokas išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio, todėl pareiškėjo prašymas jam priteisti 185,25 Lt, kurie buvo išskaičiuoti kaip privalomojo sveikatos draudimo įmokos per 2009 metus, yra nepagrįstas.Skundas netenkinamas.

Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, dėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, kaip nuteistojo, darbo užmokesčio padarytų iÅ¡skaitų bei su tuo susijusios neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. PareiÅ¡kėjas į teismÄ gindamas savo pažeistas teises dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2011 m. gegužės 30 d., darbo užmokestį praÅ¡o priteisti už 2009 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius, iÅ¡ darbo užmokesčio padarytas iÅ¡skaitas – taip pat už 2009 metus, todėl darytina iÅ¡vada, jog 3 metų terminas kreiptis į teismÄ dėl minėtų iÅ¡mokų priteisimo nėra praleistas.Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas V.

M. PravieniÅ¡kių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2007 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 4 „Dėl nuteistųjų laikininkų įdarbinimo vasario mėnesį“ buvo priimtas į Cecho pagalbinio darbininko pareigas 0,25 pareigybės nuo 2007 m. vasario 12 d. (I t., b. l. 36-37), o direktoriaus 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 7/05-33 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbÄ â€œ buvo priimtas į Filialo Nr. 3 Cecho liftininko pareigas 0,25 pareigybės nuo 2008 m. balandžio 15 d. (I t., b. l. 40), mokant darbo užmokestį taip pat pagal nustatytÄ valandinį tarifinį atlygį, taikant koeficientÄ 0,43.

IÅ¡ Cecho pagalbinio darbininko pareigų 0,25 pareigybės pareiÅ¡kėjas buvo atleistas nuo 2010 m. sausio 11 d. (PravieniÅ¡kių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2010 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. 7/05-2 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbÄ â€œ; I t., b. l. 39), o iÅ¡ Cecho liftininko pareigų – nuo 2009 m. liepos 31 d. (PravieniÅ¡kių valstybės įmonės prie pataisos namų direktoriaus 2009 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 7/05-45 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbÄ â€œ;

I t., b. l. 42).Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228, (toliau – ir Aprašo) 3 punkte numatyta, jog jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus.

Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamÄ koeficientÄ dauginant iÅ¡ minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Ginčo dėl tarifinio valandinio atlygio, koeficiento dydžio byloje nėra. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, jog abiejuose darbuose dirbo iki 2009 m.gruodžio 14 d., tačiau objektyvių įrodymų Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti byloje nesurinkta. Visuma byloje surinktų duomenų patvirtina atsakovo argumentų pagrįstumÄ .

Laikotarpis nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2010 m. sausio 11 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nurodant pareiÅ¡kėjo darbo laikÄ , dirbant pagalbiniu darbininku, pažymėtas „PN“, tai pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, priedo „Darbo laiko apskaitos žiniaraščio sutartinis žymėjimas“ 31 eilutę reiÅ¡kia „Prastova ne dėl darbuotojo kaltės“ (I t., b. l. 51-53).

Esamus darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis dėl prastovos minėtu laikotarpiu patvirtina Valstybės įmonės prie PravieniÅ¡kių 1-ųjų pataisos namų Filialo Nr. 3 direktoriaus A. V. bei Elektrotechnikos ir metalo apdirbimo cecho virÅ¡ininko A. D. tarnybiniai praneÅ¡imai (I t., b. l. 38, 43, 45), kuriuose nurodyta, jog nuteistasis V. M. 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį pagalbiniu darbininku dirbo po 5 valandas per darbo dienÄ , spalio mėnesį – po 4 valandas per darbo dienÄ , lapkričio mėnesį dirbo tik 10 darbo dienų po 3 valandas per dienÄ , nes prasidėjus žiemos sezonui, labai sumažėjo užsakymų kiekis, 2009 m. gruodžio mėnesį į darbÄ jis nebuvo vedamas, o 2011 m. sausio mėnesį kartu su kitais keturiais nuteistaisiais, kurie apie 2 mėnesius neturėjo jokių gamybinių užduočių, buvo atleisti.

