2020-10-28 Nr. AB-20239-3-61-3-02693-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-625-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02693-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių autobusų parkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių autobusų parkas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mažeikių autobusų parkas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 1S-77 (2020) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių ir Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų jas įgyvendinant atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Nutarimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Nutarimo vykdymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Mažeikių autobusų parkas“ skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia visą Nutarimą, kuriame buvo konstatuota, jog Lietuvos transporto saugos administracija pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, pratęsiant be konkurencingos procedūros su nurodytais vežėjais sutartis, už Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto pažeidimą Lietuvos transporto saugos administracijai buvo skirta 43 120 Eur bauda, be to, Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu Lietuvos transporto saugos administracija buvo įpareigota per 8 mėnesius nuo skundžiamo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt nutraukti su Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytais vežėjais sutartis, kurios buvo pratęstos be konkurencingos procedūros su vežėjais ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti. Nutarimu taip pat buvo nutraukta tyrimo dalis Susisiekimo ministerijos atžvilgiu.

Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis apibrėžia subjektų, galinčių skųsti šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus (koks yra pareiškėjos skundžiamas nutarimas), ratą. Tokio pobūdžio Konkurencijos tarybos nutarimą turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Pagal Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, procedūros dalyviais laikomi pareiškėjas ir pažeidimu įtariamas subjektas, o kitais suinteresuotais dalyviais – kiti ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai, kuriems toks statusas pripažintas Konkurencijos tarybos sprendimu ir kuriems buvo pateiktos tyrimo išvados bei pasiūlyta per tam tikrą terminą pateikti paaiškinimus dėl jų.

Iš skundžiamo nutarimo turinio teismas nustatė, kad pažeidimą padariusiu asmeniu buvo pripažintas tik Lietuvos transporto saugos administracija (kito subjekto atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas), bet ne pareiškėjas UAB „Mažeikių autobusų parkas“. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra nei procedūros dalyvis, nei kitas suinteresuotas asmuo Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl jis nepatenka į subjektų, turinčių teisę apskųsti Konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 1S-77 (2020), ratą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Nutarimu Bendrovei nebuvo nei skiriama bauda, nei taikomos kitokio pobūdžio sankcijos ar poveikio priemonės, nei duodami privalomi nurodymai ar patvarkymai. Be to, Konkurencijos tarybos tyrimas buvo atliktas dėl susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių teisėtumo ir Lietuvos transporto saugos administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų jas įgyvendinant atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (tyrimo dalykas). Teismas akcentavo, kad būtent Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis reguliuoja viešojo administravimo subjektų pareigas, užtikrinant sąžiningos konkurencijos laisvę. Nurodė, kad pareiškėjui ateityje gali kilti pasekmės, jeigu Konkurencijos tarybos nutarimas bus vykdomas ir Lietuvos transporto saugos administracija nutrauks su Bendrove sudarytas vežimo sutartis, tačiau tai nesukuria jai teisinio intereso naudotis pareiškėjo teisėmis administraciniame procese, skundžiant ne jos atžvilgiu atlikus tyrimą priimtą nutarimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 priėmė pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Nutarimą, ir pareiškėją į bylą įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be to, teismas išsprendė Lietuvos transporto saugos administracijos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir jį iš dalies patenkino, t. y. sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyto įpareigojimo vykdymą iki galutinių vežėjų pagal konkurencingą procedūrą atrinkimo rezultatų paaiškėjimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo, kaip suinteresuoto asmens, kuriam gali kilti teisinės pasekmės ateityje, teises gali įgyventi administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 teikdamas savo poziciją bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, paaiškinimus, atsiliepimą ir taip toliau.