Å ias aplinkybes patvirtino A. V. ir A. D. teismo posėdžio metu apklausti liudytojais (I t., b. l. 119-121). A. V. nurodė, jog V. M. pagalbiniu darbininku dirbo iki 2009-11-13, po to dėl gamybos, užsakymų sumažėjimo kartu su kitais nuteistaisiais jį teko atleisti (I t., b. l. 121). A. D. paaiÅ¡kino, jog buvo atsakingas už darbo laiko apskaitos žymėjimÄ Å¾iniaraščiuose, darbo laikÄ Å¾ymėjo pagal faktiÅ¡kai atidirbtÄ laikÄ (I t., b. l. 117). Abu liudytojai patvirtino, jog pareiÅ¡kėjo nurodomu laikotarpiu buvo krizė, sumažėjo gamyba, todėl neturėdama užsakymų, įmonė buvo priversta mažinti darbuotojų skaičių.

Ä®vertinus Å¡iuos faktinius duomenis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog tuo metu įmonėje susidariusi situacija atitiko prastovos ne dėl darbuotojo kaltės sÄ lygas. Nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkÄ reglamentuojančio ApraÅ¡o, kuris yra specialus teisės aktas ir turi bÅ«ti taikomas ginčo atveju, 19 punkte numatyta, jog už prastovos laikÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems nemokama, todėl atsakovas pagrįstai nemokėjo darbo užmokesčio pareiÅ¡kėjui už tÄ laikotarpį, kai pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai dėl prastovos nedirbo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam nesumokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį, kuomet jis faktiÅ¡kai nedirbo, nes buvo prastova, nepagrįstas, atmestinas. Ta aplinkybė, kad įsakymas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ darbo buvo įformintas 2010 m. sausio 11 d. (I t., b. l. 39), įvertinant teisinį prastovos nuteistiesiems reglamentavimÄ , nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti darbo užmokestį už tÄ laikotarpį, kai jis faktiÅ¡kai nedirbo. PareiÅ¡kėjas neįrodė, jog dirbo pagalbiniu darbininku iki 2009 m. gruodžio 14 d.

Pagal byloje esamus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pagalbiniu darbininku dirbo iki 2009-11-13. Už 2009 m. lapkričio mėn. atliktÄ darbÄ darbdavys yra atsiskaitęs. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78, 2 punkte numatyta, jog darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvienÄ dienÄ dirbtas laikas ir neatvykimo į darbÄ atvejai. Pagal byloje esančius Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, V.

M. 2009 m. lapkričio mėnesį dirbo 10 darbo dienų po 3 valandas, t. y. iÅ¡ viso per šį mėnesį dirbo 30 valandų, už kurias mokant darbo užmokestį pagal nustatytÄ valandinį tarifinį atlygį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalusis valandinis atlygis – 4,85 Lt), taikant koeficientÄ 0,43, turėjo bÅ«ti sumokėta 62,70 Lt (2,09 Lt x 30 val.). Bylos duomenys patvirtina (I t., b. l. 59), o pareiÅ¡kėjas to ir neneigia, jog jam už 2009 m. lapkričio mėnesį ir buvo sumokėta 62,70 Lt – bÅ«tent tiek, kiek ir priklausė pagal faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ .

Teismui nepateikta jokių duomenų, iÅ¡skyrus paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ , jog liftininko pareigose jis dirbo iki 2009-12-14. Ä®sakymas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ Å¡io darbo priimtas 2009 m. liepos 20 d.(I t., b. l. 42), jame nurodyta, jog nuteistasis V. M. iÅ¡ liftininko pareigų atleidžiamas nuo 2009 m. liepos 31 d. Liudytojai A. D. ir A. V. nurodė, jog su įsakymu pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas jo priėmimo dienÄ , jį pasiraÅ¡yti atsisakė (I t., b. l. 120-121), Å¡iÄ aplinkybę patvirtina A.

D. įraÅ¡as įsakyme dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo (I t., b. l. 42, II pusė), A. D. tarnybinis praneÅ¡imas (I t., b. l. 44). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog su minėtu įsakymu nebuvo supažindintas, apie jį sužinojo tik gruodžio mėnesį. Å ioms aplinkybėms pagrįsti objektyvių įrodymų nepateikta. Net ir tuo atveju, jei apie įsakymÄ buvo sužinota vėliau, pažymėtina, jog minėtas įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl jis yra galiojantis (tame tarpe ir dėl jame nurodytos pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ darbo datos).

Liudytojų A. D. ir A. V. parodymais nustatyta, jog nuo 2009 m. vasaros liftininko poreikio faktiškai nebeliko, nes Filialo Nr. 3 Elektrotechnikos ir metalo apdirbimo cecho 2 ir 3 aukštuose nuo 2009-08-01 buvo sustabdyta gamyba, darbai nebebuvo vykdomi (I t., b. l. 120-121), šias aplinkybes patvirtina ir A. D. 2009-07-17 tarnybinis pranešimas (I t., b. l.

43) bei A. V. 2010-01-07 raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas (I t., b. l. 43). PareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, jog jis dar po įsakymo priėmimo turėjo raktÄ nuo lifto patalpų, nepatvirtina jo darbo santykių ginčo laikotarpiu. Taigi, pagal esamus įrodymus, nustačius, jog pareiÅ¡kėjas liftininko darbÄ dirbo iki 2009-07-31, nėra pagrindo priteisti praÅ¡omÄ darbo užmokestį už 2009 m. lapkričio-gruodžio mėn., kai jis Å¡ių pareigų nebeatliko. V. M. taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus pataisos namų 185,25 Lt neteisingai iÅ¡skaičiuotų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 d. (2008 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-98 redakcija), privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 3 punktÄ , gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu jų darbo laiku privalomai draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Tai įtvirtinta ir Bausmių vykdymo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytÄ nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimÄ . Kadangi dirbantys nuteistieji nėra draudžiami visų rÅ«Å¡ių socialiniu draudimu, iÅ¡skyrus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimÄ , todėl dirbančių nuteistųjų mokėtinos įmokos nepriskirtinos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalies reglamentavimo sričiai, jos priskirtinos prie Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nurodytų pajamų, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, t. y. nuo Å¡ių pajamų mokamos 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡kose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus: 2010 m. liepos 13 d. Nr. A143-1055/2010; 2010 m. spalio 4 d. Nr.A438-1115/2010) yra pateikęs Sveikatos draudimo įstatymo (2008 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-98 redakcija) 17 straipsnio 8 dalies aiÅ¡kinimÄ .

Minėtose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-93 redakcija) 3 straipsnio matyti, kad sveikatos draudimas (reglamentuojamas Sveikatos draudimo įstatymo), kaip viena iÅ¡ socialinio draudimo rÅ«Å¡ių, patenka į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo reglamentuojamÄ sferÄ . Todėl Å¡io įstatymo 4 straipsnis, nustatantis asmenų, draudžiamų socialiniu draudimu pagal socialinio draudimo rÅ«Å¡is, ratÄ yra taikytinas ir Sveikatos draudimo įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams.

Tačiau Å¡i teisės norma yra taikytina tiek, kiek ji neprieÅ¡tarauja Sveikatos draudimo įstatymo – specialiojo teisės akto normoms, nustatančioms draudžiamųjų ir apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų ratÄ . Tokia Sveikatos draudimo įstatymo norma yra 6 straipsnis, kurio 3 dalies (2008 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-98 redakcijos) 1 punkte nurodyta, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, už kuriuos Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie Å¡io įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas Å¡io įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalyse.

Tarp asmenų, kurie Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, yra nurodyti 17 straipsnio 8 dalyje aptarti asmenys, prie kurių (pagal Å¡ioje normoje nustatytus kriterijus) priskirtinas ir pareiÅ¡kėjas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pagal tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas nuo 2009 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjas turėjo prievolę mokėti 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, todėl atsakovas Vilniaus pataisos namai Å¡ios įmokos iÅ¡skaitymo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio ir pervedimo į PSD fondo biudžetÄ funkcijÄ atliko pagrįstai ir teisėtai.Pripažinus, kad pareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas pagal faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , privalomojo sveikatos draudimo įmokos iÅ¡skaitytos pagrįstai ir teisėtai, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo, kadangi Å¡iuo atveju nėra nustatyta bÅ«tina civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga (CK 6.245-6.249 str.) – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai.

Netenkinus skundo, nėra pagrindo iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui priteisti ir bylinėjimosi, tame tarpe paÅ¡to, iÅ¡laidų (ABTÄ® 44 str.).PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ atsakovo valstybei priteisti 2923,12 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (II t., b. l. 8). Pagal suformuotÄ administracinių teismų praktikÄ , praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo valstybei, kai patirtos iÅ¡laidos siejamos su valstybės paskirto advokato veiksmais teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , kai tokia pagalba yra apmokama 100 proc. valstybės lėšomis, netenkinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525 -398/2009).

Atsakovas PravieniÅ¡kių valstybės įmonė prie pataisos namų pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atsakovo naudai priteisti 77,92 Lt iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 44 str. 1 ir 2 d.). IÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ buvo priimtas atsakovui palankus sprendimas, dėl to darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sÄ lygos atsakovo nurodytų iÅ¡laidų atlyginimo priteisimui iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (ABTÄ® 44 str. 4 d.).Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 dalyje numatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiÅ¡kia, kad suinteresuotai Å¡aliai gali bÅ«ti priteistos tik pagrįstos iÅ¡laidos.

Atsakovas turėtas teismo išlaidas grindžia lengvojo automobilio kelionės lapais ir kuro pirkimo kvitais (II t., b. l. 13-16) ir Siuntų, perduotų Pasiuntinių pašto skyriui (punktui), paštui, registru (II t., b. l. 11). Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų atstovas Darius Kulevičius dalyvavo 2011 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje, kuris prasidėjo 1414 val. ir baigėsi 1430 val. (I t., b. l. 113-122) bei 2011 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 1439 val. iki 1604 val. (II t., b. l. 17-24).

Ä® Å¡iuos teismo posėdžius atstovas vyko tarnybiniu automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuvažiavo po 60 km į kiekvienÄ teismo posėdį ir sunaudojo po 8,40 litrus A-95 benzino. IÅ¡ 2011 m. lapkričio 7 d. kuro pirkimo kvito Nr. 1813499/148 matyti, kad A-95 markės litras benzino su nuolaida kainavo 4,43 Lt. Atsakovas vykdamas į 2011 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį patyrė 37,21 Lt transporto (kuro) iÅ¡laidų (8,40 litro x 4,43 Lt). IÅ¡ 2011 m. gruodžio 13 d. kuro pirkimo kvito Nr. 1841334/29 matyti, kad A-95 markės litras benzino su nuolaida kainavo 4,34 Lt.

Atsakovas vykdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. teismo posėdį patyrė 36,46 Lt transporto (kuro) išlaidų (8,40 litro x 4,34 Lt). Iš viso atsakovas patyrė 73,67 Lt transporto išlaidų.Atsakovas taip pat prašė priteisti 4,25 Lt pašto išlaidų. Šias išlaidas atsakovas grindžia Siuntų, perduotų Pasiuntinių pašto skyriui (punktui), paštui, registru. Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118, 5 punkte numatyta, jog dokumentų registras – tai dokumentų registravimo ir apskaitos dokumentas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 12 punktas numato, kad pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui. Todėl registras nepatvirtina atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir to, jog atsakovas patyrė realias išlaidas. Realias išlaidas patvirtina pinigų apskaitos dokumentas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-284/2008).

Byloje nesant kitų įrodymų, kad atsakovas sumokėjo už dokumentų siuntimÄ , darytina iÅ¡vada, jog atsakovui PravieniÅ¡kių valstybės įmonei prie pataisos namų nepriteistina 4,25 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Pagal nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimÄ , atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas visiÅ¡kai atmestas, remiantis administraciniame procese vyraujančiu principu „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS556 - 345/2010) darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, nagrinėjant bylÄ Kauno apygardos administraciniame teisme, turėjo 73,67 Lt pagrįstų iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ V.

M.. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. M. atsakovui PravieniÅ¡kių valstybės įmonei prie pataisos namų 73,67 Lt (septyniasdeÅ¡imt tris Lt 67 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                              Janina Vitunskienė Rimantas Giedraitis Kęstutis Gudynas