III. Pareiškėjas UAB „Mažeikių autobusų parkas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bendrovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Konkurencijos įstatymo nuostatoms ir paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo akcentuojamą teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog jam raštu buvo teikiamos Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo išvados ir buvo pasiūlyta raštu pateikti paaiškinimus, patvirtina pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, statusą Konkurencijos tarybos atliktame tyrime. Pareiškėjas taip pat gavo Konkurencijos tarybos pranešimus dėl dalyvavimo Konkurencijos tarybos posėdyje, jame dalyvavo ir išdėstė savo argumentus.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 pareiškėją į bylą įtraukė suinteresuotu asmeniu, akcentuodamas, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalį jo teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytoje byloje, Nutarimo vykdymą tik sustabdė, tačiau jo nepanaikino, o tai reiškia, kad Nutarimo vykdymas neabejotinai pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi nesustabdžius įpareigojimo Lietuvos transporto saugos administracijai organizuoti konkursus, paskelbus laimėtojus, sutartis su pareiškėju bus nutraukta.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog tuo atveju, jeigu Lietuvos transporto saugos administracija nuspręstų savo skundo atsisakyti, pareiškėjas neturėtų galimybės ginčyti skundo atsisakymo ir nebeturėtų galimybės ginti savo pažeistų teisių.

Pareiškėjas nurodo, kad Konkurencijos įstatymo 29 straipsnis nustato sąrašą asmenų, kurie Konkurencijos įstatymo prasme įgyja teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vienas iš suinteresuotų asmenų yra tas, kuris Konkurencijos tarybos sprendimu buvo įtrauktas į Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo procesą bei jam buvo pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus dėl Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo. Pareiškėjas teigia, kad jis atitiko visus Konkurencijos tarybos 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o teismas nenurodė išimčių Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies prasme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Mažeikių autobusų parkas“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimi motyvuodamas tuo, jog pažeidimą padariusiu asmeniu buvo pripažinta Lietuvos transporto saugos administracija, bet ne Bendrovė, kuri nėra nei procedūros dalyvė, nei kitas suinteresuotas asmuo Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl ji nepatenka į subjektų, turinčių teisę apskųsti Nutarimą, ratą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas savo, kaip suinteresuoto asmens, kuriam teisinės pasekmės gali kilti ateityje, teises gali įgyvendinti administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 išdėstydamas savo poziciją, paaiškinimus, teikdamas atsiliepimą ir panašiai. UAB „Mažeikių autobusų parkas“ skundą buvo atsisakyta priimti remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Nagrinėdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Pažymėtina, kad aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų ir sprendimų, darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą byloje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-442/2020).

Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad ginčijamame Konkurencijos tarybos Nutarime buvo nuspręsta taikyti Konkurencijos įstatyme nustatytas sankcijas, todėl jis turi būti pripažįstamas nutarimu, nurodytu Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pagal Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui, Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas UAB „Mažeikių autobusų parkas“ skunde teismui, be kita ko, nurodė argumentus, susijusius su tuo, kad remiantis Nutarimu, bus nutraukta su juo sudaryta keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais sutartis ir toks nutraukimas turės lemiamą svarbą tolesnei pareiškėjo veiklai. Taigi, iš pareiškėjo argumentų matyti, kad jis laikosi pozicijos, jog Nutarimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 priėmė pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Nutarimo dalis, ir UAB „Mažeikių autobusų parkas“ įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, t. y. asmeniu, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 2 dalis). Toks procesinis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu Lietuvos transporto saugos administracija buvo įpareigota nutraukti sutartis su Nutarimo rezoliucijos 1 dalyje nurodytais vežėjais (tarp jų – ir UAB „Mažeikių autobusų parkas“), kurie dalyvavo ir Konkurencijos taryboje svarstant Nutarimo projektą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarimo turinį ir pareiškėjo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, jog Nutarimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. nėra akivaizdu, kad jis nedaro įtakos UAB „Mažeikių autobusų parkas“ teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Šiuo atveju aplinkybė, ar Bendrovės ginčijamas Nutarimas jai sukelia pareiškėjo nurodytas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus UAB „Mažeikių autobusų parkas“ nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jos teisių pažeidimas.

Neišsprendus skundo priėmimo klausimo, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra sprendžiamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas negali būti nagrinėjamas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas turi būti perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių autobusų parkas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius